Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „REDAMA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1494-392/2026, pradėtoje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENORTA“ nemokumo administratoriaus Aivaro Aleksiejevo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, civilinėje byloje dėl tyčinio bankroto galėjo būti nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, neįtraukus jos į bylos nagrinėjimą, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, juolab kad ir pats LUAB „ENORTA“ bankroto pripažinimas tyčiniu galėjo būti nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas UAB „REDAMA“ tiesiogiai pripažino nesąžininga ar nustatė jos neteisėtus veiksmus. Prašyme nurodomos teismų procesinių sprendimų ištraukos iš esmės susijusios su LUAB „ENORTA“ veiksmų ir jos sudarytų sandorių vertinimu. VMI vertinimu, vien tai, kad civilinėje byloje Nr. eB2-1494-392/2026 teismas, vertindamas LUAB „ENORTA“ veiksmus ir jos sudarytus sandorius, pasisakė dėl aplinkybių, kurios gali būti reikšmingos kitoje civilinėje byloje, savaime nepatvirtina, kad šioje byloje buvo nuspręsta dėl UAB „REDAMA“ materialiųjų teisių ar pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nurodytą nuostatą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Vertinant proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pažymėtina, jog pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-974-392/2026 iškelta UAB „ENORTA“ bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Aivaras Aleksiejevas. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 20 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1494-392/2026 pripažino LUAB „ENORTA“ bankrotą tyčiniu; nustatė, kad dėl tyčinio LUAB „ENORTA“ bankroto atsakingas asmuo yra N. B.; apribojo buvusio LUAB „ENORTA“ vadovo N. B. teisę 1 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Minimoje byloje teismas nustatė, kad UAB „ENORTA“ vėliausiai 2024 m. gruodžio 27 d. buvo faktiškai nemoki. Be kita ko, teismas pripažino bankrotą tyčiniu, pažymėdamas, jog UAB „ENORTA“, būdama faktiškai nemoki, turėdama įsipareigojimų kitiems kreditoriams bei žinodama apie mokestinio patikrinimo metu nustatytą galimą reikšmingą mokestinę prievolę valstybei, 2025 m. kovo 19 d. sudarė susitarimą dėl atsiskaitymo su kreditore UAB „REDAMA“. Nors galutinis sprendimas dėl mokestinės nepriemokos buvo priimtas vėliau, bendrovės vadovas jau tuo metu turėjo pareigą vertinti bendrovės finansinę padėtį ir užtikrinti CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo laikymąsi. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenimis, taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1033-967/2026 pagal ieškovės UAB „REDAMA“ ieškinį atsakovėms LUAB „ENORTA“, VMI ir antstolei Ingai Karalienei dėl 2023 m. spalio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalies nutraukimo ir restitucijos taikymo ir atsakovės LUAB „ENORTA“ priešieškinį dėl 2025 m. kovo 19 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys N. B., M. K.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1033-967/2026 nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir skirti byloje teismo posėdį žodinio proceso tvarka. 2026 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-1033-967/2026 sustabdyta iki tol, kol pasibaigs procesas pagal pareiškėjos 2026 m. rugsėjo 23 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1494-392/2026 (proceso Nr. 2-55-3-00846-2025-2), kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-2984-779/2026 (proceso Nr. 2-55-3-00846-2025-2).

Dėl prašymo argumentų.

Pareiškėja UAB „REDAMA“ prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1494-392/2026 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodydama, kad teismai, spręsdami LUAB „ENORTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, pasisakė dėl UAB „REDAMA“ sudaryto 2025 m. kovo 19 d. susitarimo, nors pareiškėja nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Pareiškėjos teigimu, teismų nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1033-967/2026, kurioje, be kita ko, sprendžiamas šio susitarimo (ne)galiojimo klausimas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos nurodytais argumentais.

Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1494-392/2026 sprendė klausimą dėl LUAB „ENORTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnį. Šioje byloje buvo vertinama bendrovės finansinė padėtis, jos vadovo veiksmai ir jų įtaka bendrovės nemokumui bei kreditorių teisėtiems interesams. Taigi, bylos nagrinėjimo dalykas buvo LUAB „ENORTA“ bankroto kilimo priežastys ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens nustatymas, o ne LUAB „ENORTA“ ir UAB „REDAMA“ tarpusavio civilinių teisinių santykių išsprendimas.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 23 d. nutarties motyvų matyti, kad teismas vertino 2025 m. kovo 19 d. LUAB „ENORTA“ ir UAB „REDAMA“ sudarytą susitarimą, kuriuo LUAB „Enorta“ grąžino nekilnojamąjį turtą UAB „REDAMA“. Teismas nustatė, kad susitarimo sudarymo metu LUAB „ENORTA“ buvo faktiškai nemoki, turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir žinojo apie galimą reikšmingą mokestinę prievolę valstybei. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad LUAB „ENORTA“, sudarydama šį susitarimą, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.

Vis tik, šios aplinkybės buvo vertinamos siekiant nustatyti LUAB „ENORTA“ ir jos vadovo veiksmų atitiktį JANĮ 70 straipsnyje nustatytiems tyčinio bankroto požymiams. Teismas nesprendė klausimo dėl UAB „REDAMA“ veiksmų teisėtumo, jos sąžiningumo ar civilinės atsakomybės. Nutartyje taip pat nebuvo sprendžiamas 2025 m. kovo 19 d. susitarimo (ne)galiojimo klausimas ir nebuvo pasisakyta dėl UAB „REDAMA“ konkrečių pareigų ar teisių.

Analogišką išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, motyvai. Apeliacinės instancijos teismas vertino LUAB „ENORTA“ nemokumo atsiradimo momentą, bendrovės vadovo veiksmus ir jų ryšį su bendrovės nemokumu. Nutarties 60 punkte teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina buvusio LUAB „ENORTA“ vadovo siekį grąžinti UAB „REDAMA“ turtą tam, kad būtų užkirstas kelias nukreipti išieškojimą į šį turtą. Šiuo aspektu svarbu tai, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė būtent dėl buvusio LUAB „ENORTA“ vadovo veiksmų ir jų tikslų. Teismas nekonstatavo, kad UAB „REDAMA“ žinojo apie tokį bendrovės vadovo siekį, veikė nesąžiningai ar kartu su juo siekė pažeisti LUAB „ENORTA“ kreditorių interesus.

Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 62 punkte aiškiai konstatuota, kad LUAB „ENORTA“ nemokumas kilo dėl buvusio bendrovės vadovo sąmoningo blogo valdymo ir bendrovės nenaudai sudarytų sandorių. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvados buvo susijusios su LUAB „ENORTA“ ir jos vadovo veiksmais. Dėl kitų asmenų, įskaitant ir UAB „REDAMA“, teisų pareigų ar atsakomybės šiuo atveju nebuvo konstatuota jokių aplinkybių ar faktų. Todėl vien aplinkybė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartyse buvo vertinama aplinkybė dėl turto grąžinimo UAB „REDAMA“ ir šio veiksmo sąsajos su CK 6.930¹ straipsnio norma, nereiškia, jog šia nutartimi buvo nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų.

Pažymėtina ir tai, kad LUAB „ENORTA“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ne tik dėl CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo, bet ir dėl apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto požymio. Vertindamas šį požymį, pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, susijusias su tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų registravimu, neteisingų finansinių duomenų deklaravimu, finansinių ataskaitų nepateikimu ir dokumentų neperdavimu nemokumo administratoriui. Šios aplinkybės taip pat buvo susijusios su LUAB „ENORTA“ veikla ir jos valdymu, o ne su UAB „REDAMA“ materialiosiomis teisėmis ar pareigomis.

Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1033-967/2026 sprendžiamas 2025 m. kovo 19 d. susitarimo (ne)galiojimo klausimas, taip pat nesudaro savarankiško pagrindo atnaujinti procesą. Nors abiejose bylose vertinamos tam tikros tos pačios faktinės aplinkybės, jų nagrinėjimo dalykai skiriasi. Byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo vertinama, ar LUAB „ENORTA“ ir jos vadovo veiksmai atitinka JANĮ 70 straipsnyje nustatytus požymius, o civilinėje byloje Nr. e2-1033-967/2026 sprendžiami konkrečių sandorių galiojimo (teisėtumo) ir restitucijos taikymo klausimai. Be kita ko, sprendžiant dėl šio susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi būti savarankiškai įvertintos šios teisės normos taikymo sąlygos, atsižvelgiant į civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir šalių argumentus.

Vertinant pareiškėjos argumentus dėl galimos prejudicinės tyčinio bankroto byloje nustatytų aplinkybių reikšmės, pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą prejudicinę galią turinčių faktų taikymas siejamas su įstatyme nustatytomis sąlygomis. UAB „REDAMA“ nedalyvavo byloje dėl LUAB „ENORTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl vien šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių egzistavimas savaime nereiškia, kad jos turi prejudicinę galią pareiškėjos atžvilgiu kitoje civilinėje byloje. Šių aplinkybių reikšmę ir galimybę jomis remtis turi įvertinti civilinę bylą Nr. e2-1033-967/2026 nagrinėjantis teismas. Būtent minimoje byloje dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja, kaip proceso dalyvė, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus ir atsikirtimus dėl ginčijamo susitarimo sudarymo aplinkybių bei jo teisėtumo.

Nors Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 2 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. e2-1033-967/2026 nagrinėjimą iš esmės, ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad teismas tyčinio bankroto byloje nustatytas aplinkybes pripažino prejudicinėmis UAB „REDAMA“ atžvilgiu.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėja prašyme iš esmės nesutinka su tyčinio bankroto byloje pateiktu 2025 m. kovo 19 d. susitarimo teisiniu vertinimu, teigdama, jog šiuo susitarimu buvo taikyta restitucija, o ne atsiskaityta su vienu iš kreditorių pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnį. Pareiškėja taip pat ginčija teismų išvadas dėl PVM prievolės ir turto grąžinimo įtakos LUAB „ENORTA“ kreditorių interesams. Tačiau šie argumentai susiję su įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų motyvų pagrįstumu ir savaime nepatvirtina, kad teismai nusprendė dėl UAB „REDAMA“ materialiųjų teisių ar pareigų.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo klausimo nagrinėjimas nėra skirtas iš naujo vertinti visas aplinkybes, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar teismas išsprendė klausimą dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens materialiųjų teisių ar pareigų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nesutikimas su teismų atliktu susitarimo aplinkybių vertinimu tokios išvados nepagrindžia.

Taigi, vien tai, kad UAB „REDAMA“ buvo LUAB „ENORTA“ sudaryto susitarimo šalis ir šis susitarimas iš dalies buvo vertinamas sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (tik CK 6.930¹ straipsnio atitikties aspektu), nereiškia, kad UAB „REDAMA“ privalėjo būti įtraukta į šios bylos nagrinėjimą. Tam būtina nustatyti, kad priimtu procesiniu sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų, tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, o pareiškėjos UAB „REDAMA“ prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 365–370 straipsniais,

nutaria:

atmesti uždarosios akcinės bendrovės „REDAMA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1494-392/2026.

Nutartį siųsti proceso šalims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.