Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. G. 2026 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skunde teigiama, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, o ne tyčia, prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį jautėsi blaivus, kitaip nebūtų vairavęs. Alkoholį vartojo birželio 6 d. vakare, po to, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, birželio 7 d. ryte apie 8.44 val. vairavo automobilį. Vairuodamas nepažeidė kitų KET reikalavimų, nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Jis buvo sustabdytas ne selektyviai, o vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Jam buvo nustatytas lengvas 0,46 promilių (0,44 promilių po paklaidos) neblaivumas. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės.

Anot K. G., paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba jos visai neskiriant, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Pabrėžia, kad siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones, jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Skunde akcentuojama teismų praktika, pagal kurią, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą, ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Taip pat, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020). Pareiškėjo nuomone, jo nurodytos aplinkybės, sugretinus su skunde cituojama teismų praktika ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais kriterijais, sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas.

Institucija atsiliepimo į Pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados

K. G. skundas tenkinamas iš dalies.

K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikrai gailisi, kad taip įvyko, tai buvo neplanuota. Šeštadienį buvo su svečiais iki kokios 23 val., vartojo alkoholį, išgėrė 250 g degtinės. Sekmadienį jokių išvykimų nebuvo planuota, tačiau ryte gavo pranešimą iš darbo, kad (duomenys neskelbtini) reikia važiuoti. Jis neįvertino savo galimybių, jautėsi blaivus, tikrai nesvyruojantis, gal tik neišsimiegojęs, todėl išvažiavo. Važiavo iš namų (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jį iškvietė (duomenys neskelbtini). Jis buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini), ten (duomenys neskelbtini), todėl važiavo. Po to jau įvertino situaciją, kad galbūt galėjo elgtis kitaip, skambinti į (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) pas juos kažkaip nevažiuoja, nes vidinis reikalas, situacijos (duomenys neskelbtini) keblios. Kita vertus, tą kartą, neįvertinęs savo galimybių, padarė klaidą ir dabar dėl to gailisi. Nuvažiavo maždaug 6 km, buvo reidas. Pripažįsta jam nustatytą girtumą.

Šiuo metu jis teisės vairuoti transporto priemones neturi, darbovietė tai žino, jiems sakė, kad laikinai. Pagal sutartį jis ten dirba (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini), o kitą (duomenys neskelbtini), kurie atvažiuoja į (duomenys neskelbtini), jie teikia tokią paslaugą. Įmonė turi (duomenys neskelbtini), kuriuos reikia (duomenys neskelbtini). Su darboviete jie yra sutarę, kad viskas priklausys nuo to, kokį sprendimą priims teismas, yra priimtas pavaduojantis žmogus (duomenys neskelbtini). Jei jam teisė vairuoti transporto priemones bus atimta, tai darbovietė jo nelaikys, kai įsidarbino, buvo sąlyga turėti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat jis dar dirba (duomenys neskelbtini). Iki įvykio jo pajamos oficialiai buvo (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, o dabar yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, nes nebedirba kaip (duomenys neskelbtini), tik kaip už (duomenys neskelbtini). Šiuo metu į darbą nuvyksta visuomeniniu transportu, tai jam užtrunka pusantros valandos vietoje pusvalandžio. (duomenys neskelbtini) yra jo butas, bet jame gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajone jis gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus.

Netekti teisės vairuoti transporto priemones tokiam laikui jam bus labai didelė našta. Kitą darbą susirasti jo amžiuje jam bus labai sudėtinga. Jis turi (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. G. jį vienas išlaiko, dabar (duomenys neskelbtini), jeigu negaus pajamų, bus sunku (duomenys neskelbtini). Šiuo metu mokėti nereikia, jis dabar (duomenys neskelbtini). Taip pat turi (duomenys neskelbtini) amžiaus tetą, kai turėjo galimybę, važiuodavo pas ją du kartus per mėnesį, į (duomenys neskelbtini). Ši teta yra jo (duomenys neskelbtini), jo motinos (duomenys neskelbtini), tai vienintelė jam likusi teta, todėl jai padeda. Teta nepalikta, atvažiuoja kiti giminės, tačiau ji yra jo krikšto mama, todėl jo pareiga. K. G. teisę vairuoti transporto priemones turėjo (duomenys neskelbtini) metus, jokio panašaus įvykio nėra turėjęs. Už administracinius nusižengimus šiais metais nėra baustas, viską yra pateikęs teismui, dabar tiksliai neatsimena. Visos baudos yra sumokėtos, nėra skolingas jokioms institucijoms. Teismo prašo kiek įmanoma sušvelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes jau du mėnesius yra be tokios teisės ir be pajamų. Jei eis į darbo biržą, turbūt valstybei bus didesnis nuostolis, nei jam. Jis padarė išvadas, labai išgyvena dėl įvykio, tikrai nepasikartos toks dalykas. Problemų su alkoholio vartojimu jis neturi, tai nėra jo kasdienybė ir gyvenimo būdas. Dėl „alkobloko“ tai į asmeninį automobilį jį įsidėti viskas tvarkoje, tačiau dėl suderinimo su darbu tai labai keblus klausimas. Vienoje vietoje galės įsidėti, o kitur negalės. Vėl atsiranda tos „žirklės“, kurios jam neišvengiamai trukdys, vis vien negalės atlikti darbinių pareigų. Į darbą atvyks, bet vairuotojo pareigų atlikti negalės.

Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tiek iš K. G. skundo turinio, tiek iš jo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad neginčijamas administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo faktas, skundu iš esmės prašoma pakeisti Institucijos vyresniosios tyrėjos A. G. 2026 m. birželio 26 d. nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skirtį ją mažesniam, negu sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Atsižvelgdamas į tai, teismas plačiau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės dėl K. G.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Skundžiamu nutarimu K. G. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur dydžio bauda, kuri yra didesnė už minimalų sankcijoje numatytą baudos dydį, ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti K. G. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, paliekant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Kita vertus, apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės pareiškėjui nėra galimybės.

Visų pirma pažymėtina, kad K. G., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo teigimu, jis vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, policijos pareigūnų buvo sustabdytas reido metu, tačiau teismas pažymi, kad vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta atsakomybė. Jei K. G. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Kita vertus, būtina įvertinti K. G. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus nagrinėjamo įvykio rytą Vilniuje, važiavo iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, važiavo automobiliu ilgą kelio atkarpą, be to, jis vairavo transporto priemonę ne pačiomis judriausiomis Vilniaus miesto gatvėmis. Atsižvelgtina į tai, kad K. G. neblaivumo laipsnis yra 0,46 promilės, t. y. arti įstatyme nustatytos minimalios lengvo neblaivumo ribos (0,41 promilės), kurią peržengus atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Svarbu tai, kad, įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą (0,017 promilės) (b. l. 54 antra pusė) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, pareiškėjo neblaivumo laipsnis buvo 0,443 promilės, t. y. K. G. neblaivumas viršijo vos šiek tiek daugiau kaip tris šimtąsias promiles, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal minėtą ANK straipsnį. Be to, jam buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tačiau daugiau neblaivumo požymių nenustatyta, jis galėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 55). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, be to, padarytas neatsargia kaltės forma (nėra pagrindo netikėti K. G. nurodyta versija, kad jis vartojo alkoholį nagrinėjamo įvykio išvakarėse).

Byloje nustatyta K. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad jis policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės, tačiau teismas pažymi, kad šiais veiksmais jis tik vykdė teisėtus pareigūnų reikalavimus, kuriuos, be kita ko, privalo vykdyti kiekvienas asmuo. Tai teigiamai apibūdina K. G. asmenybę, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo jam apskritai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti tokios teisės atėmimą minimaliam terminui.

Pareiškėjas šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kita vertus, jis penkerių metų laikotarpiu ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn (pavyzdžiui, 2025 m. – tris kartus, 2024 m. – tris kartus, 2023 m. – du kartus, o 2021 m. – du kartus (b. l. 4–8). Nors administracinės nuobaudos negalioja, K. G. anksčiau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, kita vertus, to negalima ignoruoti individualizuojant pareiškėjo administracinę atsakomybę šioje byloje. Minėtas nevienkartinis K. G. patraukimas administracinėn atsakomybėn rodo, kad jis anksčiau nesilaikė preciziškai KET. Esant tokiai aplinkybei, tai nesudaro pakankamo pagrindo jam apskritai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti tokios teisės atėmimą minimaliam terminui. To nepaneigia, kad jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ar jis anksčiau nėra trauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą.

Pareiškėjas skunde itin akcentuoja teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą darbo funkcijoms atlikti, taip pat kad dėl pritaikytos administracinio poveikio priemonės nukentės jo artimųjų (duomenys neskelbtini) interesai.

Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad K. G. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, o dėl atsirasiančių neigiamų teisinių pasekmių jis gali būti atleistas iš darbo, kuriame teigiamai charakterizuojamas, ir netekti gaunamų pajamų, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų apskritai aptariamos administracinio poveikio priemonės netaikymą ar tokios teisės atėmimą minimaliam terminui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes jis, nagrinėjamo įvykio išvakarėse vartojęs nemažą kiekį stipraus alkoholio (250 g degtinės), ryte, neįsitikinęs savo fiziologine būsena, vairavo transporto priemonę norėdamas nuvažiuoti į darbovietę, juolab jis turi ilgalaikę vairavimo patirtį, t. y. neabejotinai žino, kad toks elgesys yra pavojingas. Šiame kontekste pasakytina, kad K. G., norėdamas nuvažiuoti į darbovietę, galėjo išsikviesti taksi ar pavėžėjo paslaugas, taip būtų išvengęs automobilio vairavimo. Kita vertus, jis nepasielgė taip. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Todėl netekus pagrindinio pragyvenimo šaltinio – darbo, K. G. neatimama teisė apskritai susirasti kitą darbą. Reikšminga ir tai, kad pagal 2026 m. sausio 6 d. darbo sutartį, K. G. yra įdarbintas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10 antra pusė–12), tačiau abejotina, ar tokiai pareigybei atlikti yra besąlygiškai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Teismas pažymi, kad pareiškėjas iki inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo. Todėl jo darbo pobūdis nėra esminė priežastis itin švelninti administracinę atsakomybę.

K. G. skunde nurodo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), iš gyvenamosios vietos į darbą yra sudėtinga nuvykit. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi butą (duomenys neskelbtini). Taigi jis turi gyvenamąją vietą ir Vilniaus mieste. Akivaizdu, kad pareiškėjas gali laikinai apsigyventi minėtame bute, taip palengvindamas galimybes nuvykti į darbą. Tokios išvados nepaneigia, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jo (duomenys neskelbtini).

Itin švelninti administracinės atsakomybės taip pat nesudaro pagrindo ir K. G. artimųjų interesų apsauga. Pasak pareiškėjo, jis, netekęs pajamų, negalės išlaikyti (duomenys neskelbtini). Pirma, byloje nustatyta, kad K. G. (duomenys neskelbtini) yra pilnametis, taigi jis turi galimybę įsidarbinti bent pusę etato ir taip gauti atitinkamų pajamų. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo sūnus (duomenys neskelbtini), vadinasi, K. G. šiuo metu nereikia (duomenys neskelbtini) padėti finansiškai (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo tetos pasakytina, kad jis pats teismo posėdžio metu pripažino, kad jis nėra vienintelis asmuo, kuris rūpinasi teta (ši turi kitų artimųjų). Taigi K. G. tetos interesus gali užtikrinti ir kiti asmenys. Pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jis prisideda prie (duomenys neskelbtini) ir tetos gerovės. Kita vertus, tai nepadarė įtakos K. G. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir artimųjų padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Teismas neturi pagrindo teigti, kad, K. G. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jo pačio ar artimųjų interesai.

Teismas, atsižvelgdamas į K. G. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes (žala niekam nepadaryta, policijos pareigūnų sustabdytas reido metu, nuvažiavo sąlyginai nedidelį atstumą); nustatytą pareiškėjo neblaivumo laipsnį, kuris nežymiai viršija ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė; jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą; asmenybę (dirba, darbe teigiamai charakterizuojamas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tai, kad vairavimas iš dalies susietas su jo darbinėmis funkcijomis); taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, kompleksiškai įvertinęs pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti K. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Taikyti pareiškėjui kitą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių – netikslinga.

Teismo manymu, už administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtas 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, t. y. neabejotina, kad net ir neskyrus administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 12 mėnesių, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Todėl ši Institucijos vyresniosios tyrėjos A. G. 2026 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15482-2026 dalis keičiama.

Visos minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingos aplinkybės (ypač jo ankstesni patraukimai administracinėn atsakomybėn, jų skaičius), taip pat pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, jo pavojingumas neleidžia teigti, kad apskritai teisės vairuoti transporto priemones neatėmimas ar atėmimas mažesniam nei 6 mėnesiams pareiškėjui gali padėti prisidėti prie tikslų, kurių siekiama asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn, įgyvendinimo. Vien K. G. priešingas manymas ir skunde iš konteksto cituojama teismų praktika (pažymėtina, kad kalto asmens administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus) savaime nesudaro pagrindo taikyti jam dar švelnesnę administracinę atsakomybę. Tokios išvados taip pat nepaneigia K. G. skunde cituojamos aplinkybės, kad jis yra doras, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. G. 2026 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria K. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti K. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.