Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-22 · Civilinė byla Nr. e2S-2105-794/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-22
Bylos Nr.
e2S-2105-794/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04691-2025-9
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Atsakovas
ATS1
Ieškovas
IES1
Trečiasis asmuo
SEB bankas
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2105-794/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04691-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ATS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 ir atsakovės ATS1 patikslintą priešieškinį ieškovui IES1 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo padidinimo, turto padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo padidinimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) priteisti iš ieškovo papildomą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. T. K. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 133,00 Eur iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant; 2) priteisti iš ieškovo papildomą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. A. K. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 333,00 Eur iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant; 3) paskirti atsakovę nepilnamečiams vaikams priteisto papildomo laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-2013-640/2024, 2024 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė priteisti iš IES1 išlaikymą nepilnamečiui N. T. K. po 380 Eur kas mėnesį, o nepilnametei S. A. K. po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 10 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, ATS1 paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priešieškiniu atsakovė prašo padidinti priteistą išlaikymą N. T. K. iki 641,00 Eur, S. A. K. – iki 881,00 Eur. Atsakovė teigia, kad iš esmės pasikeitus atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenimo aplinkybėms, nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo, todėl Vilniaus apygardos teismo nutartimi nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas yra nebepakankamas. Atsakovė dar iki pradinio priešieškinio pateikimo dienos patyrė ir iki dabar patiria papildomas išlaidas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, tačiau atsakovės nuomone, šių išlaidų našta turėtų būti paskirstyta abiem šalim (tiek ieškovui, tiek atsakovei). Pirma, abiem nepilnamečiams vaikams nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Antra, S. A. K. buvo diagnozuotos (duomenys neskelbtini), o N. T. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Trečia, įvertinus S. A. K. diagnozę, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, buvo priimtas sprendimas leisti S. A. K. į privačią mokyklą. Ketvirta, N. T. K. patiriant itin didelių sunkumų ugdymo įstaigoje, buvo priimtas sprendimas leisti jį į kitą mokyklą. Penkta, 2025 m. spalio 25 d. atsakovė su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš ieškovo nekilnojamojo turto ir persikėlė gyventi į nuomojamą butą. Pokyčiai buvo būtini ir sąlygojo geresnę nepilnamečių vaikų savijautą, gyvenimo kokybę. Šie pokyčiai atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Nurodytos aplinkybės neegzistavo nei Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo, nei Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo metu neegzistavo. Atsakovė prašyme detalizavo papildomai atsiradusių išlaidų dydžius.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad atsakovės sprendimas dėl ugdymo įstaigos pakeitimo buvo priimtas vienasmeniškai, nepasitarus ir neatsiklausus ieškovo nuomonės. Ieškovo per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 1 000,00 Eur. Mokestis už privačią mokyklą neatitinka jo turtinės padėties. Neteisinga laikyti, jog asmeniškai atsakovės priimti sprendimai, kurie sąlygojo nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą, sudaro pagrindą didinti nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteistą išlaikymą. Atsakovės mokamas nuomos mokestis už butą yra 800,00 Eur per mėnesį, tačiau reikalavimas priteisti papildomą laikiną išlaikymą vertinant atsakovės patiriamas išlaidas buto nuomai yra nesąžiningas, nes ji turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Kaune.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 29 d. nutartimi iš ieškovo priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas darė išvadą, kad atsakovės nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos išlaikymo dydžio padidinimui išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad šiuo metu ieškovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 380,00 Eur neužtikrina jų būtinųjų poreikių bylos nagrinėjimo metu pasikeitus atsakovės gyvenamajai vietai.

Teismas pažymėjo, kad vaikų specialieji poreikiai buvo įvertinti priteisiant išlaikymą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi (sumažinant priteistą išlaikymą).

Teismas taip pat nustatė, jog bylos duomenimis, atsakovė turi nekilnojamojo turo Kauno mieste (dalinės nuosavybės teise) ir nenurodė aplinkybių, kodėl nusprendė būstą nuomotis tokia kaina ar kad negali naudotis turimu turtu ar jo dalimi.

Be to, teismas darė išvadą, kad nenustačius kokiu pagrindu ir kaip buvo priimtas sprendimas keisti vaikų ugdymo įstaigas, negalima teigti, jog būtent šiuo momentu pasikeitė aplinkybės, susijusios su nepilnamečiais vaikais, taip, jog šiuo metu vaikų poreikiams patenkinti yra gyvybiškai būtinas didesnis, nei šiuo metu iš ieškovo priteistas bei pačios atsakovės teikiamas išlaikymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė ATS1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai:

Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų medicininių duomenų apie vaikų psichologinę būklę, t. y. dėl ko aplinkos pakeitimas buvo tiesiogiai susijęs su vaikų saugumu ir psichine sveikata.

Priešingai nei teigia ieškovas, sprendimai dėl ugdymo įstaigos ir gyvenamosios aplinkos pakeitimo nebuvo priimti vienašališkai, piktnaudžiaujant teise. Šie veiksmai buvo padiktuoti būtinojo reikalingumo, siekiant užtikrinti vaikų psichinę sveikatą, emocinį saugumą ir užkirsti kelią savižalos epizodų pasikartojimui.

Teismas nepagrįstai taikė perteklinį „gyvybiškai būtina“ kriterijų; nepagrįstai sutapatino laikinąsias apsaugos priemones su galutiniu teismo sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas klaidingai teigė, kad vaikų poreikiai jau buvo įvertinti teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, nes pasikeitusios aplinkybės atsirado vėliau (2025 m. rugsėjo 1 d. dukra pradėjo lankyti naują privačią ugdymo įstaigą pagal specialistų rekomendacijas; 2025 m. spalio 25 d. atsakovė su vaikais persikėlė į nuomojamą būstą).

Teismas formaliai rėmėsi atsakovės turimu nuosavu 34 m² butu (26 m² gyvenamojo ploto), nevertindamas jo realaus tinkamumo. Tokiame plote neįmanoma užtikrinti tinkamų sąlygų dviem skirtingų lyčių paaugliams.

Teismas nevertino ieškovo realaus turtinio pajėgumo (UAB savininkas ir direktorius, nekilnojamasis turtas), o atsakovės pajamas vertino formaliai.

Atsiliepimas

Ieškovas IES1 pateiktu atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

Sutiktina su teismo išvada, jog atsakovė nepagrindė būtinybės priteisti papildomą laikiną išlaikymą. Laikytina, jog 380 Eur išlaikymas kiekvienam iš nepilnamečių vaikų yra pakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, jog šis išlaikymo dydis buvo nustatytas jau įvertinus specialius nepilnamečių vaikų poreikius. Be to, išlaikymas yra indeksuojamas, todėl ieškovas nuo šių metų vasario mėnesio moka indeksuotą 392,92 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam iš nepilnamečių vaikų.

Atsakovė nepaneigė, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, o taip pat nepaneigė, jog bute galima gyventi. Nesant jokių įrodymų, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais negali gyventi asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, laikytina, jog teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė nepagrindė būtinybės priteisti laikiną papildomą išlaikymą.

Atsakovė visiškai nepasisako dėl itin didelės dabartinio nuomojamo būsto nuomos kainos, t. y. ji visiškai nepagrindė, kodėl jai yra būtina nuomoti brangų (lyginant su nuomos kainomis rinkoje) butą ir kodėl toks sprendimas pagrindžia papildomą finansinę naštą ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi pakeista Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. sprendimo dalis, kuria nepilnamečiams vaikams S. A. K. ir N. T. K. priteistas išlaikymas iš atsakovo, ir iš atsakovo IES1 priteistas išlaikymas nepilnamečiui N. T. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei nepilnametei S. A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 380 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ATS1 paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (civilinė byla Nr. e2A-2013-640/2024).

Iš Nekilnojamojo turto išrašo duomenų matyti, kad atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise registruota 13/16 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš 2025 m. spalio 25 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, jog atsakovė sudarė sutartį dėl 65 kv. m bendro ploto 3 kambarių gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos už 800 Eur mėnesinį mokestį, terminas iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Iš 2025 m. vasario 14 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad S. A. K. rekomenduotas ilgalaikis ir reguliarus psichologinis - psichoterapinis konsultavimas, skirtas dalinis namų mokymas iki 2024/2025 m. m. pabaigos, adekvatus laisvalaikio ir darbo režimas, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai, miego higiena; skirti vaistai miegui ir nerimo korekcijai pagal poreikį, ir kt. Diagnozė - (duomenys neskelbtini).

Iš 2025 m. gruodžio 5 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad S. A. K. skirtas emocijų tyrimas, rekomendacijos - ilgalaikis ir reguliarus (bent 1 k/sav.) psichoterapinis konsultavimas, adekvatus laisvalaikio ir darbo režimas, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai; miego higiena; skirti vaistai miegui ir nerimo korekcijai pagal poreikį; kompleksinė pagalba mokykloje pagal PPT rekomendacijas; vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija po atlikto tyrimo.

Iš 2025 m. gruodžio 11 d. VšĮ mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ informacinio rašto matyti, kad S. K. lanko ugdymo įstaigą, taip pat nurodyti duomenys apie vaiko elgesį, charakterio savybes, ir kt.

Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad VšĮ mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2025 m. rugsėjo mėn. pervedama po 400 Eur mėnesinį mokestį.

Iš 2025 m. gegužės 28 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad N. T. K. dėl diagnozės - (duomenys neskelbtini), skirti vaistai, rekomenduota vaikų ir paauglių psichiatro konsultavimas dinamikoje; reikiamas ir reguliarus fizinis aktyvumas; sveika, taisyklinga mityba, ir kt.

Iš 2025 m. birželio 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad N. T. K. lankėsi pas vaikų ir paauglių psichiatrą.

Iš 2026 m. vasario 2 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad N. T. K. lankėsi pas vaikų ir paauglių psichiatrą.

Iš 2025 m. gruodžio 11 d. VšĮ mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ informacinio rašto matyti, kad S. K. lanko ugdymo įstaigą, taip pat nurodyti duomenys apie vaiko elgesį, charakterio savybes, ir kt.

Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad VšĮ mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2025 m. rugsėjo mėn. pervedama po 400 Eur mėnesinį mokestį.

Šiuo atveju Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Atsakovė pateiktu priešieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteisiant papildomą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, t. y. padidinti N. T. K. kas mėnesį po 133,00 Eur, S. A. K. kas mėnesį po 333,00 Eur iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant ir paskirti atsakovę nepilnamečiams vaikams priteisto papildomo laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartimi, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ir iš esmės teigia, jog: 1) pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų medicininių duomenų apie nepilnamečių vaikų psichologinę būklę ir aplinkybių, dėl kurių buvo būtina pakeisti jų gyvenamąją bei ugdymosi aplinką, siekiant užtikrinti vaikų psichinę sveikatą ir emocinį saugumą; 2) sprendimai dėl vaikų ugdymo įstaigų ir gyvenamosios aplinkos pakeitimo nebuvo priimti savavališkai, o buvo nulemti vaikų individualių poreikių ir būtinybės užtikrinti jų gerovę; 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo įrodyti, kad papildomas išlaikymas yra gyvybiškai būtinas, ir neatsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį; 4) teismas nepagrįstai sprendė, kad vaikų poreikiai jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, kadangi aplinkybės, susijusios su vaikų ugdymu ir gyvenimo sąlygomis, atsirado vėliau; 5) teismas formaliai rėmėsi apeliantei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, neįvertinęs jo ploto ir tinkamumo gyventi kartu su dviem vaikais; 6) teismas tinkamai neįvertino ieškovo realios turtinės padėties ir galimybių prisidėti prie padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo metu minimali mėnesio alga atskaičius mokesčius yra 846 Eur. Iš šios sumos minusavus valstybės skiriamą išmoką vaikams (129,50 Eur kiekvienam vaikui), išlaikymo dalis, kuri tenka tėvams yra 716,50 Eur. Kadangi pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus tenka abiem tėvams, šią sumą padalinus per pusę (716,50/2) gaunama, kad vieno iš tėvų dalis, tenkanti vieno vaiko išlaikymui yra 358,25 Eur (suapvalinus – 360 Eur).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui sudaro po 380 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, šias sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nurodo, jog nuo 2026 m. vasario mėnesio kiekvienam vaikui indeksavus išlaikymą moka po 392,92 Eur per mėnesį. Taigi ieškovo šiuo metu mokamas indeksuotas išlaikymas kiekvienam vaikui sudaro daugiau nei orientacinę vieno iš tėvų dalį, apskaičiuotą pagal minimalios mėnesinės algos dydį.

Vertinant atsakovės argumentus dėl persikėlimo į nuomojamą būstą, pažymėtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Kauno mieste. Nors atsakovė pagrindė, kad jai priklausančio būsto dalies plotas nėra pakankamas tinkamai užtikrinti jos ir abiejų nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, ši aplinkybė savaime nepagrindžia jos pasirinktų būsto nuomos išlaidų dydžio. Atsakovė nurodo, kad nuomojamo būsto nuomos mokestis sudaro 800 Eur per mėnesį ir ši aplinkybė turi įtakos papildomo išlaikymo priteisimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti, dėl kokių priežasčių atsakovei buvo būtina pasirinkti būtent tokios kainos nuomojamą būstą, ar toks būstas geriausiai atitinka vaikų interesus ir pan.

Be to, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl vaikų sveikatos būklės, mokyklų pakeitimo ir gyvenimo sąlygų yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Tačiau šioje proceso stadijoje vien šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad ieškovo šiuo metu mokamo indeksuoto išlaikymo nepakanka ir kad egzistuoja pagrindas papildomai priteisti prašomas sumas. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pagal byloje esančius duomenis preliminariai vertina vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo. Tačiau tik nagrinėjant bylą iš esmės teismas visapusiškai įvertins visas bylos aplinkybes, nustatys reikalingą ir būtiną išlaikymo vaikams dydį bei realias tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą.

Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje pateiktų duomenų nepakanka daryti pagrįstą išvadą, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtina papildomai padidinti ieškovo mokamą išlaikymą apeliantės prašomomis sumomis. Nors apeliantės nurodytos aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo, jos savaime nepagrindžia prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ši išvada neužkerta kelio teismui, išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visus reikšmingus įrodymus, spręsti dėl didesnio išlaikymo priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš skyrium gyvenančio vieno iš tėvų priteisimo ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas