Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) ATS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. liepos 7 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu. I. Ginčo esmė Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo ATS1 laikinąjį išlaikymą sūnui (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad atsakovas gera valia neteikia pakankamo išlaikymo sūnui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2026 m. liepos 7 d. nutartimi prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - priteisė iš atsakovo ATS1 laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui dienos – 2026 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė jo motiną IES1 . Teismas įvertino vaiko amžių, preliminariai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tai, jog nėra duomenų, jog vaikas turi specialių poreikių, kurie sąlygotų didesnes išlaikymo išlaidas, taip pat į ieškovės turtinę padėtį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas turi prievolę išlaikyti ir kitą savo nepilnametį sūnų. Atsakovo mėnesinės pajamos sudaro tik apie 700,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės išsprendė ieškovės ieškinio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

Atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Atsakovas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (išrašo iš banko sąskaitos ir pajamų mokesčio deklaracijų kopijas). Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

Teismo vertinimu, apeliantas pakankamai nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų turinį, sprendžia, kad į bylą pateiktais naujais įrodymais yra iš esmės siekiama įrodyti aplinkybes, kurios yra reikšmingos nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl to, teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, prašo sumažinti iš jo vaikui priteisto laikinojo išlaikymo dydį.

Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Išlaikymas priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas (motina), su kuriuo (kuria) nustatyta vaiko (vaikų) gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs apelianto teiginius dėl jo turtinės padėties, pažymi, jog šalių galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų, kartu ir dėl nepilnamečio vaiko poreikių, pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti bei nustatyti tiek tėvų turtinės padėties, tiek nepilnamečio vaiko poreikių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skundo teiginius dėl jo pareigos išlaikyti ir kitą vaiką, pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Pasisakydamas dėl apelianto skundo teiginių dėl ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimo skundžiama teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir laikinosios apsaugos priemonės savaime nėra civilinių teisių gynybos būdas, dėl to minėto išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, teismui priimti kitokį sprendimą. Akivaizdu, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama ne patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, o užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą ir ginčo nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus.

Teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant laikiną išlaikymą būtiniems vaikų poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vienam vaikui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš apelianto priteisė šalių nepilnamečiam vaikui 350 Eur laikiną kasmėnesinį išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteisto laikino išlaikymo vaikui suma 350 Eur atitinka prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus, užtikrina būtinuosius vaiko poreikius maistui, higienai, būstui, sveikatai. Apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas yra per didelis ir neskirtas laikinai užtikrinti nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius ir teisėtus interesus.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo ATS1 atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.