Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo N. A. atstovui pagal įstatymą-Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistui Gžegož Masian, veikiančiam pagal įgaliojimą,

viešame nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, pravestame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, teikiant ratų serviso paslaugas, deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), o faktinė dabartinė gyvenamoji vieta (nuomojamas gyvenamasis būstas) yra adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis KAL1 , pavartodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotus fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2026 m. kovo 29 d., tarpe 07³⁰-14³⁵ val., dienos metu, tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaltinamasis R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t.y. individualiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sutuoktine-pil. J. A. metu, pastarąją užsipuolęs, virtuvėje tyčia su ranka sugriebė nukentėjusiajai J. A. už kairės rankos, po ko pastarąją nutempė prie svetainės kambaryje esančio stalo, kur tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai J. A. į dešinę koją, o po to jis (kaltinamasis R. A.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, konfliktui tęsiantis, namo antrame aukšte esančioje drabužinėje pastūmė nukentėjusiąją J. A., dėl ko ši atsitrenkė į lyginimo lentą, ir tokiu būdu jis (kaltinamasis R. A.) pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios J. A. asmenį pasekoje pastarajai ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir padarė dešinio žasto vidurinio trečdalio išorinio paviršiaus poodinę kraujosruvą, kairio žasto vidurinio trečdalio vidinio-užpakalinio paviršiaus poodines kraujosruvas ir dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakalinio paviršiaus poodinę kraujosruvą, kas nukentėjusiajai J. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, 2026 m. kovo 29 d., apie 09³⁰ val., dienos metu, kaltinamasis R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t.y. individualiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), vykusio žodinio konflikto su sutuoktine-pil. J. A. metu, kurį girdėjo namuose buvęs jų mažametis sūnus-pil. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) , virtuvėje užsipuolęs ir savo mažametį sūnų-nukentėjusįjį N. A., tyčia du kartus su rankomis sugriebė pastarajam už plaukų ir juos patempė, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš mažamečio nukentėjusiojo N. A. asmenį pasakoje pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis R. A., ikiteisminio tyrimo metu pirminių parodymų davimo metu neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, pasak kurio, jis jokio fizinio smurto prieš savo šeimos narius (sutuoktinį ir mažametį sūnų) aplamai nenaudojo, o buvo tik psichologinis smurtas sutuoktinės-nukentėjusiosios J. A. atžvilgiu (pastaba: šias aplinkybes kaltinamasis R. A., aiškindamas savo dabartinių santykių su sutuoktine-nukentėjusiąja J. A. situaciją ir šeimos iširimo priežastis, buvo nurodęs ir 2026 m. balandžio 02 d. bendravimo telefonu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste metu, kas yra užfiksuota vaiko tėvų situacijos vertinimo duomenų anketoje (b.l. 126-130, t. 1)), tačiau vėlesnės apklausos pakeisdamas savo pirminius parodymus, jau pripažino smurtavimo prieš abu savo šeimos narius faktą, prie kurių pasiliko ir bylos nagrinėjimo, kuris buvo surengtas paties kaltinamojo iniciatyva, teisme metu, kuris kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, pilnai prisipažino ir teisme parodė, kad tuo metu, kai įvyko šeimyninis konfliktas, nors su sutuoktine J. dar gyvendamas viename būste, ir vedė bendrą ūkį, tačiau jau ilgą jų tarpusavio santykiai buvo pašliję, jie blogai sutarė. Nežiūrint į tai, skyrybų procesas dar nevyko, o buvo tik kalbos apie galimas turto dalybas. Tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2026 m. kovo 29 d., buvo sekmadienis ir jis tą dieną nedirbo. Kadangi buvo pavargęs ne tik dėl pablogėjusių šeimyninių santykių, bet ir susikaupusių problemų darbe, nuo pat ryto namuose jis vienas vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. gėrė alų. Dėl ko tą dieną įvyko šeimyninis konfliktas, dabar pasakyti jis negali, nes neatsimena, galimai buvo kalbama ir apie turto dalybas, tačiau viskas prasidėjo jo inciatyva, kam didelę įtaką turėjo ir alkoholis. Pradžioje viskas vyko namo pirmame aukšte, o po to konfliktas tęsėsi namo antrame aukšte. Sprendžiant iš to, kiek jis pripūtė į alkotesterį, matyti, jog įvykio dieną jis buvo nemažai išgėręs, todėl jis gerai neatsimena visų vykusio šeimyninio konflikto aplinkybių, t.y. jis atsimena tik tai, kas vyko namo pirmame aukšte, tačiau neneigia visų jam kaltinime inkriminuojamų smurtinių veiksmų, apie ką savo parodymuose byloje yra kalbėjusi jo sutuoktinė J.. Atsimena, kad pirmame aukšte su koja spyrė savo sutuoktinei J. į užpakalį, kuriai buvo sugriebęs ir už rankos. Naudoti jėgos prieš moterį nekorektiška, todėl ir įspyrė į užpakalį. Tuo metu namuose buvęs jų mažametis sūnus N. tai, kas įvyko namo pirmame aukšte, nematė, nes buvo antrame aukšte. Kai jie su sutuoktine J. konflikto metu garsiai kalbėjo, į pirmą aukštą atėjo ir jų sūnus N.. Galimai sūnus pradėjo motiną ginti, todėl jis, paėmęs sūnų už plaukų, juos ir patraukė. Sūnus prašė, kad jie nesibartų. Kai jis paėmė sūnų už plaukų, šis turėjo jausti fizinį skausmą. Taip elgdamasis, jis sūnui dar sakė žodžius: „teliukas“, „mamyčiukas“, nes skaitė, jog vaikas yra motinos įtakoje ir klauso tik motinos. Kol neįvyko šis šeimyninis konfliktas, jų tarpusavio santykiai su sūnumi buvo geri, prieš kurį anksčiau jis niekada nėra pakėlęs rankos, o savo sutuoktinės J. atžvilgiu gal kada anksčiau kokius nors smurtinius veiksmus ir buvo atlikęs, tačiau kada tai buvo, jis dabar pasakyti negali. Policija į jų namus anksčiau kviesta nebuvo. Dabartiniu metu jis su sutuoktine J. nebendrauja, su kuria jau tris mėnesius gyvena atskirai. Dėl savo netinkamo elgesio jis nuoširdžiai gailisi, o dėl padarytų smurtinių veiksmų, kuriuos įtakojo įvykio dieną vartotas alkoholis, jis atsiprašė tiek savo sutuoktinės J., tiek ir savo mažamečio sūnaus N., kuris jam atleido.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. A. prisipažino padaręs abu jam inkriminuojamus nusikaltimus, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamus pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu (toliau-ir BPK) paskelbtais nukentėjusiosios J. A. ir liudytojo J. P. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 24-27, 58-61, t. 1), byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu BPK 276 str. 2 d. ir 283 str. 3 d. pagrindu pagarsintais mažamečio nukentėjusiojo N. A. parodymais byloje, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 88-89, t. 1) ir priedu prie minėto apklausos protokolo, t.y. kompaktiniu disku (laikmena) su filmuota mažamečio apklausos vaizdo-garso medžiaga, esančiu baltame voke, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais (dokumentais): Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro kortelės išrašu apie įvykį (b.l. 62-63, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 34-36, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 37-45, t. 1), 2026 m. kovo 29 d. asmens apžiūros protokolu (b.l. 28-29, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo (b.l. 30-32, t. 1), neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų pažyma (b.l. 98, t. 1), alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0695, patikros sertifikato Nr. 2430838 kopija (b.l. 97, t. 1), 2026 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 69-70, t. 1), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. balandžio 15 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 126, t. 1) ir priedais prie minėto rašto, t.y. vaiko-pil. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) , ir vaiko tėvų situacijos vertinimo duomenų anketomis (b.l. 127-138, t. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 31 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 77-78, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Po to, kai 2026 m. gegužės 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose gautoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-741-1196/2026 su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo R. A. atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltinamajam R. A. jo rašytiniu sutikimu už padarytas veikas pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, buvo paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2025 m. gruodžio 09 d. įsakymu Nr. V-124 (1.2E) „Dėl bylų skirstymo tvarkos, kai neužtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų, nustatymo“, 2026 m. birželio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo gautas iš Trakų rūmų nagrinėjimui persiųstas nuteistojo R. A. minėtiems rūmams tą pačią dieną, t.y. 2026 m. birželio 10 d., buvęs pateiktas rašytinis prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kad būtų sprendžiamas jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 str. pagrindu klausimas (b.l. 4-32, t. 2). Tokiu būdu kaltinamojo R. A. reikalavimu surengtas bylos nagrinėjimas teisme yra vykdytinas pagal BK V dalyje nustatytas taisykles.

Kadangi abiejų nusikaltimų, kurie baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis R. A. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai (prokurorė) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. 1 d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios J. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su savo sutuoktiniu-pil. KAL1 ji santuokoje yra jau 17 metų. Turi bendrą vaiką-pil. N. A.. Turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir sutuoktiniui, t.y. jie yra bendraturčiai. Pastaruoju metu, maždaug apie mėnesį, tarp jų vyksta nuolatiniai kivirčai, jie planuoja skyrybų procesą. 2026 m. kovo 29 d., apie 07⁰³ val., sutuoktinis jai parašė SMS žinutę, kad ji ateitų į kitą kambarį, esantį antrame aukšte, pasikalbėti dėl turto dalybų, kol miega jų vaikas. Jie gyvena atskiruose kambariuose: ji su vaiku miega antrame aukšte, o sutuoktinis-kitame tame pačiame aukšte esančiame kambaryje. Maždaug po 10 minučių ji nuėjo į kambarį, kuriame buvo jos sutuoktinis R.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl turto dalybų, kurį išprovokavo sutuoktinis. Siekdama išvengti tolesnio konflikto, ji nulipo į pirmame aukšte esančią virtuvę, tačiau sutuoktinis R. atėjo iš paskos ir toliau su ja konfliktavo. Vėliau ji grįžo į antrą aukštą, tačiau sutuoktinis toliau provokavo konfliktą. Apie 09⁰⁰ val., kada ji vėl nusileido į virtuvę, sutuoktinis R. tuo metu pirmame aukšte vartojo alkoholinius gėrimus. Ją pamatęs, sutuoktinis pradėjo ant jos rėkti, sakydamas, kad jos nekenčia, po ko su kaire ranka sugriebė jai už kairės rankos ir nutempė prie svetainėje esančio stalo, kur vieną kartą su dešine koja spyrė jai į dešinę koją. Fizinio konflikto jų nepilnametis vaikas nematė, tačiau jį girdėjo, kuris, išgirdęs triukšmą, atbėgo iš antro aukšto. Po šio įvykio ji nuėjo į antrame aukšte esantį kambarį, kuriame gyvena kartu su vaiku. Kurį laiką sutuoktinis R. vaikščiojo pirmyn-atgal, atidarinėjo kambario duris ir vaiko akivaizdoje toliau konfliktavo žodžiu. Maždaug nuo 12⁰⁰ val. iki 14²⁰ val. buvo ramu, nes, jos manymu, sutuoktinis miegojo. Vėliau sūnus jai pasakė, kad jis nori valgyti, todėl jie abu nusileido į virtuvę. Jai gaminant maistą, prabudo sutuoktinis R., kuris, eidamas pro šalį, su ranka sugriebė sūnui už plaukų. Ji sutuoktiniui pasakė, kad paliktų vaiką ramybėje. Po jos pasakytų žodžių, sutuoktinis paleido vaiko plaukus ir nuėjo į tualetą. Grįžęs iš tualeto, jis pradėjo juos įžeidinėti, liepė jiems abiems išeiti iš namų, taip pat įžeidinėjo vaiką. Ji pakilo į antrą aukštą, o sūnus netrukus lipo paskui. Lipdama, išgirdo daikto kritimo garsą. Užlipęs į antrą aukštą, sūnus pasakė, jog tėvas į jį metė televizoriaus pultelį, tačiau nepataikė. Netrukus sutuoktinis R. irgi užlipo į antrą aukštą, pradėjo trankyti kambario duris ir varyti juos iš namų. Sūnus išsigando, pradėjo verkti ir paprašė iškviesti policiją. Ji paskambino Bendruoju pagalbos numeriu. Tada sūnui nurodė apsirengti ir eiti į lauką atrakinti durų, kad laukti policijos. Po kurio laiko sutuoktinis vėl atėjo į kambarį, kuriame ji buvo, ir su rankomis stipriai ją pastūmė į drabužinę, ko pasekoje ji atsitrenkė į lyginimo lentą, kuri nukrito. Tuomet ji per kitą išėjimą iš drabužinės nusileido į pirmą aukštą ir išėjo į lauką laukti policijos. Namuose vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Šios dienos žodinius konfliktus ji yra užfiksavusi vaizdo įrašuose, kuriuos sutinka savanoriškai pateikti. Civilinį ieškinį reikšti kategoriškai atsisako. Daugiau apie įvykį neturi ką paaiškinti (b.l. 24-27, t. 1). Šios nukentėjusiosios J. A. aiškinamos 2026 m. kovo 29 d. kilusio šeimyninio konflikto artimoje aplinkoje aplinkybės buvo užfiksuotos ir prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 29 d. policijai adresuoto rašto pridėtoje vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą situacijos vertinimo duomenų anketoje (b.l. 136-138, t. 1).

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu BPK 276 str. 2 d. ir 283 str. 3 d. pagrindu pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo N. A., nedalyvavusio bylos procese, duotų parodymų byloje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu, įvykis įvyko savaitgalį, prieš mėnesį, namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Ryte pabudo apie 07⁰⁰ val., girdėjo, kaip tėtis rėkia ant mamos. Pradžioje dėmesio nekreipė ir bandė užmigti. Po to išėjo pasižiūrėti, o tėtis mamą spardė. Jis labai išsigando ir pasakė tėčiui baigti. Jis baigė. Po to su mama ėjo į viršų ir jis pasakė mamai skambinti policijai. Mama pasakė, kad skambins vėliau. Tada mamos paprašė valgyti. Tuo metu tėtis miegojo. Tada jie nuėjo valgyti. Jie valgė ir nusileido tėtis į apačią. Pradžioje jis klausėsi labai garsiai muzikos. Tada patampė jam už plaukų. Tėtis nuėjo į tualetą, kai grįžo, tada dar kartą stipriai jam patampė už plaukų. Į teisėjo klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad tėtis atėjo prie jo, patampė labai stipriai už plaukų ir išėjo į tualetą. Viskas vyko apie 10⁰⁰ val., ryte. Tai buvo savaitgalis. Du kartus tėtis patampė už plaukų. Antrą kartą patampė, kai grįžo iš tualeto. Tėtis pasakė, kad jis yra „mamyčiukas“, kad „laižo mamai subinę“. Po to kai bėgo į viršų, jis labai stipriai pradėjo rėkti, truputį jo duris nulaužė. Pasakė mamai skambinti policijai, kol ne per vėlu. Rėkė tėtis labai garsiai, sakė eiti iš namų jam su mama. Mama pasakė, kad jis eitų pasitikti policijos. Tėtis buvo išgėręs. Matė butelius visur. Tėtis miega, geria visą savaitę. Jis tėčiui pasakė, kad baigtų, kad jam labai skauda. Labai stipriai patampė antrą kartą. Tada mama jam pasakė, kad nelįstų prie jo. Į prokurorės klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad 5-6 minutes skaudėjo, paskui praėjo. Mama buvo sužeista. Kai pirmą kartą patampė, jis tiesiog sėdėjo, valgė ir pasakė tėčiui, kad nelįstų, kad jam skauda. Antrą kartą, kai patampė, apsiverkė. Apsiverkė, kai į viršų užlipo. Su koja tėtis mamą spardė. Tėtis su dešine koja į dešinę koją mamai spyrė (vaikas parodo šlaunies sritį) du-tris kartus. Tik vieną kartą matė. Keikėsi. Dažniausiai lenda prie mamos, kai jo nebūna. Į teisėjo klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad konfliktai tarp mamos ir tėčio būdavo. Kiek jis žino, turbūt tai pirmas kartas, kai trenkė. Bet labai daug keikėsi ant jų. Į prokurorės klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad dabar žymių nėra (vaikas parodo, kur matėsi sumušimo žymės ant mamos, parodo šlaunies ir žastų sritis). Paėmė mamą už rankos. Tėtis jam rašo. Dabar tėtis bando būti draugiškas, rašo jam, atsiprašė. Sakė, kad važiuos į kartingus sekmadienį. Paskutinį kartą jį matė, kai policija jį išvežė. Jis tėčiui atleidžia, bet tėčiui parašė, kad juo nepasitiki. Tėtis pradėjo ant mamos labai stipriai rėkti. Tėtis mamai sakė, kad sutryps, kad mirs, kad nebegyvens. Nenori su juo taikytis. Geriau tik su mama. Į vaiko teisių atstovo klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad plaukų jam neišrovė, tik skaudėjo. Jis su savo pirštais labai stipriai įdrėskė pakaušyje. Dažniausiai tik plaukus patampo. Į teisėjo klausimus mažametis-pil. N. A. parodė, kad ne pirmą kartą tėtis už plaukų tampė. Prieš metus jis labai daug tempdavo, o šiais metais pirmą kartą (b.l. 88-89, t. 1). Mažamečio nukentėjusiojo N. A. apklausa buvo filmuojama, filmuotą garso/vaizdo medžiagą įrašant į kompaktinį diską(laikmeną), kuris, kaip daiktinis įrodymas, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (baltas vokas, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos t. 1).

Iš teisme paskelbto liudytojo J. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis yra Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas. 2026 m. kovo 29 d. iš policijos gavo pranešimą, jog adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas galimai smurtavo prieš savo sūnų ir vaiko motiną. Atvykęs į įvykio vietą, pabendravo su vaiku-pil. N. A.. Berniukas bendravo atskirai, nedalyvaujant įstatyminiams atstovams. Berniukas papasakojo: „jam yra (duomenys neskelbtini) metų, jis mokosi 4 klasėje, 6 (šešerius) metus lanko futbolo būrelį, kurio svajonė tapti futbolininku-profesionalu. N. pasakojo, kad gyvena su motina ir tėvu. Apie įvykį berniukas papasakojo, kad tėtis labai dabar agresyvus, muša mamą. Jie buvo namuose. Tėtis ryte, kai vaikas miegojo, pasikvietė pasikalbėti mamą. Jis prabudo, kai tėtis rėkti pradėjo. Tada jis liko viršuje, kambaryje, tada, kai tėtis jau truputį apsiramino, išgirdo, kad nustojo jis rėkti. Pas vaiką į kambarį atėjo mama ir jis pasakė, kad nori valgyti, tai buvo apie 09⁰⁰-10⁰⁰ val. Mama paprašė, kad jis kartu su mama nueitų į apačią, kad tėtis prie jos nelįstų. Vaikas atsisėdo prie kėdės, mama pašildė maistą, tada atėjo tėtis ir pradėjo jį tampyti už plaukų, sakė, kad jis yra ,,teliukas“ ir ,,mamyčiukas“. Jam skaudėjo, vidutiniškai, bet jautėsi. Jis sakė ,,nelįsk prie manęs“. Mama viską matė, bet tėčiui nieko nepasakė, tėtis tada nuėjo į tualetą ir dar tada paėmė ranka jam už plaukų ir dar stipriau pradėjo tampyti, jam stipriai skaudėjo, tėčiui pradėjo sakyti ,,baik, baik, man skauda“. Tada mama pasakė jau nelįsti prie vaiko, kažkaip kitaip sakė. Tėtis paleido jo plaukus. Tada mama pasakė, „einam į viršų“. Tada jie su mama ėjo į viršų, vaikas ėjo iš paskos, pradėjo lipti laiptais. Tada tėtis vėl pradėjo sakyti, kad jis yra „teliukas“, „mamyčiukas“. Jis atsakė du kartus: ,,pasižiūrėk į save“ ir jis tada metė į vaiką televizoriaus pultą, bet nepataikė. Taip jis nuėjo į kambarį, jie su mama buvo ir po to pradėjo tėtis labai labai garsiai rėkti. Jis su keiksmažodžiais sakė, kad ,,jūs ten viršuje iš bado numirsite, jeigu jūs nulipsite į apačią bus jums iš P raidės“, labai daug keiksmažodžių sakė. Tėtis buvo labai išgėręs, gėrė nuo ryto, pradžioje alų, po to pasiėmė kažką stipraus. Ir jie su mama buvo vaiko kambaryje. Vaikas pasakė mamai skambinti į policiją, nes bus per vėlu. Ir mama paskambino policijai. Kol važiavo policija, tėtis labai garsiai rėkė, po to atėjo į viršų, atidarė kambario duris, pradėjo labai blogus žodžius ant vaiko ir ant mamos sakyti. Jis pasakė tėčiui, kad nemuštų jų, nes tėtis sakė ,,valinkit iš namų“ su keiksmais. Jis pasakė ,,mes išeisim, tik nemušk“. Tada jis stipriai uždarė duris. Tada du ar tris kartus trenkė į duris ir lūžo durų vienoje vietoje. Jis išėjo, vėl pradėjo keiktis. Mama pasakė ,,eik į lauką, aš toj ateisiu“. Vaikas kai ėjo, tėčiui sakė ,,tik nemušk, prašau“. Jis nekreipė dėmesio. Tada vaikas išėjo. Jis buvo lauke, ir kai tėtis pastūmė mamą, jis tai vėliau sužinojo iš policijos, mama tada išėjo, jie buvo lauke, kol atvažiavo policija. Į užduotą klausimą: „ar tėtis anksčiau keldavo ranką?“, berniukas atsakė: ,,jo, tėtis tampydavo už plaukų, tai buvo prieš metus, jis brėždavo į galvą, tai buvo visada namuose, daugiausiai apačioje, jis kando jam į ranką, tai buvo daug kartų, kai kada mama tai matė. Kada tėtis kąsdavo į ranką (berniukas parodė riešo sritį), jam žiauriau skaudėdavo, kai kuriuose momentuose verkti pradėdavo. Gal vieną kartą ar du kartus matė, kaip tėtis iš kojos į koją mamą daužo, ir tempė ją. Jo tėtis labai dažnai išgeria alaus, ,,starkos“, jis būna darbą praleidžia ir geria, stipresnius geria. Mama išgeria tik per Kalėdas. Jo santykiai su mama geri, ją labai myli. Mama viską perka, futbolui perka. Tėtis retai nuperka kažką, visada piktas, nelaimingas, jam viskas per brangu“. Vaikas teigė, kad su motina jam bus saugu, jis nori likti su mama namuose. Pokalbio pabaigoje berniukas apsiverkė, tačiau atsakė, kad jaučiasi gerai. Daugiau apie įvykį nieko berniukas nepapasakojo (b.l. 58-61, t. 1). Šios liudytojo J. P. bendravimo su mažamečiu nukentėjusiuoju N. A. apie įvykusį šeimyninį konfliktą, kurio metu ir jis nukentėjo, aplinkybės buvo užfiksuotos ir prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026 m. kovo 29 d. policijai adresuoto rašto pridėtoje vaiko-pil. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) , situacijos vertinimo duomenų anketoje (b.l. 131-135, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK kompiuteriniu būdu vedamo registruojamų įvykių registro kortelės išrašo apie įvykį matyti, kad 2026 m. kovo 29 d., 14³⁹ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pil. J. B. (pastaba: pranešime yra nurodyta neteisinga nukentėjusiosios pavardė, kuri turi būti pil. A.) telefoninis pranešimas (pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tai, jog namuose adresu: (duomenys neskelbtini) agresyvus pranešėjos vyras-pil. KAL1 smurtavo prieš pranešėją. GMP atsisakė. Namuose yra (duomenys neskelbtini) metų berniukas. Privažiavus, prašo susisiekti telefonu, atidarys vartus. Laukia vietoje (b.l. 62-63, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviaukštis namas-kotedžas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Įėjimo į gyvenamą patalpą durys yra šviesios spalvos. Užėjus į kotedžo vidų, patenkama į koridorių, kuriame tiek kairėje, tiek dešinėje yra sudėta daug įvairių batų porų, o taip pat yra matoma spinta su stumdomomis medinėmis durimis. Koridoriuje dešinėje pusėje yra matomas į sieną yra atremtas siurblys, šalia kurio yra įvairūs futbolo kamuoliai. Praėjus minėtą koridorių, yra matomas praėjimas į gyvenamąją patalą, t.y. svetainę, kurios dešinėje yra durys, vedančios į tualeto patalpą, kuri neapžiūrima, nes tyrimui reikšmės neturi. Praėjus į kotedžo svetainę, jos dešinėje yra matomi laiptai, vedantys į antrą kotedžo aukštą. Po minėtais laiptais yra matoma aptverta metaline tvorele vieta šunims. Toliau už laiptų yra matomas baro tipo stalas. Už minėto baro yra odiniai foteliai ir sofos, o taip pat nedidelis ant keturių medinių kojų esantis galimai marmurinis staliukas. Ant staliuko yra matomi maisto likučiai, alkoholinio gėrimo butelis, taurė, stikliukas su alkoholiu, metalinė skardinė. Prie sofos, ant grindų yra matomas robotas siurblys. Galinėje svetainės sienoje yra matoma stiklinė siena, išėjimas į terasą. Kairėje yra medinė komoda, ant kurios yra plokščiaekranis televizorius ir kiti daiktai, o ant spintelės yra matoma sulaužyto televizoriaus pultelio dalis, kuri apžiūros metu buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Virš televizoriaus yra matomos spintelės ir lentynos. Prie įėjimo į virtuvę, svetainėje yra matomas virtuvinis apvalus stalas, aplink kurį yra 6 (šešios) vienodos medinės kėdės. Praėjus į virtuvės patalpą, yra matomas pilnas virtuvinių baldų komplektas, dviduris metalinis šaldytuvas. Virtuvės grindys yra grįstos iš plytelių, prie medinio apvado, kuris skiria laminatą nuo plytelių, yra matomos smulkios stiklo šukės, kurių keli maži fragmentai buvo paimti ir supakuoti į voką Nr. 2. Grįžus prie laiptų ir užlipus į antrą kotedžo aukštą, dar palypėjus, yra matomos durys į dešinę ir į kairę. Praėjus į kairę, yra matomos medinės durys į vaiko kambarį su šešiais nepermatomais langeliais, kurių medinis langelio rėmas viršutinėje dalyje yra iškritęs/išlūžęs. Užėjus į vaiko kambarį, kairėje pusėje yra matoma dviejų aukštų lova, kambario viduryje yra matomas nedidelis medinis staliukas, o kambario gale yra matomi du langai, ant palangės yra sudėti įvairūs daiktai, o prie lango stovi darbinis stalas, ant kurio yra spausdintuvas ir kiti kanceliarijos daiktai. Šalia minėto darbo stalo yra matomos baro kėdė ir ofisinė kėdė, o ant sienos-kabantis televizorius. Įėjus giliau į vaiko kambarį, dešinėje yra matomas praėjimas į drabužinės kambarį, o užėjus į drabužinę, tiek dešinėje, tiek ir kairėje yra matomi sukabinti įvairūs rūbai. Be to, rūbinėje yra matomi dviratis-treniruoklis, lyginimo lenta ir rūbų džiovyklė, ant kurios kabo rūbai. Rūbinės dešinėje yra matoma šviesios spalvos spintelė su daug stalčių. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų rasta ir paimta nebuvo (b.l. 34-45, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. kovo 29 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad, minėtą dieną įvykio vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) pagal parnešimą atvykusiam Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjui M. Mockui atlikus nukentėjusiosios J. A. asmens apžiūrą, kurios metu buvo fotografuojama, ant moters kūno buvo konstatuoti sužalojimai, t.y. ant kairės rankos vidinio tricepso matomos mėlynė, įbrėžimas, kraujosruva, o ant kaklo srities, kairės pusės yra matomas paraudimas (b.l. 28-32, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų pažymos matyti, kad, pagal pranešimą 2026 m. kovo 29 d. į įvykio adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusiems policijos pareigūnams alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0695 (patikros sertifikato Nr. 2430838) patikrinus kaltinamojo R. A., kaip galimai smurtavusio asmens, blaivumą, pastarajam buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas (b.l. 98, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0695, patikros sertifikato Nr. 2430838 kopijos matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2025 m. gruodžio 17 d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2026 m. birželio 15 d. (b.l. 97, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2026 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 08¹⁴-08⁴⁰ val., Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 55, Trakų m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį „HP“, kompiuterinės programos „VLC Media Player“ pagalba buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užregistruoto telefoninio skambučio garso įrašas, kurio pradžios data ir laikas-2026 m. kovo 29 d., 14:39:27 val. (ID92474961551). Garso įrašo trukmė-01:39 min. Paspaudus garso įrašo „Play“ mygtuką, pasigirsta pradžioje neaiškūs garsai ir po kelių sekundžių prasideda pokalbis: BPC: 112. Moteris: Laba diena. BPC : Labas dieną. Moteris: Norėčiau policiją iškviest. BPC: O kas yra? Moteris: Smurtas šeimoje. BPC: Adresą sakykit, koks miestas? Moteris: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). BPC: Palaukit, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gatvė? Moteris: (duomenys neskelbtini), taip. BPC: Kelintas dar kartą namo numeris? Moteris: (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini). Moteris: Taip. BPC: kelintas aukštas? Moteris: Čia kotedžai, čia privažavus policijai reikia atidaryti vartus. BPC: o ten jokio kodo nereikia jokio? Moteris: man svarbu žinot, kad policija atvažiavo. BPC: Jūs būsit pasiekiama telefonu? Moteris: taip. BPC: O Jus muša kas nors? Moteris: Nu mes su nepilnamečiu vaiku, vyras ant manęs pakėlė ranką pakėlė ranką ir muša, bijau. BPC: Kiek metų vaikui, pilnametis , nepilnametis? Moteris: (duomenys neskelbtini)BPC: Berniukas, mergaitė? Vyras: berniukas BPC: medikų niekam nereikia? Moteris: ne. BPC: Daugiau vaikų nėra? Moteris: ne. BPC: O vardas pavardė Jūsų ? Moteris: J. A.. BPC: o vyro? Vyras: KAL1 . BPC: Koks?. Moteris: R.. BPC: supratau, tai perduosiu policijai laukit, būkit prie telefono. Moteris: Ačiū. Įrašo pabaiga (b.l. 69-70, t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 31 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2026 m. kovo 31 d. teismo medicinos ekspertas, kaip specialistas, savo darbo vietoje adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m. susipažinęs su įvykio, t.y. galimai padarytos nusikalstamos veikos, aplinkybių aprašymu ir atlikęs į ekspertinę įstaigą atvykusios buvusios sužalotos nukentėjusiosios J. A., papildomai davusios paaiškinimus, asmens apžiūrą, davė išvadą apie tai, kad pil. J. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo padaryti sužalojimai, t.y. dešinio žasto vidurinio trečdalio išorinio paviršiaus poodinė kraujosruva, kairio žasto vidurinio trečdalio vidinio-užpakalinio paviršiaus poodinės kraujosruvos ir dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakalinio paviršiaus poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje ir galėjo atsirasti suduodant smūgius rankomis, kojomis (pvz. dešinės šlaunies poodinė kraujosruva), tempiant/tampant už rankų, suspaudus rankų pirštais (pvz., poodinės kraujosruvos kairiame žaste), o taip pat nugriuvus ir atsitrenkus į kietus, bukus atsikišusius paviršius (pvz., dešinio žasto poodinė kraujosruva) ir panašiai. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-2 paras iki nukentėjusiosios apžiūros VTMT Vilniaus skyriuje 2026 m. kovo 31 d., 08³⁰ val. Į tai nurodo nustatytų kūno sužalojimų makroskopinis vaizdas (poodinių kraujosruvų spalva). Nustatyti kūno sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jnukentėjusiajai padarymo metu, nukentėjusioji J. A. galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3-imis trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija ir išsidėstymas pil. J. A. kūno srityse neprieštarauja tam, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti užduotyje ir nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis bei laiku (b.l. 77-78, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Dėl padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimo

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal abiejų sutuoktinių (kaltinamojo R. A. ir nukentėjusiosios J. A.) aiškinamas aplinkybes paskutiniu metu šeimoje vyko nuolatiniai konfliktai/kivirčai, todėl buvo planuojamas skyrybų procesas. Ir įvykio dieną, t.y. 2026 m. kovo 29 d., žodinį konfliktą tarp sutuoktinių išprovokavo buvęs neblaivus kaltinamasis R. A., su nukentėjusiąja J. A. norėjęs aptarti turto dalybų klausimą, pasak kurio, jis tą dieną, būdamas namuose, dėl įvairių susikaupusių problemų vienas vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. gėrė alų, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 97-98, t. 1). Konflikto metu užsipuolęs savo sutuoktinę-nukentėjusiąją J. A., kaltinamasis R. A., rėkdamas ant savo sutuoktinės, virtuvėje tyčia su ranka sugriebė pastarajai už kairės rankos ir ją nutempė prie svetainės kambaryje esančio stalo, kur tyčia vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai J. A. į dešinę koją, o po to jis (kaltinamasis R. A.), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, konfliktui tęsiantis, namo antrame aukšte esančioje drabužinėje nukentėjusiąją J. A. ir pastūmė, dėl ko ši atsitrenkė į lyginimo lentą. Konflikto metu namuose buvo ir sutuoktinių-pil. A. mažametis sūnus N., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo pažadintas nuo namuose kilusio triukšmo. Po to, kai konfliktas šiek tiek aprimo, nes, nukentėjusiosios J. A. žodžiais, jos sutuoktinis-kaltinamasis, galimai miegojo, ji su sūnumi buvo nusileidusi į pirmą namo aukštą, nes vaikas prašėsi valgyti, o kol ji virtuvėje gamino valgį, prabudęs kaltinamasis R. A., vėl pradėjo triukšmauti, kuris, toliau konfliktuodamas žodžiu, užsipuolė ir savo mažametį sūnų N.. Tiek iš nukentėjusiosios J. A., tiek ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvusio apklausto mažamečio nukentėjusiojo N. A. duotų parodymų byloje, kuriuos, išklausydamas vaiko nuomonę, patvirtino ir su mažamečiu pastarojo gyvenamojoje vietoje bendravęs vaiko teisių apsaugos specialistas J. P., kaip liudytojas, buvęs apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog šeimyninio konflikto metu vaikas tėvo-kaltinamojo R. A. ne tik buvo įžeidinėjamas, pastarajam sakant žodžius: „teliukas“, „mamyčiukas“, „laižai mamai subinę“, bet ir prieš mažametį buvo panaudotas fizinis smurtas, nes kaltinamasis R. A. savo sūnui tyčia rankomis du kartus buvo sugriebęs už plaukų ir stipriai juos patempė, ko pasekoje dėl tokių tėvo veiksmų, pasak paties mažamečio nukentėjusiojo N. A., jis juto fizinį skausmą, nes jam labai skaudėjo, dėl ko jis net apsiverkė (b.l. 24-27, 58-63, 69-71, 88-89, t. 1). Tuo tarpu nukentėjusiajai J. A. dėl pavartoto fizinio smurto prieš jos asmenį ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryti sužalojimai dešinėje kojoje ir rankose, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, kuri iš karto po įvykusio šeimyninio konflikto skambino Bendruoju pagalbos telefonu, pranešdama apie įvykį, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 28-33, 77-78, t. 1).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais-fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai-tiesiogine ar netiesiogine tyčia-suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto-pavojingos veikos-gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Šiuo konkrečiu atveju pagal byloje išaiškintas aplinkybes yra akivaizdu, jog 2026 m. kovo 29 d. įvykusio šeimyninio konflikto metu dėl kaltinamojo R. A. atliktų smurtinių veiksmų tiek prieš sutuoktinės-nukentėjusiosios J. A., tiek ir prieš savo mažamečio sūnaus-nukentėjusiojo N. A. asmenį pobūdžio pastarieji abu neabejotinai juto fizinį skausmą.

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 01 d., t.y. 2026 m. kovo 29 d., prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių priskiriant ir jo sutuoktinius (LR 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 pakeisto BK 141 str. redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 01 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą apie nukentėjusiajai J. A. nustatytų sužalojimų pobūdį, jų kiekį ir sužalojimų padarymo aplinkybes, laikytina, kad kaltinamasis R. A. dėl asmeninių paskatų 2026 m. kovo 29 d., dienos metu, kilusio šeimyninio konflikto savo šeimos gyvenamojoje vietoje, t.y. individualiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją J. A., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2d. (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį pavartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje(kvalifikuoti fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjęs asmuo-pil. N. A., gim. (duomenys neskelbtini) , dar nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažametis (LR 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 pakeisto BK 141 str. redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 01 d.), laikytina, kad 2026 m. kovo 29 d. kilusio šeimyninio konflikto metu kaltinamojo R. A. atlikti smurtiniai veiksmai prieš jo mažametį sūnų-nukentėjusįjį N. A. irgi pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., požymius, t.y. fizinio skausmo mažamečiui sukėlimas, padarytas prieš jį panaudojus fizinį smurtą, kaltinime taip pat patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. A. inkriminuojant nusikalstamus veiksmus pagal BK 140 str. 3 d., nebuvo nurodyta nusikaltimo padarymo metu galiojusi minėto straipsnio dalies redakcija.

2024 m. lapkričio 07 d. buvo priimtas naujas LR Baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302. 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, įsigaliojęs 2025 m. vasario 01 d., kuriuo buvo pakeista ir BK 140 straipsnio 3 dalies redakcija, pagal kurią minėto straipsnio 3 dalies sankcijoje buvo praplėstas galimų skirti bausmių ratas, sankcijoje panaikinus baudos bausmės rūšį, tačiau sankciją papildant naujomis alternatyviomis bausmių rūšimis-viešaisiais darbais ir laisvės apribojimu, kas ne tik švelnina, bet ir lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (BK 3 str. 2 d.).

Kadangi nuo 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojęs LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573 švelnina (lengvina) nusikaltimą padariusio kaltinamojo R. A. teisinę padėtį, pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį yra kvalifikuotini pagal nuo 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojusią naują minėto straipsnio 3 dalies redakciją.

Dėl laidavimo instituto pagal BK 40 str. ir baudžiamosios atsakomybės nuostatų taikymo klausimo

Po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo kaltinamasis R. A., pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise, kreipėsi į teismą su prašymu surengti bylos nagrinėjimą teisme, kad būtų sprendžiamas jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas klausimas, BK 40 str. pagrindu jo atžvilgiu taikant laidavimo institutą, kuris kartu su savo prašymu pateikė teismui ir galimos laiduotojos-pil. S. A. raštišką prašymą su dokumentais dėl jo (kaltinamojo R. A.) perdavimo jos (laiduotojos) atsakomybei pagal laidavimą (b.l. 18-30, t. 2).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų(LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 pakeisto BK 40 str. 2 d. redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 01 d.). Tokiu būdu įstatymas numato, kad asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant BK 40 str. 2 d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių minėtą nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai, o taip pat ir apsvarsčius BK 40 str. 1 ir 4 d.d. esančias sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Šiuo nagrinėjamu atveju, išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad kaltinamasis R. A. padarė du tame pačiame straipsnyje, bet skirtingose dalyse numatytus nusikaltimus, t.y. veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padaryti prieš jį pavartojus fizinį smurtą artimoje aplinkoje(kvalifikuoti fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas)), ir BK 140 str. 3 d.(fizinio skausmo mažamečiui sukėlimas, padarytas prieš jį panaudojus fizinį smurtą), kurie sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikaltimų sutaptį.

Pagal teismų praktiką asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018 ir kt.). Tokiu būdu, atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, pripažintina, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo R. A., kaip asmens, nors ir teisiamo pirmą kartą, visiškai pripažįstančio savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, kurie jokių neigiamų padarinių nesukėlė, t.y. turtinė ar neturtinė žala padaryta nebuvo, tačiau padariusio ne vieną, o dvi veikas, sudarančias realiąją nusikaltimų sutaptį, atžvilgiu negali būti taikytinas BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo institutas.

Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas, šiuo nagrinėjamu atveju ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, bet taip pat įvykdžius ir BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018 ir kt.).

Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019 ir kt.). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Šiuo nagrinėjamu atveju prašymą dėl kaltinamojo R. A. perdavimo laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą BK 40 str. pagrindu padavęs asmuo-pil. S. A. yra buvusi kaltinamojo R. A. sutuoktinė.

Pasak galimos laiduotojos S. A., ji iki santuokos kaltinamąjį R. A. pažinojusi trejus metus, su pastaruoju santuokoje pragyveno septynerius metus, kurioje gimė vienas sūnus, kuris šiuo metu jau yra pilnametis, sukakęs dvidešimt trejų metų amžiaus. Galimos laiduotojos S. A. žodžiais, jiems gyvenant santuokoje, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būdavo šeimyninių konfliktų ir įvairių nesutarimų, tačiau, galimos laiduotojos teigimu, šeimyninių konfliktų metu jokio fizinio smurto iš buvusio sutuoktinio-kaltinamojo R. A. pusės ji niekada patyrusi nebuvo, o įtakos šeimos iširimui, jos manymu, galimai turėjo amžiaus skirtumas, nes ji už savo buvusį sutuoktinį-kaltinamąjį R. A. yra vyresnė septyneriais metais. Tai, kad buvęs sutuoktinis-kaltinamasis R. A. smurtavo prieš savo dabartinę sutuoktinę ir mažametį sūnų, galimos laiduotojos S. A. teigimu, jai buvo visiškai netikėta, todėl ji, apie tai tik sužinojusi, iš karto kaltinamajam R. A. pasiūlė savo pagalbą. Čia verta pažymėti tai, jog kaltinamasis R. A. ir galima laiduotoja S. A. skirtingai aiškina aplinkybes apie smurtavimo šeimoje sužinojimo faktą, iš kurių pirmasis nurodė, jog apie įvykį jo buvusiai sutuoktinei pranešė jo (kaltinamojo R. A.) motina, o galima laiduotoja S. A. nurodė, jog apie smurto panaudojimą prieš savo šeimos narius jai pranešė pats buvęs sutuoktinis-kaltinamasis R. A..

Nors iš prie pateikto prašymo pridėtų dokumentų, charakterizuojančių galimos laiduotojos S. A. asmenį, matyti, jog galima laiduotoja anksčiau teista nebuvo, kuri tik vieną kartą yra buvusi bausta administracine tvarka už padarytą smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą pagal LR ANK 417 str. 2 d., priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje ar sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo nėra įrašyta, charakterizuojama teigiamai (b.l. 25-30, t. 2), tačiau, šiuo nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl laidavimo instituto kaltinamajam R. A. taikymo tikslingumo, svarbu įvertinti, kokią realią įtaką galima laiduotoja S. A. galės daryti savo buvusiam sutuoktiniui-kaltinamajam R. A. ir jo elgesiui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis R. A. ir galima laiduotoja S. A. gyvena skirtingose vietose, t.y. kaltinamasis R. A. gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuris yra Trakų rajono savivaldybės aptarnavimo teritorijoje, o galima laiduotoja S. A. gyvena (duomenys neskelbtini), kuri yra Vilniaus miesto dalis. Nežiūrint į tai, iš paties kaltinamojo R. A. ir pastarojo buvusios sutuoktinės-galimos laiduotojos S. A. duotų parodymų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, jog buvę sutuoktiniai, po santuokos nutraukimo ir toliau palaikydami draugiškus santykius, pagrinde bendrauja tik telefonu ir susirašinėdami SMS žinutėmis, pasak kurių, jie pasikalba apie jų bendro jau suaugusio sūnaus gyvenimą ir kiekvieno iš jų problemas, o gyvai susitinka tik 2-3 kartus per metus, kai galimai laiduotojai reikia pasikeisti automobilio ratus (pastaba: kaltinamasis R. A., vykdydamas individualią veiklą, teikia ratų serviso paslaugas). Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant tiek vien į pačios galimos laiduotojos, kuri yra buvusi kaltinamojo R. A. sutuoktinė, asmenį, tiek ir į buvusių sutuoktinių aiškinamas aplinkybes apie jų bendravimą, teismas vertina, jog galima laiduotoja ir kaltinamasis nebėra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, nes susitinka retai, bendrauja nereguliariai, jų nebesieja glaudūs santykiai, t.y. bendravimas yra išlikęs tik formalus, kas neleidžia spręsti apie pil. S. A. tinkamumą būti laiduotoja, t.y. gebėjimą kontroliuoti savo buvusio sutuoktinio-kaltinamojo R. A. elgesį, galimybę pastarajam daryti teigiamą įtaką ir realų auklėjamąjį poveikį, pasiryžimą prisiimti atsakomybę dėl laidavimo ir garantuoti, kad kaltinamasis R. A. daugiau įstatymų nepažeis.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ne imperatyvinė norma (pareiga), o tik teismo teisė, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis R. A., nesant BK 40 str. 1-3 d.d. nustatytų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos, t.y. sąlygų, susijusių su kaltinamojo R. A. padarytų veikų vertinimu ir pačios laiduotojos, kaip teismo verto pasitikėjimo asmens, asmeniu, visumos, negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl kaltinamojo buvusios sugyventinės-pil. S. A., kaip galimos laiduotojos, teismui paduotas prašymas dėl kaltinamojo R. A. perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą negali būti tenkintinas.

Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes“ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Atsižvelgiant į tai, BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma BK 61 str. atžvilgiu (bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių)) pagal tai, kaip BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 1-2 d.d.), šiuo nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas kaltinamojo R. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamasis R. A. padarė du nusikaltimus, kurie abu baudžiamojo įstatymo yra priskirti prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo R. A. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo R. A. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis abi jam inkriminuojamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis R. A. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Nuo 2025 m vasario 01 d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Iš to seka, jog bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025 m. vasario 01 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (LR 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Kadangi kaltinamasis R. A. abi jam inkriminuojamas veikas padarė po 2025 m. vasario 01 d., teismas, paskirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi nauja nuo 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija.

Kadangi kaltinamasis R. A. yra pirmą kartą teisiamas asmuo, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytų veikų aplinkybes ir jų sukeltas nesunkias pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo R. A., kaip individualia veikla užsiimančio asmens, asmenybę, laikytina, kad kaltinamasis dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus (BK 41 str.), kaltinamajam R. A., kaip dirbančiam asmeniui, už abi padarytas nusikalstamas veikas yra tikslinga skirti sankcijose numatytas alternatyvias, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmės rūšis,-laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, tačiau pagal dirbančio kaltinamojo asmenybę paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo R. A., kaip nuteistojo, elgesiui (BK 48 str. 4-6 d.d.). Kaltinamajam R. A. paskirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatyta ir baudžiamojo poveikio priemonė-dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, skiriama ir asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus sveikatą (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 patvirtinta nauja BK 42 str. 6 d. ir 72² str. redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 01 d.).

Be to, 2025 m. vasario 01 d. įsigaliojo nauja BK redakcija su bendrosios dalies pataisomis ir papildymais, kurie įtvirtina sisteminius baudžiamosios atsakomybės taikymo pokyčius (2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573). Šiais pakeitimais pakeistas BK 67 straipsnis, išplečiant baudžiamojo poveikio priemonių sąrašą, kodeksą papildžius ir nauja baudžiamojo poveikio priemone-dalyvavimu alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose. Be to, BK buvo papildytas ir nauju 72⁵ straipsniu, kuriame nurodoma, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 yra nurodyta, jog programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygių daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone siekiama paskatinti kaltininkus įvertinti priklausomybės ligų daromą neigiamą įtaką jų elgesiui, kas ilgojoje perspektyvoje padėtų sumažinti nusikalstamų veikų, padarytų dėl atitinkamų medžiagų vartojimo įtakos, skaičių. Taigi, įvertinus aiškinamojo rašto turinį, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ iš esmės yra edukacinio pobūdžio, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo. Akcentuotina ir tai, kad priklausomybė-sveikatos sutrikimas, sukeliantis liguistą polinkį kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų. Kitaip tariant, priklausomybei būdingas sistemingas, o ne vienkartinis medžiagos vartojimas ar veiksmo atlikimas. Iš išdėstyto seka, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama tada, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos priklausomybė alkoholiui ar narkotikams, socialinių įgūdžių stoka, elgesio problemos ar kitos panašios aplinkybės arba tokios priemonės taikymas gali padėti pataisyti kaltinamojo elgesį, užkirsti kelią pakartotiniam nusikaltimui ir padėti resocializacijai.

Pagal BK 42 str. 6 d. ir 67 str. 3 d. nuostatas padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Kartu su baudos bausme įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskiriama. Kartu su viešųjų darbų bausme neskiriama atlikti nemokamų darbų. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija ir teismas, nustatęs, kad asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

Šiuo nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis R. A. abu jam inkriminuojamus nusikaltimus žmogaus sveikatai, vienas iš kurių buvo nukreiptas smurtaujant prieš mažametį asmenį, t.y. savo sūnų, padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams, todėl, atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį ir vertinant tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką vienas iš tikslų, kurio buvo siekta, baudžiamajame įstatyme įtvirtinant aukščiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, yra sumažinti nusikalstamų veikų, kurias padaro apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys, skaičių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-87-594/2026), teismo vertinimu, tiek baudžiamojo poveikio priemonė-dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tiek ir naujos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose paskyrimas darytų teigiamą įtaką smurtavusio kaltinamojo R. A., kaip nuteistojo, elgesiui, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį/auklėjamąjį poveikį (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 patvirtinta nauja BK 67 str. ir 72² str. redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 01d., kodeksą papildžius ir nauju 72⁵ str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), 140 str. 3 d. (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573, įsigaliojusio 2025 m. vasario 01 d., redakcija), ir nuteisti:

-pagal BK 140 str. 2d. (LR 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija)-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės vykdymo priežiūros metu nustatant įpareigojimus (draudimus): a) įpareigoti toliau dirbti, užsiimant individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, o individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo atveju, per vieną mėnesį nuo individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; b) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios;

-pagal BK 140 str. 3 d. (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573, įsigaliojusio 2025 m. vasario 01 d., redakcija)-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės vykdymo priežiūros metu nustatant įpareigojimus (draudimus): a) įpareigoti toliau dirbti, užsiimant individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, o individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo atveju, per vieną mėnesį nuo individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; b) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

BK 63 str. 1 ir 4 d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, subendrintą galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės vykdymo priežiūros metu nustatant įpareigojimus (draudimus): a) įpareigoti toliau dirbti, užsiimant individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, o individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo atveju, per vieną mėnesį nuo individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; b) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam R. A. paskirtą subendrintą galutinę bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskirtos bausmės vykdymo priežiūros metu nustatant įpareigojimus (draudimus): a) įpareigoti toliau dirbti, užsiimant individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, o individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo atveju, per vieną mėnesį nuo individualios veiklos nutraukimo/sustabdymo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba oficialaus darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos; b) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p. ir 3 d., 72² str. (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 patvirtinta nauja BK 42 str. 6 d., 67 str. ir 72² str. redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 01 d.) pagrindu kaltinamajam R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant kaltinamąjį per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 10 p. ir 3 d., 72⁵ str. (LR 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 01 d., patvirtinta nauja BK 42 str. 6 d. ir 67 str. redakcija, kodeksą papildžius nauju 72⁵ straipsniu) pagrindu kaltinamajam R. A. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąjį per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. A. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Daiktinį įrodymą-kompaktinį diską (laikmeną) su filmuota mažamečio nukentėjusio asmens-pil. N. A. apklausos garso/vaizdo medžiaga, įdėtą į baltą voką, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos t. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką, o daiktinius įrodymus-dužusio stiklinio daikto stiklo fragmentus ir sulaužytą televizoriaus pulto dalį, kurie laikinam saugojimui buvo perduoti saugoti į Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (adresas: Vilniaus gt. Nr. 69, Nemenčinės II km., Vilniaus raj.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.