Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos PRS1 atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą),

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 87-ANR_N-156-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 87-ANR_N-156-2026 (toliau – ir Institucijos nutarimas, Skundžiamas nutarimas) nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinio nusižengimo byloje, kurioje PRS1 (toliau – ir pareiškėja) pripažinta nukentėjusiąja.

Institucijos nutarime nurodyta, kad 2026 m. birželio 27 d. gautas sklypo savininkės PRS1 pareiškimas, kuriame nurodoma, kad į jos privatų žemės sklypą savavališkai užėjo nepažįstami asmenys su šunimi, pasitiesė pledus, maudėsi ežere, nepaisė prašymų pasišalinti, elgėsi provokuojančiai, išgąsdino dešimtmetį sūnų ir melagingai iškvietė policijos pareigūnus, teigdami, jog sklype esantys asmenys yra neblaivūs. Institucijai atlikus tyrimą ir įvertinus visas aplinkybes nustatyta, kad pareiškime nurodytiems nusižengimams konstatuoti trūksta objektyvių įrodymų, t. y. byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad poilsiautojų šuo būtų užpuolęs asmenis ar lakstęs be priežiūros; nėra medicininių pažymų, pagrindžiančių vaiko išgąstį ar nukentėjusiosios sveikatos pablogėjimą. Institucijos nutarime pažymima, kad šalių pateikti trumpi vaizdo įrašai rodo tarp asmenį, buitinį, žodinį konfliktą ir abipuses provokacijas. Kadangi objektyvių nusižengimo sudėties įrodymų nėra, ši medžiaga negali būti vertinama, kaip administracinis pažeidimas. Taip pat nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, jog nepažįstami asmenys prie ežero atvyko turėdami tikslą pasieti vandens telkinį ir išsimaudyti. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, piliečių patekimas prie vandens telkinio ir maudymasis jame yra teisėti veiksmai, todėl vien buvimo pakrantėje faktas negali būti traktuojamas kaip teisės pažeidimas.

Skunde nurodomos faktinės įvykio aplinkybės, t. y. kad 2026 m. birželio 27 d., apie 13.50 val. jai priklausančiame žemės sklype vyko šeimos šventė. Šventės metu ji ir kiti dalyvavę šeimos nariai pastebėjo, kad nuo kalno į jos sklypą leidžiasi keturi asmenys – du suaugę ir du vaikai, kartu atsivesdami nedidelio ūgio šunį. Nurodoma, kad šie asmenys įėjo į pareiškėjos privačią teritoriją neturėdami tam leidimo. Pareiškėjos mamai priėjus prie moteris, t. y. (duomenys neskelbtini) ir paklausus ko jie nori, minėta moteris atsakė, kad atėjo maudytis. Į paaiškinimus, kad tai yra privatus sklypas, su prie įėjimo pastatyta lentele informuojančia apie privačią valdą moteris nereagavo ir nurodė, kad jai nesvarbu ar tai yra privati valda, kadangi ji čia maudosi jau 20 metų ir planuoja eiti visada. Skundo autorės manymu tokius savo elgesiu moteris parodė nepagarbą jos nuosavybei ir teisėtiems jos reikalavimams. Minėta moteris nepaisydama prašymų palikti teritoriją pasitiesė rankšluostį ir liko pareiškėjai priklausančiame sklype, o kartu buvę asmenys nuėjo maudytis. Taip pat pažymima, kad moteris nuolat provokavo konfliktą, grasino iškviesti policiją, reikalavo jos ir jos šeimos narių pavardžių, bandė sukelti įspūdį, kad jie yra kalti. Tuomet ir pati pareiškėja įsitraukė į konfliktą, tačiau ir jos prašymai pasišalinti iš privačios teritorijos buvo ignoruojami. Nurodoma, kad situacija tapo kelianti grėsmę kai moters atsivestas šuo priėjęs arčiau puolė pareiškėją ir jos nepilnametį sūnų, dėl ko jie patyrė išgąstį. Pažymima, kad paprašius moters šunį patraukti ji nesiėmė tinkamų veiksmų, situacija buvo sustabdyta pareiškėjos tetai paėmus šunį ir garsiai pareikalavus nutraukti tokį elgesį. Šiems asmenims palikus teritorija minėta moteris išeidama pagrasino pareiškėjai sakydama, kad ji jau padarys.

Taip pat dėstomos faktinės aplinkybės, atvykus policijos pareigūnams. Nurodoma, kad anksčiau minėta moteris atvyko su policijos pareigūnais teigdama, kad pareiškėja ir kiti jos šventės dalyviai yra girti ir neadekvatus. Pažymima, kad policijos pareigūnams patikrinus asmenų neblaivumą visiems buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas.

Pažymima, kad tyrimas buvo nutrauktas neišsamiai įvertinus visas aplinkybes, neatsižvelgus į tai, kas inicijavo konfliktą ir neįvertinus jos, kaip nukentėjusios patirtos žalos.

Institucijos atstovas atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos PRS1 atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad skundo tikslas yra, kad nutarimas būtų panaikintas ir situacija būtų išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta. Nurodė, kad pareiškėja yra įsitikinusi, kad (duomenys neskelbtini) pažeidė viešosios tvarkos normas. Pažymėjo, kad vertinant aplinkybes ir surinktus byloje duomenis matyti, kad ginčas kilo tarp pareiškėjos, jos giminaičių ir (duomenys neskelbtini), būtent dėl to, kad ji neturėdama pareiškėjos sutikimo vaikščiojo per jos žemės sklypą. Vėliau jos paprašius išeiti ji pradėjo agresyviai ir nepagarbiai elgtis, nepaisė prašymo ir tinkamo elgesio normų. Akcentavo, kad nutarimu buvo numatyta, kad piliečių patekimas ir maudymasis ežere yra teisėti veiksmai, tačiau tai nėra teisinga išvada, kadangi prie vandens pakrantės turi būti einama viešais keliais ir kitais teisėtais priėjimais, o per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus sutikimą, tačiau sutikimo nebuvo. Nurodė, kad jos manymu policijos pareigūnai turėjo išsiaiškinti ar iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) suvokė, kad tai yra privatus žemės sklypas, o ne vieša vieta kaip vertiną tą savo elgesį. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) ėjo matydama lentelę, kad tai yra privati valda, kas suponuoja išvada, kad ji suvokė savo elgesį, todėl turi suvokti ir pasekmes. Todėl vertinant policijos nutarimą, daroma išvada, kad jis yra neteisingas, kadangi nutarimu nebuvo diferencijuojamas patekimas ir buvimas prie ežero. Taip pat nurodė, kad reikia vertinti ir (duomenys neskelbtini) elgesį, kadangi ji jį puikiai suvokė, neadekvačiai vertino situaciją. Akcentavo, kad policijos nutarime nurodoma, kad tai yra paprastas žodinis konfliktas, tačiau reikia tai vertinti visame situacijos kontekste, t. y. kad (duomenys neskelbtini) atvyko kai buvo šeimos šventė, su šuniu, kuris išgąsdino pareiškėja ir jos šeimą. Nurodė, kad iš kitų liudytojų parodymų reikia įvertinti būtent (duomenys neskelbtini) elgesį ir šuns epizodą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos PRS1 skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio bei pareiškėjos PRS1 atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėja nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t. y. ginčija Institucijos išvadą, jog (duomenys neskelbtini) veiksmuose nėra viešosios tvarkos pažeidimo požymių, todėl būtent šiuo klausimu teismas ir pasisako.

Prieš pasisakydamas dėl esminių nagrinėjimo argumentų, teismas pažymi, jog ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, Nr. 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, Nr. 2AT-57-976/2020, Nr. 2AT-68-303/2022, Nr. 2AT-81-594/2022).

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja bei jos atstovė faktinių bylos aplinkybių neginčija. O būtent, kaip matyti iš pareiškėjos PRS1 skunde apibūdintų aplinkybių, Institucijos priimto nutarimo turinio ir kitų bylos duomenų, analizuojamas įvykis vyko pareiškėjos nurodytu laiku, vietomis ir aplinkybėmis. Skundu PRS1 iš esmės prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir pripažinti (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, t. y. kelia klausimą dėl situacijos teisinio vertinimo. Pareiškėjos bei jos atstovės vertinimu, tyrimą atlikę policijos pareigūnai, neišsamiai įvertino visas įvykio aplinkybes – neatsižvelgė į tai kas inicijavo konfliktą, neįvertino asmenų veiksmų dėl neteisėto patekimo į privačią teritoriją bei atsisakymo ją palikti, neįvertinus pareiškėjos, kaip nukentėjusios patirtos žalos.

Nagrinėjamos situacijos aktualioje ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti siekiama pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne. Taigi sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo (formalioji sudėtis), o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Taip pat būtina pabrėžti, jog teismų praktikoje išaiškinta, jog įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Teismas, susipažinęs su skundo motyvais, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, įvertinęs byloje esančius įvykio vaizdo įrašus, konstatuoja, kad Institucija padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą pripažindama, jog (duomenys neskelbtini) veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp PRS1, jos šeimos narių ir (duomenys neskelbtini) kilo žodinis konfliktas. Kaip matyti ir iš bylos medžiagos, o būtent pareiškėjos PRS1 skunde nurodytų aplinkybių (b. l. 35–36), jos atstovės advokatės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, byloje esančio (duomenys neskelbtini) skundo (b.1. 19), kitų asmenų byloje esančių paaiškinimų bei vaizdo įrašų (b. l. 30), kilęs konfliktas buvo abipusis. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad (duomenys neskelbtini), siekdama pasiekti ežero pakrantę, ėjo per pareiškėjos PRS1 privatų žemės sklypą. Pasak pareiškėjos, jai išvydus einančią (duomenys neskelbtini) ir jos šeimos narius, ji ir jos šeimos nariai paprašė (duomenys neskelbtini) palikti privačią teritoriją, tačiau ji nepaisydama šių prašymų pradėjo inicijuoti konfliktą, grasinti ir rėkti taip pažeisdama viešąją tvarką ir pareiškėjos turtinius interesus. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) skunde nurodytų aplinkybių, ji kartu su savo šeimos nariais eidama prie ežero, buvo užpulta pareiškėjos PRS1 ir jos šeimos narių, kurie grasino su ja susidoroti, naudojo necenzūrinę leksiką ir elgėsi įžūliai. Vis tik, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad tiek PRS1 ir jos šeimos nariai, tiek ir (duomenys neskelbtini) bei jos šeimos nariai kalbėjosi pakeltu tonu, konfliktavo ir aiškinosi savo tarpusavio nesutarimą, kilusį momentiškai, buvo vieni kitų atžvilgiu priešiškai nusiteikę. O būtent, objektyviais duomenimis nustatyta, kad visiems asmenims kalbant iš esmės pakeltu tonu, tiek pareiškėja, tiek ir (duomenys neskelbtini) skatino tolesnio konflikto kilimą, jį eskalavo bei nesiėmė jokių veiksmų ir (ar) savo pasyviu elgesiu nesiekė konflikto nutraukti. Būtina akcentuoti ir tai, kad, kaip jau minėta, tiek iš pareiškėjos skundo bei paaiškinimų argumentų, o taip pat ir iš jos atstovės nurodytų aplinkybių, akivaizdu, jog visa konflikto pradžia bei eiga buvo susijusi išimtinai su ėjimu per privatų žemės sklypą be sutikimo. Nors šios aplinkybės pripažintinos kilusio konflikto priežastimi, vis tik tai nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis ir negali būti kvalifikuojamas tokiu veiksmu, kuriuo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pastebėtina, jog pareiškėja PRS1 įvykio dieną kartu su savo šeimos nariais šventė šeimos šventę jai priklausančiame privačiame žemės sklype, šventės metu per minėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su savo šeimos nariais ėjo link šalia esančio ežero pakrantės. Kaip matyti iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių konfliktas prasidėjo vos pareiškėjai ir jos šeimos nariams pamačius (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėtina, kad konflikte lygiavertį indėlį turėjo visi dalyvavę asmenys. Apie minėtą asmenų susiklosčiusį konfliktą bei (duomenys neskelbtini) veiksmų nukreipimą į asmeniškumus, o ne į viešosios tvarkos pažeidimą, liudija ir pokalbio metu vystytos asmenų temos. T. y. iš vaizdo įrašų nustatyta, kad asmenys bendrauja išskirtinai tik apie įvykio aplinkybes, visi pasisakymai yra nukreipti tiesiogiai į ginčo dalyvius. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog analizuojamo 2026 m. birželio 27 d. įvykio metu, žodiniame konflikte aktyviai dalyvavo visi asmenys. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) veiksmai visa apimtimi nebuvo iniciatyvus, o daugiau atsakomieji, siekiant apginti savo interesus.

Kartu akcentuotina, jog (duomenys neskelbtini) veiksmuose nenustatytas siekis demonstruoti visuomenėje galiojančio įprasto ir pagarbaus elgesio normų nepaisymo. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką, sutrikdyti viešąją rimtį, kadangi kalbėdama pakeltu tonu, kaip ir pati pareiškėja, konfliktuodamos tarpusavyje, (duomenys neskelbtini) siekė ne pažeisti viešąją tvarką, bet išreikšti savo poziciją, argumentus dėl kilusio tarpusavio ginčo. Be to, nebuvo gauta duomenų, pagrindžiančių, jog (duomenys neskelbtini) veiksmai sutrikdė viešąją tvarką. Vien pareiškėjos dalyvavusios konfliktinėje situacijoje, subjektyvus vertinimas, nėra neginčijama viešosios tvarkos sutrikdymas ANK 481 straipsnio 1 dalies kontekste įrodanti aplinkybė, tai tėra tik subjektyvus situacijos vertinimas, ir gali būti tik pripažintinas pasirinktu gerų moralės principų neatitinkančiu santykių sprendimo būdu. Tai, kad tarp PRS1 ir (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas, nėra pagrindas konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, kadangi konfliktas kilo tiesiogiai tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos PRS1 bei jos šeimos narių. Nors PRS1 pateikia savo subjektyvią nuomonę, situacijos vertinimą ir teigia apie galimą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo padarymą jos atžvilgiu, tačiau konstatuotina, kad administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių buvo nutraukta pagrįstai. Institucijos priimtame nutarime nurodyti motyvai, pagrindai dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo, su kuriais sutinka ir teismas.

Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo nukreipti į tikslą pažeisti ar sutrikdyti viešąją tvarką. Nenustačius šio administracinių nusižengimų sudėties požymio – tyčios, dėl kitų sudėties požymių teismas nebepasisako, kadangi kaip jau minėta šio procesinio sprendimo 6 punkte, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaip jau minėta, teismas vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis nenustatė, jog kilusio konflikto metu (duomenys neskelbtini) būtų turėjusi siekį pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kartu pabrėžtina, kad negali būti toleruojama praktika, kai įvairūs tarpusavio nedidelio pavojingumo konfliktai, tarpusavio nesutarimai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami. Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Nesant bent vieno iš administracinio nusižengimo požymio, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Nagrinėjamu atveju iš viso to, kas buvo aptarta, kompleksiškai įvertinus aptartas aplinkybes, teismas sutinka su Institucijos išvada, kad administracinio nusižengimo teisena policijos nepradėta pagrįstai.

Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinė teisena nepradėta pagrįstai. Naikinti šį procesinį sprendimą pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjos PRS1 skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 87-ANR_N-156-2026 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.