Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Worklita“ ir J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui uždarosios akcinės bendrovės „Worklita“ vadovei J. K., kiti byloje suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Worklita“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. Z.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.2. Suinteresuotų asmenų teigimu, antstoliai, vykdydami vykdomąsias bylas, Antstolių elektroninėje sistemoje privalo tikrinti ir fiksuoti įvairiausius su vykdomųjų bylų vykdymu susijusius aspektus, taip pat ir tikrinti, ar skolininko atžvilgiu yra iškeltos ir kitos vykdomosios bylos (ypač kai kitos vykdomosios bylos pradėtos aukštesnės reikalavimų patenkinimo eilės pagrindu). Šiuo konkrečiu atveju antstolė G. Ž. turėjo pareigą įsivertinti, jog skolininko (darbuotojo) atžvilgiu pagal Patvarkymą 2 yra vykdoma ir kita vykdomoji byla, kurioje vykdomas 1-osios eilės reikalavimų išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis, kuria teismas UAB „Worklita“ vadovei skyrė baudą už antstolės įpareigojimo nevykdymą.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo.

10. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys (bendrovė ir jos vadovė) su atskiruoju skundu taip pat pridėjo papildomus įrodymus: 1) 2025 m. vasario 10 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2025 m. sausio 30 d. laikinojo darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) mokėjimo nurodymus. Taip pat 2025 m. rugpjūčio 19 d. pateikė papildomą įrodymą – Lietuvos antstolio rūmų atsakymą į suinteresuotų asmenų paklausimą.

11. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su suinteresuotų asmenų pateiktais papildomais įrodymais, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju jie yra reikšmingi, vertinant suinteresuotų asmenų neveikimą, t. y. antstolės nurodymų nevykdymą bei šio neveikimo priežastis, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus prijungia prie bylos.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių.

13. Antstolės E. R. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 089,64 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko E. Z. UAB „Worklita“ gavo antstolės E. R. 2025 m. vasario 10 d. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patvarkymas 2), kuriuo vykdant vykdomąją bylą bendrovei nurodyta atlikti išskaitas iš E. Z. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų.

14. Antstolės G. Ž. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš E. Z. Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4431,07 Eur skolos išieškojimo B2 Impact, UAB naudai. Bendrovė gavo antstolės G. Ž. 2025 m. vasario 19 d. Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (Patvarkymas 1), kuriuo vykdant vykdomąsias bendrovei nurodyta atlikti išskaitas iš E. Z. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų.

15. Antstolei kreipusis į teismą dėl baudos skyrimo UAB „Worklita“ vadovei už Patvarkymo 1 nevykdymą, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos pareiškimą ir UAB „Worklita“ vadovei skyrė vienkartinę 500 Eur baudą ir 10,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolės reikalavimo nevykdymo dieną.

16. Suinteresuoti asmenys nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, pažymėdami, kad šiuo metu vykdomos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio pagal Patvarkymą 2, todėl nėra galimybės vykdyti antstolės įpareigojimo, nustatyto Patvarkymu 1. Be to, antstolė turi galimybę šią informaciją matyti Antstolių informacinėje sistemoje, todėl papildomas antstolės informavimas nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

17. Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys nurodo, kad šiuo metu išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio vykdomos pagal Patvarkymą 2, todėl, kol šis patvarkymas nėra visiškai įvykdytas, suinteresuoti asmenys neturi galimybės vykdyti antstolės G. Ž. priimto Patvarkymo 1. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais teiginiais.

18. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnio 2–4 dalyse numatyta, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai, įskaitant ir kylančius iš regreso teisės reikalavimus. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje patenkinti (CPK 754 straipsnio 5 dalis).

19. CPK 753 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai.

20. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog Patvarkymo 2 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas išduotas 2009 m. sausio 22 d.) iš skolininko vykdomas priverstinis išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas, reikalavimų patenkinimo eile – 1. Antstolės G. Ž. kontoroje Patvarkymo 2 pagrindu vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas išduotas 2021 m. balandžio 14 d.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas išduotas 2022 m. lapkričio 23 d.) vykdomi išieškojimai reikalavimų patenkinimo eile – 3.

21. Įvertinus CPK 753 straipsnio 2 dalyje nustatytas nuostatas bei aplinkybę, kad šiuo metu dar nėra visiškai įvykdytas pirmosios eilės kreditorinis reikalavimas, darytina išvada, jog darbdavė (UAB „Worklita“) neturi teisinio pagrindo vykdyti išskaitų ir jas pervedinėti kitų, paskesnės eilės kreditorių, reikalavimų tenkinimui. Tik po to, kai bus visiškai patenkintas pirmosios eilės reikalavimas, darbdavė, atlikusi išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, galės pervesti lėšas antstolei G. Ž. pagal Patvarkymą 1. Todėl nėra teisinio pagrindo nesutikti su UAB „Worklita“ vadovės teiginiais, kad šiuo metu ji faktiškai neturi galimybės įvykdyti Patvarkymu 1 nustatyto įpareigojimo.

22. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolė aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei išvadų iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad UAB „Worklita“ ir jos vadovė netinkamai įvykdė pareigą informuoti antstolę. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys su šiais teiginiais nesutinka, pažymėdami, kad Antstolių informacinėje sistemoje antstolė turi galimybę matyti, jog šiuo metu yra vykdomas pirmosios eilės kreditorinis reikalavimas, todėl suinteresuoti asmenys papildomai neprivalo teikti atskiro pranešimo antstolei apie šią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria suinteresuotų asmenų teiginiams.

23. Iš Patvarkymo 1 turinio matyti, jog antstolė nurodė, kad skolininko darbdavys, vėluodamas atlikti pervedimus ilgiau nei 15 dienų, privalo apie tai informuoti antstolį ir nurodyti vėlavimo priežastis. Teismas iš esmės sutinka, kad antstolė įpareigojo bendrovę ir jos vadovę pranešti apie galimą atskaitymų vėlavimą, todėl bendrovė, bendradarbiaudama su antstole, turėjo galimybę ir pareigą informuoti apie negalėjimą vykdyti Patvarkymo 1. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nesutinka su antstolės pozicija, kad visa informavimo pareiga galėjo būti perkelta darbdavei, nesant antstolės pareigos savarankiškai patikrinti Antstolių informacinę sistemą ir nustatyti, ar skolininko atžvilgiu yra vykdomos kitos bylos bei priimti atitinkami patvarkymai.

24. Byloje pateiktas darbdavės papildomas įrodymas patvirtina, kad bendrovės vadovė kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus, siekdama išsiaiškinti, ar antstoliai turi galimybę nustatyti, jog iš skolininko yra išieškomi pirmos eilės reikalavimai. Iš 2025 m. rugpjūčio 19 d. gauto Lietuvos antstolių rūmų atsakymo nustatyta, kad antstoliai turi prieigą prie informacijos apie kitas skolininko atžvilgiu vykdomas bylas bei priimtus patvarkymus.

25. Šių aplinkybių kontekste, be kita ko, pažymėtina, jog CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).

26. Antstolio teisė gauti informaciją detalizuota Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad antstolis, atlikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.

27. Įstatymo nuostatos, įtvirtinančios antstolio teisę rinkti ir gauti informaciją, reikalingą antstolio funkcijoms atlikti, neriboja šaltinių, iš kurių ši informacija gali būti gaunama, išskyrus bendrąjį antstolio veiklai taikytiną reikalavimą laikytis teisėtumo principo ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-823/2021).

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taikytinas teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad antstolis turi teisę ir pareigą imtis visų galimų priemonių, užtikrinančių vykdymo proceso sklandumą. Antstoliui įstatymu yra keliami aukštesni rūpestingumo, profesionalumo ir atidumo reikalavimai, todėl jis privalo aktyviai naudotis jam suteiktomis teisėmis, įskaitant teisę gauti visą vykdymui reikšmingą informaciją. Taigi šiuo atveju antstolės argumentai, kad ji neturi pareigos kreiptis į darbdavę, siekiant patikslinti duomenų, ar kad neturi prieigos prie kitų skolininko atžvilgiu vykdomų bylų, šiuo atveju laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie veiksmai atskleidžia nepakankamai atsakingą situacijos vertinimą, supaprastintą požiūrį į vykdymo pareigų atlikimą bei aplinkybę, jog konkrečiu atveju nebuvo panaudotos visos įstatymo numatytos priemonės siekiant tinkamai įvertinti situaciją ir priimti pagrįstą sprendimą.

29. Be kita ko, akcentuotina ir tai, jog baudos dydis, CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka teismo skiriamas už kiekvieną teismo procesinio sprendimo ar teisėto antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, nustatomas teismo, atsižvelgiant į pagrindinį skolininko paskatinimo vykdyti antstolio reikalavimą, ne nubaudimo tikslą. Ši baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).

30. Taigi akivaizdu, kad baudos paskirtis yra skatinamoji – ji taikoma siekiant užtikrinti kuo greitesnį antstolio įpareigojimo įvykdymą. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog net ir paskyrus baudą bendrovė objektyviai neturi galimybės įvykdyti antstolės įpareigojimo, kadangi pirmosios eilės kreditorinis reikalavimas dar nėra patenkintas. Tokios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad baudos skyrimas netenka savo tikslinio poveikio, nes nebegali atlikti skatinamosios funkcijos, o jos taikymas tokiomis sąlygomis laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu teisėtumo principo.

Dėl bylos procesinės baigties.

31. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolės profesinių pareigų vykdymu ir galimybe gauti reikiamą informaciją. Todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl baudos skyrimo išspręsti iš esmės – atmesti antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo UAB „Worklita“ vadovei J. K. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės G. Ž. pareiškimo dėl baudos skyrimo UAB „Worklita“ vadovei J. K. netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.