- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-1584-643/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03812-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- "Rentopa"
- Atsakovas
- Maxima LT
- Trečiasis asmuo
- "Nekilnojamojo turto valdymas"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MAXIMA LT“ dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo, nuomos sutarties pripažinimo neterminuota ir įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Rentopa“ (toliau – ir ieškovė arba UAB „Rentopa“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MAXIMA LT“ (toliau – ir atsakovė arba UAB „MAXIMA LT“) prašydama: pripažinti 2007 m. spalio 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PD-20071008-82 neterminuota; pripažinti 2007 m. spalio 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. PD-20071008-82 nutraukimą niekiniu ir negaliojančiu ab initio ir įpareigoti UAB „MAXIMA LT“ ir bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir trečiasis asmuo arba BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) vykdyti 2007 m. spalio 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PD-20071008-82. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti UAB „MAXIMA LT“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudaryti patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priėmimo – perdavimo aktą; uždrausti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priimti iš UAB „MAXIMA LT“ patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini); atlikti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įrašą uždraudžiant BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perimti patalpas iš UAB „MAXIMA LT“. Prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ieškovė argumentavo tuo, jog egzistuoja rizika dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kadangi atsakovė, nesilaikydama nuomos sutarties ir teisės aktų reikalavimų, nutraukė neterminuotą nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. Atsakovė apie nuomos sutarties nutraukimą turėjo trečiąjį asmenį informuoti prieš 6 mėnesius, tačiau, apie tai, kad nuomos sutartis nutraukiama, ieškovė, būdama BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditore, sužinojo tik 2026 m. sausio 26 d. iš viešosios erdvės. Tai leidžia daryti prielaidą, kad UAB „MAXIMA LT“ imsis operatyvių veiksmų kuo greičiau, bet kokiomis priemonėmis išsikelti iš patalpų. Reiškiamu netiesioginiu ieškiniu ieškovė siekia apsaugoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei jos kreditorių interesus, t. y. siekia neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir įpareigoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „MAXIMA LT“ vykdyti nuomos sutartį. Ieškovės teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kad šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, nes trečiasis asmuo yra bankrutuojantis juridinis asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) ieškovės UAB „Rentopa“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Skundžiama nutartis motyvuojama tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra pirmosios iš būtinųjų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų. Ieškovė poziciją, kad atsakovė nutraukė nuomos sutartį nesilaikydama sutartyje nustatyto termino, grindžia iš esmės tik spėjimais. Iš su ieškiniu pateiktos straipsnio ištraukos galima preliminariai spręsti, kad atsakovė galėjo inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie bent preliminariai galėtų pagrįsti, kad atsakovė galėjo sutartį nutraukti nesilaikydama joje nustatytos tvarkos, terminų. Vien tik ieškovės teiginys, kad trečiojo asmens BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorius galimai nepateikė atsakymo į ieškovės nemokumo administratoriui 2026 m. vasario 2 d. įteiktą prašymą dėl informacijos pateikimo, savaime preliminariai nepagrindžia, jog buvo padarytas ieškovės įrodinėjamas pažeidimas. Teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog egzistuotų protingo laipsnio ieškinio tenkinimo tikimybė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Rentopa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Ieškovė nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenagrinėjo ir nevertino, ar egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba jo apsunkinimui, kadangi atsakovė, nesilaikydama nuomos sutarties ir teisės aktų reikalavimų, nutraukė neterminuotą nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu.
Ieškovė, be kita ko, pažymi, kad netiesioginiu ieškiniu yra siekiama apsaugoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei jos kreditorių interesus, t. y. nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, į ką teismas neatsižvelgė.
Ieškovės nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus padaryta dar daugiau žingsnių po ir taip neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ir tai lems, kad būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas arba itin pasunkės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ėmėsi vertinti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, daryti su jais susijusias išvadas, kas jau yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai paneigė laikinųjų apsaugos priemonių, kaip preliminarios priemonės, esmę.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo UAB „Rentopa“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad :
Ieškovė byloje siekia pripažinti negaliojančiu tariamą nuomos sutarties nutraukimą, nors toks nutraukimas apskritai neegzistuoja. Be to, prašo neterminuota pripažinti nuomos sutartį, ignoruodamas viešame registre užregistruotus jos termino pratęsimus, kai nuomos terminas pasibaigė 2026 m. sausio 31 d. Nuomos sutartis yra pasibaigusi suėjus jos terminui ir tuo pagrindu jos objektas (pastatas) nuomos sutartyje numatytu terminu jau yra grąžintas jo savininkei, taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia uždrausti pastatą perduoti jo savininkei (BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“), kuris jau yra perduotas. Šios aplinkybės įrodo ne tik tai, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, bet ir tai, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių. Net ir nenagrinėjant bylos iš esmės yra akivaizdu, kad ieškinio reikalavimai pripažinti nuomos sutartį neterminuota ir net neegzistavusį jos nutraukimą negaliojančiu ab initio akivaizdžiai negalės būti patenkinti, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės objektyviai negali būti pritaikomos ir įgyvendinamos, nes atsakovė nuomos sutarties nenutraukė, 2026 m. sausio 31 d. baigėsi nuomos terminas, kuris nuomos sutarties šalių nebuvo pratęstas, ir atsakovė 2026 m. kovo 2 d. jau perdavė pastatą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Uždraudimas atsakovei perduoti pastatą savininkei (trečiajam asmeniui) po nuomos sutarties pasibaigimo, kai pastatas atsakovės jau yra perduotas, nesukeltų jokių realių pasekmių būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir toks draudimas būtų praktiškai neįgyvendinamas. O uždraudimas pastato savininkei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas" priimti jai nuosavybės teise priklausantį pastatą būtų visiškai nesuderinamas su šio pastato savininkės pareigomis ir jos kreditorių interesais. Tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas ne tik nesuteiktų jokios naudos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas", kurios naudai neva yra reiškiamas ieškinys, tačiau ir sukeltų pavojų pačiam pastatui ir jo saugiai eksploatacijai, nes taptų neaišku, kas toliau turėtų rūpintis ir eksploatuoti pastatą, nuomos sutarčiai esant pasibaigusiai.
Ieškovės teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra paremti vien tik teorinio pobūdžio ir, svarbiausia, melagingais faktais grįsta prielaida, jog atsakovė tariamai neteisėtai nutraukusi nuomos sutartį sieks išsikraustyti iš pastato. Kadangi byloje jau paneigtas nuomos sutarties nutraukimo faktas, o kitų duomenų, leidžiančių abejoti atsakovės sąžiningumu, ieškovė nepateikė, konstatuotina, kad atsakovės nesąžiningumas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaida, nėra įrodytas.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė byloje reikalauja pripažinti nuomos sutartį neterminuota, o jos tariamą nutraukimą negaliojančiu. Tai reiškia, kad teismas, patenkinęs tokį ieškinį, faktiškai konstatuotų, jog nuomos teisiniai santykiai tarp BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės toliau tęsiasi. Tačiau tam, kad toks teismo konstatavimas būtų įmanomas bei įgyvendinamas, visiškai nėra reikalinga, jog visą bylos nagrinėjimo laikotarpį pastatas liktų būtent atsakovės žinioje ir negalėtų būti perduodamas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kaip pastato savininkei. Teismui nusprendus patenkinti ieškinį (su kuo atsakovė nesutinka), pastato nuomos teisinių santykių atkūrimas teismo sprendimo pagrindu būtų įmanomas nepriklausomai nuo to, kurio subjekto (atsakovės ar BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) žinioje tuo metu būtų pastatas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju ieškovė abstrakčiai remiasi viešojo intereso bankroto bylose egzistavimo faktu, tačiau nesant ieškinio prima facie pagrįstumo ir neįrodžius grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, viešojo intereso buvimas per se nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo labiau, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ perimti sau priklausantį turtą, būtų nesuderinamos nei su šios įmonės, nei su jos kreditorių interesais, nei su viešu interesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
Apeliacinės instancijos byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Rentopa“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama teismo: pripažinti 2007 m. spalio 8 d. UAB „MAXIMA LT“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PD-20071008-82 neterminuota; pripažinti 2007 m. spalio 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. PD-20071008-82 nutraukimą niekiniu ir negaliojančiu ab initio ir įpareigoti UAB „MAXIMA LT“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdyti 2007 m. spalio 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PD-20071008-82.
Pirmos instancijos teismas, skundžiama nutartimi padaręs išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog egzistuotų protingo laipsnio ieškovės pareikšto netiesioginio ieškinio tenkinimo tikimybė, netenkino ieškovės prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, daryti su jais susijusias išvadas, kas sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.
CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne)įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-78-1120/2021).
Anksčiau nurodyti teismo išaiškinimai suponuoja teismo pareigą sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo preliminariai įvertinti, ar ieškovei palankus teismo sprendimas yra įmanomas pagal ieškovo pateiktus duomenis klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu.
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi netiesioginį ieškinį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis).
Iš prie ieškinio ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų galima spręsti, kad ieškovė yra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė. Tačiau jokie ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir/ar argumentai jokia apimtimi nepagrindžia kitų trijų netiesioginio ieškinio teikimo sąlygų. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo motyvuotai išvadai, kad ieškovės pateiktas netiesioginis ieškinys jo priėmimo stadijoje negali būti pripažintas bent jau preliminariai pagrįstu. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tik tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos (tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas ir įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), kurios yra kumuliatyvios, teismui nustačius, jog viena iš sąlygų neegzistuoja, teismas neturi pareigos vertinti antros sąlygos.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į ieškovės atskirojo skundo argumentus, susijusius su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis, papildomai pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Nurodyti principai reikalauja, kad būtų užtikrinta šalių teisių pusiausvyra – būtų įvertinti šalių teisėti interesai, nei vienai iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų, nei reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti tikimybę, jog kita bylos šalis gali atlikti nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020, 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-464/2021 37 punktas). Kiekvienu atveju, ne išimtis ir šis ginčas, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir proceso šalių teisių bei teisėtų interesų apsaugos. Tai suponuoja ir būtinybę vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Viena vertus, ieškovė, nei pareikšdama netiesioginį ieškinį, nei teikdama atskirąjį skundą, nepateikė jokių objektyvių duomenų ir pagrįstų argumentų, kurie leistų atsakovės veiksmus (neveikimą) vertinti, kaip nesąžiningą elgesį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir/ar jos kreditorių atžvilgiu. Kita vertus, ir tai ypač svarbu pabrėžti, kad ieškinio reikalavimai, taip kaip jie suformuluoti, net ir jų tenkinimo atveju nepareikalautų iš proceso šalių imtis kokių nors papildomų veiksmų ir, juolab, nelemtų poreikio imtis jokių vykdymo veiksmų CPK įtvirtinta priverstine teismų sprendimų vykdymo tvarka. Ieškovės siekiamam tikslui išsaugoti atsakovės ir trečiojo asmens sutartinius teisinius nuomos santykius pakaktų teismo sprendimo.
Atsižvelgiant į nurodyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė ir antros būtinosios taikant laikinąsias apsaugos priemones sąlygos – realios ir pagrįstos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Tai, kad trečiasis asmuo yra bankrutuojantis juridinis asmuo, kas pagal teismų formuojamą praktiką leidžia spręsti apie viešojo intereso egzistavimą, nagrinėjamu atveju nelemia kitokio, nei anksčiau šiame procesiniame sprendime atlikto, vertinimo ir nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinio tikslo – užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių procesinio instituto taikymui ieškovės nurodytų argumentų bei jos pateiktų duomenų nepakanka, t. y. ieškovė nėra įrodžiusi nei vienos iš dviejų anksčiau aptartų būtinųjų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.