Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Y. (toliau – ir pareiškėjas) ir jo atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo atstovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6854-2026 (ROIK: 25282177176).

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Institucijos nutarimu, V. Y. nubaustas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir jam skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 17 d., 23.08 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti atimta ir tai padarė pakartotinai. Šiais veiksmais V. Y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjo atstovo skundas netenkintas ir Institucijos 2026 m. kovo 23 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti pareiškėjo administracinę atsakomybę. Akcentuota, kad nors pareiškėjas pripažino padarytą pažeidimą, išreiškė gailestį bei nurodė tam tikras asmenines ir šeimines aplinkybes, šios aplinkybės, savaime nepaneigia jo elgesio sistemingumo ir neatskleidžia pakankamo teisinės atsakomybės suvokimo bei elgesio korekcijos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį bei Institucijos 2026 m. kovo 23 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. Y. atžvilgiu. Alternatyviai prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimo arba sutrumpinti jos terminą iki 1 mėnesio. Taip pat skundu prašoma priteisti iš Institucijos V. Y. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Pažymėta, jog šiuo atveju yra pagrindas abejoti, ar V. Y. veiksmuose egzistuoja visi būtini administracinio nusižengimo sudėties elementai, visų pirma subjektyvioji pusė (kaltė), taip pat ar buvo tinkamai įvertinti objektyviosios pusės požymiai. V. Y. nežinojo, jog jam yra atimta specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) ir tik 2025 m. rugpjūčio 17 d., kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jis sužinojo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus neturi teisės vairuoti transporto priemonės. 2025 m. sausio 31 d. priimtas nutarimas, kuriuo V. Y. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Tačiau faktiškai transporto priemonės jis nevairavo, kadangi tuo metu ją vairavo V. Y. brolis, turintis negalią. Pažymėta, kad į 2024 m. lapkričio 20 d. išsiųstą pranešimą dėl transporto priemonę vairavusio asmens nurodymo V. Y. neatsakė, nes visi procesiniai dokumentai buvo surašyti lietuvių kalba, kurios jis nesupranta. Dėl kalbos barjero V. Y. nesuvokė dokumentų turinio, todėl laiku nesužinojo nei apie jam paskirtą administracinę nuobaudą, nei apie pritaikytą specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą. V. Y. paskirtą baudą siekė sumokėti kuo greičiau, manydamas, kad taip išvengs neigiamų pasekmių pratęsiant leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau tik 2025 m. rugpjūčio 17 d., kai jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino duomenų bazėje esančią informaciją, jis pirmą kartą sužinojo, kad jam yra paskirta administracinė nuobauda, atimta teisė vairuoti transporto priemones. Sužinojęs apie priimtą nutarimą ir jo teisines pasekmes, V. Y. bandė jį apskųsti, tačiau skundo padavimo terminas jau buvo pasibaigęs. V. Y. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas. Vėliau pateikti prašymai dėl termino atnaujinimo taip pat buvo atmesti. Atkreipiamas dėmesys, kad terminas buvo praleistas ne dėl V. Y. piktnaudžiavimo, o dėl objektyvių aplinkybių, lietuvių kalbos nemokėjimo, tinkamo informavimo nebuvimo bei nesupratimo apie vykstantį administracinį procesą ir jo sukeliamas teisines pasekmes.

V. Y. buvo įsitikinęs, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, nes apie paskirtą specialiosios teisės atėmimą nebuvo tinkamai informuotas ir objektyviai nežinojo, todėl nesuvokė, kad savo veiksmais daro administracinį nusižengimą, o vien formalus ankstesnės nuobaudos egzistavimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pakartotinumo, neįvertinus subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės. Pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. Y. sąmoningai ignoravo jam taikytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Priešingai, aplinkybės patvirtina, kad dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, tinkamo informavimo nebuvimo ir objektyvaus nesupratimo apie vykusį administracinį procesą jis nežinojo, jog jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Lietuvos teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinė atsakomybė negali būti grindžiama vien objektyviu teisės normos pažeidimo faktu, būtina nustatyti ir asmens kaltę. Todėl, neįrodžius, kad V. Y. žinojo apie jam taikytą specialiosios teisės atėmimą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti jo kaltę ir taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį.

Nutartyje nurodytas teiginys: „Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jo nekaltumų ar atleisti jį nuo pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų“ pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, yra nepakankamai motyvuotas. V. Y. savo nekaltumo negrindžia vien tuo, kad nemoka lietuvių kalbos. 2025 m. sausio 31 d. priimtas nutarimas, kuriuo jam buvo skirta administracinė atsakomybė ir atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo priimtas dėl įvykio, kurio metu transporto priemonės jis nevairavo. Faktinis transporto priemonės vairuotojas buvo jo brolis. Todėl specialiosios teisės atėmimas V. Y. apskritai neturėjo būti taikomas. Paskirtą baudą V. Y. sumokėjo siekdamas išvengti neigiamų pasekmių dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo, o ne pripažindamas savo kaltę. Visą šį laikotarpį V. Y. pagrįstai tikėjosi, kad jo atžvilgiu bus priimtas teisėtas ir teisingas sprendimas, todėl manė turintis teisę vairuoti transporto priemones. Nepaisant šių aplinkybių, teismas iš esmės pripažino V. Y. sistemingu teisės pažeidėju ir administracinę atsakomybę grindė pakartotinumu. Tačiau tokia išvada yra nepagrįsta, nes ji paremta pirminiu nutarimu, kurio teisėtumą V. Y. nuosekliai ginčijo ir, kuris buvo priimtas netinkamai nustačius faktines aplinkybes.

V. Y. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių yra neproporcinga. Nėra duomenų, kad V. Y. veikė piktybiškai, sąmoningai siekdamas nepaisyti Lietuvos Respublikos teisės aktų ar rodyti nepagarbą įstatymų nustatytai tvarkai. Priešingai, faktinės aplinkybės rodo, kad susiklosčiusi situacija atsirado dėl nesusipratimo, o ne dėl tyčinio teisės aktų ignoravimo. Paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui itin reikšmingų neigiamų padarinių. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, V. Y. susiduria su sunkumais tinkamai vykdyti pareigas šeimai, rūpintis savo vaikais, bendrauti su jais. Be to, teisės vairuoti atėmimas tiesiogiai apsunkina ir jo profesinę veiklą, kadangi darbo pobūdis reikalauja nuolat vykti į skirtingas vietoves, kuriose vyksta jo koncertai ir kiti profesiniai įsipareigojimai. Pareiškėjo ir jo atstovo vertimu, egzistuoja visos prielaidos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. V. Y. nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios pripažino faktines aplinkybes, neneigė, kad vairavo transporto priemonę tuo metu, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir kritiškai juos vertina. V. Y. nesiekė išvengti atsakomybės, klaidinti bylą nagrinėjančią instituciją ar kitaip trukdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui.

Skundžiama nutartis grindžiama tuo, kad Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus sudaro net 33 lapus. Tačiau apeliantų vertinimu, toks argumentas yra formalus ir savaime neįrodo, kad V. Y. sistemingai pažeidinėja teisės aktus ar kelia pavojų visuomenei. Vertinant asmens elgesį, reikšminga yra ne administracinių nusižengimų registro išrašo apimtis ar lapų skaičius, o konkrečios kiekvieno pažeidimo faktinės aplinkybės, jų pobūdis bei paties asmens kaltė. Pažymėta, kad V. Y. nuosavybės teise priklauso ne viena transporto priemonė, tačiau didžiąją jų dalį faktiškai naudoja ir valdo kiti asmenys. Administracinių nusižengimų registro išraše nurodyti pažeidimai susiję net su šešiomis skirtingomis V. Y. vardu registruotomis transporto priemonėmis. Vien tai paneigia prielaidą, kad visus šiuos pažeidimus padarė pats V. Y., nes objektyviai vienam asmeniui nėra reikalingos šešios transporto priemonės. Šiomis transporto priemonėmis faktiškai naudojasi jo vaikų motinos, jo brolis, turintis negalia, taip pat kiti jam artimi asmenys, kurie padeda gabenti garso įranga bei kitus reikalingus prietaisus į koncertus bei muzikinius pasirodymus. Dėl šios priežasties, vien aplinkybė, kad administraciniai nusižengimai yra registruoti su V. Y. registruotomis transporto priemonėmis, savaime nepatvirtina, jog visus šiuos pažeidimus padarė būtent jis. Be to, administracinių nusižengimų protokoluose nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų V. Y. kaltę.

Siekdamas išvengti nepatogumų savo artimiesiems ir nesuprasdamas visų administracinių pasekmių, V. Y. ne kartą savo lėšomis sumokėdavo baudas, paskirtas už administracinius nusižengimus, padarytus kitų asmenų, kurie tuo metu faktiškai naudojosi jam priklausančiomis transporto priemonėmis. Net ir tais atvejais, kai dalis administracinių nusižengimų buvo perrašoma faktiniams transporto priemonių naudotojams, jis vis tiek apmokėdavo jų baudas, siekdamas padėti savo artimiesiems. Šios aplinkybės rodo, kad dalis V. Y. atžvilgiu registruotų administracinių nusižengimų yra susiję su kitų asmenų naudojamomis transporto priemonėmis ir jo siekiu padėti artimiesiems, o ne su sąmoningu ir nuolatiniu Lietuvos Respublikos teisės aktų nepaisymu. Todėl vien aplinkybė, kad Administracinių nusižengimų registro išrašas sudaro 33 lapus, negali būti laikoma pakankamu pagrindu daryti išvadą apie V. Y. pavojingumą visuomenei ir sistemingą teisės aktų pažeidinėjimą. Skunde keliamų klausimų kontekste cituojamos ANK 5, 34, 424 straipsnių nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013,2AT-60-2014, 2AT-20-942/2016, Nr. 2AT-6-594/2026, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-94-354/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-179-382/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-214-1072/2026, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. Al5.-950-1133/2021.

2026 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teisme gautas V. Y. atstovo advokato pranešimas apie tai, jog pareiškėjas sumokėjo paskirtą – 800,88 Eur dydžio baudą (pridėtas mokėjimo įvykdymo patvirtinimas). Pranešime pažymėta, jog tokie veiksmai rodo V. Y. sąžiningą elgesį, atsakingą požiūrį ir siekį tinkamai vykdyti jam paskirtas pareigas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo netenkinti skundo. Pažymėta, jog skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus bei nurodė motyvus, dėl kurių priimtas sprendimas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Vien dėl to, kad pareiškėjui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-713-486/2026 yra nepagrįsta ir neteisėta. Institucijos vertinimu, skundo argumentai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Y. ir jo atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, V. Y. 2026 m. kovo 23 d. nutarimu nubaustas už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 17 d., 23.08 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti atimta ir tai padarė pakartotinai.

Pareiškėjas ir jo atstovas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl Institucijos nutarimo kėlė alternatyvius prašymus t. y. skunde apylinkės teismui prašė – panaikinti Institucijos 2026 m. kovo 23 d. nutarimą, nutraukti teiseną arba alternatyviai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą nuobaudą, netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą iki vieno mėnesio bei priteisti iš Institucijos V. Y. patirtas bylinėjimosi išlaidas (šį prašymą teismo posėdžio metu atstovas advokatas Karolis Rugys atsiėmė). Skunde teiktame apylinkės teismui nurodyta, kad V. Y. veiksmai nebuvo sąmoningai nukreipti į teisės pažeidimą, o kilo iš neteisingo teisinių reikalavimų interpretavimo, laiku nesuprato apie jam paskirtą nuobaudą bei apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, asmens veiksmuose nėra būtinojo kaltės elemento, kuris yra privaloma administracinio nusižengimo sudėties dalis.

Iš skundžiamos 2026 m. birželio 22 d. nutarties turinio matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas V. Y. atstovo advokato skundą ir palikdamas galioti Institucijos 2026 m. kovo 23 d. nutarimą, jokių motyvų dėl V. Y. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, nepateikė, o pareiškėjo atstovo skundą išnagrinėjo tik ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste, nepasisakydamas ir nevertindamas skunde nurodytų argumentų dėl asmens pripažinimo kaltu dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Nors teismas pažymėjo, kad atstovas advokatas skundu be kita ko prašo ir panaikinti Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau taip pat nurodė, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartis priimta visiškai neišnagrinėjus pareiškėjo atstovo skundo dėl Institucijos nutarimo argumentų susijusių su asmens kalte, todėl ji negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Pažymėtina, kad apylinkės teismui iš esmės neišnagrinėjus skundo, t. y. skundžiamoje nutartyje nepasisakius dėl esminių skundo argumentų, susijusių su V. Y. atsakomybe pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, šiais klausimais neturi pagrindo pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismas. Akcentuotina, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju neturi galimybės patikrinti pirmosios instancijos teismo motyvų V. Y. kaltės klausimu, kadangi tokie skundžiamoje nutartyje neišdėstyti, be to, tokiu atveju būtų suvaržyta proceso dalyvių teisė ginčyti faktinių bylos aplinkybių vertinimą apeliacine tvarka. Taigi, apylinkės teismui iš esmės neišnagrinėjus skundo, buvo sukurta teisinė situacija, kuomet faktinių bylos aplinkybių situacijos vertinimą ir pagrindimą yra pateikęs tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skunde apylinkės teismui, Institucija – savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui, tačiau šiuo klausimu apskritai nėra pasisakęs apylinkės teismas, kurio motyvus ir argumentus turėtų įvertinti apeliacinius skundus nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su V. Y. Institucijos inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, vertinimu taip pažeisdamas pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes (ANK 563 ir 567 straipsniai). Šie pažeidimai turi būti ištaisyti iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina ir administracinio nusižengimo byloje priimtinas naujas sprendimas – byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, apylinkės teismas turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas dėl V. Y. skunde apylinkės teismui kvestionuojamų ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių buvimo ar nebuvimo V. Y. veiksmuose.

Skunde taip pat prašoma priteisti V. Y. bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš Institucijos ir nurodyta, jog išlaidos bus detalizuotos bylos nagrinėjimo eigoje, tačiau tokie duomenys teismui pateikti nebuvo. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta išlaidas patvirtinančių duomenų, o nusižengimo teisena V. Y. atžvilgiu nenutraukta, todėl prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Y. ir jo atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Y. atstovo advokato Karolio Rugio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6854-2026 iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nepriteisti V. Y. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.