Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugų ratas“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Sostinė“ ir pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Teismas atsakovei, tretiesiems asmenims ieškinio kopija bei teismo pranešimą, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pareikšti, laikė įteiktais CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP).

byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti. Jie išsiųsti per EPP, kuriuo atsakovė nesinaudoja;

sprendimas už akių neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryšio tarp atsakovės bendrojo naudojimo objektų galimos (ne)priežiūros ir atsiradusios žalos. Teismas nepagrįstai pastatą (duomenys neskelbtini), laikė daugiabučiu gyvenamuoju namu ir taikė su tuo susijusias materialinės teisės normas. Atsakovės teigimu, avarija įvyko ne bendrojo naudojimo vamzdyno dalyje. Net jeigu būtų nustatyta, kad avarija įvyko bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdyno dalyje, atsakovė negalėtų būti laikoma už tai atsakinga, kadangi ieškovė, atlikdama remontą, paslėpė bet kokius vamzdynus ir kitokius įrengimus, todėl jų trūkumų pamatyti nėra galimybės;

atsakovės vertinimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis iš viso netaikytinas. Kadangi atsakovės kaltė dėl draudėjo patalpų apliejimo 2023 m. spalio 19 d. neįrodyta, turėjo būti taikoma res ipsa loquitur (liet. – daiktai kalba patys už save) taisyklė, pagal kurią jei žala atsirado dėl daikto ir nėra aiškios įvykio priežastys, tokiu atveju už žalą atsako asmuo, kuriam priklausė ar kuris tą daiktą kontroliavo. Šiuo atveju aplietų patalpų savininke yra Lietuvos Respublika, kuri ir kontroliavo šį nekilnojamąjį daiktą. Taigi, jeigu avarija įvyko draudėjo patalpose po pakabinamomis gipso kartono lubomis esančiame kanalizacijos (nuotekų) vamzdyje, už tai atsakingas pats draudėjas. Tuo atveju, jeigu avarija įvyko dėl to, kad iš pastato III aukšte esančios siuvyklos leidžiamos nuotekos į draudėjo patalpas, pretenzijos turėtų būti reiškiamos tų patalpų savininkui, o ne atsakovei, kuriai siuvyklos patalpos nepriklauso.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas), kadangi apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie civilinį procesą. Nebuvo pagrindo vadovautis CPK 122 straipsnio 1 dalimi ir CPK 285 straipsnio 1 dalimi, be to, procesinių dokumentų įteikimą prioritetiškai reglamentuoja įstatymai, o ne žemesnės galios teisės aktai, kaip kad minimos Taisyklės;

apeliantė yra privatus juridinis asmuo ir nepatenka į CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų subjektų kategoriją kuriems teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Nors apeliantė praeityje buvo prisijungusi prie EPP, tačiau po vadovo pasikeitimo 2023 m. apeliantė EPP nesinaudoja, o apeliantės vadovas nėra susipažinęs ir nėra sutikęs su Taisyklėmis, ką pagrindžia pridedamas vaizdo įrašas. Priešingu atveju, iš dabartinio apeliantės vadovo nebūtų reikalaujama iš naujo su jomis sutikti. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nesilaikė Taisyklių ir dėl to apeliantei tenka procesinių dokumentų neįteikimo rizika;

apeliantė taip pat nebuvo išreiškusi ir pageidavimo procesinius dokumentus gauti elektroninio ryšio priemonėmis, kaip tai įtvirtinta CPK 175¹ straipsnio 9 dalies trečiajame sakinyje. Toks pageidavimas negalėjo būti išreikštas, kadangi apeliantė nežinojo apie civilinės bylos iškėlimą. Be to, ieškinyje buvo nurodytas tik apeliantės pavadinimas, juridinio asmens kodas ir buveinės adresas, (duomenys neskelbtini) buvo žinomi, jie nebuvo nurodyti (duomenys neskelbtini)

nepagrįstai nutartyje remiamasi argumentu, jog byloje nesant duomenų apie šalies ir atstovo sudarytą susitarimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, procesiniai dokumentai atstovui nesiunčiami. Apeliantė, nežinodama apie iškeltą civilinę bylą, objektyviai negalėjo pateikti teismui duomenų apie apeliantės ir jos atstovo susitarimą. Be to, pastebėtina, kad ieškovės atstovui advokatui (duomenys neskelbtini)buvo žinoma, kad apeliantę teismuose įprastai atstovauja advokatas (duomenys neskelbtini), kuris ex offitio yra prisijungęs prie EPP ir kuris net jeigu nebūtų atstovavęs apeliantę šioje konkrečioje civilinėje byloje, būtų apie tai apeliantei pranešęs. Tačiau ieškovė ir šių duomenų nenurodė procesiniuose dokumentuose;

sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantės elgesio negalima kvalifikuoti kaip pasyvaus procesinio elgesio (neveikimo), be to, apeliantei nebuvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą ir atitinkamai apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį;

sprendimas už akių nėra teisėtas ir pagrįstas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas), o gali būti peržiūrėtas ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad apeliantė procesinių dokumentų nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, tačiau priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių ne tik tada, kai teismo sprendimo teisingumas kelia abejonių materialiosios teisės prasme, t. y. dėl ginčo esmės išsprendimo, bet ir tuomet, kai teismas padarė tokių esminių civilinio proceso teisės pažeidimų, dėl ko negalima pripažinti, jog civilinis procesas byloje apskritai buvo tinkamas;

ieškovė, sumokėjusi 1765,91 Eur draudimo išmoką draudėjui Koncertinei įstaigai valstybiniam dainų ir šokių ansambliui „Lietuva“, turėjo įrodyti visas apeliantės civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamu atveju nekilo apeliantės civilinė atsakomybė, kadangi nebuvo pagrindo konstatuoti, jog už draudėjo patalpų apliejimą 2023 m. spalio 19 d. yra atsakinga apeliantė, t. y. ieškovė neįrodė sąlygų apeliantės civilinės atsakomybei kilti. Nepagrįstai spręsta, jog avarija įvyko bendrojo naudojimo nuotekų ((kanalizacijos) vamzdyne, už kurio eksploataciją buvo atsakinga apeliantė. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administracinės paskirties pastatas, kurio didžią dalį sudaro negyvenamosios patalpos, o gyvenamosios paskirties patalpos skaičiuojant su Pastato 6-me aukšte atskirų gyvenamųjų patalpų savininkams priklausančiomis bendrojo naudojimo patalpomis užima apie 7 proc. Pastato dalį. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi, jeigu ir būtų nustatyta, kad avarija įvyko Pastato bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno dalyje, už tai būtų atsakingi visi butų ir kitų patalpų savininkai, o ne viena apeliantė, kuri yra Pastato bendro naudojimo objektų bendraturtė, o ne šių objektų administratorė ar pan.;

remdamasis ieškovės paaiškinimais, kad avarija įvyko bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno dalyje draudėjo (ansamblio „Lietuva“) valdomose patalpose, teismas neįvertino, kad jokio apeliantei priklausančio ar apeliantės prižiūrimo nuotekų vamzdyno draudėjo (ansamblio „Lietuva“) patalpose nėra ir niekada nebuvo, o nuotekų vamzdis, kuriame galimai įvyko avarija, yra arba draudėjo (ansamblio „Lietuva“) patalpų vidinės įrangos dalis, arba Pasato 3-io aukšto patalpų, kurių paskirtis nurodoma „siuvykla“, priklausančių (duomenys neskelbtini) (Butų (patalpų) sąrašo pastate 9 pastr.), individualiam naudojimui skirtas nuotekų vamzdis. Taigi, jei ir prakiuro draudėjo (ansamblio „Lietuva“) vidinės įrangos vamzdynas, už tai atsakingas arba pats draudėjas (ansamblis „Lietuva“), arba (duomenys neskelbtini). Bet kuriuo atveju apeliantė ar kiti Pastato patalpų savininkai už tai nėra atsakingi;

byloje nėra duomenų, kad avarija įvyko nuotekų tinkluose už draudėjo (ansamblio „Lietuva“) patalpose esančių nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį, o ne nuotekų tinkluose iki draudėjo (ansamblio „Lietuva“) patalpose esančių nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį. Be to, patalpų apliejimas 2023 m. spalio 19 d. įvyko ne iš Pastato bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno. Nors apeliantė sudarė 2022 m. vasario 18 d. su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė „Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį“ Nr. 27270, tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl to apeliantė yra atsakinga už draudėjo patalpų apliejimą 2023 m. spalio 19 d. Nors avarija galimai įvyko nuotekų vamzdyno dalyje virš draudėjo (ansamblio „Lietuva“) valdomų patalpų ar šių patalpų palubėje, tačiau tai nėra Pastato bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynas, o individualaus naudojimo nuotekų vamzdis, skirtas aptarnauti šio Pastato 3-iame aukšte naujai įrengtas WC patalpas, už kurio prakiurimą atsakingas draudėjas ansamblis „Lietuva“ arba Pastato 3-io aukšto patalpų, iš kurių nutiestas šis nuotekų vamzdis, savininkas. Draudėjas (ansamblis „Lietuva“) 2024 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu ieškovei siųstame laiške pripažino, kad avarija įvyko jo patalpose esančiame kanalizacijos (nuotekų) vamzdyje, kuris naudojamas Pastato 3-me aukšte esančios siuvyklos. Apeliantė į šiuos technologinius ir socialinius santykius (susitarimą tarp draudėjo (ansamblio „Lietuva“) ir (duomenys neskelbtini) dėl draudėjo (ansamblio „Lietuva“) patalpų panaudojimo nuotekų vamzdžio tiesimui ir kt.) nepatenka, šio nuotekų vamzdžio neprižiūri, todėl dėl šio nuotekų vamzdžio trūkumų jai civilinė atsakomybė negali būti taikoma;

net jei hipotetiškai būtų nustatyta, kad avarija įvyko bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno dalyje, apeliantė negalėtų būti laikoma už tai atsakinga. Draudėjas savo patalpose atliko remontą, kurio metu buvo įrengtos pakabinamos gipso kartono lubos, kurios paslėpė bet kokius vamzdynus, elektros laidus ir kitokius objektus. Reikšminga, kad byloje nėra įrodymų, jog draudėjas būtų kreipęsis į apeliantę dėl jo patalpose esančio nuotekų vamzdyno avarinės būklės iki įvykio, o apeliantė nebūtų ėmusis priemonių šiam vamzdynui suremontuoti ar pan.;

argumentai dėl CK 6.266 straipsnis netaikymo buvo nurodyti apeliantės prašyme peržiūrėti sprendimą už akių, tačiau teismas dėl šių argumentų nepasisakė, dėl ko apeliantės prašymas nebuvo išnagrinėtas pilna apimtimi;

net ir palikus skundžiamą nutartį, keistinas sprendime už akių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių visos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš apeliantės trečiajam asmeniui. Išvada, jog trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl apeliantės kaltės, neturi pakankamai pagrindo, kadangi nenustatyta (bent jau nutartyje nenurodyta), kad apeliantės ir trečiojo asmens procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi būtų priešingas. Byloje nenurodyta, kieno – ieškovės ar apeliantės pusėje trečiuoju asmenimi, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dalyvavo trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį neteikė, t. y. neidentifikavo savo procesinio intereso bylos baigtimi;

be to, teismas trečiajam asmeniui priteisė per didelę sumą bylinėjimosi išlaidų. Priteista suma neatitinka Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, kadangi atsiliepimas į prašymą dėl Sprendimo už akių peržiūrėjimo yra „kitas dokumentas“, numatytas Rekomendacijų 8.16 punkte, už kurio parengimą rekomenduojama maksimaliai priteisti 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, Rekomendacijų 8.2 punktas), kas 2025 m. III ketv. (kadangi atsiliepimas rengtas 2026 m. I ketv.) sudarė 971,04 Eur (2427,60 Eur x 0,4). Priteisti didesnės sumos advokato pagalbai atlyginti nebuvo pagrindo, o jo nenurodė ir pirmosios instancijos teismas;

be to, Rekomendacijose nurodytos maksimalios rekomenduojamos sumos, o tai reiškia, kad teismai kiekvienu atveju neprivalo priteisti maksimalių rekomenduojamų sumų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Pripažinus, kad trečiajam asmeniui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nebūtų pagrindo priteisti maksimalią rekomenduojamą sumą. Bendrija byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jai ne tik nebuvo reiškiami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, bet ir teismo procesinis sprendimas, nesvarbu kieno naudai būtų priimtas, neturi įtakos Bendrijos teisėms ir / ar pareigoms. Bendrija atsiliepimo į ieškinį neteikė ir savo procesinio intereso neidentifikavo. Pagrįstumo kriterijų atitiktų 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti suma, todėl bet kuriuo atveju, t. y. ir netenkinus atskirojo skundo kitoje dalyje, nutartis šioje dalyje keistina, sumažinant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą;

prie bylos prašo prijungti papildomus įrodymus, kadangi anksčiau šių įrodymų pateikti nebuvo galimybės. Bylos nagrinėjimas nebuvo atnaujintas ir tik iš nutarties tapo žinoma, kurios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuomone yra reikšmingos sprendimo už akių peržiūrėjimui.

su pareiškimu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad byloje negalėjo būti priimamas teismo sprendimas už akių tenkinant ieškovės ieškinį. Atsakovės pateiktą administravimo sutartį jau yra kartu su ieškiniu pateikusi ieškovė, savininkų sąrašas neturi jokios reikšmės ieškovės reikalavimų pagrįstumui įvertinti. Kita atsakovės pateikta duomenų dalis yra susijusi su vykdymo procesu išieškant iš atsakovės teismo sprendimu priteistą skolą, todėl taip pat nėra susijusi su ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Taigi, prašydama peržiūrėti priimtą sprendimą už akių atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriuos vertinant būtų galima teigti, jog byloje būtų galima priimti kitokį teismo sprendimą;

atsakovė nepateikia savo vertinimo dėl 2022 m. vasario mėn. 18 d. sudarytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties su UAB Vilniaus vandenys. Tuo tarpu pagal sudarytą sutartį atsakovė yra prisiėmusi atsakomybę už vandentiekio ir nuotekų tinklus objekte, už šias priežiūros ir eksploatacijos paslaugas išrašo apmokėjimui sąskaitas pastato naudotojams, deklaruoja viso pastato sunaudoto vandens duomenis UAB Vilniaus vandenys, tvarko ir yra atsakinga už nuotekas. Taigi, atsakovė yra atsakinga už tinklų priežiūrą objekte;

byloje pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1320-432/2014, kurioje taip pat buvo sprendžiamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas užliejus draudėjo patalpas iš atsakovės prisiimtų bendro naudojimo objektų atsakomybės ribų, ir teismo sprendimu ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas, konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės pagrindai dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismo sprendimas turi prejudicinę galią, kadangi dalyvauja tos pačios šalys (draudikui perėjo reikalavimo teisė), nagrinėjamas užliejimas iš bendro naudojimo objekto kanalizacijos, nuotekų vamzdyno. Atsakovė nepateikė duomenų apie pasikeitusią faktinę situaciją dėl atsakovės vykdomos bendro naudojimo objektų priežiūros, taip pat nepateikė ir kitų duomenų, su ieškove nebendradarbiavo;

atsakovė už 2023 m. rugsėjo-spalio mėn. (užliejimas iš bendro kanalizacijos/nuotekų vamzdyno įvyko 2023 m. spalio 19 d.) draudėjui ansambliui Lietuva išrašė sąskaitas už bendros santechnikos priežiūrą. O draudėjo patalpų užliejimas įvyko dėl netinkamai prižiūrimų bendrų santechnikos įrenginių (vamzdynų) priežiūros, dėl ko ir kyla atsakovės civilinė atsakomybė, kadangi atsakovė prižiūri bendrą santechniką, o iš pateikiamų fotonuotraukų, kitų įrodymų byloje yra akivaizdžiai matyti, kad užliejimas įvyko ne iš draudėjo ansamblis Lietuva valdomų patalpų;

padarytos žalos dydis taip pat įrodytas, kadangi ieškovė kompensavo draudėjui padarytus nuostolius dėl užliejimo, išmokėdama 1 765,91 Eur, kai tuo tarpu buvo teikiami pasiūlymai ir didesnei sumai. Atsakovė žalos dydžio neginčijo. Byloje pateiktas ir atliktų darbų aktas, kuriame nurodytos avarijos likvidavimo aplinkybės. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių duomenų, apžiūros aktų, paaiškinimų, kitais leistinais įrodymais nenuginčija ieškovės nurodytų aplinkybių;

atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovė atskirajame skunde vadovaujasi iš esmės naujais argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Taigi, nauji argumentai ir naujos faktinės aplinkybės dėl EPP prisijungimo aplinkybių apeliaciniame procese nenagrinėjami. Atsakovė net neįrodinėja aplinkybių dėl naujų įrodymų prijungimo būtinumo ir sąlygų apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra jokio procesinio pagrindo prijungti naujus įrodymus ir juos vertinti, sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo klausimą. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neneigė faktinės aplinkybės, jog jis yra sukūrusi EPP paskyrą ir sutikusi procesinius dokumentus gauti EPP įteikimo būdu (tuo tarpu, tik atskirajame skunde atsirado nauji argumentai apie tariamai netinkamai įteiktų procesinių dokumentų faktines aplinkybes). Atsakovės EPP paskyra yra aktyvi, nėra pateikti įrodymai, jog buvo prašoma EPP paskyrą panaikinti arba procesinių dokumentų per ją nesiųsti, atsakovė, sukurdama EPP paskyrą, sutiko su taisyklėmis, jog visi procesiniai dokumentai būtų siunčiami per EPP paskyrą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės EPP paskyra yra aktyvi ir atsakovė yra sutikusi gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje, pagrįstai procesinius dokumentus atsakovui įteikė per EPP paskyrą ir toks dokumentų įteikimo būdas yra laikomas tinkamu (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis). Atsakovė neneigia, kad prie EPP paskyros galėjo jungtis ir vėliau prisijungė jo advokatas. Vien tai, kad atsakovė nutarė tariamai nesinaudoti EPP paskyra, nereiškia, kad teismas netinkamai įteikė procesinius dokumentus;

atsakovė atskirąjį skundą dalyje dėl materialinio reikalavimo grindžia taip pat naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos apylinkės teisme. Taip pat atskirasis skundas grindžiamas ir naujais rašytiniais įrodymais, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl atitinkamai nėra jokio procesinio pagrindų jų prijungimui ir vertinimui. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas prijungtų atsakovės naujus rašytinius įrodymus, atitinkami turėtų būti prijungiami ir trečiojo asmens rašytiniai įrodymai;

analizuojant atsakovės procesinius dokumentus, susidaro įspūdis, kad atsakovė save traktuoja tik kaip vienu iš ginčo pastato bendraturčiu ir visiškai nesupranta, kodėl ji šioje byloje buvo kvalifikuojama kaip namo valdytoja. Atsakovė yra faktinis pastato kanalizacijos vamzdyno valdytojas, ieškovė pateikė išsamius argumentus, kodėl atsakovę laikė pastato valdytoja, tačiau dėl šių aplinkybių atsakovė net nepasisako. Todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo;

bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai ir teisėtai. Bylinėjimosi išlaidų dydis atitiko Rekomendacijas. Pabrėžtina, kad advokato teisinė pagalba susideda ne tik iš pačio procesinio dokumento rengimo, bet ir išsamios bylos medžiagos teisinės analizės, aktualios teismų praktikos analizės, kad būtų galima pateikti teismui poziciją kuo labiau atitinkančią ir teismų praktiką ginčo klausimu, komunikacija su klientu – faktinių aplinkybių išsiaiškinimas ir galiausiai pačio procesinio dokumento rengimas. Dėl šių priežasčių, spręstina, kad buvo atlikti būtini ir pagrįsti veiksmai, siekiant ginti trečiojo asmens interesus byloje. Tuo atveju, jeigu būtų mažinamos bylinėjimosi išlaidos, kaip to siekia atsakovė, trečiasis asmuo iš esmės patirtų žalą, kadangi teisėtai ir pagrįstai gindamas savo interesus, trečiasis asmuo prisiimtų dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai neatitiktų bendrųjų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl nėra jokių procesinių pagrindų bylinėjimosi išlaidų mažinimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus: Pastato 3-io aukšto 1979 m. spalio 17 d. redakcijos planą, 2017 m. sausio 10 d. planą. Nurodė, kad šie planai patvirtina, jog pastačius Pastatą, šio 3-io aukšto viduryje esančiose patalpose atskirų WC patalpų nebuvo, WC buvo įrengti Pastato šone, prie vakarinės laiptinės. Tuo tarpu 2017 m. sausio 10 d. plane matyti, kad buvo įrengtos WC patalpos, 2017 m. sausio 10 d. plane pažymėtos indeksais 3-54 ir 3-55. Atsakovė taip pat prašo fotografiją, iš kurios matyti pažeistos Pastato 2-o aukšto lubos, o palubėje yra horizontaliai nutiestas pilkos spalvos plastikinis nuotekų vamzdis. Atsakovės teigimu, tai patvirtina, kad toks vamzdis įrengtas prieš kelis – keliolika metų, kadangi Pastato statybos metu tokios statybinės medžiagos bei ventiliacijos ortakiai nebuvo naudojami. Prašo prie bylos prijungti ir vaizdo įrašą, patvirtinantį, jog apeliantės vadovui nepavyksta prisijungti prie apeliantės EPP paskyros, kadangi langai nėra aktyvūs.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, tai, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų nagrinėjamam klausimui apeliacinės instancijos teisme spręsti, sprendžia neprijungti prie bylos naujai pateiktų rašytinių įrodymų (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

27. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškovės ieškinį, priėmė 2025 m. spalio 6 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino.

28. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei

29. Sąlygos, kurioms esant teismas gali priimti sprendimą už akių, nustatytos CPK 285 straipsnyje.

Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

30. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo 2025 m. rugsėjo 12 d. išsiuntė atsakovei per EPP (pranešime ir pastabose nurodyta, kad siunčiame per EPP). Teismo pranešime atsakovei buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi teismo pranešimas atsakovei turėjo būti įteiktas 2025 m. rugsėjo 15 d., o 14 dienų terminas suėjo 2025 m. rugsėjo 29 d. (ši diena ir turėjo būti paskutinė atsiliepimo pateikimo diena). Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, o ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi prašymą priimti sprendimą už akių, todėl teismas 2025 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą už akių.

31. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO civilinės bylos kortelėje priimto sprendimo už akių įsiteisėjimas nurodytas 2025 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 21 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą. Atsakovė 2025 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad teismo siųstų procesinių dokumentų nebuvo gavusi, o apie teismo priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2025 m. gruodžio 18 d. gavusi elektroninio pašto adresu antstolės 2025 m. gruodžio 17 d. raginimą įvykdyti sprendimą.

32. Pagal CPK 175¹ straipsnio 1 dalį be CPK, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones.

33. Pagal Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas).

34. Pagal Aprašo 24 punktą, jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti kitiems proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, gauti procesiniai dokumentai yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje.

35. Pagal Aprašo 25 punktą naudojimosi LITEKO VEP posistemiu, taip pat procesinių dokumentų teikimo per LITEKO ir Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos integracinę sąsają sąlygas ir tvarką nustato Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus tvirtinamos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės. Pagal Taisyklių 34 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

36. Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra juridinis asmuo, kuris pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau ji buvo sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju ir pateikusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje, o teismo sprendimo už akių priėmimo metu nebuvo deaktyvavusi savo LITEKO VEP posistemio paskyros. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekyla, ja rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, ir ieškovė. Taigi, pagal Taisyklių 34 punkto nuostatas atsakovė, būdama pateikusi galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose ji dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Tačiau esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, kad nagrinėjamos bylos iškėlimą inicijavo ne atsakovė, o ieškovė.

37. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Taisyklių 34 punkte įtvirtinta adresato pareiga naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu, yra taikoma tada, kai adresatas jau žino apie pradėtą procesą ir jame dalyvauja. Todėl teismas turi pareigą informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019 22-23 punktai).

38. Nors Taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje, tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, savaime nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą.

39. Toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja ne tik minėtų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame – teismo pastaba), nagrinėjimo teismuose proceso metu, bet ir teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas informuojant apie prasidėjusį procesą.

40. Savo ruožtu, nagrinėjamu atveju, kaip minėta (ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas tiek priimdamas sprendimą už akių, tiek ir spręsdamas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), atsakovė apie prasidėjusią bylą informuota tik per EPP, nustačius, kad atsakovė turi aktyvią paskyrą ir jos nėra deaktyvavusi, tačiau, kaip nurodyta aukščiau minėtoje teismų praktikoje, tokiu būdu dokumentai įteikti formaliai, neatliekant papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti apeliantės žinojimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, t. y. nebuvo dokumentai išsiųsti teismui žinomu juridinio asmens buveinės adresu, nebuvo bandoma apeliantės informuoti apie civilinės bylos iškėlimą el. (duomenys neskelbtini) atitinkamais duomenimis iš teismų informacinės sistemos LITEKO apie nagrinėjamose civilinėse bylose nurodytus atsakovės duomenis (nors tai tiesiogiai ir nėra įtvirtinta proceso teisės normose, tačiau toks būdas galėtų būti naudojamas įgyvendinant teismo pareigą informuoti apie prasidėjusį procesą). Be to, pastebėtina, kad ir atsakovė, nesutikdama su teismo konstatuotu tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teismui nurodė, jog EPP sistema nesinaudoja po vadovo pasikeitimo 2023 m., kas iš esmės patvirtina aplinkybę, jog procesiniai dokumentai laikyti įteiktais tinkamai remiantis vien tik formaliu reglamentavimu. Taigi, formalus procesinių dokumentų išsiuntimas per EPP sistemą, remiantis tik formalia prielaida, kad apeliantė yra EPP vartotoja ir anksčiau naudojosi šia paskyra, nelaikytinas tinkamu siekiu užtikrinti atsakovės dalyvavimą teismo procese ir įgyvendinta aplinkybe būti išklausytai. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje remiasi šia aplinkybe, kaip atleidžiančia teismą nuo pareigos įsitikinti tinkamu dokumentų įteikimu atsakovei nagrinėjamoje byloje.

41. Nors trečiasis asmuo pastato, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrija ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodo teismų praktiką, kuria remdamasi teigia, jog procesinių dokumentų įteikimas per aktyvią EPP paskyrą laikomas tinkamu įteikimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nurodoma teismų praktika, neturi pagrindo šia praktika vadovautis. Trečiojo asmens nurodomoje Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1399-653/2025 buvo nustatytas dalyvavusios byloje atsakovės pasyvus elgesys, atsakovė aktyviai naudojosi EPP paskyra kitose civilinėse byloje ir pati pripažino, jog dėl žmogiškos klaidos nepastebėjo siųstų dokumentų. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė remiasi apskritai kitais argumentais, be to, atsakovė paskyra nesinaudoja nuo 2023 m., kas objektyviai apsunkina galimybę būti informuotai apie naują prasidėjusį procesą. Tuo tarpu nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. e2-273-467/2025 buvo sprendžiamas procesinių dokumentų įteikimo bankroto byloje buvusiam vadovui klausimas ir buvo konstatuotas jo, kaip buvusio įmonės vadovo žinojimas apie pradėtą teisminį nemokumo (bankroto) bylos procesą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju esminę aplinkybę sudaro tai, kad atsakovei apskritai nebuvo žinoma apie pradėtą civilinį procesą ir ji be procesinių dokumentų (ieškinio, teismo pranešimo) gavimo apskritai apie jį nežinojo (sužinojo tik gavusi dokumentus iš antstolio apie pradėtą vykdymo procesą). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujamasi ne bet kokia teismų praktika, o ta, kuri artimiausia nagrinėjamai faktinei situacijai, taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas remiasi šioje byloje minima teismų praktika ir joje pateikiamais aktualiais išaiškinimais.

42. Bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė dėl pasyvaus elgesio nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nustačius netinkamą procesinių dokumentų įteikimą atsakovei, pagal CPK 285 straipsnio nuostatas, nagrinėjamoje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu.

Dėl atsakovės pateiktų duomenų ir argumentų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

43. Atsakovė atskiruoju skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Įrodinėja nepagrįstai nustatytą atsakovės civilinę atsakomybę dėl įvykusios avarijos ir dėl to padarytos žalos, remdamasi tuo, kad ieškovė nepagrindė atsakovės atsakomybės už įvykusį patalpų apliejimą, kad neteisingai nustatyta įvykusio vandentiekio avarijos vieta, t. y. kad avarija įvyko bendrojo naudojimo vamzdyno, už kurio eksploataciją atsakinga atsakovė, dalyje, o sprendęs dėl atsakovės atsakomybės teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais.

44. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).

45. Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėti, suformuota nuosekli šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

46. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais naujais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025 33–34 punktus).

47. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-21-826/2023, 19 punktas).

48. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovė kaip draudimo paslaugas teikiantis asmuo, atlygino draudėjai dėl užliejimo padarytus nuostolius, todėl įgijo regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą iš ieškovės vertinimu atsakingo asmens – atsakovės. Ieškovės teigimu, užliejimas įvyko iš bendro kanalizacijos/nuotekų vamzdyno, tai įvyko dėl netinkamai prižiūrimų bendrų santechnikos įrenginių (vamzdynų) priežiūros. Kartu su ieškiniu atsakovė pateikė atliktų darbų aktą, duomenis apie tai, kad atsakovė save laiko subjektu, vykdančiu bendro naudojimo objektų priežiūrą Pastate (tiksliau – jo dalyje), kad atsakovė sutarties su UAB “Vilniaus vandenys” pagrindu yra prisiėmusi įsipareigojimus, susijusius su pastato vandentiekiu ir nuotekomis.

49. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 6 d. sprendime už akių, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų tyrimą, laikė, kad nuotekų vamzdyno avarija įvyko bendrojo naudojimo vamzdyno dalyje, už kurio administravimą yra atsakinga atsakovė, kad atsakovė savo pareigas kaip administratorė vykdė netinkamai, todėl konstatavo, kad būtent atsakovė turi atlyginti išmokėjusiai draudimo išmoką ieškovei dėl to patirtą žalą. Tačiau, kaip matyti iš sprendimo už akių motyvuojamosios dalies, faktiškai liko neištirta, ar iš tiesų patalpų užliejimas įvyko bendrojo naudojimo vamzdyno dalyje, ar avarija įvyko vamzdyne, kuris yra patalpų vidinės įrangos dalis, kas iš esmės galėtų turėti esminės reikšmės nustatant subjektą, atsakingą už įvykusį vandentiekio (kanalizacijos) avariją. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė dar 2023 m. gruodžio 14 d. atsakyme ieškovei nurodė, jog atsakovei priklausančios patalpos nesinaudoja draudėjo naudojamu kanalizacijos vamzdynu ir nėra prie jo prijungtos. Taigi, kaip matyti, atsakovei neigiant, jog patalpų užliejimas įvyko ne iš bendro naudojimo vamzdyno, nurodant argumentus, jog prakiuro galimai individualiam naudojimui nutiestas vamzdynas, byloje nėra pašalintos abejonės dėl įvykusios avarijos vietos, o kartu ir priežasties, kas iš tiesų turi teisinės reikšmės atsakovės civilinės atsakomybės klausimui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik ieškovės vertinimu, jog draudėjos patalpos užlietos iš Pastato bendro naudojimo vamzdyno. Taigi, kaip matyti, sprendime už akių nėra nurodyta, kurie duomenys, išskyrus ieškovės argumentus, neginčijamai patvirtina, jog draudėjos patalpos buvo užlietos dėl Pastato bendro naudojimo vamzdyno, t. y. motyvuotai neatskleidė, kurių įrodymų turinys patvirtina ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybes (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

50. Kaip matyti iš atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bei atskirojo skundo argumentų, apskritai ginčijama aplinkybė, jog draudėjos patalpos buvo užlietos dėl Pastato bendrojo nuotekų vamzdyno, minimi Pastato konstrukcijos ypatumai bei išplanavimai (atlikti pertvarkymai), teikiami atitinkami planai, nurodomas ir draudėjos elektroninių laiškų, skirtų ieškovei turinys, kurie kelia pagrįstas abejones dėl įvykusios vandentiekio avarijos vietos ir, kartu, dėl atsakovės civilinės atsakomybės. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas faktines aplinkybes, tačiau, kaip minėta, pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių gali būti ne tik tais atvejais, kai sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus.

51. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra nustatytas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi skundžiama nutartis panaikinama ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų dydžiu, jų paskirstymu, nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

tenkinti atsakovės atskirąjį skundą. Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.