Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 atskirąjį skundą Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo, turto ir sutuoktinių prievolių padalijimo.

Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą vaiko KAN1 išlaikymui iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur iki teismo sprendimo priėmimo dienos, dukters skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant IES1. Nurodė, kad:

atsakovas nuo 2023-07-23 yra išsikraustęs iš namų pas kitą moterį ir nebendrauja su savo vaiku. Dėl šios priežasties visa vaiko išlaikymo našta yra tekusi išskirtinai ieškovei, nes atsakovas prie vaiko išlaikymo faktiškai prisideda tik simboliškai – kiekvieną mėnesį skirdamas vos po 250 Eur;

atsakovas susidariusia situacija piktnaudžiauja – akivaizdžiai siekia nusišalinti nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą, šią pareigą perkeldamas išskirtinai ieškovei, todėl įgyvendinant prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas, kurio dydis – 400 Eur per mėnesį (dukrai);

siekiant nepažeisti vaikų, kurių tėvai gyvena skyrium teisės į kasdienių poreikių tenkinimo užtikrinimą, nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti šalių ir nepilnamečių jų vaikų teisių apsaugą, kol nėra priimtas bei įsiteisėjęs teismo sprendimas ir priteisti šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą iš skyriumi gyvenančio atsakovo;

aplinkybė, kad vaikų tėvai nepalaiko draugiškų santykių ir tarpusavyje nesutaria dėl dukters išlaikymo, nesuteikia pagrindo fundamentalios vaikų teisės kasdienių poreikių tenkinimo užtikrinimo apribojimui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2026-04-29 nutarties, kuria taikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui po 358 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra KAN1.

Ieškovės teigimu, nuo 2023-07-23 šalys nebeveda bendro ūkio ir gyvena skyrium.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

Laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Šios priemonės tikslas – užtikrinti vaiko teisę į išlaikymą ir apsaugoti prioritetiniais laikomus nepilnamečio vaiko turtinius ir neturtinius interesus iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikino išlaikymo priteisimu nėra galutinai išsprendžiamas vaiko išlaikymo klausimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje vaiko poreikiai ir tėvų galimybės vertinami preliminariai, pagal tuo metu byloje esančius duomenis. Išsamus ir visapusiškas vaiko poreikių, abiejų tėvų turtinės padėties, realių pajamų ir galimybių teikti didesnį išlaikymą įvertinimas atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiama nutartimi iš jo vaikui priteistą laikiną išlaikymą arba sumažinti dydį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl vaikui reikalingo išlaikymo yra minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai tenkina tik minimalius būtinus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi turi būti užtikrinamos ne tik minimalios materialinės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atskirajame skunde atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo pritaikyta skaičiavimo formulė laikinajam išlaikymui priteisti negalėjo būti taikoma, kadangi ji pasirenkama nuolatiniam išlaikymui priteisti, o laikino ir nuolatinio išlaikymo institutai turi skirtingą teisinę prigimtį ir jiems taikomi skirtingi vertinimo kriterijai.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu. Priešingai, negu teigia atsakovas, laikino ir nuolatinio išlaikymo teisinė prigimtis iš esmės yra vienoda: abu užtikrina vaiko teisę į išlaikymą ir apsaugo vaiko turtinius interesus. Laikinas ir nuolatinis išlaikymas skiriasi tik tuo, kad laikinas išlaikymas nustatomas iki teismo sprendimo priėmimo, o nuolatinis – išnagrinėjus bylą iš esmės. Atitinkamai, nesutiktina ir su atsakovo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo skaičiavimo formulės pasirinkimu. Pažymėtina, jog minėta skaičiavimo formulė, kai orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra MMA dydis, kuris mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikams skiriama išmoka, ir kai galutinė suma dalijama po lygias puses kiekvienam iš tėvų, taikoma ir kitose bylose, kur apeliacine tvarka buvo sprendžiamas laikino išlaikymo priteisimo klausimas (Šiaulių apygardos teismo 2026-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-911-1042/2026; Kauno apygardos teismo 2026-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1681-894/2026; Vilniaus apygardos teismo 2026-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2576-430/2026; Panevėžio apygardos teismo 2026-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-627-940/2026).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nenustatyta ir kitų priežasčių, dėl kurių neturėtų būti vadovaujamasi orientaciniu dydžiu sprendžiant dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktiką, pagrįstai ir teisingai apskaičiavimo laikino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į MMA dydį bei sumažindamas jį vaikams skiriama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą.

Taip pat atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jis reguliariai ir be jokio teismo įpareigojimo nuolat prisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo. Šiam argumentui pagrįsti atsakovas prie atskirojo skundo pridėjo atliktų mokėjimų bei pervedimu tiek ieškovei, tiek nepilnametei dukrai išrašus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, sprendžia, jog atsakovo nurodomi finansiniai prisidėjimai yra vienkartinio pobūdžio ir nėra pastovūs. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų, dažniausiai atsakovas pervedinėjo po 250 Eur kiekvieną mėnesį, kas laikytina nepakankamu nepilnamečio vaiko finansiniu išlaikymu. Atsakovo kiekvieną mėnesį teikiamo dydžio išlaikymas yra simbolinio pobūdžio, kurio akivaizdžiai neužteks vaiko minimaliems būtiniems poreikiams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai nepaneigė būtinybės priteisti šalių nepilnametei dukrai po 358 Eur laikino išlaikymo per mėnesį iš atsakovo.

Įvertinęs kasacinio teismo praktiką bei nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui po 358 Eur laikino išlaikymo suma laikytina protinga ir proporcinga, kuri užtikrins šalių nepilnamečio vaiko būtinus poreikius iki tol, kol nebus priimtas sprendimas dėl bylos esmės.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovo pozicijos nenuoseklumą: atskirajame skunde teigiama, kad skundžiama nutartis savo turiniu ir pasekmėmis iš esmės prilygsta galutiniam bylos išsprendimui iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau tuo metu teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino tik ieškovės įrodymus. Toks argumentų nenuoseklumas laikytinas tik atsakovo subjektyvia gynybine pozicija. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vadovavosi ieškinio bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentais bei įrodymais, tik preliminariai vertindamas vaiko poreikius ir šalių galimybes materialiai išlaikyti savo vaiką. Todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neišsprendė ginčo iš esmės. Galutinis ginčo išnagrinėjimas galimas tik įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog atsakovo įrodymai, susiję su prisidėjimu prie nepilnamečio vaiko auklėjimo bei artimo ryšio palaikymu, bus vertinami, nagrinėjant bylą pagal ieškovės ieškinį iš esmės. Primintina, jog nagrinėjamu atveju laikino išlaikymo priteisimu nėra galutinai išsprendžiami vaiko nuolatinio išlaikymo klausimas bei kiti ieškinio reikalavimai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui po 358 Eur, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria yra užtikrinami ginčo šalių nepilnamečio vaiko turtiniai interesai. Dėl išdėstytų motyvų ir argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo ATS1 atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2026-04-29 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.