- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-2167-392/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03826-2025-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- ATS1, ATS1 priešieškinį
- Ieškovas
- IES1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Visvaldo Kazakiūno, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo ATS1 priešieškinį ieškovei IES1, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų ASM1, ASM2 gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą ASM1, ASM2 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Eur per mėnesį, pradedant nuo 2025 m. liepos 1 d. ir tęsiant iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 7 000 Eur išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d.; nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys nėra sudariusios santuokos. Bendro gyvenimo metu šalys susilaukė dviejų vaikų – dukros ASM1, gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus ASM2, gim. (duomenys neskelbtini). Vaikai gyvena kartu su ieškove, yra pilnai prižiūrimi, auklėjami, ugdomi jos pastangomis. Vaikams yra sudarytos tinkamos, saugios, vaikų amžių atitinkančios gyvenimo sąlygos. Ieškovė užtikrina sūnaus ir dukros teisę į poilsį, laisvalaikį, saviraišką, rūpinasi sūnaus ir dukros kasdiene buitimi, ugdymu, lavinimu, higiena, visaverte mityba. ASM2 turi vidutinio sunkumo negalią, todėl didelis dėmesys ir pastangos skiriamos vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimui. ASM1 yra septynerių metų amžiaus ir 2025-ųjų metų mokslo metais pradėjo lankyti pirmąją klasę (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, tad dukros poreikiai maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmėms, sveikatai ir ugdymui užtikrinti yra pakankamai dideli, be to, įvertinus vaiko amžių, pakankamai greitai augantys. Sūnus ASM2 yra šešerių metų amžiaus, jis lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo įstaigą priešmokyklinę ugdymo grupę. ASM2 turi vidutinio sunkumo negalią, jam reikalinga papildoma specialistų pagalba, didesnė priežiūra, parama ir atsakingas rūpestis vaiku. Kiekvienam vaikui kas mėnesį maistui reikia skirti 400 Eur, siekiant užtikrinti visavertę ir sveiką mitybą, būtiną augančiam organizmui. Kiekvieno vaiko poreikius į gyvenamąjį būstą sudaro būsto išlaikymo išlaidos, būtinų namų apyvokos reikmenų, namų tekstilės, baldų įgijimo išlaidos, būsto komunalinių paslaugų apmokėjimo išlaidos, būsto nuomos išlaidos, t. y. 150 Eur per mėnesį. Vidutinės kiekvieno vaiko sveikatos ir higienos išlaidos yra 150 Eur per mėnesį. Išlaidos kiekvieno vaiko drabužiams ir avalynei per mėnesį siekia 150 Eur. Transporto išlaidos, skiriamos kiekvieno vaiko nuvykimui į gydymo įstaigą, lankytinus objektus ir kt., yra 50 Eur per mėnesį, internetui – 20 Eur. Todėl kiekvienam vaiko materialinių poreikių patenkinimui būtina skirti 1 120 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba, gauna pakankamas mėnesines pajamas, be to turi eilę nekilnojamojo, kilnojamojo turto, todėl vaikų išlaikymui gali teikti didesnį nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Kadangi atsakovas išlaikymo vaikams neteikė nuo 2025 m. sausio 1 d., yra susidariusi išlaikymo skola 7 000 Eur.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašo: nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų ASM1 ir ASM2 išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką. Nurodė, kad su ieškove kartu gyveno apie 7 metus. Iš pradžių ieškovė pas atsakovą gyveno kaip nuomininkė. Ieškovės pageidavimu, gyvenant kartu susilaukė dviejų vaikų ASM1 ir ASM2, kurie visą laiką gyveno atsakovo namuose kartu su juo. Vaikai yra prisirišę prie atsakovo. Jų gyvenamoji vieta taip pat yra deklaruota atsakovo namuose. Atsakovas visą laiką vaikais rūpinosi ir prisidėjo prie išlaikymo. Be to, padėjo auginti ir ieškovės du vaikus iš pirmos santuokos. Kai pradėjo kartu gyventi ieškovės dukrai buvo du metai, o sūnui – keturi. Nori, kad vaikai gyventų su juo, savo įprastoje aplinkoje. Mano, kad sugebės tinkamai vaikais rūpintis ir juos auklėti. Vaikai atsakovo namuose turi tinkamas sąlygas augti, pakankamai erdvės, turi atskirus kambarius, yra ir kiemas, kuriame vaikai gali žaisti, sodas, daržas. Nurodė, kad vaikai nori gyventi su atsakovu. Vaikų išlaikymui pakaktų, kad ieškovė mokėtų po 350 eurų kiekvienam kas mėnesį. Ieškovės prašoma priteisti suma iš atsakovo visiškai nepagrįsta. Atsakovas šiuo metu uždarinėja įmonę, todėl jo pajamos nedidelės, gauna neįgalumo pensiją apie 247 Eur. Vaikų maitinimui užtenka po 220 Eur per mėnesį, kadangi turi nuosavą namą, būsto išlaikymui reikia apie 70 Eur kiekvienam vaikui. Nei batų, nei striukių pirkti kiekvieną mėnesį nereikia, todėl drabužiams pakaktų skirti po 50 Eur. Kiekvieną mėnesį vaikų poilsiui ir laisvalaikiui pakaktų skirti po 30 Eur. Vaikams yra skiriami valstybės pinigai 122,5 Eur, kurie taip pat turi būti naudojami vaikų poreikiams tenkinti. Sūnus ASM2 turi vidutinio sunkumo negalią, todėl gauna neįgalumo pašalpą. Ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už vaikų išlaikymą taip pat visiškai nepagrįstas, nes ieškovė su vaikais iki rugpjūčio 28 d. gyveno su atsakovu jo namuose. Atsakovas išlaikė šeimą, pirko maistą ir drabužius vaikams.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą byloje. Skyriaus vertinimu, vaikų išsakyta nuomonė dėl pasirinkimo gyventi su mama neprieštarauja geriausiems jų interesams, nes Skyrius neturi jokios informacijos apie tai, jog ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais ar nepaiso jų interesų. Skyrius taip pat neturi duomenų, jog ieškovės gyvenimo būdas ar charakterio savybės būtų netinkamos vaikų auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui. Šiuo metu IES1 namuose vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poilsiui ir ugdymuisi, vaikai nurodo, kad naujuose namuose jaučiasi gerai, džiaugiasi, jog tėvams gyvenant skyrium jie nebemato tėvų konfliktų, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašymas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, išvados teikimo dienai, neprieštarauja geriausiems vaikų interesams, nes vaikai gyvendami su mama jaučiasi saugūs, yra viskuo aprūpinti, vaikų mama geba užtikrinti ne tik fizinius, bet ir emocinius vaikų poreikius, todėl vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos, ir gynimo principu bei siekiant išsaugoti vaikų gyvenimo stabilumą, vaikų gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su ieškove IES1. Skyrius mano, kad ieškovės prašoma priteisti 500 Eur dydžio išlaikymo suma galėtų būti vertinama kaip pilnai atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus – tokia suma padėtų užtikrinti ne tik bazinių, bet ir papildomų ugdymosi, vystymosi bei socialinių poreikių tenkinimą. Atsakovo siūlomas 350 Eur išlaikymo dydis yra vertinamas kaip minimalus galimas priteisti šalių nepilnamečiams vaikams ASM1 ir ASM2. Skyrius rekomendavo bendravimo su vaikais tvarką, kuri nurodyta išvadoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nustatė nepilnamečių vaikų ASM1 ir ASM2 gyvenamąją vietą su ieškove IES1. Nustatė skyrium gyvenančio tėvo ATS1 ir vaikų ASM1 ir ASM2 bendravimo tvarką. Priteisė iš atsakovo ATS1 nepilnamečiams vaikams ASM1 ir ASM2 išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 380 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiams vaikams ASM1 ir ASM2 skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 1 294,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Grąžino ieškovei 114 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. rugpjūčio 1 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 514) SEB banke. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nusprendė vykdyti skubiai. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių ASM1, gim. (duomenys neskelbtini), ASM2, gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o atsakovas prašė, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Tarnyba pateikė išvadą, jog vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei siekiant išsaugoti vaikų gyvenimo stabilumą, vaikų gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su ieškove.
Teismas nustatė, jog vaikai iki 2025 m. rugsėjo mėnesio gyveno atsakovo namuose kartu su atsakovu ir ieškove, vėliau su ieškove išsikraustė, dabar gyvena su ieškove, jos nuomojamame bute. Patys vaikai išreiškė nuomonę, kad norėtų gyventi su abiem tėvais, jog šie susitaikytų, tačiau, jei mama negrįžtų pas tėtį, vaikai toliau norėtų gyventi su mama. Ieškovės namuose vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poilsiui ir ugdymuisi. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nuo ieškovės ir vaikų išsikraustymo su vaikais bendravo vos kelis kartus, kas, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog vaikai yra nutolę nuo atsakovo. Pasak ieškovės, vaikai patys nenori bendrauti su tėčiu, ASM2 nenori pasilikti pas tėtį nakvoti. Atsakovas Tarnybai yra nurodęs, kad šiuo atveju yra labai svarbi vaikų nuomonė, todėl, jeigu vaikai norės dabar gyventi su mama, tai tegul ir gyvena.
Teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgęs į vaikų amžių, įprastą jų gyvenimo būdą, į nepilnamečių vaikų interesą turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos pateiktą išvadą, konstatavo, kad ieškovė yra sudariusi nepilnamečiams vaikams tinkamas sąlygas gyventi, saugią ir stabilią aplinką, todėl padarė išvadą, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriau atitinka vaikų interesus, ir tenkino ieškovės reikalavimą, nepilnamečių ASM1 ir ASM2 gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, atmetė.
Teismas spręsdamas klausimą dėl skyrium gyvenančio tėvo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, įvertino ieškovės ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafiką, tai, jog atsakovas neišreiškė konkrečių prieštaravimų dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos sąlygų, Tarnybos rekomenduojamą bendravimo su vaikais tvarką ir remdamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, nustatė skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, derinant ieškovės, atsakovo ir Tarnybos pateiktus siūlymus.
Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą vaikų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, vaikui kas mėnesį maistui reikia skirti 400 Eur, būsto išlaikymo išlaidos, būtinų namų apyvokos reikmenų, namų tekstilės, baldų įgijimo išlaidos, būsto komunalinių paslaugų apmokėjimo išlaidos, būsto nuomos išlaidos 150 Eur per mėnesį, ugdymo išlaidų suma per mėnesį sudaro 150 Eur, vidutinės vaiko sveikatos ir higienos išlaidos yra 150 Eur per mėnesį, išlaidos vaiko drabužiams ir avalynei per mėnesį siekia 150 Eur, poilsiui ir laisvalaikiui skiriama (tame tarpe atidedama vasaros atostogų laikotarpiui) 50 Eur, transporto išlaidos, skiriamos vaiko nuvykimui į gydymo įstaigą, lankytinus objektus ir kt., viso transporto išlaidos yra 50 Eur per mėnesį, interneto išlaidos 20 Eur, iš viso kiekvieno vaiko materialinių poreikių patenkinimui būtina skirti 1 120 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos yra išdidintos. Atsakovo nuomone, vaikų maitinimui užtenka po 220 Eur per mėnesį, kadangi turi nuosavą namą, būsto išlaikymui reikia apie 70 Eur kiekvienam vaikui, nei batų, nei striukių pirkti kiekvieną mėnesį nereikia, todėl drabužiams pakaktų skirti po 50 Eur, kiekvieną mėnesį vaikų poilsiui ir laisvalaikiui pakaktų skirti po 30 Eur. Atkreipė dėmesį, kad vaikams yra skiriami valstybės pinigai 122,5 Eur, kurie taip pat turi būti naudojami vaikų poreikiams tenkinti, sūnus ASM2 turi vidutinio sunkumo negalią, todėl gauna neįgalumo pašalpą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 minimalią mėnesio algą (toliau – MMA). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2026 m. sausio 1 d. yra patvirtinusi minimaliąją mėnesinę algą – 1 153 Eur, atskaičius mokesčius – apie 847 Eur. Taigi, orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų nuo 2026 m. sausio 1 d. sudarytų apie 423,50 Eur (847 Eur / 2). Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė išlaidas, reikalingas užtikrinti būtinas vaikų raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visgi, teismo vertinimu, kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos (kas mėnesį maistui – 400 Eur; ugdymo išlaidos – apie 150 Eur; drabužiams ir avalynei – 150 Eur) vaiko išlaikymui yra nepagrįstai padidintos, nes nėra pagrįstos atitinkamais įrodymais. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, vaikų amžių, nurodytus poreikius, minėtas išlaidas mažino ir sprendė, jog optimali šalių vaikų poreikius užtikrinanti suma laikytina 970 Eur kiekvienam. Taigi, kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 485 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaikus, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. per mėnesį yra 129,50 Eur kiekvienam vaikui, papildoma 76,20 Eur išmoka skiriama nepasiturinčioms/gausioms šeimoms ar vaikams su negalia, taigi, ieškovė už kiekvieną vaiką gauna po 205,70 Eur. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 382,15 Eur suma kiekvienam vaikui ((970 Eur – 205,70 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutiko su atsakovo siūlomu vaikų išlaikymu po 150 Eur kiekvienam, kadangi jo pajamos yra mažos. Teismas nustatė, kad atsakovas, turėdamas 100 000 Eur santaupų, visus pinigus išleido butui Vilniuje, kurį, beje jau iškėlus nagrinėjamą bylą teisme, padovanojo sūnui iš pirmos santuokos. Taip pat atsakovas savo turėtą automobilį (duomenys neskelbtini), 2011 m. gamybos, be defektų pardavė už 2 000 Eur jau vykstant bylos nagrinėjimui. Pažymėjo, jog viešai skelbiamuose automobilių pardavimo skelbimuose automobilių (duomenys neskelbtini), 2011 m. gamybos, kainos prasideda nuo 6 000 Eur ir, nors skelbimuose yra nurodomos norimos gauti sumos, kurios neatskleidžia tikrosios automobilių vertės, tačiau, teismo nuomone, mažai tikėtina, kad tokių pat metų gamybos, tokios pat markės ir modelio automobilis be defektų galėtų realiai kainuoti tris kartus mažiau. Todėl laikytina, kad atsakovas pats sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį. Teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, vaikų tėvų turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų amžių, sveikatos būklę bei poreikius, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju vaikui išlaikymui tėvų galima teikti suma yra apie 764 Eur (jau išskaičius 205,70 Eur) kiekvienam vaikui per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje vaiko išlaikymo prievolėje 380 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams – ASM1 ir ASM2 – nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, nustatyta iš atsakovo priteistina kiekvieno vaiko išlaikymui skirta suma yra racionali ir adekvati, atitinkanti kiekvieno vaiko poreikių ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdoma.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2025 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, kuris sudaro 7 000 Eur. Atsakovas prašė ieškinį šioje dalyje atmesti, nurodydamas, kad ieškovė su vaikais iš jo namų išsikraustė tik 2025 m. rugpjūčio pabaigoje, iki to laiko visi gyveno kartu, jis pirkdavo visiems maistą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su vaikais išsikraustė iš atsakovo namų į išsinuomotą butą nuo 2025 m. rugpjūčio 28 d., t. y., iki to laiko ieškovė su vaikais gyveno atsakovo namuose. Ieškovė teisme aiškino, kad šalys, net ir gyvendamos kartu, bendro ūkio nuo 2025 m. sausio 1 d. nevedė, atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, tačiau į bylą nepateikė jokių konkrečių paskaičiavimų, kiek realiai išleido vaikų išlaikymui laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos.
Teismas nepritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovas turi atlyginti 7 000 Eur, kadangi šiuo laikotarpiu neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, vaikų išsakytą nuomonę, sprendė, jog atsakovui gyvenant kartu su nepilnamečiais vaikais viename būste, atsakovas atitinkamai jais rūpinosi, gamino maistą ir užtikrino jų išlaikymą, t. y. vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad toks bendras gyvenimas jos netenkintų, ar atsakovas teikė nepakankamai lėšų vaikų išlaikymui (ieškovė nenurodė, kokie vaikų poreikiai nebuvo patenkinti vaikų tėvų bendro gyvenimo metu). Ieškovė sutiko su tokiomis bendro gyvenimo taisyklėmis, nustatytomis jos ir atsakovo. Teismo vertinimu, faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, surinktų šalių ir jų atstovų pagalba, visuma nepatvirtina, jog atsakovas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki ieškinio pareiškimo neteikė vaikams išlaikymo. Todėl teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl 7 000 Eur įsiskolinimo priteisimo nėra pagrįstas.
Teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. tenkino ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo (su minimalia teismo korekcija), tačiau iš dalies tenkino reikalavimą dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Todėl teismas sprendė, kad ieškinys tenkintas 69 proc. (dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – 100 proc., dėl bendravimo tvarkos nustatymo – 100 proc., išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – 76 proc. (ieškovė teikė reikalavimą dėl 500 Eur išlaikymo priteisimo, teismas nustatė 380 Eur išlaikymą); dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 0 proc.).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 875,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus atlyginimo dydžio. Ieškinį tenkinus 69 proc., atsakovas turi atlyginti ieškovei 69 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o būtent – 1 294,09 Eur ((1 875,50 Eur x 69 proc.), todėl teismas sprendė šią sumą priteisti iš atsakovo ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant: Priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams ASM1 ir ASM2 išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 380,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. rugpjūčio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. sprendimą ir sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą po 380 Eur kas mėnesį nepilnamečiams vaikams ASM1 ir ASM2, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino vaikų poreikius, taip pat visai neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį, priteisdamas tokią didelę sumą vaikų išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas nors nagrinėjamu metu nustatė, tačiau neatsižvelgė į tai, jog apeliantas šiuo metu yra bedarbis, neįgalus, jam nustatytas širdies nepakankamumas, bei į amžių. Esant tokio amžiaus ir turint tik 45 proc. darbingumo lygį susirasti darbą beveik neįmanoma. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta daug apribojimų, todėl akivaizdu, jog apeliantas negali rasti darbo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Be to, dėl nuolatinių teismo procesų pablogėjo apelianto sveikata, todėl abejoja ar ateityje sugebės ir galės dirbti.
Apelianto nuomone, teismo nurodyta optimali šalių vaikų poreikius užtikrinanti suma laikytina 970 Eur yra visiškai nepagrįsta. Net ir gyvenant santuokoje ir abiem tėvams gaunant vidutinius atlyginimus, tokios sumos vieno vaiko išlaikymui skirti neįmanoma, nes ir tėvai turi save išlaikyti, mokėti mokesčius ir patenkinti bent minimalius savo poreikius. Nors teismas ir sumažino ieškovės prašomą sumą, tačiau apelianto nuomone, nepakankamai. Apelianto nuomone, vaikų ugdymui tikrai nereikia po 100 Eur kiekvieną mėnesį, tiek darželyje, tiek pradinėse klasėse vaikams skiriamas maitinimas, ieškovė nepateikė įrodymų kokius būrelius vaikai lanko ir kiek tai kainuoja.
Apeliantas sutinka, kad vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, tačiau tokiems poreikiams tenkinti pinigų sumos turi būti panaudojamos racionaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. Nr. 3K-3-294/2010). Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apelianto turtinę padėtį, neįvertino, jog šiuo metu yra bedarbis, neįgalus, pajamos labai mažos. Taip pat teismas neatsižvelgė į ieškovės gaunamas pajamas, kurios žymiai didesnės už apelianto, todėl įvertinus šią aplinkybę, turėtų būti didesnė vaiko išlaikymo dalis ieškovės.
Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog apeliantas sąmoningai pablogino savo padėtį, neįvertino, kad ieškovė išėjusi iš apelianto namų nusipirko butą Vilniuje, iš lėšų, sutaupytų gyvenant kartu. Ieškovė teigia, kad minėto buto nenuomoja, taigi tik moka už jį komunalinius mokesčius, pati su vaikais nuomojasi butą Panevėžyje ir taip blogina savo turtinę padėtį. Vaikų gaunamus pinigus, ieškovė naudoja ne pagal paskirtį, o padengti paskolai už Vilniuje įgytą butą. Nors pagal galimybės apeliantas teikė vaikų išlaikymui pinigus, tačiau ieškovė kreipėsi į antstolį, už kurio darbą turėjo sumokėti apeliantas, kreipėsi į teismą dėl pripažinimo, jog turtą įgijo bendros dalinės nuosavybės teise, teismas priteisė iš apelianto ieškovei kompensaciją už turto pagerinimą, skolą. Tokiu būdu ieškovė žymiai pablogino apelianto materialinę padėtį. Ieškovė siekia atimti iš apelianto visą jam priklausantį turtą.
Apelianto nuomone, teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą. Ši byla nėra sudėtinga, išnagrinėta per du teismo posėdžius. Įvertinusi bylos sudėtingumą, apelianto turtinę padėtį, ieškovei priteistinos išlaidos yra per didelės, prašo jas sumažinti.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. sprendimą bei 2026 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistus, priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad apeliacinis skundas neturi apibrėžto dalyko, apeliaciniu skundu prašoma sumažinti priteisto išlaikymo dydį, priteistas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nesukonkretinta, kokia suma priteistas išlaikymas turi būti sumažintas, koks išlaikymas turi būti priteistas atsakovo nepilnamečiams vaikams, kokiu pagrindu teismo sprendimu priteistas išlaikymas turi būti mažinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė sutinka su teismo sprendimu nustatyta, palyginus su ieškinio reikalavimais, sumažinta nepilnamečių vaikų mėnesinių poreikių suma 970 Eur vaikui. Vaiko mėnesinių poreikių sumą (970 Eur) dar sumažinus ieškovės kas mėnesį gaunama išmoka už vaikus, kuri nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 129,50 Eur, papildoma 76,20 Eur išmoka skiriama nepasiturinčioms/gausioms šeimoms ar vaikams su negalia, viso 205,70 Eur, gaunama bendra vaiko mėnesinių poreikių užtikrinimo suma 764 Eur, todėl kiekvienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui minimaliai turėtų skirti po 382,15 Eur. Ieškovės nuomone, priteista iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo suma yra minimali, labiau skirta einamiesiems ir būtiniausiems vaikų poreikiams užtikrinti, bet ne papildomiems vaikų poreikiams užtikrinti. Faktiniai nepilnamečių vaikų poreikiai yra ženkliai didesni, siekia 1 120 Eur per mėnesį dėl specialių vaikų poreikių užtikrinimo būtinybės.
Atsakovas savo vaikų neišlaiko, taip pat nepadeda auginti vaikų, nedalyvauja vaikų kasdieniniame gyvenimo, todėl ieškovė viena užtikrina abiejų vaikų kasdienius poreikius bei ASM2 specialiuosius poreikius. Didelės išlaidos tenka ieškovei užtikrinant vaikams būstą, kuris yra ieškovės nuomojamas (nuoma 350 Eur), taip pat apmokami komunaliniai patarnavimai, bendra išlaidų būstui suma yra 600 Eur per mėnesį. Teismas sumažinęs ieškovės nurodytą nepilnamečių vaikų poreikių sumą, pagrįstai sprendė, kad bendra vieno vaiko išlaikymo suma per mėnesį sudaro 970 Eur. Ieškovė visiškai sutinka su teismo išvada, kad neįgalumo išmoka turi būti skiriama papildomiems ASM2 poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
Pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su atsakovo turtinės padėties vertinimu, proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties principo netinkamu taikymu. Visgi atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo turtinės padėties, jo negalėjimo rasti darbo yra deklaratyvūs, nemotyvuoti, todėl jais remtis nėra pagrindo. Atsakovas teigia, kad jis negali dirbti, nes turi 45 procentų darbingumo lygį su tam tikrais apribojimais darbui, tačiau atsakovas nepateikė teismui duomenų, jog jis negali rasti ir dirbti tam tikro darbo pagal sveikatos būklę. Iš atsakovo elgesio proceso metu buvo matyti, kad jis stengiasi ne pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau iš esmės pabloginti savo turtinę padėtį. Atsakovas paaiškino teismui bei rašytiniai dokumentai patvirtino faktą, kad turėdamas 100 000 Eur už parduotą nekilnojamąjį turtą, 2025 m. birželio 13 d. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 113 000 Eur. Ieškovei iškėlus bylą teisme dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, atsakovas 2025 m. rugpjūčio 26 d. padovanojo minėtą butą sūnui iš pirmos santuokos ASM4. Taip pat prasidėjus procesui, siekdamas sumažinti savo turtą 2025 m. spalio 1 d. atsakovas savo automobilį (duomenys neskelbtini), 2011 m. gamybos, be defektų pardavė už 2 000 Eur draugui ASM3. Beje, viso proceso metu ir šiuo metu faktiškai valdo ir naudojasi automobiliu (duomenys neskelbtini), atsakovas. Sutiktina su teismo išvada, kad atsakovas pats sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį. Atsakovas vietoj to, kad sąžiningai įgyvendintų savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, turėtų atsakomybės gauti reikiamas pajamas vaikų išlaikymo prievolei įvykdyti, tyčia blogino savo turtinę padėtį, tikėdamasis išvengti ar sumažinti vaikų išlaikymo prievolės dydį ir jos vykdymą.
Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra pakankamos dalyvauti vykdant vaikų išlaikymo pareigą, jis gauna 236,27 Eur netekto darbingumo negalios pensiją, 42,29 Eur vienišo asmens išmoką. Atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas, iš bendrovės gauna po 130 Eur per mėnesį darbo užmokesčio. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyvena atsakovas. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2,11 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), už šiuos sklypus atsakovas gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, kurių dydis 2025 m. buvo 1 696 Eur. Bylos duomenimis, atsakovas parduoda metalą, gauna papildomas pajamas iš metalo pardavimo.
Ieškovės pajamas sudaro darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) progimnazijoje – 1 200 Eur, Panevėžio lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“ –560 Eur, už ASM2 neįgalumą gauna 300 Eur neįgalumo išmoką, po 205,70 Eur už kiekvieną vaiką - Vaiko išmoką. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), įsigytas kredito pagalba, už kurį kas mėnesį ieškovė moka po 430 Eur.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vienam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Bylos nagrinėjimo metu nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga siekė 846 Eur, tad nepilnamečių vaikų ASM2 ir ASM1 poreikiai artimi minimalios mėnesinės algos dydžiui. Šie vaikų poreikiai turi būti užtikrinti abiejų jos tėvų lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad apeliantas prašo sumažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2, 8.10, 8.19, 8.20 papunkčiuose nustatyti maksimalūs dydžiai nėra viršyti. Advokatė rengė procesinius dokumentus – ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, teikė rašytinius įrodymus dalyvavo parengiamuose ir teismo posėdžiuose, todėl teismas pagrįstai ieškovės patirtų išlaidų dalį priteisė iš atsakovo, nustatęs, jog ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 69 proc., priteista atitinkamai 69 proc. visų bylinėjimosi išlaidų 1 294,09 Eur ((1 875,50 Eur x 69 proc.). Apeliantas neginčija procentinės patenkintų ir atmestų reikalavimų išraiškos, be to, neįvertina, kad atsakovo priešieškinys yra atmestas visiškai, o ir apeliaciniu skundu neprašoma naikinti viso teismo sprendimo, o tik jo dalį dalyje dėl išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių ASM1, gim. (duomenys neskelbtini), ASM2, gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio priteisimo, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius, taip pat visai neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį, tai, jog apeliantas šiuo metu yra bedarbis, neįgalus, jam nustatytas širdies nepakankamumas, bei į amžių. Apeliantas nurodo, kad esant tokio amžiaus ir turint tik 45 proc. darbingumo lygį susirasti darbą beveik neįmanoma, be to, dėl nuolatinių teismo procesų pablogėjo apelianto sveikata, todėl jis abejoja ar ateityje sugebės ir galės dirbti. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010) bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
Nagrinėjamu atveju, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, turinį, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį, įvertino vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaikų poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir nėra per didelė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog mažinti išlaikymą teisinio pagrindo nėra.
Apeliantas nurodo, kad teismo nurodyta optimali šalių vaikų poreikius užtikrinanti suma laikytina 970 Eur yra visiškai nepagrįsta. Apelianto nuomone, net ir gyvenant santuokoje ir abiem tėvams gaunant vidutinius atlyginimus, tokios sumos vieno vaiko išlaikymui skirti neįmanoma, nes ir tėvai turi save išlaikyti, mokėti mokesčius ir patenkinti bent minimalius savo poreikius.
Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovo turtine padėtimi, įvertino jo bylos nagrinėjimo metu atliekamus veiksmus, t. y. įsigijo iš santaupų butą ir padovanojo jį sūnui iš pirmos santuokos, taip pat pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), 2011 m. gamybos, už 2 000 Eur, ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas pats sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį. Teismas vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovo turtine padėtimi ir padarė teisingą išvadą, jog atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą.
Nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą ASM1, ASM2 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaikų tėvų turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų amžių, sveikatos būklę bei poreikius, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nustatyta iš atsakovo priteistina kiekvieno vaiko išlaikymui skirta suma yra racionali ir adekvati, atitinkanti kiekvieno vaiko poreikių ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdoma. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas tokio dydžio išlaikymo negalėtų teikti. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad nustatytas išlaikymo dydis po 380 Eur nepilnamečiams vaikams nėra didelis, toks išlaikymo dydis gali užtikrinti tik būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tuo tarpu teisminėje praktikoje akcentuojama, kad, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Apelianto siekis nustatyti mažesnį išlaikymo dydį neabejotinai neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, kurie turi būti maksimaliai ginami, nepriklausomai nuo šalių tarpusavio santykių.
Apeliantas nurodo, kad yra neįgalus, jam nustatytas širdies nepakankamumas, turi tik 45 proc. darbingumo lygį, todėl susirasti darbą beveik neįmanoma. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai. Atsakovas įrodymais nepagrindė argumentų, jog jis negali susirasti darbą ir dirbti. Vien aplinkybė, kad jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, savaime nepatvirtina, jog asmuo yra visiškai nedarbingas ar objektyviai negali dirbti. Kaip minėta, pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, todėl atsakovas, net ir turėdamas sveikatos apribojimų, privalo imtis aktyvių veiksmų siekdamas gauti pajamas ir vykdyti išlaikymo pareigą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteistas po 380 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra teisingas bei proporcingas abiejų ginčo šalių turtinei padėčiai, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Apelianto nurodyti argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl išlaikymo dydžio, nepaneigia. Be to, apeliantas nenurodė kokio dydžio išlaikymas, jo vertinimu, būtų pagrįstas ir pakankamas vaikų poreikiams užtikrinti, todėl jo argumentai negali sudaryti pagrindo keisti skundžiamą sprendimą.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodo, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės, prašo jas sumažinti. Apeliantas nurodo, kad byla nėra sudėtinga, išnagrinėta per du teismo posėdžius. Teisėjų kolegija su apelianto pozicija nesutinka.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgė į tai, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus atlyginimo dydžio. Nors byla nebuvo sudėtinga, tačiau advokatė rengė procesinius dokumentus – ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, teikė rašytinius įrodymus dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose. Teismo kolegijos vertinimu, ieškovės išlaidos yra pagrįstos ir realios, be to, aplinkybė, jog byla nesudėtinga, savaime nereiškia, jog ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų priešieškiniui paruošti, susipažinimui su atsakovo procesiniais dokumentais ir pan. Procesinio dokumento parengimas, susipažinimas su jais, tai pat ir dalyvavimas teismo posėdyje objektyviai užima laiko, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingos, neadekvačios advokato turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį, pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 1 294,09 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė sumokėjo 1 452 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo ATS1, a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei IES1, a. k. (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.