Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“ ieškinį atsakovei UAB „Lagetra“ dėl (netesybų) baudos pagal sutartį priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad šio itin asmens teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie asmens, kuriam prašoma taikyti atitinkamus disponavimo turtu ribojimus, atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas yra išvengti jam galbūt nepalankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019, 16 punktas; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020, 19 punktas). Vadinasi, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemtų asmens (fizinio ar juridinio), kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti. Kitaip tariant, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie atsakovo nesąžiningi veiksmai, o tik tie, kurie siejami būtent su būsimo teismo sprendimo įvykdymo vengimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-970-464/2025, 18 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį nutraukti įmonės veiklą ar išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės su ieškiniu pridedamus dokumentus bei argumentus, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslą – skolininko nesąžiningų veiksmų užkardymas, turint konkrečių duomenų, kad jis gali imtis atitinkamų veiksmų, susijusių su turto masės arba jo vertės mažinimu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018, 11 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 13 punktas). Šiuo aspektu taip pat paminėtina, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos. Tik pastarosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai, o tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-418-241/2020, 15 punktas).

Šiuo atveju ieškovė grėsmę teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įrodinėja atsakovės darbuotojų sumažėjimu. Pažymėtina, jog nors darbuotojų skaičiaus sumažėjimas savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė negali būti vertinama izoliuotai nuo kitų byloje nustatytų faktų ir jų chronologinės sekos. Iš kartu su ieškiniu pridedamu įrodymu, matyti, jog ieškovė 2026 m. kovo 30 d. atsakovei pateikė sąskaitą faktūrą dėl šioje byloje reikalaujamos sumos, o 2026 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu. 2026 m. gegužės 2 d. atsakovė dar turėjo 29 darbuotojus, tačiau atskirojo skundo padavimo metu jų buvo likę tik 4, o pagal šiuo metu viešai prieinamus duomenis atsakovėje dirba vos vienas darbuotojas. Taigi per itin trumpą laikotarpį atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo iš esmės, o toks mažėjimas laiko požiūriu sutampa su ieškovės reikalavimo atsakovei pareiškimu ir kilusiu teisminiu ginču. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame kontekste aktualūs tampa ir ieškovės paaiškinimai apie atsakovės veiklos organizavimą. Ieškovė atsakovei teikė užsieniečių įdarbinimo procesų valdymo paslaugas, todėl buvo tiesiogiai susijusi su atsakovės darbuotojų įdarbinimo ir darbo santykių administravimo procesais. Ieškovės teigimu, iš darbo atleisti atsakovės darbuotojai jai nurodė, kad atsakovės savininkas (Ispanijos pilietis), ketina uždaryti bendrovę ir perkelti verslą į Ispaniją. Tokie darbuotojų paaiškinimai, vertinami atskirai, savaime nebūtų pakankami išvadai apie atsakovės ketinimą išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo, tačiau tampa reikšmingi vertinant juos kartu su byloje nustatyta atsakovės veiklos pasikeitimu – beveik visišku darbuotojų skaičiaus sumažėjimu per trumpą laikotarpį. Be to ieškovės pateikiamais viešai prieinamais duomenimis, 2026 m. kovo mėn. atsakovė dar turėjo dvi nuosavas transporto priemones, tačiau nuo 2026 m. balandžio mėn. nuosavų transporto priemonių bendrovėje nebefiksuojama. Ši aplinkybė, vertinama kartu su itin sparčiu darbuotojų skaičiaus mažėjimu tuo pačiu laikotarpiu, papildomai patvirtina reikšmingą atsakovės veiklos ir turto bazės mažinimą, po ieškovės reikalavimų pareiškimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovės veiklos apimties esminis sumažinimas nėra tik įprastas veiklos pokytis, bet gali būti susijęs su siekiu maksimaliai sumažinant veiklos mąstą ar perkeliant veiklą į kitą įmonę, išvengti sprendimo vykdymo. Šiuo atveju ypač reikšminga, kad toks atsakovės veiklos pokytis vyko būtent po to, kai atsakovei buvo pareikštas konkretus piniginis reikalavimas, ir toliau tęsėsi jau vykstant teisminiam ginčui. Todėl šiuo proceso etapu yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės galimo nesąžiningo elgesio požymius ir realią riziką, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali savo veiksmais dar labiau sumažinti vykdomos veiklos ir turto apimtį, dėl ko būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių areštuojant atsakovės turtą 24 750 Eur sumai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti ir esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“ (į.k. 304166937) reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lagetra“ (į.k. 305587501, buveinės adr. Girulių g. 20, 12123 Vilnius) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne mažesnei kaip 24 750 Eur sumai.

Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lagetra“ kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 24 750 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.

Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam atsakovės teritoriją aptarnaujančiam antstoliui.

Išaiškinti ieškovei, jog dėl nutarties vykdymo jis turi per keturiolika dienų kreiptis į atsakovo teritoriją aptarnaujantį antstolį, kuris pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

Teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti skubiai.

Nutarties kopiją nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui, šalims.