- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1609-794/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01646-2025-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1, atstovaujamos įstatyminio atstovo AIE1, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Turto ir verslo tyrimo centras“ dėl vertinimo ataskaitos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė reikalavimus: panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą 2025 m. vasario 14 d. Nekilnojamojo turto – Vandentiekio tinklų – šalto vandens tiekimo vamzdyno, adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 2502.09; panaikinti atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 2025 m. kovo 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto prašymo (dėl tinklų išpirkimo nuomos)“; priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pakeitusi ieškinio dalyką, ieškovė prašo panaikinti UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą 2024 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo turto – inžinerinių tinklų (pagal pateiktą sąrašą) vertinimo ataskaitą Nr. 2409/06 bei priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso vandentiekio tinklai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys” surašė 2023 m. birželio 5 d. defektinį aktą, kuriame buvo nurodyti vandentiekio tinklo defektai ir trūkumai. Tuo pagrindu ieškovės įstatyminis atstovas AIE1 užsakė 1 875,94 Eur vertės vandentiekio tinklo remonto darbus, kuriuos atliko atsakovė. Ieškovė prašymu kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys” dėl jai nuosavybės teise priklausančio vandentiekio tinklo išpirkimo. Atsakovė 2024 m. gegužės 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 24054122, nurodė, kad remiantis šia ataskaita, išperkamos infrastruktūros vertė sudaro 3 400 Eur. Ieškovė savarankiškai papildomai kreipėsi į turto vertintoją UAB „APUS TURTAS“ ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. gavo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 24/538NT, kurioje vertinamas turtas „Vandentiekio tinklai - Šalto vandens tiekimo vamzdynas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)“ ir nurodoma, kad vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta išlaidų (kaštų) metodu turto vertinimo dieną (2024 m. rugpjūčio 29 d.) yra 7 000 Eur. Atsakovė pateikė ieškovei 2025 m. sausio 22 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad „Dėl inžinerinės infrastruktūros išpirkimo ginčo, Bendrovė atliko du nepriklausomus turto vertinimus. Pirmas inžinerinės infrastruktūros turto vertinimas buvo atliktas UAB „STIVVF“ 2024 m. gegužės 23 d. ataskaitos Nr. 24054122, sekantis inžinerinės infrastruktūros turto vertinimas buvo atliktas UAB „TURTO IR VERSLO TYRIMO CENTRAS“ 2024 m. rugsėjo 18 d. Nr. 2409/06“. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškinį dėl UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtos 2025 m. vasario 14 d. Nekilnojamojo turto – Vandentiekio tinklų – šalto vandens tiekimo vamzdyno vertinimo ataskaitos Nr. 2502.09 panaikinimo ir UAB „Vilniaus vandenys” 2025 m. kovo 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto prašymo (dėl tinklų išpirkimo nuomos)“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Pateikdama atsiliepimą į patikslintą ieškinį prašo nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka; atmesti ieškovės ieškinį ir juo pareikštus reikalavimus kaip nepagrįstus. Trečiasis asmuo UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį prašo civilinė bylą nutraukti arba atmesti ieškovės ieškinį, kuris buvo patikslintas, pilna apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, trečiajam asmeniui UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ dėl vertinimo ataskaitos panaikinimo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 18 d. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ vertinimo ataskaitą Nr.2409/06, tačiau Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis 2016 m. rugsėjo 5 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Tarnyba) direktoriaus įsakymu Nr. V1-349 patvirtintų Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 2.7. punktu, darė išvadą, jog ieškovė, nesutikdama su ataskaita ir / ar manydama, kad ji neatitinka Įstatymo reikalavimų, gali ir turi reikšti skundą Taisyklių nustatyta tvarka Tarnybai, o ne ieškiniu teisme prašyti panaikinti ataskaitą. Juo labiau, kuomet pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, ataskaita laikoma teisinga, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.
Teismas nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi Taisyklių nustatyta ikiteismine ataskaitos apskundimo tvarka, o Tarnyba būtų konstatavusi kokią nors ataskaitos neatitiktį Įstatymo reikalavimams.
Šalies argumentai
Teismas darė išvadą, jog ieškovei nepasinaudojus nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, taikytinas CPK 293 straipsnio 2 punktas, pagal kurį teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatoma nekilnojamojo turto vertė, pati savaime jokių teisinių pasekmių subjektams nesukelia. Tačiau šis dokumentas gali turėti procesinę teisinę reikšmę – jis gali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis nekilnojamojo turto vertę (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
Taip pat teismas nurodė, jog tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto ataskaita yra vertinama (įvertinta) konkrečioje byloje kaip įrodymas, ji gali būti nuginčyta ne taikant ieškinio institutą, o taikant CPK normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą, jų tyrimą ir vertinimą (pavyzdžiui, teikiant kitus įrodymus, kurie gali paneigti ataskaitos teisingumą). Taigi teismas nutraukė civilinę bylą ir CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė IES1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymo leidėjas yra patvirtinęs du alternatyvius atvejus iki kada turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga.
Vienas iš būdų paneigti turto vertinimo ataskaitos teisingumą yra teismo tvarka.
Nutraukdamas bylą, pirmosios instancijos teismas klaidingai sutapatino situaciją, kai dokumentas jau yra buvęs įrodymu ir ištirtas bei įvertintas kitoje byloje, su situacija, kai dokumentas gali tapti ištirtu ir įvertintu įrodymu ateityje. Toks aiškinimas užkerta kelią ieškovei ginti savo teises pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, kurioje yra numatytas tiesioginis ataskaitos nuginčijimas teisme. Atsižvelgiant į tai, teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties motyvai dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 punkto (jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka) pagrindu yra visiškai nepagrįsti.
Be to, teisiškai įpareigojanti yra tik privaloma ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, kuri dar yra vadinama privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Pažymėtina, kad CPK 293 straipsnio 2 punkto nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai yra nustatyta privaloma ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Kad tokia tvarka šiuo atveju neegzistuoja patvirtina ir atsakovės bei trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodyta teismų praktika, kurioje net nėra užsimenama apie nustatytą privalomą ginčo, dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo, išankstinio sprendimo ne teisme tvarką. Atsižvelgiantį tai, teismo 2026 m. vasario 23 d. nutarties motyvai dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 2 punkto (jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti) pagrindu yra visiškai nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti kaip nepagrįstą ieškovės atskirąjį skundą ir skundžiamą 2026 m. vasario 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi Taisyklių nustatyta ikiteismine ataskaitos apskundimo tvarka, o Tarnyba būtų konstatavusi kokią nors ataskaitos neatitiktį Įstatymo reikalavimams. Be to, ieškovė savo atskirajame skunde nenurodo ir nepasisako, dėl kokių priežasčių nepasinaudojo savo teise ginčyti ataskaitą Tarnyboje.
Pirmosios instancijos teismas nutartimi teisingai ir pagrįstai vertino dėl CPK 293 straipsnio 2 punkte numatyto savarankiško pagrindo nutraukti šią civilinę bylą egzistavimo.
Be to, pirmosios instancijos teismas nutartimi visiškai pagrįstai, teisingai ir teisėtai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu pagal ieškovės reikalavimą panaikinti trečiojo asmens parengtą ataskaitą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Civilinėje byloje ginčijama trečiojo asmens ataskaita pati savaime nesukelia materialinių teisinių padarinių ieškovei ir nelemia jokių jos teisių ar pareigų, todėl reikalavimas panaikinti ataskaitą negali būti reiškiamas ir nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. Jokių kitų reikalavimų civilinėje byloje ieškovė atsakovei nėra pareiškusi.
Ieškovė nenurodo ir neįrodinėja, kokias teisines pasekmes šios bylos baigtis sukels jai ir kaip paveiks jos teises bei pareigas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą pilna apimtimi; palikti 2026 m. vasario 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį nepakeistą; iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
Ieškovė, patikslinusi ieškinio dalyką, byloje ginčija tik turto vertinimo ataskaitą, tačiau tokia turto vertinimo ataskaita pati savaime nesukuria jokių teisinių pasekmių ir dėl to negali būti savarankiškas ginčo objektas byloje. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo to, ar teismas tenkintų pareikštą ieškinį, ar jį atmestų pilna apimtimi, ieškovės teisinė padėtis nepasikeistų. Taigi teismas visiškai pagrįstai laikė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas ir nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ieškovės teisėms ir interesams, todėl teisėtai ir pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nutartyje teisingai nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi Taisyklių nustatyta ikiteismine turto vertinimo ataskaitos apskundimo tvarka, o Tarnyba būtų konstatavusi kokią nors neatitiktį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimams.
Turto vertinimo įmonė, laikydamasi jai iš įstatymo kylančių pareigų, atliko objektyvų, pagrįstą ir teisingą vertinimą, todėl neabejotinai darytina išvada, kad turto vertinimo ataskaita yra teisinga ir pagrįsta, kol Tarnyba nėra nustačiusi ir konstatavusi kitaip. Taigi, teismas pagrįstai nutraukė bylos nagrinėjimą, vadovaudamasis taip pat ir CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl ieškovės nesilaikymo teisės aktuose nustatytos privalomos tokiems ginčams ikiteisminės tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartis, kuria teismas nutarė nutraukti civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės IES1, atstovaujamos įstatyminio atstovo AIE1, ieškinį dėl vertinimo ataskaitos panaikinimo.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė 2024 m. kovo 29 d. prašymu atsakovės prašė inicijuoti turto atlygintino perdavimo procedūrą ir nurodė, kad turtą nori perduoti už 10 000,00 Eur.
2024 m. gegužės 28 d. atsakovė raštu informavo ieškovę, jog atliko nurodyto turto vertinimą ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 24054122, išperkamo turto vertė sudaro 3 400 Eur, atsižvelgiant į tai, ieškovės prašė atsakyti, ar ji sutinka sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį turto išpirkimui už 3 400 Eur.
2024 m. birželio 13 d. ieškovė raštu nurodė, kad nesutinka su siūloma turto išpirkimo kaina, nes vertinimo ataskaitoje tariamai netinkamai apskaičiuotas turto fizinis nusidėvėjimas.
Ieškovės užsakymu UAB APUS TURTAS atliko turto „Vandentiekio tinklai - Šalto vandens tiekimo vamzdynas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)“ vertinimą ir 2024 m. rugpjūčio mėn. 29 d. pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodė, kad vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, turto vertinimo dieną (2024 m. rugpjūčio mėn. 29 d.) yra 7 000 Eur.
2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovė gavo pakartotinį ieškovės prašymą perimti turtą už ieškovės siūlomą kainą, kuriame be kita ko buvo nurodyta, kad jei su pastabomis ir siūlymais keisti vertinimo ataskaitos skaičiavimų atsakovė nesutinka, ieškovė prašė inicijuoti pasirašyti turto nuomos sutartį, numatant nuomos kainą 424 Eur per metus.
Atsakovės užsakymu UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atliko turto „Vandentiekio tinklai - Šalto vandens tiekimo vamzdynas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)“ vertinimą ir 2024 m. rugsėjo 18 d. pateiktoje Nekilnojamojo turto - inžinerinių tinklų vertinimo ataskaitoje Nr. 2409/06 nurodė, kad vertinamo turto vertė, vertės nustatymo dieną (2024 m. rugsėjo 13 d.), nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, yra 3 210 Eur.
2025 m. kovo 13 d. atsakovė atsakydama į ieškovės 2025 m. vasario 14 d. prašymą informavo, kad siekiant nustatyti tinklo nuomos kainą, atliko šio nekilnojamojo turto vertinimą ir vadovaujantis 2025 m. vasario 17 d. vertinimo ataskaita Nr. 2502.09, nustatyta nuomos rinkos vertė yra 293,00 Eur/m. (arba 24,42 Eur/mėn., nuomos terminas būtų iki 2027 m. gruodžio 31 d.).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama reikalavimą panaikinti 2024 m. rugsėjo 18 d. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaitą dėl atliko turto „Vandentiekio tinklai - Šalto vandens tiekimo vamzdynas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)“ vertinimo.
Turto vertė rinkoje nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo (ginčo laikotarpiu galiojo - Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas; ginčui aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) reikalavimais.
Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalis (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.), turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme; iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimą, reiškia vienintelį reikalavimą atsakovei – panaikinti 2024 m. rugsėjo 18 d. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaitą dėl turto „Vandentiekio tinklai - Šalto vandens tiekimo vamzdynas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)“ rinkos kainos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatoma nekilnojamojo turto vertė, tačiau pati savaime nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita jokių teisinių pasekmių subjektams nesukelia. Tačiau nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita turi procesinę teisinę reikšmę, nes gali būti vertintina kaip įrodymas, patvirtinantis turto vertę (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Teismas, jei ieškinys priimtas, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, turi nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011). Tokia pozicija plėtojama ir vėlesnėje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-737-619/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1714-275/2022; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2829-562/2022, ir kt.).
Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita šiuo atveju yra įrodymas, kuris teismo vertintinas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, ir negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku civilinėje byloje bei ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Todėl laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta galimybė ginčyti turto vertinimo ataskaitą teisme suponuoja apeliantės teisę reikšti savarankišką materialųjį reikalavimą dėl tokios ataskaitos panaikinimo.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama izoliuotai nuo civilinio proceso paskirties ir bendrųjų ieškinio dalykui keliamų reikalavimų, t. y. ši norma savaime nesuteikia pagrindo civilinio proceso tvarka pareikšti bet kokio turinio savarankišką reikalavimą dėl ataskaitos panaikinimo, kai toks reikalavimas nesukelia ieškovei materialiųjų teisinių padarinių.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė turi teisę reikšti tokį materialųjį reikalavimą, kuriuo būtų siekiama konkrečių materialiųjų teisinių padarinių, jeigu ji mano, kad atsakovė nepagrįstai atsisako išpirkti jai priklausančius vandentiekio tinklus, nepagrįstai nustato išpirkimo kainą ar kitaip pažeidžia jos subjektines teises. Tokį ginčą nagrinėjantis teismas galėtų įvertinti ir ginčijamą turto vertinimo ataskaitą, bei, esant pagrindui, skirti teismo ekspertizę.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl turto vertinimo ataskaitos panaikinimo nėra savarankiškas materialusis teisinis reikalavimas ir negali būti civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, civilinę bylą nutraukė.
Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.