- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1966-603/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00876-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- „Worklita“, SUA3, "Klaipėdos vanduo", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (suinteresuotų asmenų) uždarosios akcinės bendrovės „Worklita“ ir SUA3 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio PRS1 pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Worklita“, SUA3 , akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis PRS1 kreipėsi į teismą, prašydamas skirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Worklita“ vadovei SUA3 baudą už antstolio reikalavimų, t. y. 2025 m. birželio 26 d. patvarkymo Nr. S-25-172- 41498 „Dėl skolos išieškojimo“ ir 2025 m. spalio 13 d. pakartotino patvarkymo Nr. S-25-172-71007 „Dėl skolos išieškojimo“, neįvykdymą.
Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas priverstinius vykdymo veiksmus skolininko A. D. (A. D.) atžvilgiu, 2025 m. birželio 26 d. ir 2026 m. sausio 15 d. pakartotinai užklausęs Valstybinio socialinio draudimo fondo nustatė, jog skolininkas dirba UAB „Worklita", kurio vadove yra suinteresuotas asmuo SUA3 . Antstolis nurodė, kad nepaisant siųstų patvarkymų žinomais ir išviešintais įmonės adresais ir bei duomenimis, tiek įmonei, tiek ir įmonės vadovei buvo siųsti patvarkymai dėl išskaitų iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio atlikimo, tačiau išskaitos iš jo darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų nebuvo daromos, o antstoliui taip pat nebuvo praneštos priežastys, dėl kurių nėra atliekamos išskaitos iš skolininko A. D. darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl baudos paskyrimo UAB „Worklita“ vadovei SUA3 už antstolio reikalavimų nevykdymą ir neprieštarauja, teismui nustačius, kad į bylą pateikti reikalingi įrodymai pareiškimui pagrįsti.
Suinteresuotas asmuo UAB „Worklita“ vadovė SUA3 pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
skolininkas UAB „Worklita“ dirba nuo (duomenys neskelbtini) d. Įmonė buvo gavusi antstolės Redos Vizgaudienės 2022 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-74-35067, kuriame nurodyta pirmos eilės išieškotojos B. L., V. U., ir jį vykdydama kiekvieną mėnesį atlikdavo išskaitas. Šio patvarkymo pagrindu iš darbuotojo vykdomo priverstinio išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo patenkinimo eilė yra pirma, o bendra išieškotina suma pagal šį patvarkymą (14481,00 Eur + 523,05 Eur). Iš antstolės Redos Vizgaudienės nėra gavusi duomenų apie tai, kad šis pirmos reikalavimų tenkinimo eilės reikalavimas yra pilna apimtimi patenkintas, o išieškojimas užbaigtas;
antstolio pareiškime dėl baudos skyrimo nurodytas teiginys, jog įmonė nepranešė antstoliui apie priežastis, dėl kurių nėra daromos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų yra nepagrįstas. Gavusi antstolio 2025 m. spalio 13 d. patvarkymą Nr. S-25-172-71007, atsakė 2025 m. spalio 14 d. laišku, nurodydama, jog skolininkui yra taikomas pirmos eilės vykdomasis raštas ir pirmąją eile vykdomi išieškojimai dar nėra užbaigti, todėl paskesnės eilės išieškojimai bus vykdomi po to, kai bus pilnai padengti pirmosios eilės įsiskolinimai. Antstolio PRS1 2025 m. spalio 13 d. patvarkymo pagrindu vykdomosiose bylose vykdomų išieškojimų reikalavimų patenkinimo eilė yra trečia;
vykdydami vykdomąsias bylas antstoliai antstolių elektroninėje sistemoje privalo tikrinti ir fiksuoti įvairiausius su vykdomųjų bylų vykdymu susijusius aspektus, taip pat ir tikrinti, ar skolininko atžvilgiu yra iškeltos ir kitos vykdomosios bylos (ypač kai kitose vykdomosios bylos pradėtos aukštesnės reikalavimų patenkinimo eilės pagrindu). Šiuo atveju antstolis turėjo pareigą įsivertinti, jog darbuotojo atžvilgiu pagal kitą patvarkymą yra vykdoma ir kita vykdomoji byla, kurioje vykdomas pirmos eilės reikalavimų išieškojimas. Tuo tarpu net ir po nutarties šioje byloje priėmimo bendrovė negalės atliekamų išskaitų pervedinėti antstoliui pagal patvarkymą, kadangi aukštesnės eilės kreditorinis reikalavimas dar nėra įgyvendintas pilna apimtimi. Tuo tarpu antstolis, turėdamas pilnos apimties prieigą prie antstolių informacinės sistemos, turėjo įsivertinti, jog iš darbuotojo pagal kitą patvarkymą yra išieškomas išlaikymo įsiskolinimas pagal pirmą reikalavimų tenkinimo eilę, dėl ko išskaitų pervedimas pagal patvarkymą šiuo metu nėra galimas. Be to, antstolis galėjo pateikti bendrovei papildomą užklausą el. paštu ar paskambinti bendrovės bendruoju telefono numeriu ir pasitikslinti padėtį dėl šio darbuotojo;
ginčijama nutartimi paskirtos baudos skyrimas yra neproporcinga ir neteisėta sankcija bendrovės vadovui vien dėl formalios informacijos nepateikimo (apie negalėjimą pervesti išskaitas antstolei), kurią be kita ko, antstolis turėjo galimybę susižinoti ir savarankiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 17 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino ir paskyrė suinteresuoto asmens UAB „Worklita“ vadovei SUA3 20,00 Eur baudą už antstolio PRS1 2025 m. birželio 26 d. patvarkymo Nr. S-25-172-41498 „Dėl skolos išieškojimo“ ir 2025 m. spalio 13 d. pakartotino patvarkymo Nr. S-25-172- 71007 „Dėl skolos išieškojimo“, neįvykdymą, baudą išieškant valstybės naudai.
Atsiliepimas
Teismas nenustatė duomenų, jog suinteresuotas asmuo UAB „Worklita“ būtų atlikusi išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jas pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismas įvertino suinteresuoto asmens vadovės atsiliepime nurodytus argumentus, kad skolininko atžvilgiu jau vykdomas pirmos eilės reikalavimų išieškojimas pagal kitos antstolės patvarkymą, todėl vėlesni (trečios eilės) reikalavimai negali būti tenkinami iki visiško pirmos eilės reikalavimų patenkinimo ir pažymėjo, kad nors išieškojimų eiliškumas yra reikšminga aplinkybė vykdymo procese, tačiau ji savaime nepanaikina darbdavio pareigos vykdyti antstolio patvarkymus ir tinkamai informuoti antstolį apie vykdymo kliūtis. Teismo vertinimu, net ir esant aukštesnės eilės išieškojimams, darbdavys privalo aiškiai ir nedelsdamas informuoti antstolį apie tai, kad išskaitos negali būti atliekamos dėl eiliškumo, bei pateikti tai patvirtinančius duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Worklita“ tokią informaciją pateikė tik gavusi pakartotinį patvarkymą, t. y. ne iš karto po pirminio patvarkymo gavimo. Todėl padarė išvadą, jog bendradarbiavimo pareiga su antstoliu buvo vykdoma netinkamai.
Teismas atmetė suinteresuoto asmens vadovės argumentus, jog antstolis, turėdamas prieigą prie informacinių sistemų, galėjo savarankiškai nustatyti kitų vykdomųjų bylų egzistavimą ir išieškojimų eiliškumą, nurodydamas, kad vykdymo procese dalyvaujantys asmenys turi savarankiškas pareigas, ir darbdavio pareiga teikti informaciją nėra paneigiama vien tuo, kad antstolis teoriškai gali tokią informaciją gauti kitais būdais. Nurodė, kad procesinis bendradarbiavimo principas reiškia aktyvų, o ne pasyvų pareigų vykdymą. Todėl suinteresuoto asmens argumento, jog antstolis turėjo pats išsiaiškinti aplinkybes, nelaikė atleidžiančiu UAB „Worklita“ vadovę nuo pareigos laiku ir tinkamai informuoti apie patvarkymų nevykdymo priežastis.
Vertindamas baudos skyrimo proporcingumą, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidimas nėra susijęs su visišku atsisakymu vykdyti teisėtus reikalavimus, o labiau su netinkamu ir pavėluotu informacijos pateikimu bei formalių pareigų nevykdymu. Kartu teismas atsižvelgė į tai, kad objektyvios aplinkybės (vykdomas pirmos eilės išieškojimas) iš dalies ribojo galimybę vykdyti vėlesnius reikalavimus. Tačiau kartu laikė, kad tokios aplinkybės nepaneigia pažeidimo fakto, todėl sprendė esant pagrindą taikyti atsakomybę, tačiau skiriant švelnesnę sankciją, t. y. ne CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną, o vienkartinę baudą.
Teismas vienkartinės baudos dydį nustatė atsižvelgdamas į patvarkymų nevykdymo trukmę, išieškotinos sumos dydį, baudos skyrimo vykdymo procese tikslus, įvertinus nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais ir suinteresuoto asmens UAB „Worklita“ vadovei SUA3 skyrė vienkartinę 20,00 Eur dydžio baudą (CK 1.5 straipsnis, CPK 2 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantai (suinteresuoti asmenys) UAB „Worklita“ ir SUA3 atskiruoju skundu nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
skundžiama nutartimi bauda paskirta už abiejų antstolio patvarkymų - 2025 m. birželio 26 d. patvarkymo Nr. S-25-172-41498 „Dėl skolos išieškojimo“ ir 2025 m. spalio 13 d. pakartotino patvarkymo Nr. S-25-172-71007 „Dėl skolos išieškojimo“, neįvykdymą. Tuo tarpu į 2025 m. spalio 13 d. pakartotiną patvarkymą Nr. S-25-172-71007 „Dėl skolos išieškojimo“ buvo atsakyta 2025 m. spalio 14 d. el. paštu nurodant, kad vykdomas pirmos eilės išieškojimas;
neįvertinta aplinkybė, jog dėl įmonėje vykdomo antstolės Redos Vizgaudienės 2022 m. spalio 13 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-74-35067, kuriame nurodyta pirmos eilės išieškotojos B. L., V. U., antstolio patvarkymų nustatytų įsipareigojimų vykdymas objektyviai nebuvo galimas. Pagal pateikiamus duomenis iš Antstolių rūmų, antstoliai apie kitos eilės išieškojimus informaciją gali matyti informacinėje sistemoje. Analogiška situacija, kai antstolis prašė skirti baudą bendrovės direktorei dėl negautos informacijos apie trečios eilės išieškojimą tuo atveju, kai bendrovė vykdė pirmos eilės išieškojimą, jau yra išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2S-2949-779/2025, kuria panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo įmonės vadovei netenkintas;
net ir paskyrus baudą įmonė objektyviai neturės galimybės įvykdyti antstolės įpareigojimo, kadangi pirmosios eilės kreditorinis reikalavimas dar nėra patenkintas. Tokios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad baudos skyrimas netenka savo tikslinio poveikio, kadangi nebegali atlikti skatinamosios funkcijos, o jos taikymas tokiomis sąlygomis laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu teisėtumo principo. Taigi, net ir nutarties šioje byloje priėmimo įmonė negalės atlikti išskaitų ir jų pervesti antstoliui pagal patvarkymus, kadangi aukštesnės eilės kreditorinis reikalavimas dar nėra įgyvendintas pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės vadovei už antstolio patvarkymų nevykdymą skirta vienkartinė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis PRS1 vykdo šias vykdomąsias bylas: 1) vykdomąją bylą Nr. 0172/15/01399 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-7400-965/2015 dėl 316,13 Eur skolos ir skaičiuojamų palūkanų išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; 2) vykdomąją bylą Nr. 0172/17/00171 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-12046-1032/2016 dėl 1086,75 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojos Klaipėdos miesto savivaldybės naudai; 3) vykdomąją bylą Nr. 0172/18/00059 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-14009-889/2017 dėl 67,60 Eur skolos ir skaičiuojamų palūkanų išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai; 4) vykdomąją bylą Nr. 0172/19/00715 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 15 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-681-911/2019 dėl 3,58 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojos VMI prie FM naudai.
Byloje ginčo nėra, jog antstolis nustatė, kad skolininkas dirba UAB „Worklita“ ir priėmė 2025 m. birželio 26 d. patvarkymą Nr. S-25-172-41498 „Dėl skolos išieškojimo“ bei 2025 m. spalio 13 d. pakartotiną patvarkymą Nr. S-25-172-71007 „Dėl skolos išieškojimo“, įpareigodamas UAB „Worklita“ iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno MMA, 30 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius.
Priimti patvarkymai buvo siunčiami antstoliui žinomais adresais: UAB „Worklita“ Juridinių asmenų registre nurodytu bei išviešintu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) , kitu UAB „Worklita“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ; registruota pašto siunta Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), įmonės vadovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat išviešinti elektroninėje byloje Nr. 0172/15/01399 Elektroninės vykdomosios bylos portale (https://www.antstoliai.lt), kuris skirtas vykdymo proceso šalims elektroniniu būdu realiuoju laiku peržiūrėti vykdomosios bylos informaciją, antstolio atliktus vykdymo proceso veiksmus ir susipažinti su bylos dokumentais. Byloje ginčo dėl patvarkymų (ne)įteikimo nekyla, suinteresuoto asmens UAB „Worklita“ vadovė patvirtino, jog siunčiami dokumentai gauti. Taip pat byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „Worklita“ 2025 m. spalio 14 d. el laišku informavo antstolį, jog iš skolininko darbo užmokesčio jau atliekami išskaitymai pirmos eilės išieškotojams pagal vykdomuosius raštus, šie išieškojimai dar nėra užbaigti, todėl paskesnės eilės išieškojimai bus vykdomi po to, kai bus pilnai padengti pirmosios eilės įsiskolinimai.
Nustatyta, kad antstolis pakartotinai 2026 m. sausio 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis nustatė, jog skolininkas A. D. dirba UAB „Worklita", ir, remdamasis tuo, kad išskaitos iš jo darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų nėra daromos, kad antstoliui nėra pranešta, dėl kokių priežasčių nėra atliekamos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, kreipėsi į teismą dėl baudos suinteresuoto asmens UAB „Worklita” vadovei už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei tai, kad suinteresuotas asmuo UAB „Worklita” tinkamai nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstoliu, sprendė skirti suinteresuoto asmens UAB „Worklita“ vadovei vienkartinio dydžio baudą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Apeliantai su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria paskirta bauda už netinkamą pareigos bendradarbiauti su antstoliu nevykdymą, nesutinka remdamiesi trejopo pobūdžio argumentais: 1) skiriant baudą neįvertinta, jog antstoliui buvo atsakyta į pakartotinį patvarkymą; 2) neatsižvelgta į tai, jog antstolio patvarkymų vykdymas objektyviai nėra galimas dėl jau atliekamų išskaitų pagal pirmos eilės kreditoriams išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) paskirta bauda neatliks savo paskirties, kadangi išskaitos trečios eilės išieškotojams ir toliau negalės būti atliekamos iki kol nebus įgyvendintas pirmos eilės išieškotojų reikalavimas.
Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali skirti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015, 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, jog suinteresuotas asmuo UAB „Worklita“ (bei jos vadovė), gavę aukščiau nurodytus antstolio patvarkymus, netinkamai įgyvendino jiems tenkančią pareigą bendradarbiauti su antstoliu, kadangi UAB „Worklita“ informaciją apie tai, kad yra jau atliekami pirmesnės eilės išieškojimai iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, pateikė tik gavusi pakartotinį patvarkymą, t. y. ne iš karto po pirminio patvarkymo gavimo. Būtent šiuo nustatytu pagrindu ir buvo skirta vienkartinio pobūdžio bauda suinteresuoto asmens UAB „Worklita“ vadovei, pagal materialinės teisės normas esančiai atsakingai už įmonės veiklą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 2 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, jog atliekančio vykdymo veiksmus antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir pastarieji turi reikalaujamus duomenis/informaciją pateikti per antstolio nustatytą terminą, kad tinkamą šios pareigos neatlikimą galėtų pateisinti tik objektyviai pagrįstos priežastys, kurių šiuo atveju apylinkės teismas, įvertinęs suinteresuotų asmenų argumentus, nenustatė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas ne tik tokios suinteresuotiems asmenims tenkančios pareigos bendradarbiauti su antstoliu netinkamas įgyvendinimas, tačiau, sprendžiant baudos klausimą, atsižvelgta ir į žemiau nurodomus aspektus, kurie taip pat yra reikšmingi teisingam susiklosčiusios situacijos įvertinimui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą paskyrimas turi paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad bauda skiriama tam, jog paskatintų skolininką vykdyti prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016, 23 punktas; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 31 punktas). Taigi, tiek ir skiriama bauda, tiek ir jos dydis nustatomi atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, o ne nubaudimo tikslą. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat nurodoma, kad baudos paskirtis lemia tai, jog teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).
Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nors ir nustatytas netinkamas suinteresuotiems asmenims tenkančios pareigos bendradarbiauti su antstoliu vykdymas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neatsižvelgta į tai, ar suinteresuoto asmens vadovei paskirta bauda už nustatytos bendradarbiavimo pareigos netinkamą vykdymą pasieks savo paskirtį – paskatins kuo greitesnį antstolio įpareigojimo vykdymą. Kaip minėta, antstolis atlieka trečios eilės reikalavimų išieškojimą iš skolininko priverstine tvarka, kai tuo tarpu suinteresuotas asmuo UAB „Worklita“ jau atlieka išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų pirmos eilės išieškotojoms pagal antstolės Redos Vizgaudienės 2022 m. spalio 13 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-22-74-35067. CPK 753 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. Byloje nenustatyta, kad pirmos reikalavimų tenkinimo eilės reikalavimas yra pilna apimtimi patenkintas, o išieškojimas užbaigtas. Taigi, nagrinėjamu atveju net ir paskyrus baudą bendrovė objektyviai neturės galimybės įvykdyti antstolio įpareigojimo, kadangi pirmosios eilės reikalavimas dar nėra patenkintas. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentui, jog baudos skyrimas nagrinėjamu atveju neatlieka skatinamosios funkcijos, todėl netenka savo tikslinio poveikio. Toks baudos paskyrimas labiau atitinka nubaudimą ir jos taikymas tokiomis sąlygomis nelaikytinas pagrįsta priemone bei neatitinka teisėtumo principo.
Sprendžiant dėl paskirtos baudos pagrįstumo, svarbia pripažintina ir aplinkybė, jog antstoliui priėmus pakartotinį 2025 m. spalio 13 d. patvarkymą ir jį išsiuntus suinteresuotam asmeniui UAB „Worklita“ , suinteresuotas asmuo 2025 m. spalio 14 d. el laišku informavo antstolį apie jau atliekamus iš skolininko darbo užmokesčio išskaitymus pirmos eilės išieškotojams pagal vykdomuosius raštus bei apie tai, kad šie išieškojimai dar nėra užbaigti, nurodydamas, jog paskesnės eilės išieškojimai bus vykdomi po pilnai padengtų pirmosios eilės įsiskolinimų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog ši faktinė aplinkybė nebuvo vertinta sprendžiant baudos klausimą, ji nebuvo nurodyta ir antstolio pareiškime dėl baudos skyrimo. Taigi, nors suinteresuotas asmuo informaciją antstoliui pateikė gavęs pakartotinį patvarkymą, tačiau informacija buvo pateikta nedelsiant, nurodant proceso teisės normose įtvirtintas priežastis, dėl kurių nėra atliekamos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų. Antstoliui neabejotinai žinomos proceso teisės normos, reglamentuojančios išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus eiliškumą (CPK 753 straipsnio 2 dalis), taigi, antstolis, gavęs iš suinteresuoto asmens informaciją apie jau atliekamus išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, tokią informaciją taip pat galėjo patikrinti ir prieinamais Antstolių informacinės sistemos duomenimis. Tuo tarpu, kaip matyti iš antstolio pareiškime nurodytų aplinkybių, bei byloje esančių duomenų, antstolis 2026 m. sausio 15 d. pakartotinai nustatė, jog skolininkas A. D. dirba UAB „Worklita“, ir konstatavęs, kad išskaitos iš jo darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų nėra daromos, taip pat antstoliui nėra pranešta, kodėl nėra daromos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, kreipėsi į teismą dėl baudos suinteresuoto asmens vadovei skyrimo. Taigi, suinteresuotam asmeniui suteikus antstoliui informaciją apie atliekamas išskaitas pirmos eilės reikalavimų patenkinimams, o, antstoliui, savo ruožtu, nepateikus teismui jokių duomenų apie suinteresuoto asmens nevykdomus kitus antstolio teisėtus reikalavimus (įpareigojimus), laikytina, jog ir šiuo aspektu baudos paskyrimas neatitiktų teisingumo ir teisėtumo principų bei tokios baudos paskirties – paskatinti įvykdyti antstolio reikalavimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas skirti baudą patenkintas neįvertinus esminių aspektų – tikslinės tokios baudos paskirties bei to, kad suinteresuotas asmuo po pakartotinio antstolio patvarkymo nurodė antstoliui neatliekamų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio priežastį, laikytina, jog suinteresuoto asmens UAB „Worklita“ vadovei paskirta bauda neatitinka teisėtumo principo ir yra nepagrįsta.
Dėl procesinės bylos baigties
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nepakankamai įvertino aptartas aplinkybes. Todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl baudos skyrimo išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo UAB „Worklita“ vadovei SUA3 netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 290-291 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio PRS1 pareiškimo dėl baudos skyrimo UAB „Worklita“ vadovei SUA3 netenkinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.