Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl papildomos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

gavusi pranešimą apie įvykį, draudimo bendrovė pradėjo žalos administravimo procesą. Kadangi, ieškovas rinkosi gauti išmoką, o ne remontuoti transporto priemonę, buvo pradėtas nuostolio dydžio derinimas. Ieškovui buvo pateiktos paskaičiuotos remonto darbų sąmatos – 755,25 Eur bei 825,17 Eur sumai. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu apskaičiavimu, 2025 m. kovo 27 d. pateikė draudimo bendrovei Vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyti ieškovo transporto priemonės atkūrimo kaštai be PVM – 2 054,46 Eur;

draudimo bendrovė atsižvelgė į Vertinimo ataskaitą, todėl nuostolį įvertino iš naujo. Draudimo bendrovė ištyrė rinką ir nustatė naujų originalių dalių kainas, kuriomis dalys parduodamos pas nepriklausomus pardavėjus (ne gamintojo tiesioginį atstovą). Tyrimo metu nustatyta, kad internetinė parduotuvė www.avkparts.lt (valdoma UAB „Auvika“) (nuoroda: https://www.avkparts.lt/) tas pačias dalis leidžia įsigyti už bendrą 1 408,41 Eur sumą be PVM, internetinė parduotuvė www.bauto.lt (valdoma UAB „TADETAS“) (nuoroda: https://www.bauto.lt/) tas pačias dalis leidžia įsigyti už bendrą 1 792,81 Eur sumą be PVM, internetinė parduotuvė www.PartsPro.lt (valdoma MB „Partspro“) (nuoroda: https://www.partspro.lt/) tas pačias dalis leidžia įsigyti už bendrą 1 808,56 Eur sumą be PVM;

draudimo bendrovė sprendė, kad tikslingiausia nuostolį vertinti imant draudimo bendrovės partnerių servisų taikomus įkainius Kauno mieste (miestas, kuriame ieškovas gyvena), kurių vidurkis: remonto darbai 26,14 Eur/val., dažymas 26,14 Eur/val. bei išvedant vidurkį su turto vertintojo nustatytais ir Vertinimo ataskaitoje įrašytais darbų įkainiais: remontas 37,41 Eur/val., dažymas 37,92 Eur/val. buvo gautas darbų įkainių vidurkis: remonto darbai: 31,78 Eur/val.; dažymas: 32,03 Eur/val.;

draudimo bendrovė 2025 m. kovo 28 d. sudarė tris sąmatas. Gautos remonto kainos: 1) naudojant UAB „Auvika“ tiekiamas dalis – 1 676,69 Eur, 2) naudojant UAB „TADETAS“ tiekiamas dalis – 1 721,00 Eur; 3) naudojant MB „PartsPro“ tiekiamas dalis – 1 728,87 Eur. Remonto kainos vidurkis (1 676,69 + 1 721,00 + 1 728,87) / 3 = 1 708,85 Eur be PVM. 2025 m. balandžio 10 d. ieškovui buvo išmokėta 1 708,85 Eur;

apeliantės darbuotojas (ekspertas), sąmatų sudarymui naudojo SilverDAT programą. Iš esmės tai yra ta pati DAT programa, tačiau turinti papildomų funkcionalumų, kurių pagalba galima atlikti ne tik skaičiavimus, bet ir keistis duomenimis tarp žalos administravime dalyvaujančių subjektų (draudimo bendrovės, servisai ir t.t.). Programinės įrangos patikimumas yra vienodas, o papildomų funkcionalumų buvimas negali būti laikomas programinės įrangos trūkumu, darančiu ją mažiau patikima;

draudimo bendrovė sutiko atlyginti 110,00 Eur už Vertinimo ataskaitos parengimą (½ 220 Eur sumos), kadangi gavusi Vertinimo ataskaitą draudimo bendrovė visgi perskaičiavo nuostolio dydį, tačiau likusioje dalyje (110,00 Eur) buvo vertinta transporto priemonės rinkos vertė, o toks vertinimas šio ginčo kontekste buvo perteklinis, nes dėl transporto priemonės rinkos vertės jokio ginčo nebuvo ir nėra;

draudimo bendrovės visų pasirinktų tiekėjų teikiamos detalės yra naujos, originalios, lygiai tokios pačios, kurias tiekia ir oficialus OPEL automobilių gamintojo įgaliotas atstovas (UAB „Stelauto“). Draudimo bendrovė įvertino vidutinę atsarginių dalių kainą pagal kainas, kuriomis prekiauja nepriklausomi dalių tiekėjai. Negalima taikyti jokio teisinio ribojimo, kuris sietų dalies kokybę, garantijos galiojimą su tuo, kad dalis buvo įsigyta ne iš konkretaus gamintojo atstovo. Bet kokia priešinga praktika būtų laikoma konkurencijos ribojimu ir prieštarautų ES teisei bei laisvos prekybos principams. Esant tokiai situacijai, jokie papildomi patvirtinimai iš detalės gamintojo dėl garantijos taikymo nėra reikalingi nepriklausomai nuo atsarginės detalės įsigijimo kanalo. Be to, visi atsakovės tiekėjai patvirtino, jog tiekia naujas originalias dalis ir tokių dalių tiekimas (pardavimas) nėra apribotas. Draudimo bendrovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek vykusių teismo posėdžių metu nurodė, jog jos pateiktos detalių kainos yra ne alternatyvių detalių, o būtent naujų originalių detalių. Skiriasi tik tiekimo – pardavimo kanalai, tačiau ne pačios detalės;

neteisinga teigti, jog duomenys yra subjektyvūs, kai draudikė pateikia duomenų vertinimo metodą, aiškiai nurodo, kaip buvo rinkti duomenys ir kaip gautas vidurkis bei pateikia tokių duomenų (kainų) šaltinius. Teismas nustatė, kad galima remtis tik vienu ir konkrečiu kainų šaltiniu – gamintojo atstovo, kuris dalis rinkoje parduoda su didžiausiu antkainiu, nors neatliekant faktinio remonto draudimo išmoka turėtų būti apskaičiuojama pagal vidutines detalių ir darbų kainas. Ieškovo pateikta Vertinimo ataskaita yra tik vienas iš įrodymų, kuriam įstatymas nesuteikia aukštesnės įrodomosios galios. Remiantis tik Vertinimo ataskaita, yra eliminuojama daugybė kainų šaltinių, paliekant tik įgalioto atstovo kainas, kurios yra pačios aukščiausios rinkoje;

būtinosios remonto išlaidos gali būti apskaičiuojamos ir naujų neoriginalių, ir naudotų dalių kainomis ar mišriu būdu, jeigu toks remontas atkurtų turto būklę iki eismo įvykio. Draudimo bendrovė, remdamasi internetinėse parduotuvėse www.xdalys.lt (UAB „Xdalys LT“) ir www.rrr.lt (UAB „Ovoko“) parduodamų detalių kainomis, perskaičiavo remonto darbų sąmatą, naudotomis ir naujomis neoriginaliomis detalėmis ir nustatė, kad ieškovo transporto priemonė gali būti suremontuota ir dar pigiau, tai yra nuostolio dydis gautųsi 1 339,42 Eur. Ši informacija buvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į sugadinimų pobūdį, automobilio amžių (daugiau nei 15 metų), ekonomiškai logiška ir pagrįsta automobilį būtų remontuoti ne naujomis originaliomis (brangiausiomis rinkoje) dalimis, o naujomis neoriginaliomis arba netgi naudotomis;

įstatymas numato atsakingo draudiko pareigą sąžiningai apskaičiuoti žalos atlyginimą ir jį sąžiningai išmokėti, o ne „derinti“, ko pasekoje ieškovas (nukentėjęs) asmuo turėjo kreiptis į nepriklausomą vertintoją, turėti išlaidas, kad paskatinti draudimo bendrovę sąžiningai administruoti žalos bylą;

tą pačią dieną du apeliantės specialistai paskaičiavo 755,25 Eur ir 825,17 Eur žalos dydį. Jeigu IES1 nebūtų turėjęs išlaidų ir nebūtų užsakęs vertinimo, jis būtų gavęs ne didesnį kaip 825,17 Eur žalos atlyginimą, nes nebūtų įgavęs jokių svertų (įrodymų) pagrįsti, kad atsakinga draudimo bendrovė elgiasi nesąžiningai. Pateikus vertinimo ataskaitą, draudimo žalos atlyginimas buvo padidintas trigubai – iki 1 708, 85 Eur. Draudimo bendrovė turėjo pareigą elgtis apdairiai, sąžiningai ir paskaičiuoti tokį žalos atlyginimą, kad asmuo gautų tiek, kiek neteko, tačiau kaip matyti iš žalos bylos administravimo eigos atsakovė sąžininga nebuvo – kryptingai siekė kuo mažesnio žalos atlyginimo ir tokiais nesąžiningais savo veiksmais sąlygojo ieškovo išlaidas nepriklausomo vertintojo darbui apmokėti bei procesines išlaidas;

vertintojui pareiškus samprotavimus, jog programa SILVERDAT gali būti programos DAT variacija, reiškia samprotavimus dėl programos tinkamumo, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog programa yra legali, sertifikuota, oficialiai įsigyta;

atsakovė, turėdama pagrindą įrodyti, jog automobilio remonto kaštai yra kur kas mažesni, nei reikalauja išmokėti ieškovas, neprašė byloje skirti kilnojamojo turto ekspertizės, rėmėsi tik savo, suinteresuoto bylos baigtimi subjekto, skaičiavimais, taigi, jokių objektyvių duomenų byloje neteikė;

atsakovė pateikė pardavėjų atsakymus, jog jie teikia originalias naujas dalis į rinką, tačiau vienareikšmiškai neatsakė į klausimą, ar jie teikia į rinką tokias pačias detales, kokias parduoda automobilių gamintojų atstovai. Visiems žinomas faktas dėl rinkos užpildymo klastotėmis, kurias atpažinti būtinos labai gilios specialios žinios, todėl, manytina, jog vadinami antrinės rinkos tiekėjai ir vengia atsakyti į klausimus apie prekių atitikimą automobilio gamintojo prekėms;

atsakovė pripažįsta, kad išvedė žalos atlyginimo vidurkį, o ne apskaičiavo remonto kaštus, kurių pakaktų atstatyti automobilio rinkos vertę autoįvykio dienai iki autoįvykio, jog automobilis atitiktų aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Taigi atsakovė neįrodė savo atsikirtimų pagrindo. Atsakovės, ne remonto įmonių, sudarytų sąmatų vidurkis, neįrodo, jog atsakovė dėjo pastangas ir atlygino tiek, kiek ieškovas neteko, tai yra, jog ieškovas įgijo galimybę atstatyti automobilio rinkos vertę iki eismo įvykio taip, kad automobilio būklė atitiktų aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, būtina atsižvelgti ir į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus: draudimo bendrovės surinktus duomenis apie Kauno miesto autoservisų įkainių vidurkius (lentelę).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog kartu su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai jau yra civilinėje byloje (atsakovė minėtus duomenis (lentelę) buvo pateikusi kartu su atsiliepimu į ieškinį (atsiliepimo priedas Nr. 7)), todėl šiuos rašytinius įrodymus atsisakoma priimti kaip perteklinius.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

2025 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu į ieškovui IES1 priklausančio automobilio OPEL INSIGNIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – automobilis), galinę dalį atsitrenkė V. K. vairuojamas automobilis BMW 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio privalomąją civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (e. b. I tomas, b. l. 8). Įvykio metu buvo apgadinta ieškovo automobilio galinė dalis: buferis, bagažinės dangtis ir kt.

Ieškovas po eismo įvykio kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Atsakovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, iš ieškovo pateiktų dokumentų ir fotonuotraukų apskaičiavo 755,25 Eur išmoką, kurią pasiūlė išmokėti ieškovui. Ieškovas, atsakydamas į draudimo bendrovės pasiūlymą, el. laišku atsakovei nurodė, kad siūloma suma netenkina, pažymėjo, jog nuo avarijos metu pažeisto duslintuvo pradėjo lydytis bamperis, paprašė atsakovės atsiųsti sąmatą. Atsakovė pateikė ieškovui remonto darbų sąmatą, kurioje buvo nurodyta jau 825,17 Eur remonto išlaidų suma (el. b. I tomas, b. l. 9-14).

Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės siūloma remonto išlaidų suma (825,17 Eur), užsakė apgadinto automobilio vertinimą Kauno nepriklausomų autoekspertų biure, kuris 2025 m. kovo 24 d. parengė Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Vertinimo ataskaita) (e. b. I tomas, b. l. 17-45). Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autoeskpertai nustatė, kad atkuriamoji automobilio OPEL INSIGNIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė, įvertinus detalių nuvertėjimą pagal grupes, sudaro 2 054,46 Eur be PVM (e. b. I tomas, b. l. 31 b.l.).

Ieškovas, remdamasis Vertinimo ataskaita, dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti 2 274,46 Eur žalą (2 054,46 Eur automobilio remonto išlaidos + 220 Eur Vertinimo ataskaitos parengimo išlaidos) (I tomas, b. l. 15-16).

Atsakovės transporto žalų techninės grupės vyresnysis ekspertas T. D., įvertinęs ieškovo pateiktą Vertinimo ataskaitą, sudarė 3 sąmatas: sąmatą 1 721 Eur (be PVM) pagal „BAuto“ detalių kainų šaltinį ir nustatytus valandinius įkainius; sąmatą 1 676,69 Eur (be PVM) pagal „AVK Parts“ detalių kainų šaltinį ir nustatytus valandinius įkainius; sąmatą 1 728,87 Eur (be PVM) pagal „PartsPro“ detalių kainų šaltinį ir nustatytus valandinius įkainius ir gavo 1 708,85 Eur be PVM nuostolio dydį, apskaičiuotą išvedus sąmatose nurodytų sumų vidurkį (e. b. I tomas, b. l. 47-49, 128, 129, 135, 136, 146, 147, 153).

Byloje esantis 2025 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance group“ pervedė ieškovui IES1 1 708,85 Eur dydžio draudimo išmoką (e. b. I tomas, b. l. 50).

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš draudimo bendrovės 345,61 Eur žalos atlyginimą (papildomą draudimo išmoką) pagal Vertinimo ataskaitą (2 054,46 Eur – 1 708,85 Eur). Draudimo bendrovė nesutiko su tokiu reikalavimu, nurodydama, jog, atsižvelgiant į sugadinimų pobūdį, automobilio amžių (daugiau, nei 15 metų), ekonomiškai logiška ir pagrįsta automobilį būtų remontuoti ne naujomis originaliomis (brangiausiomis rinkoje) dalimis, o naujomis neoriginaliomis arba netgi naudotomis, todėl atsakovės išmokėta 1 708,85 Eur suma, kuri buvo paskaičiuota pagal atsakovės sudarytų trijų sąmatų kainų vidurkį, yra logiška ir pagrįsta. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

Apeliaciniu skundu iš esmės keliamas klausimas, ar atsakovės išmokėta draudimo išmoka, atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, yra pakankama ieškovo žalai dėl eismo įvykio atlyginti.

Dėl nepriklausomo vertintojo ir draudimo bendrovės apskaičiuoto žalos dydžio skirtumo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ reikalavimas pareikštas kaip draudikui, apdraudusiam už žalą atsakingo transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Sprendžiant dėl žalos dydžio reikšmingas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reguliavimas, įtvirtinantis teisės normas, kurios taikomos nustatant žalos dydį.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras), vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

TPVCAPDĮ 19 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, Taisyklėmis ir kitų teisės aktų nuostatomis.

Taisyklių 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos. Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose. Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinąsias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo sugadintą transporto priemonę remontuoja pas draudiko ar Biuro rekomenduotą remonto paslaugų teikėją arba pasirinktą remonto paslaugų teikėją, kuriam draudikas ar Biuras raštu pritarė, keičiamų sugadintų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimas neskaičiuojamas, jeigu nėra galimybių jų suremontuoti, kad atlikus remontą sugadintos detalės ir (ar) dalys atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, ir nėra galimybių remontui naudoti dėvėtų ar neoriginalių detalių ir (ar) dalių, atitinkančių techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtos TPVCAPDĮ ir Taisyklių nuostatos žalos nustatymo aspektu vertintinos kaip reguliuojančios draudėjo pareigą pateikti atitinkamus dokumentus, reikalingus draudimo išmokai išmokėti, draudiko (Biuro) pareigą juos rūpestingai įvertinti, kitas draudėjo ir draudiko pareigas, taip pat tam tikrus procedūrinius reikalavimus, susijusius su žalos nustatymu ir draudimo išmokos išmokėjimu. Tačiau nėra teisinio pagrindo minėtas teisės aktų nuostatas vertinti kaip įpareigojančias draudiką nustatant žalos dydį (atitinkamai draudimo išmokos dydį) remtis konkrečiu ir vieninteliu žalos dydžio nustatymo metodu. Atvirkščiai, pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos (įskaitant ir bendrosios draudimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos) kaip tik patvirtina draudiko pareigą vertinti visus jam pateiktus dokumentus ir įvertinti visas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, siekiant, kad žalos dydis būtų nustatytas taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai, tiek, kiek tai leidžia privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančios taisyklės. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 37 punktą).

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo argumentus, siejamus su įrodinėjimo naštos netinkamu paskirstymu šalims. Draudimo bendrovė akcentuoja, jog ieškovo pateikta Vertinimo ataskaita yra tik vienas iš įrodymų, kuriam įstatymas nesuteikia aukštesnės įrodomosios galios. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik Vertinimo ataskaita, eliminavo atsakovės pateiktus kainų šaltinius, palikdamas tik įgalioto atstovo kainas, kurios yra pačios aukščiausios rinkoje. Atsakovės teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog už draudimo bendrovės apskaičiuotą draudimo išmoką (1 708,85 Eur ) ieškovas negalėjo suremontuoti automobilio ir dėl to patyrė žalą (nuotolius). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog draudimo bendrovės nustatytas žalos dydis – 1 708,85 Eur – yra teisingas, pagrįstas byloje surinktais įrodymais, kurių nenuginčijo ir nepaneigė ieškovas.

Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Tai yra bendro pobūdžio proceso teisės normos, nustatančios bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Taigi, CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Taigi, teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Nagrinėjamo ginčo kontekste aktuali kasacinės instancijos teismo praktika, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-155/2010, Nr. 3K-3-35/2011, Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2011, Nr. e3K-3-420-969/2015, Nr. e3K-3-201-695/2018).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamo sprendimo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, tinkamai taikė bendrąją įrodinėjimo naštos pasiskirstymo šalims taisyklę.

Ieškovas, kuriam tenka procesinė įrodinėjimo pareiga pagrįsti savo reikalavimus ir įrodyti dėl eismo įvykio patirtą žalą (jos dydį), šią aplinkybę įrodinėja, be kita ko, pateikta Vertinimo ataskaita. Taigi ieškovas byloje leistinais įrodymais grindžia savo poziciją dėl didesnio žalos dydžio ir kad atsakovės išmokėtos draudimo išmokos, reikalingos remontuojant automobilį, nepakanka atkurti automobilį iki jo būklės iki eismo įvykio. Šiuo atveju atsakovei teigiant ir įrodinėjant, jog automobilį suremontuoti iki jo būklės, buvusios prieš eismo įvykį, visiškai pakankama yra būtent mažesnė suma, nei nurodo ieškovas, atsakovei tenka procesinė įrodinėjimo našta tokį teiginį pagrįsti pakankamais įrodymais.

Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ byloje nurodė, jog turto apžiūrą vykdė nuotoliniu būdu ir sugadinimus fiksavo nuotraukose. Atsakovė pirmiausia pasiūlė ieškovui išmokėti 755,25 Eur draudimo išmoką, kurios dydį vėliau pakėlė iki 825,17 Eur. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu nuostolių įvertinimu, kreipėsi į nepriklausomą vertintoją dėl žalos nustatymo. Gavusi Vertinimo ataskaitą, atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, nustatydama naują ieškovui mokėtinos draudimo išmokos dydį, sudarė 3 sąmatas, kurios yra byloje: 1) 1 676,69 Eur (be PVM) (pagal AVK Parts“ detalių kainas); 2) 1 721 Eur (be PVM) (pagal BAuto“ detalių kainas) ir 3) 1 728,87 Eur (be PVM) (pagal „PartsPro“ detalių kainas), ir gavo 1 708,85 Eur be PVM nuostolių dydį, apskaičiuotą išvedus sąmatose nurodytų sumų vidurkį. Atsakovės vyresnysis ekspertas T. D. buvo sudaręs ir sąmatą 1 339,42 Eur sumai. Iš atsakovės byloje pateiktų paaiškinimų ir įrodymų matyti, jog atsakovė sąmatas rengė pagal draudimo bendrovės pasirinktų tiekėjų siūlomas detales. Atsakovė nurodo, jog draudimo bendrovė įvertino vidutinę dalių kainą pagal kainas, kuriomis prekiauja nepriklausomi dalių tiekėjai, visų pasirinktų tiekėjų teikiamos detalės yra naujos, originalios, lygiai tokios pačios, kurias tiekia ir oficialus OPEL automobilių gamintojo įgaliotas atstovas (UAB „Stelauto“), todėl nėra pagrindo atsakovės sudarytomis sąmatomis nesivadovauti. Automobilio remonto darbų kainas atsakovė taip pat vertino pagal draudimo bendrovės partnerių servisų taikomus įkainius Kauno mieste, kuriais vadovaujantis bei lyginant su Vertinimo ataskaitoje nurodytais darbais, atsakovė išvedė remonto darbų kainų vidurkį: remonto darbai: 31,78 Eur/val.; dažymas: 32,03 Eur/val.

Byloje yra ieškovo užsakymu parengta Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro autoekspertų 2025 m. kovo 24 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (Vertinimo ataskaita), kurios vertinimo tikslas – transporto priemonės rinkos vertės iki apgadinimo nustatymas; atkūrimo sąnaudų nustatymas. Iš Vertinimo ataskaitos skaičiuotės santraukos (e. b. I Tomas, b. l. 31–33), matyti, jog nustatyta transporto priemonės OPEL INSIGNIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkuriamoji rinkos vertė (įvertinus detalių nusidėvėjimą pagal grupes) – 2 054,46 Eur.

Vertinimo ataskaitoje nurodytos keistinos automobilio detalės. I Grupės dalys nurodytos pirmoje lentelėje 1–10 pozicijose: 1) 53351 kairės pusės galinis apsauginis posparnis – 94,80 Eur; 2) 55831 kairės pusės numerio apšvietimo žibintas – 8,35 Eur; 3) 57010 galinio buferio apdangalas – 788,63 Eur; 4) 57210 galinio buferio apatinė dalis – 239,13 Eur; 5) 57320 galinio buferio sija – 359,83 Eur; 6) 57401 kairės pusės vidinis kreipiantis bėgelis – 18,84 Eur; 7) 57402 dešinės pusės vidinis kreipiantis bėgelis – 18,84 Eur; 8) 57421 kairės pusės apatinis laikiklis – 4,12 Eur; 9) 57422 dešinės pusės apatinis laikiklis – 4,12 Eur; 10) 77901 pagrindinis slopintuvas – 482,55 Eur; smulkios įvairios dalys 2 proc. – 40,38 Eur. Iš viso šiose pozicijose nurodytų dalių bendra suma – 2059,59 Eur, joms pritaikytas nuvertėjimas – 40,69 proc. ir bendra šiose pozicijose nurodyta dalių, atskaičius nuvertėjimą, kaina susidaro 1 221,54 Eur. II grupės dalys – lentelė tuščia. II grupės dalys, nurodytos trečioje lentelėje 11–15 pozicijose: 11) 52910 galinis valstybinis numeris – 16,77 Eur; 12) 24417127 tarpiklis po valstybiniu numeriu – 5,09 Eur; 13) Q001259 plastmasinės kniedės – 2,48 Eur; 14) 11516754 veržlės – 40,91 Eur; 15) 13278369 sąvarža 55 m – 40,87 Eur; smulkios įvairios dalys – 2 proc. – 2,12 Eur. Iš viso šiose pozicijose nurodytų dalių bendra suma – 108,24 Eur. Vertinimo ataskaitoje taip pat nurodyti remonto darbai: 1) detalių (poz. 1–15) pakeitimas plius paruošiamieji – 74,82 Eur; 2) A/M plovimas prieš remonto darbus 15,59 Eur; 3) diagnostinis testas klaidų šalinimui – 15,59 Eur; 4) PARKPILOT sistemos elementų patikra – 12,47 Eur; 5) galinio gaubto rem. R2 – 112,23 Eur; 6) galinio buferio apdangalo ir bagažinės gaubto dažymas – 170,64 Eur. Iš viso remonto darbų kaina nurodyta 401,34 Eur. Vertinimo ataskaitoje taip pat nurodyta, jog 1 valandos remonto darbų įkainis – 37,41 Eur be PVM; 1 valandos dažymo darbų įkainis – 37,92 Eur be PVM.

Apeliantė laikosi pozicijos, kad jos į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog automobilio remontui reikalingas dalis ir detales galima įsigyti už mažesnę kainą, nei nurodyta Vertinimo ataskaitoje, pagal kurią ieškovas prašo apskaičiuoti draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus ir bylos duomenų visumą, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino atsakovės pateiktų sąmatų įrodomąją vertę ir pakankamumą atsakovės įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šalys įvykdė joms tenkančią procesinę įrodinėjimo pareigą, ištyrė ir įvertinto abiejų šalių bylai pateiktų įrodymų, kuriais jos remiasi, turinį ir juose užfiksuotus duomenis bei jų visumą (sulygino tiek Vertinimo ataskaitoje, tiek atsakovės pateiktose sąmatose nurodytas detalių ir remonto darbų kainas) ir konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė teismų praktika, vertinant nepriklausomų turto vertintojų ataskaitas, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė, pateikdama konkrečias detalių pardavėjų kainas, byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad konkretus autoservisas įsipareigoja suremontuoti automobilį už atsakovės nurodomus detalių pardavėjų įkainius. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad ji pati skaičiavo remonto kainas pagal detalių pardavėjų nurodytus įkainius, atsakovė į bylą nepateikė nei vieno autoserviso skaičiavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo argumentais, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovas gali susiremontuoti automobilį pigiau, nei nurodė vertintojas Vertinimo ataskaitoje.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaip liudytojas buvo apklaustas Vertinimo ataskaitą parengęs nepriklausomas sertifikuotas transporto priemonių ekspertas pagal ISO/IEC 17024:2012 A. S. Jis nurodė, kad nustatydamas ieškovo automobilio atkuriamąją rinkos vertę, naudojo DAT kompiuterinę programą. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog taikant DAT programą naudotasi autorizuoto atstovo duomenų baze. A. S., apskaičiuodamas atkuriamąją vertę, vadovavosi įgalioto OPEL atstovo Lietuvoje UAB „Stelauto“ (Kaune) pateikiamomis detalių kainomis pritaikius nusidėvėjimo procentą. A. S., prieš nustatydamas atkuriamąją vertę, apžiūrėjo ieškovo automobilį OPEL INSIGNIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , ir tai nurodyta Vertinimo ataskaitoje. Šio liudytojo parodymai dėl Vertinimo ataskaitos sudarymo aplinkybių ir joje nurodytų duomenų šaltinio patikimumo pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Vertinimo ataskaitos pagrįstumą pagrindžia ir ginčo metu galiojusio (neteko galios nuo 2026 m. gegužės 23 d.) Lietuvos Respublikos audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V1-118 patvirtino Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 14–16 punktų nuostatos. Aprašas buvo skirtas turto arba verslo vertinimo įmonėms ir nepriklausomiems turto arba verslo vertintojams, atliekantiems apgadintos kelių transporto priemonės vertinimą (Aprašo 1 punktas). Aprašo 15 punktas numatė, kad atsarginių dalių kainų šaltiniai – pripažinti ir naudojami atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvų katalogai, kompiuterinės duomenų bazės ir kompiuterinės programos – moduliai (pvz., EUROTAX, AUDATEX, DAT, MITCHELL ir kiti).

Šiuo atveju Vertinimo ataskaitoje automobiliui remontuoti reikalingų detalių kainos yra nustatytos remiantis pripažinta ir naudojama DAT sistema. Apeliantė teigia, jog jos sudarytoms sąmatoms atsakovės vyresnysis ekspertas T. D. naudojo programą SilverDAT, kuri yra DAT programos tam tikra variacija, turinti papildomų funkcionalumų, kurių pagalba galima atlikti ne tik skaičiavimus, bet ir keistis duomenimis tarp žalos administravime dalyvaujančių subjektų. Apeliantė nurodo, jog programinės įrangos patikimumas yra vienodas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovės vyresnysis ekspertas T. D. į kompiuterinę programą įvesdamas savo parinktus duomenis sudarė sąlygas koreguoti programos rezultatus. Pirmosios instancijos teisme apklaustas T. D. nurodė, kad sudarė bent 3 (ar 4) skirtingas sąmatas pagal skirtingų alternatyvių detalių tiekėjų kainynus. Sąmatas sudarė pagal Auvika, Auto.lt ir Bauto kainynus. Sąmatos buvo sudarytos po to, kai ieškovas pateikė draudikei pasitelkto specialisto Vertinimo ataskaitą.

Ginčo metu galiojusio Aprašo 14 punkte buvo numatyta, kad atsarginių dalių, reikalingų transporto priemonei atkurti (suremontuoti), kainos – tai naujų originalių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje. Kaip minėta, pagal Aprašo 15 punktą DAT sistema pripažinta ir naudojama kaip dalių kainų šaltinis. Įvertinus liudytojo A. S. parodymus, kad jis, remdamasis nurodyta DAT sistema ir jos pateiktais duomenimis, savo iniciatyva jokių pataisymų neatliko, tai, kad Vertinimo ataskaitoje remontui reikalingų detalių kainos nustatytos remiantis pripažinta ir naudojama DAT sistema, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Vertinimo ataskaitoje nurodytais įkainiais, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog byloje yra ieškovo 2025 m. spalio 22 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog ieškovas yra suremontavęs pagrindinį slopintuvą (duslintuvas) (77901) ir numerio apšvietimo žibintą (55831), taip pat, kad pagrindinis slopintuvas ieškovui kainavo 400,00 Eur, į šią sumą įskaitant ir atlyginimą už darbą. Atsakovė nurodo, jog Vertinimo ataskaitoje tokios detalės kaina yra nurodyta 482,55 Eur, taigi apie 100,00 Eur didesnė nei, kad mokėjo ieškovas kartu su detalės pakeitimu. Atsakovė nurodo, jog šios aplinkybės patvirtina tai, kad pats ieškovas, pasikeisdamas pagrindinį slopintuvą įrodė, jog automobilį ne tik, kad galima, tačiau ieškovas jau ir remontavo mažesniais kaštais. Apeliacinės instancijos teismas ir šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.

2025 m. spalio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose (e. b. II Tomas, b. l. 29) ieškovas IES1 nurodė, jog susiremontavo pagrindinį slopintuvą (77901) ir numerio apšvietimo žibintą (55831), taip pat, jog pagrindinis slopintuvas („duslintuvas“) kartu su jo keitimo darbais kainavo apie 400 Eur. Iš esmės analogiškas aplinkybes ieškovas nurodė ir pirmos instancijos teisme 2025 m. lapkričio 20 d. vykusiame teismo posėdyje, duodamas parodymus: ieškovas nurodė, jog „numerio apšvietimo detalę“ pasikeitė už sumą, kuri nesiekia 20 Eur, o pagrindinis slopintuvas kartu su jo keitimo darbais ieškovui kainavo apie 400 Eur–450 Eur.

Vertinimo ataskaitoje, kurioje nurodytos keistinos automobilio detalės I Grupės dalių lentelės 2-oje pozicijoje nurodyta (55831) kairės pusės numerio apšvietimo žibinto kaina – 8,35 Eur, o 10-oje pozicijoje (77901) pagrindinio slopintuvo kaina – 482,55 Eur. Pastebėtina, jog šios Vertinimo ataskaitoje nurodytos kainos nėra galutinės, nes joms dar yra taikomas nuvertėjimas – 40,69 proc. Galutinė Vertinimo ataskaitoje nurodoma automobilio atkuriamoji vertė (2 054,46 Eur) yra apskaičiuota po to, kai visose I Grupės dalių lentelės pozicijose nurodytoms detalėms (dalims) buvo pritaikytas 40,69 proc. nuvertėjimas. Pritaikius nuvertėjimą, Vertinimo ataskaitoje nurodyto žibinto (55831) kaina sudarytų 3,40 Eur (8,35 Eur x 40,69 proc. = 3,40 Eur nuvertėjimas; 8,35 Eur – 3,40 Eur = 4,95 Eur po nuvertėjimo), o pagrindinio slopintuvo (77901) kaina sudarytų 286,20 Eur (482,55 Eur x 40,69 proc. = 196,35 Eur nuvertėjimas; 482,55 Eur – 196,35 Eur = 286,20 Eur po nuvertėjimo).

Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog atsakovas tam tikras automobilio dalis (pagrindinį slopintuvą) remontavo pigiau, nei nurodyta Vertinimo ataskaitoje. Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Vertinimo ataskaitoje nurodytos detalių (dalių) kainos, o taip pat jų remonto darbai (nurodyti lentelės „Remonto darbai“ 1 punkte) neviršija ieškovo sumokėtų sumų, nes ieškovas už šias detales ir jų pakeitimo darbus sumokėjo didesnes sumas, nei nurodyta Vertinimo ataskaitoje, kurios pagrindu ieškovas byloje prašė priteisti papildomą draudimo išmoką.

Atsakovė, kaip turtui padarytos žalos dydį nustačiusi atsakinga draudikė, šioje byloje neįrodė, kad, norint automobilį suremontuoti iki jo prieš eismo įvykį buvusios būklės, pakanka mažesnės sumos (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimo dalį dėl 345,61 Eur sumos už eismo įvykiu automobiliui padarytą žalą priteisimo. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ar netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl reikalavimo priteisti išlaidas, susijusias su žalos vertinimu

Nagrinėjamoje byloje ieškovas patyrė 220 Eur išlaidų už Vertinimo ataskaitos parengimą, kurias taip pat prašė priteisti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šios išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir šias išlaidas kartu su kitomis ieškovo byloje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis priteisė ieškovui iš atsakovės.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog draudimo bendrovė sutiko atlyginti tik 110,00 Eur už Vertinimo ataskaitos parengimą (½ 220 Eur sumos), kadangi, gavusi Vertinimo ataskaitą, draudimo bendrovė pati perskaičiavo nuostolio dydį. Atsakovė teigia, jog likusioje dalyje (110,00 Eur) buvo vertinta transporto priemonės rinkos vertė, o toks vertinimas šio ginčo kontekste buvo perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, vertintojas privalo pagrįsti išvadą, jog automobilį remontuoti yra ekonomiškai tikslinga, todėl, atliekant nepriklausomą vertinimą, buvo būtina nustatyti automobilio rinkos vertę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie visą žalos administravimo proceso eigą, pripažįsta, kad atsakovė kaip atsakinga draudikė, veikdama savo veiklos srityje, nedėjo reikiamų pastangų draudžiamojo įvykio pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui TPVCAPDĮ ir Taisyklėse nustatyta tvarka nustatyti. Nepaisydama pagrįstų ieškovo raginimų ir reikalavimų, atsakovė akivaizdžiai vengė nustatyti automobiliui padarytos žalos teisingą dydį. Taigi, ieškovo, nesutikusio su draudimo bendrovės vienu iš pirmųjų sprendimų dėl 825,17 Eur draudimo išmokos, siekis užfiksuoti automobiliui padarytų sugadinimų mastą ir dėl to jo patirtos išlaidos, susijusios su automobilio žalos įvertinimu (220 Eur Vertinimo ataskaitos parengimo išlaidos), laikytinos atitinkančiomis protingumo kriterijų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Ieškovas šioje byloje įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, jo prašomos priteisti 220 Eur dydžio išlaidos, susijusios su žalos dydžio nustatymu, buvo nulemtos atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246–6.249 straipsniai), jos atitinka protingumo kriterijus, dėl to pagrįstai priteistos iš atsakovės pilna apimtimi.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant ginčo aplinkybes, teismas dėl jų papildomai nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš apeliantės 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą bei neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl, apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš apeliantės priteisiama 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.