Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus keistuolių teatras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3576-429/2023 pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Vilniaus keistuolių teatras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kaminta“ dėl skolos priteisimo. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 93 132,65 Eur delspinigius, 10,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 622 Eur žyminį mokestį. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. vasario 28 d.

2. Teisme 2025 m. vasario 18 d. buvo gautas atsakovės UAB „Kaminta“ prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3576-429/2023 pateikti, priimti 2025 m. vasario 17 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

3. Atsakovė nurodė, kad ji apie ieškovės ieškinį ir pradėtą nagrinėti bylą nieko nežinojo. Atsakovės darbuotojas nepamatė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) informacijos apie pradėtą naują bylą, nes tuo metu Vilniaus apygardos teisme tarp tų pačių šalių dėl tos pačios sutarties vykdymo buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-824-603/2023. Atsakovės vertinimu, 2023 m. vasario 1 d. ieškovė prašė bylas sujungti, nes suprato, kad jos turi būti nagrinėjamos vienu metu. Atsakovė paaiškino, kad apie sprendimą už akių sužinojo tik gavusi 2024 m. gruodžio 9 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pranešimą Nr. 19R-(AG-901/07-2024) dėl atsiliepimo pateikimo į VšĮ Vilniaus keistuolių teatras skundą dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. spalio 11 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT04, panaikinimo.

4. Atsakovė pažymėjo, kad ją daugiau nei 10 metų visuose teismuose atstovavo tas pats advokatas Rinaldas Viliušis, kurį kaip atstovą ieškinyje nurodė ieškovė. Atsakovės neinformavus apie pradėtą nagrinėti civilinę bylą, neįtraukus į bylą atsakovės atstovo, kuris buvo nurodytas ieškinyje, buvo pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios tinkamą procesinių dokumentų įteikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnis, 123 straipsnis, 124 straipsnis), civilinio proceso principai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies imperatyvi teisės norma, nukrypta nuo teismų praktikos, suformuotos klausimais, susijusiais su procesinių dokumentų įteikimu ir šalies informavimą.

5. Atsakovė vertino, kad teismas turėjo informuoti atsakovę apie pradėtą nagrinėti bylą ir/arba priimtą sprendimą už akių siunčiant informaciją atsakovei registruotu paštu, el. paštu, kurį galima rasti oficialioje atsakovės interneto svetainėje, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registre, paskambinus telefonu, registruotu paštu arba el. paštu siunčiant atsakovės atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui arba kitais atsakovės arba jos atstovų kontaktiniais duomenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovės UAB „Kaminta“ prašymo dėl termino atnaujinimo pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsisakyti priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas 2023 m. vasario 7 d., todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo būti paduotas iki 2023 m. vasario 27 d. įskaitytinai. Atsakovės 2025 m. vasario 17 d. surašytas prašymas dėl termino atnaujinimo ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gautas 2025 m. vasario 18 d. Teismas nustatė, kad atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti per EPP ir yra laikomi įteiktais 2023 m. sausio 12 d., o sprendimas už akių taip pat buvo išsiųstas per EPP ir yra laikomas įteiktu 2023 m. vasario 9 d.

8. Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nuo 2023 m. sausio 12 d. turėjo ir galėjo susipažinti su civilinės bylos medžiaga, tinkamai naudojantis procesinėmis teisėmis per teismo nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, teikti kitus procesinio pobūdžio prašymus, įskaitant reikalauti ilgesnio termino atsiliepimui pateikti.

9. Teismas vertino, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog teismas turėjo išsiųsti atsakovei procesinius dokumentus kitais įstatyme nustatytais būdais yra niekuo nepagrįstos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju – yra EPP vartotoja ir turi aktyvuotą LITEKO VEP posistemio paskyrą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis konkrečioje byloje ir (ar) deaktyvavusi paskyrą. Teismas laikė, kad atsakovė buvo pasyvi ne tik tuo metu, kai gavo ieškinį ir įpareigojimą per 14 dienų pateikti atsiliepimą į jį, tačiau ir 2023 m. vasario 9 d., gavusi sprendimą už akių, neinformavo teismo apie ketinimą dalyvauti procese, dėl ko 2025 m. vasario 3 d. ieškovės prašymu ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Atsakovės pasyvumas lėmė, jog teismo sprendimas įsiteisėjo ir yra vykdytinas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atsakovė (apeliantė) UAB „Kaminta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą pareiškimui pateikti dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3576-429/2023 ir priimti pateikiamą 2025 m. vasario 17 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Dokumentų įteikimo fikcija turėtų būti pripažintas ir dokumentų įteikimas atsakovei per EPP, nes teismas kitais būdais nei ieškinio, nei sprendimo už akių atsakovei nepabandė įteikti ir neįsitikino, kad atsakovei iš tiesų yra žinoma apie jos atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Teisine fikcija grindžiamas procesinių dokumentų įteikimas pripažintinas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

10.2. Atsakovė negalėjo tikėtis, kad jos atžvilgiu bus pareikštas ieškinys, nes tarp šalių tuo metu Vilniaus apygardos teisme jau buvo nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-183-603/2025 dėl ginčo sutarties nevykdymo ir sprendžiama dėl ieškovės VšĮ Vilniaus keistuolių teatras 508 048,93 Eur skolos priteisimo.

10.3. Atsakovė apie sprendimą už akių sužinojo tik gavusi 2024 m. gruodžio 9 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pranešimą Nr. 19R-(AG-901/07-2024) dėl atsiliepimo pateikimo į VšĮ Vilniaus keistuolių teatras skundą dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. spalio 11 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT04, panaikinimo. 2024 m. gruodžio 16 d. atsakovė atsiliepime nurodė, kad pirmą kartą sužinojo apie sprendimą už akių.

10.4. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. Atsakovei tinkamai neįteikus procesinių dokumentų, buvo pažeista atsakovės teisės į teisingą teismą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovės prašymo dėl termino atnaujinimo pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

15. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.

16. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

17. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 7.2 papunktį paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl Taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti per EPP ir yra laikomi įteiktais 2023 m. sausio 12 d., sprendimas už akių buvo išsiųstas per EPP ir yra laikomas įteiktu 2023 m. vasario 9 d. Atsakovė prašymą dėl termino atnaujinimo ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui padavė 2025 m. vasario 17 d. Taigi terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti yra praleistas beveik dvejus metus.

19. Bylos duomenimis, atsakovė yra EPP vartotoja, jos paskyra iki šiol yra aktyvi. Taigi atsakovė autentifikavosi Taisyklių nustatyta tvarka ir toks autentifikavimasis yra laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-467/2025). Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovės EPP paskyra yra aktyvi ir atsakovė yra sutikusi gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje, pagrįstai procesinius dokumentus atsakovei įteikė per EPP paskyrą ir toks dokumentų įteikimo būdas yra laikomas tinkamu (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

20. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek prašyme atnaujinti praleistą terminą, tiek ir atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad siųstų dokumentų atsakovė nepastebėjo dėl žmogiškos klaidos, nes tuo metu dalyvavo kitame teisminiame procese ir gaudavo teismo siųstą informaciją apie kitą nagrinėjamą civilinę bylą. Tokie apelianto nurodyti motyvai ne tik nepateisina apelianto pasyvaus elgesio, bet ir paneigia apeliantės argumentą apie dokumentų įteikimo per EPP būdo fikciją, nes dokumentai apeliantei buvo įteikiami kitoje byloje tuo pačiu būdu. Kaip teisiškai nepagrįstas atmestinas ir atsakovės argumentas, kad teismas dokumentus turėjo siųsti registruotu paštu, ieškinyje nurodytam atsakovės atstovui ar informuoti atsakovę apie pradėtą civilinę bylą ir priimtą sprendimą įstatyme neįtvirtintais būdais – el. paštu ar informuojant atsakovę telefonu. Įvertinus minėtą procesinių dokumentų įteikimo teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad kitų įteikimo būdų taikymas šiuo atveju būtų perteklinis. Be to, nei po procesinių dokumentų įteikimo, nei po sprendimo už akių įteikimo, atsakovas nepranešė teismui, nepatvirtino ir nepagrindė, kad šioje konkrečioje byloje jį atstovauja advokatas.

21. Apeliantė teigia, kad ieškinio pareiškimas jai buvo netikėtas, nes Vilniaus apygardos tesime tarp šalių nagrinėjamas ginčas kitoje byloje (e2-183-603/2025). Tačiau, LITEKO duomenimis, būtent minėtoje byloje viešoji įstaiga „Vilniaus keistuolių teatras“ teikė priešieškinį UAB „Kaminta“ su analogišku reikalavimu dėl delspinigių priteisimo; 2022 m. gruodžio 13 d. teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti priešieškinį, atsižvelgus ir į tai, kad kita šalis nesutiko dėl priešieškinio priėmimo šioje byloje. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo manyti, jog apeliantas negalėjo tikėtis, kad ieškovas kitoje byloje įgyvendins savo teisę pareikšti ieškinį.

22. Asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui, tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę šį procesinį veiksmą atlikti. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Praleidęs įstatymo ar teismo nustatytą terminą asmuo turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu jį atnaujinti, kartu nurodydamas priežastis, dėl kurių praleido procesinį terminą, ir atlikdamas procesinį veiksmą, kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3, 4 dalys).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovės darbuotojas nepamatė teismo siųstų procesinių dokumentų, nesuponuoja išvados, kad buvo pažeista atsakovės teisė į teisingą teismą ar, kad atsakovė terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleido dėl svarbių priežasčių. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių sužinojo 2024 m. gruodžio 9 d., tačiau, bylos duomenimis, prašymą dėl termino sprendimo už akių peržiūrėjimui atnaujinimo atsakovė padavė tik 2025 m. vasario 17 d. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovė, realizuodama teisę į teisminę gynybą, šiame ir kituose teisminiuose procesuose atstovaujama profesionalaus atstovavimo, turėjo operatyviai kreiptis su prašymu dėl ženkliai praleisto termino atnaujinimo, o procesinio termino praleidimo pasekmės atsakovei turėjo būti žinomos (CPK 185 straipsnis).

24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

25. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio termino atnaujinimo klausimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.