Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. (V. L.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-146-2026 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartimi, Institucijos 2026 m. sausio 5 d. nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog V. L., padariusiam ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, ginčijamos administracinio poveikio priemonės netaikymas ar jos dydžio pakeitimas, neskatintų apelianto laikytis įstatymų ir KET reikalavimų. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo V. L. yra tinkamai motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu.

10. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

11. Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas.

13. Taigi, už V. L. padarytą administracinį nusižengimą, numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įstatymas numato, jog yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Būtent minėtas imperatyvus reikalavimas yra numatytas ANK 420 straipsnio 6 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas minėtą reglamentavimą skirti tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, įvertindamas, jog chuliganiškas vairavimas yra pavojingas, eismo saugumui grėsmę keliantis nusižengimas. Šiuo atveju V. L. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam terminui - dvylikai mėnesių.

14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.

15. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių apelianto V. L. administracinio nusižengimo byloje nėra. Jis, adresu (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę ir rodydamas išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, iš chuliganiškų paskatų, tyčia akseleruodamas, didindamas variklio sukimo galią į galinę ašį, susukdamas automobilio vairą privertė automobilio galinę dalį slysti, toliau sukdamas vairą į dešinę ir didindamas automobilio variklio perduodama sukimo momentą į galinę automobilio ašį privertė automobilį slysti šonu, tokiais savo vairavimo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir viešosios tvarkos rimčiai, taip pat kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams esantiems automobilių aikštelėje. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Kita vertus, įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs pakankamai griežtą nuobaudą, pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Taigi, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

16. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apeliacinės instancijos teismui, nurodytos apeliantą V. L. charakterizuojančios aplinkybės nėra jo atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, būdamas Ukrainos Respublikos piliečiu, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nors ir leidžia teigiamai charakterizuoti apeliantą, tačiau jos taip pat yra būdingos ir kitiems asmenims bei nustatomos daugumoje panašaus pobūdžio bylų, ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonės trukmė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga. Nagrinėjamu atveju teigti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybių išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, taip pat nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. L. darbu, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Pažymėtina ir tai, kad Administracinių nusižengimų registro duomenys apie V. L. penkerių metų laikotarpiu padarytus administracinius nusižengimus patvirtina, kad jis ir anksčiau ne vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (leistino greičio viršijimai, vairuodamas automobilį ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone, telefonu, neleistina statė transporto priemones). Dėl to akivaizdu, kad ir V. L. nėra linkęs visais atvejais laikytis įstatymais nustatytos tvarkos. Be kita ko, yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantas gali būti linkęs pažeidinėti KET, nėra linkęs visais atvejais rūpestingai vairuoti transporto priemones. Tokios aplinkybės taip pat neleidžia sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

17. Skunde yra nurodomos aplinkybės apie tai, kad V. L. nežinojo, kad jis daro administracinį nusižengimą, jis nemanė, jog dalyvauja neteisėtame renginyje. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėta apeliaciniame skunde nurodyta pozicija yra laikytina deklaratyvia ir nepagrįsta. Kaip buvo minėta, apeliantas ir anksčiau ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Be kita ko, šiuo konkrečiu atveju apeliantas V. L. buvo nubaustas administracine tvarka, nes jis vairuodamas automobilį tyčia akseleruodamas, didindamas variklio sukimo galią į galinę ašį, susukdamas automobilio vairą privertė automobilio galinę dalį slysti, toliau sukdamas vairą į dešinę ir didindamas automobilio variklio perduodama sukimo momentą į galinę automobilio ašį privertė automobilį slysti šonu. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio transporto priemonės vairavimas kelyje yra nesuderinamas su įprasta tvarka. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad transporto priemonė būtų vairuojama tam tikroje uždarytoje teritorijoje ar kelyje, naudojantis tam tikromis saugumo priemonėmis, užtvaromis, siekiant užtikrinti asmenų saugumą, ką patvirtina ir pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo „1000002169“ duomenimis, prieš tai minėtu būdu automobilį V. L. vairavo sankryžoje, kai aplinkui stovėjo žmonių minia. Tai parodo, jog V. L. iš esmės nevertina įstatyme nustatyto draudimo chuliganiškai vairuoti transporto priemones pakankamai kritiškai ir nesupranta tokio administracinio nusižengimo keliamą pavojų tiek sau pačiam, tiek aplinkiniams asmenims. Be to, nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog aptariamų įvykių metu V. L. vairuota transporto priemonė buvo be valstybinio numerio ženklų, ką patvirtina vaizdo įrašo medžiaga, kas leidžia teigti, jog tokiu būdu apeliantas galėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumą ir bandyti vengti galimos teisinės atsakomybės už savo veiksmus. Dėl tokių aplinkybių yra atmestini teiginiai apie tai, kad V. L. galėjo nesuvokti savo atliekamų veiksmų neteisėtumo.

18. Apeliantas V. L., prieš darydamas minimą administracinį nusižengimą, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo darbą, kuris yra susijęs su teise vairuoti transporto priemones, turi būti itin atidus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Teigtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos iš esmės gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę V. L. taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga svarbiems poreikiams tenkinti arba darbinei veiklai, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, net ir įvertinus, kad apeliantas yra užsienio valstybės pilietis, tačiau V. L. yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones neatima galimybės V. L. dirbti tokio pobūdžio darbą, kuriam teisė vairuoti transporto priemones nėra būtina.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija, parinkdama administracinio poveikio priemonės terminą, tiek apylinkės teismas, atmesdamas skundą, vertino visas reikšmingas aplinkybes. Akivaizdu, kad V. L. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti. Kartu pažymėtina, kad net ir esant V. L. kritiniam požiūriui į savo elgesį ir kitas šio klausimo svarstymui aktualias aplinkybes, prevenciniai nuobaudos tikslai negali būti nuvertinami, iškeliant privatų administracinį nusižengimą padariusio asmens interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo darbine veikla, aukščiau visuomenės interesų. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog V. L. pripažįsta administracinio nusižengimo padarymo faktą ir yra sumokėjęs jam skirtą baudą, taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad administracinio poveikio priemonė neturėtų būti taikoma. Kaip jau akcentuota, V. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės, jos termino mažinamas tik dėl asmeninių interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir neatkuriamų itin svarbių padarinių jam pačiam ar jo artimiesiems, negali būti taikomas.

20. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

21. Administracinė nuobauda, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas, administracinio poveikio priemonės skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, V. L. apeliaciniame skunde jų nenurodė.

22. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad V. L. Institucijos 2026 m. sausio 5 d. nutarimu paskirta ir skundžiama apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartimi palikta nepakeista administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą ir V. L. (V. L.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.