Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ilgainiui sutuoktiniai pradėjo vienas su kitu nesutarti bei vienas kitą erzinti, santykiai ėmė blogėti, tarpusavio santykiai atšalo. Šalių faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę, neveda bendro ūkio. Ieškovės teigimu, santuokos nutraukimo priežastys yra išryškėję sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius, sutuoktinių nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nebesukelia jokių jausmų. Šeima faktiškai yra iširusi ir jos atkurti jau nebeįmanoma, santuoka neteko prasmės, todėl yra nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės;

šalys nepilnamečių vaikų neturi. Santuokoje ieškovė įgijo lengvąjį automobilį „TOYOTA RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 4 000 Eur), o atsakovas įgijo lengvąjį automobilį „VOLKSWAGEN ARTEON“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 20 000 Eur), lengvąjį automobilį „BMW 318I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 1 000 Eur), lengvąjį automobilį „VOLKSWAGEN GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 7 000 Eur), lengvąjį automobilį „VOLKSWAGEN MULTIVAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 900 Eur), lengvąjį automobilį „MERCEDES BENZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) (vertė 3 000 Eur). Santuokoje ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 33 400 Eur), 54/100 pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 740 Eur). Ieškovė savo vardu asmenine nuosavybe santuokoje įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 40 600 Eur); 46/100 pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 630 Eur). Turtas dalintinas pagal ieškinio reikalavimus;

butas (duomenys neskelbtini), nepriklauso nei ieškovei, nei atsakovui, buto faktinis pirkėjas yra D. J.. Ieškovė negalėjo nežinoti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos anūkė D. J., marti A. G. ir sūnus D. J.. Ieškovė padėjo sūnui nusipirkti butą, nes šio buto pardavėja buvo jos draugė, su kuria ji kartu augo. Iki tol vyriausiasis sūnus D. J. su šeima gyveno kartu su ieškove ir atsakovu bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nei ieškovė, nei atsakovas jokių išlaidų, susijusių su buto, adresu (duomenys neskelbtini), nepatyrė ir neturėjo, faktiškai jo nepirko ir nebuvo šio buto valdytojais;

atsakovas gyvena ir visą gyvenimą rūpinosi buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymu, mokėjo visus mokesčius, rūpinasi šio buto išlaikymu iki šiol. Ieškovė, išvykusi gyventi į J. K., lėšų buto išlaikymui nesiunčia. Atsakovas yra nedarbingo amžiaus ir turintis neįgalumą. Su atsakovu kartu gyvena ir sūnus E. J., turėjęs neįgalumą, jis nuolat gydosi ir jam reikalinga šeimos parama. Atsakovas stengiasi ir teikia jam tiek materialinę, tiek moralinę paramą;

ieškovė su atsakovu pasidalijo turtą geranoriškai iki ieškinio pateikimo teismui. Atsakovo nuomone, santuokos nutraukimo priežastys yra ieškovės pasirinktas gyvenimo kelias J. K., ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad kurį laiką gyveno iš išskaičiavimo, sprendimą nutraukti santuoką ieškovė priėmė vienašališkai, pagyvenusi be šeimos, svetur. Atsakovo teigimu, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui ir kartu gyvenančiam sūnui priteisė mažesnį butą, esantį antrame aukšte, kai tuo tarpu ieškovei priteistas didesnis trijų kambarių butas pirmame aukšte. Padalindamas ginčo turtą tokiu būdu teismas neįvertino, kad atsakovas gyvena su sūnumi, kuris turėjo neįgalumą, jam buvo atlikta galvos operacija bei reikalinga nuolatinė parama, priežiūra ir stabilios gyvenimo sąlygos. Neįvertinta, kad atsakovas yra nedarbingo amžiaus, yra ligotas (turi širdies ligų, hipertenziją ir kraujotakos sutrikimų), o gyvenimas antrame aukšte po stogu vasaros metu sukelia didelį karštį ir blogina sveikatos būklę. Ieškovė faktiškai gyvena/ gyveno (duomenys neskelbtini)., o atsakovui su sūnumi butas Lietuvoje yra vienintelė gyvenamoji vieta;

teismas paskirstė turtą neįvertinęs atsakovo ir sūnaus sveikatos būklės, realių gyvenimo sąlygų ir proporcingumo principo. Teismas akcentavo atsakovo judėjimo galimybes, tačiau neįvertino kitokio pobūdžio ligų ir karščio poveikio atsakovo ir jo sūnaus sveikatai. Neįvertino ir aplinkybės, kad 21,80 kv.m. gyvenamasis plotas yra neproporcingas dviems asmenims, ypač turintiems sveikatos sutrikimų. Proporcingumo principų neatitinka ir aplinkybė, jog ieškovei vienai buvo priskirtas trijų kambarių butas;

spręsdamas dėl ginčo turto paskirstymo teismas neįvertino ir ankstesnių susitarimų, t. y. (duomenys neskelbtini)d. sudarytos turto pasidalijimo sutarties bei (duomenys neskelbtini) d. ieškovės gauto turto dovanojimo sutarties savo dukrai. Nors šios aplinkybės buvo nurodytos atsakovo procesiniuose dokumentuose, tačiau teismas sprendime klaidingai konstatavo, kad atsakovas neprašė vertinti;

nepagrįstai visos bylinėjimosi išlaidos priteistos atsakovui atlyginti, nors teismo sprendimu konstatuota abiejų sutuoktinių kaltė. Priteisdamas atsakovui atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas nepateikė jokio motyvuoto paaiškinimo, kodėl nukrypstama nuo proporcingumo principo.

nesutiktina su atsakovu, kad neva nepagrįstai jam paliktas mažesnio ploto butas, dėl ko susidarė kvadratūros disproporcija. Kadangi atsakovui padalinus turtą tenkančio turto vertė sudaro 35 685 Eur, ieškovė turi atsakovui sumokėti 4 800 Eur kompensaciją dėl jai tenkančios didesnės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalies. Atsakovas ginčo turto verčių neginčijo ir su jomis sutiko, todėl pagrįsta išvada, kad turtas padalintas sąžiningai ir teisingai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų leisti abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu;

kadangi sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, kadangi sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovės naudai. Atsakovo teiginys, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nekeičia teisinio rezultato, kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat reiškė reikalavimą santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi teismui santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir buvo patenkintas ieškinio reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamu atveju nagrinėtas ginčas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir turto padalijimo nutraukus santuoką, kartu sprendžiant ir dėl dalintino turto teisinio režimo, turto padalijimo natūra bei kompensacijos už vienam iš buvusių sutuoktinių tekusį didesnės vertės turtą, klausimus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl dalies dalintino nutraukus santuoką turto – kilnojamojo turto ginčo nebuvo, jis šalims priteistas atsižvelgiant į šalių pareikštus prašymus bei pozicijas dėl tokio turto padalijimo, pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe pastatas–ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), įvertinus tai, kad turi du atskirus įėjimus, po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti po ½ dalį, o likęs nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, adresu (duomenys neskelbtini), padalinti kiekvienai iš ginčo šalių, ieškovei priteisiant butą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui – likusį butą, kartu atsakovui priteisiant ir kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovo netenkina būtent pastarojo nekilnojamojo turto padalijimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamo apeliacinio skundo ribų, pasisakys ir vertins pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tik nekilnojamojo turto – abiejų butų padalijimo tarp ginčo šalių teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo reikalavimą pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, vertins ir sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų teisėtumą bei pagrįstumą.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas santuokoje įgytas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Nuosekliai plėtojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nurodoma, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju ginčo turtas padalintas natūra, apeliantui išmokant kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde neginčija turto padalijimo būdo natūra, nesutinka su tokiu turto padalijimu tik tuo aspektu, jog padalijant nekilnojamąjį turtą ieškovei teko didesnis butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteistas butas, esantis(duomenys neskelbtini). Įrodinėja, kad taip padalindamas ginčo turtą teismas neįvertino esminių faktinių aplinkybių, dėl ko turto padalijimas neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų.

Visų pirma apeliantas teigia, kad neįvertinta padalintų ginčo butų ploto faktinė aplinkybė. Teigia, kad atsakovui, gyvenančiam kartu su pilnamečiu sūnumi, priteistas butas (duomenys neskelbtini), yra mažesnio ploto, kai tuo tarpu gyvenančiai vienai ieškovei priteistas didesnio ploto butas, (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad atsakovui priteistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), iš tiesų yra 38,76 kv. m. bendro ploto (gyvenamasis plotas yra 21,80 kv. m.), tuo tarpu ieškovei priteisto buto bendrasis plotas yra 49,53 kv m. (gyvenamasis plotas – 32,21 kv.m.). Nors iš tiesų, atsakovui priteistas butas savo plotu yra mažesnis, tačiau tokia aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teigti, jog taip padalinti ginčo butai neteisingai, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad priteisdamas atsakovui butą, adresu (duomenys neskelbtini), apylinkės teismas įvertino šalių teismo posėdyje nurodomas aplinkybes, jog butas nėra vientisa patalpa, o padaryti 2 kambariai. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant poreikiui bute galėtų gyventi atsakovas kartu su sūnumi. Tuo tarpu apeliantas, remdamasis argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu ginčo butų padalinimas šalims neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, apeliaciniame skunde nedetalizavo ir nepagrindė, dėl kokių priežasčių jam priteistas butas, kuriame yra padaryti du kambariai, nėra tinkamas apeliantui (o taip pat esant poreikiui ir jo sūnui) gyventi. Tai, kad ieškovei vienai priteistas trijų kambarių butas, taip pat nepaneigia tokio ginčo turto padalinimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai nurodė faktines aplinkybes ir pagrindė sprendimą priteisti ieškovei didesnio ploto butą, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka, vertindamas, kad toks sprendimas atitinka teisingumo principą, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė jai priteistame bute užaugo, gyveno kartu su mama, ieškovės mama perleido teisę ieškovei išsipirkti minėtą butą, o ieškovė iki šiol rūpinasi butu, jame gyvena grįžusi iš (duomenys neskelbtini)..

Antra, teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentais dėl jo sveikatos, į kurią, apelianto teigimu, neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas padalindamas ginčo butus. Apeliantas teigia, jog antrame aukšte esantis jam priskirtas butas neįvertinus apelianto širdies kraujotakos ligų ir karščio poveikio sveikatai. Pasisakydama dėl tokio argumento teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas vertino apeliantui priteisto buto lokaciją aukščio aspektu, ir pažymėjo, kad aukštų skirtumas nėra didelis, apelianto sveikatos problemos nėra susiję su judėjimo negalia, todėl nėra apsunkinta apelianto galimybė naudotis butu antrame aukšte. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, buvo įvertinas apelianto sveikatos problemų pobūdis. Tai, kad apelianto turimos sveikatos problemos nebuvo įvertintos padalijant ginčo butus taip, kaip to siekia apeliantas, nesudaro pagrindo laikyti, kad apylinkės teismas apskritai į jas neatsižvelgė ir visiškai nevertino. Sutiktina su apeliantu, kad vasaros metu nuo stogo namuose yra didesnis karštis, tačiau toks etapas būna laikinas (vasaros ir karščio periodas nesitęsia ilgai), be to, karščiausiu momentu galima panaudoti tam tikras vėdinimo priemones, pvz. ventiliatorių. Apeliantas taip pat remiasi ir galimu sūnaus sveikatos pablogėjimu dėl karščio poveikio, tačiau šios aplinkybės nedetalizuoja. Taigi, vertintina, kad toks apelianto argumentas iš esmės yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginys, kuriuo siekiama palankaus apeliantui turto padalijimo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir apelianto argumentai dėl sveikatos problemų taip pat nesudaro pagrindo laikyti, jog apylinės teismas nepagrįstai priteisė šalims ginčo butus.

Trečia, padalinant ginčo butus taip, kaip siekia apeliantas, neturi teisinės reikšmės ir apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino (duomenys neskelbtini) m. atliktų sandorių – (duomenys neskelbtini)d. sudarytos turto padalijimo sutarties ir (duomenys neskelbtini)d. sudarytos dovanojimo sutarties. Priešingai nei teigia apeliantas, šias sutartis pirmosios instancijos teismas vertino, pasisakydamas tiek dėl sudarytų sandorių, tiek ir nurodydamas šalių paaiškinimus šiuo aspektu. Susipažinęs su minėtomis sutartimis apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir vertinimui dėl apelianto minimų sandorių. Iš tiesų, kaip matyti iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, ja buvo pasidalintas tik turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o ne visas sutuoktiniams priklausęs turtas (taip pat ir ginčo butai), o (duomenys neskelbtini)d. sudaryta dovanojimo sutartis taip pat dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pritartina apylinkės teismo argumentui, jog tuo atveju, jeigu šalys būtų pasidalinę santuokos metu įgytą turtą (iki santuokos nutraukimo) taip, kaip nurodo atsakovas (ieškovei atitenka turtas (duomenys neskelbtini), o atsakovui su vaikais lieka turtas (duomenys neskelbtini).), toks susitarimas būtų buvęs įtvirtintas (duomenys neskelbtini) d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje, o šalys nebūtų sudarę (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties, juolab kad sudarant šią sutartį šalys jau turėjo ginčo butus. Kaip minėta, teismo sprendime aptarti ir šalių paaiškinimai dėl tokių sandorių sudarymo tikslo. Apeliantas, teigdamas, jog nebuvo įvertintos minėtų sandorių aplinkybės, nenurodo, kurie iš pirmosios instancijos teismo argumentų ar išvadų yra neteisingi ar kurie, turintys esmę, apskritai buvo neįvertinti. Taigi, atmetami ir šie apelianto argumentai, kaip nelemiantys kitokio ginčo butų padalijimo tarp šalių nei kad spręsta pirmosios instancijos teismo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, padalindamas ginčo butus tarp šalių, nenukrypo nuo teisinio reglamentavimo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai ieškovei priteisė butą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kartu atsakovui priteisdamas ir kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą. Apeliantas kompensacijos nustatymo ir jos dydžio neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako. Taip pat, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl kito buvusių sutuoktinių turėto turto padalijimo, kadangi tokio reikalavimo nereiškė ir apeliantas bei nenurodė jokių argumentų, išskyrus argumentus dėl ginčo butų padalijimo.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu išsprendė ginčo klausimus, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydamas, jog pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, todėl nepagrįstai priteistos visos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto, taip nukrypstant nuo proporcingumo principo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 98 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (pvz. 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktas).

Taigi, spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertino aukščiau nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka pagrįstumo, realumo ir būtinumo kriterijus, pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai. Taip pat nustatyta, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos įtvirtintų maksimalių dydžių, juolab kad buvo rengtas ieškinys (jis tikslintas), teiktos kitos atstovavimo paslaugos (atstovauta teismo posėdyje), dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo spręsta įvertinus ir kitas sąlygas (galimas advokato darbo laiko sąnaudas, civilinės bylos sudėtingumą). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Tuo tarpu apelianto argumentas, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nelaikytina priežastimi, dėl kurios turėtų būti mažinamas ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis ar apskritai, keistinas šioje dalyje teismo sprendimas, paliekant bylinėjimosi išlaidas kiekvienai iš šalių. Santuokos nutraukimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų, ir nagrinėjamu atveju nelemia bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Nagrinėjamu atveju tokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nulėmė ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimas iš esmės (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl tai atitinka proceso teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas taikomas ir apeliacinės instancijos teisme skirstant bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė. Apeliacinės instancijos teisme nepateikti ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinantys įrodymai (nors ir nurodoma, kad tokie dokumentai pateikiami), todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų ieškovei nepriteisia.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovo apeliacinio skundo. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.