Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

A. D. S. nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: 2026 m. balandžio 11 d., apie 3.00 val., būdamas klube „Rumor“, esančiame Vilniaus g. 28, Vilniuje, tualeto patalpose žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam K. V. į veido sritį, pataikydamas į apatinę lūpą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam K. V. fizinį skausmą ir padarė gleivinės kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje bei žaizdą apatinės lūpos raudonyje ir gleivinėje, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Tokiais savo veiksmais A. D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad fizinis smurtas jam nėra toleruotinas dalykas, kadangi yra užaugęs psichologų ir psichoterapeutų šeimoje, visus konfliktus sprendžia pokalbiu. Tokia situacija susiklostė pirmą kartą. Smūgio sudavimo nepateisina, atsakomybės nevengia, bet mano, kad kontekstas yra svarbus. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą gyvenime, jie buvo klubo tualete. Buvo pavartojęs alkoholio, tačiau negali įvardinti kiek – tiek, kiek „pripūtė“. Tualete kalbėjosi su merginomis, kadangi jos pasakė, kad joms bloga, jis joms patarė įsigyti vaistų visą naktį dirbančioje vaistinėje Mindaugo „Maxima“ parduotuvėje. Tada jis pamatė vaikiną, einantį į tualetą, šis jam pasakė penkis žodžius, iš kurių du buvo ganėtinai stiprūs keiksmažodžiai. Tai nepateisina jo veiksmų, reikėjo kalbėtis, bet tokiems veiksmams įtakos galėjo turėti aplinka: buvo tualete, mažoje patalpoje, bendravo su merginomis, todėl taip sureagavo. Alkoholis taip pat turėjo įtakos, nes negalėtų pagalvoti, kad taip pasielgtų būdamas blaivus. Kitą dieną ir su šeima analizavo, kaip toks įvykis galėjo įvykti. Trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į lūpą. Nesitaikė, tai įvyko spontaniškai ir labai greitai. Tuo metu jis nežinojo, kad sužalojo nukentėjusįjį. Gal nukentėjusysis susiėmė už veido, vėliau jis gal kažkiek matė kraujo ant jo rūbų. Sudavus smūgį nukentėjusysis nuėjo pas savo draugus, o jis – pas savo. Savo draugams pasakė, kad išeina. Jie pasimetė laiptinėje, jis nesuprato, kas vyksta, todėl išėjo į lauką. Jį pakvietė apsaugos darbuotojas. Vėliau atvažiavo policija. Iš pradžių nukentėjusysis kaip ir sakė, kad nereikia greitosios medicinos pagalbos, bet K. S. pažiūrėjo, kad galbūt reikės siūti, todėl greitoji medicinos pagalba atvažiavo. Jis mažiausiai penkis kartus nukentėjusiojo paklausė „ką tu man sakei, kai ateidinėjai link manęs?“ ir nukentėjusysis patvirtino, kad sakė tuos žodžius, t. y. „necenzūrinis žodis nuo tų panų“. Nukentėjusysis tuos pačius žodžius pakartojo ir K. S., kai ji priėjo pasižiūrėti, kas jam yra, ir jie kalbėjosi. Kai atvažiavo policija, jis prie jų nukentėjusiojo paklausė „ar tu taip sakei?“, vėliau, kai kalbėjo su tyrėja, ji patvirtino, kad minėti žodžiai yra įraše. Vakaro pabaigoje jis suprato, kad blogai pasielgė, kad neturėjo taip spręsti konflikto, savo noru nuėjo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusysis, ir jo atsiprašė. Kai jį pakvietė tyrėja, jis davė parodymus ir paprašė nukentėjusiojo telefono numerio. Tą pačią dieną, kai gavo telefono numerį, jie žinutėmis susitarė susiskambinti, jis pasiūlė kompensuoti 700 Eur ir visas Valstybinės ligonių kasos ir Sodros išlaidas. Nukentėjusysis nesutiko. Tyrėjai atsiuntus Valstybinės ligonių kasos ir Sodros išlaidas, jis tą pačią dieną jas apmokėjo. Siūlo kompensuoti nukentėjusiajam 700 Eur neturtinės žalos, nes pats turėjo įvykį, kai susilaužė raktikaulį, turi 8 varžtų plokštelę, iš statybų įmonės už šį sužalojimą gavo 5 000 Eur, todėl „pasvėrė“ tiek savo, tiek nukentėjusiojo sužalojimų rimtumą. Pripažįsta, kad sukėlė nukentėjusiajam sužalojimus. Jeigu žmogus patyrė turtinę žalą dėl šio įvykio, sutinka, kad reikia ją atlyginti. Žalos iki šiol neatlygino tik todėl, kad su nukentėjusiuoju nepavyko susitarti, o prokuroras nurodė, kad pervesti pinigus į teismo depozitinę sąskaitą nėra galimybės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

Kaltinamasis A. D. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2026 m. balandžio 11 d. į nurodytą klubą jis atvyko su savo drauge ir kitais draugais. Jie visi šoko. Jis nuėjo į tualeto patalpas, kur pamatė dvi merginas, visi laukė eilės į tualetą. Jie persimetė keliais žodžiais ir jis nuėjo į tualetą, o kur nuėjo merginos – nežino. Po kiek laiko jis vėl nuėjo į tualetą ir, išeidamas iš jo į bendras tualeto patalpas, pamatė tas pačias merginas, galimai joms buvo bloga, nes jos buvo pasilenkusios prie kriauklės ir gėrė vandenį, sakė, kad joms bloga, bet buvo labai linksmos ir juokėsi. Kiek prisimena, jie kalbėjo apie tai, kad joms reikia vaistų, jis pasakė, kad turėtų dirbti vaistinė, esanti Mindaugo gatvėje, Vilniuje. Tada iš klubo salės pro duris įėjo vaikinas, kuris pasakė „necenzūrinis žodis nuo tų panų“. Po šių žodžių vaikinas priėjo prie jo ir kažkuriuo momentu jis dešinės rankos kumščiu trenkė vaikinui, pataikė į veido sritį, galimai į lūpą. Vaikinas po suduoto smūgio išėjo link savo draugų, o jis išėjo pastarajam iš paskos pas savo draugus. Dalis jo draugų išėjo į lauką, jis ėjo ieškoti jų. Nusileido to vaikino draugai, jie pradėjo kalbėtis, bandė išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Tai buvo pirmas kartas, kai jis kažkam sudavė, buvo nemažai išgėręs, jam išgėrusiam atrodė, kad yra įspaustas tualeto patalpose, vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs, kalbėjo nemandagiai, dėl to tokia buvo jo reakcija. Viskas įvyko spontaniškai, tikrai neturėjo jokio tikslo kažką žaloti, bet taip susiklostė situacija ir jis sudavė. Dėl to, ką padarė, labai gailisi, tikrai nenorėjo sužaloti šio vaikino, tą patį vakarą jo atsiprašė. Apmokėjo Valstybinės ligonių kasos bei Sodros išlaidas. Su nukentėjusiuoju bendravo telefonu, siūlė jam 700 Eur, tačiau nukentėjusysis liko prie savo prašomos sumos, su kuria jis nesutinka (t. 1, b. l. 157–161).

Nukentėjusysis K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. balandžio 10 d., apie 2.40 val., su draugais buvo atėjęs į barą „Rumor“. Būdamas bare jis vienas nuėjo į tualetą. Priėjęs prie tualeto patalpos patikrino duris, tualetai buvo užrakinti, viduje buvo žmonės. Kažkuriuo metu vienas iš asmenų išėjo iš tualeto ir priėjęs prie jo agresyviai pasakė „kas yra?“. Jis vyrui atsakė, kad tikrino, ar tualetai užrakinti. Šis paklausė „o tai kiek kartų?“. Jis atsakė, kad tiesiog tikrino ir viskas. Tas asmuo pasišalino. Jis nuėjo į tualetą, išėjęs nuėjo nusiplauti rankas. Plaudamas rankas pastebėjo, kad tas pats asmuo buvo priėjęs prie dviejų panelių, kurių jis nepažįsta, ir iš neverbalinio bendravimo suprato, kad panelės jaučia diskomfortą. Kadangi tarp jo ir vienos panelės buvo akių kontaktas, iš kurio jis suprato, kad joms galimai reikia pagalbos, jis priėjo prie to asmens ir pasakė, kad atsitrauktų nuo panelių. Vaikinas reagavo agresyviai, pradėjo artėti prie jo, tuomet jis vėl grubiai pasakė pasitraukti nuo tų panelių ir vaikinas abiem rankomis jį pastūmė bei dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į lūpos sritį. Savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, lūpa ėmė kraujuoti. 10 balų skalėje skausmą vertina 8–9 balais. Po smūgio jis nuėjo pas savo draugus. Jo mergina, pamačiusi jį, iš karto nuėjo ieškoti to vyro, kuris jam trenkė, o draugai apžiūrėjo, ar viskas tvarkoje. Jis nuėjo ieškoti savo merginos. Ją rado prie DJ pulto, kur buvo ir tas vyras. Jo mergina buvo supykusi, prašė to vyro, kad šis pateiktų savo duomenis, sakė, kad bus iškviesta policija, tačiau vyras pradėjo teisintis ir elgėsi agresyviai. Kiek žino, vienas iš jo draugų iškvietė policiją. Vyras jo draugei pasakė savo vardą ir pavardę – A. D. S.. Po kurio laiko atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, prie pokalbio prisijungė ir klubo administracija. Jie peržiūrėjo vaizdo įrašus ir policijai pasakė, kaip viskas buvo. Buvo patikrintas jo ir vyro, kuri jam sudavė, blaivumas, jis „pripūtė“ apie 0,8 prom., o vyras, jeigu neklysta – 1,12 prom. Iš pradžių jis greitosios medicinos pagalbos atsisakė, bet kai nustojo kraujuoti, jam pasakė, kad yra praskelta lūpa ir galimai reikia siūti. Tada greitosios medicinos pagalbos brigadą iškvietė policijos pareigūnai. Jį išvežė į Žalgirio kliniką, ten susiuvo lūpą, padarė panoraminę rentgeno nuotrauką. Į savo šeimos gydytoją kreipėsi 2026 m. balandžio 13 d. ir nuo tos dienos buvo nedarbingas. Iš viso buvo nedarbingas 2 savaites, nes nutrūko siūlai, dar kartą kreipėsi į chirurgą, jam išvalė pūlius, išrašė antibiotikus, po antro karto viskas sugijo. 2026 m. balandžio 23 d. jam paskambino A. D. S. ir pokalbio metu bandė „nuderėti“ civilinio ieškinio sumą, bet jis nesutiko. Jam siūlė 700 Eur ir Valstybinės ligonių kasos bei Sodros išlaidų padengimą. Jeigu jam pasiūlytų 4 000 Eur, jis sutiktų. A. D. S., kai jam skambino, jo neatsiprašė, jis norėtų, kad jo atsiprašytų (t. 1, b. l. 100–108).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. balandžio 10 d., apie 3.00 val., su draugais nuėjo į klubą „Rumor“. K. V. ir dar vienas draugas pirmieji pasikabino striukes ir nuėjo į tualetą. Šiame klube spėjo pabūti apie 5 min. ir K. V. išėjo iš tualeto kruvina lūpa. Jis įvykio nematė ir negirdėjo. K. V. su jam nepažįstamu vaikinu sukonfliktavo tualeto patalpose prie kriauklių. Po konflikto jie iš tualeto patalpų išėjo į klubo vidų. Pirmas išėjo K. V., o po minutės išėjo tas vaikinas, kuris sudavė K. V.. Apie konfliktą žino iš K. V., nes šis papasakojo, kad kai atėjo į tualeto patalpas, ten stovėjo dvi merginos ir prie jų stovėjo vaikinas, kuris jas šnekino, K. V. paklausė tų merginų, ar tas vaikinas joms netrukdo, jos atsakė, kad trukdo, tada K. V. tam vaikinui pasakė „atsiknisk nuo merginų“, todėl vaikinas rankos krumpliu sudavė K. V. į apatinę lūpą. Kai pamatė, kad K. V. išėjo kruvina lūpa, pradėjo aiškintis, kas atsitiko. K. V. padavė servetėles, kad sustabdytų kraujavimą, K. V. mergina pradėjo klausinėti to vaikino, kuris trenkė, kodėl jis taip padarė, jis atsakė, kad K. V. jį pastūmė, dėl to sudavė jam. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, klubo administratorius, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pasakė, kad K. V. nieko nepastūmė, kad tas vaikinas jam sudavė be priežasties. Jis skambino telefonu numeriu 112, jo klausė, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba, jis pasakė, kad kraujavimas sustabdytas, todėl nereikia. Vėliau jam paskambino pasitikslinti, ar tikrai nereikia pagalbos, K. V. patikino, kad nereikia. Kai žaizda nustojo kraujuoti ir jis patraukė servetėlę nuo lūpos, pamatė, kad jam yra prakirsta lūpa ir policijos pareigūnai patys iškvietė greitąją medicinos pagalbą. K. V. išvežė į ligoninę. Tas vaikinas, kuris sudavė K. V., norėjo pasišalinti iš klubo ir nenorėjo, kad būtų kviečiama policija, nemandagiai kalbėjo su aplinkiniais ir su policijos pareigūnais (t. 1, b. l. 94–96).

Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. balandžio 11 d., apie 3.00 val., atėjo į klubą „Rumor“, Vilniaus g. 28, Vilniuje. K. V. užsimanė nueiti į tualetą, o jie liko jo laukti užlipę laiptais salėje. Į tualetą jis nuėjo vienas, bet po to pastebėjo, kad ten nuėjo dar vienas draugas. Pamatė, kad iš tualeto K. V. grįžta kruvinas, jo veidas, ranka, megztinis buvo ištepti krauju. Ji pradėjo klausinėti, kas atsitiko, jis parodė ranka į vyrą, kuris išėjo paskui jį iš tualeto. Ji pradėjo klausinėti to vyro, kas atsitiko, kodėl jis trenkė, pastarasis nieko neatsakė. Ji reikalavo kviesti policiją, o tas vyras, kuris trenkė K. V., norėjo vilktis striukę, nenorėjo, kad ji kviestų policiją. Apsaugos darbuotojai išvedė jį į lauką. Kas iškvietė policiją, ji nežino, bet policija atvažiavo, bandė viską išsiaiškinti, prašė klubo administracijos vaizdo įrašų. Policijos pareigūnai paklausė, ar reikia medikų, ji atsakė, kad reikia, nes vaikino lūpa buvo praskelta, reikėjo siūti. Tas vyras, kuris sudavė jos vaikinui, toliau grasino, sakė, kad neužteks pinigų advokatams su juo teistis. Atvažiavę medikai išsivežė K. V. į ligoninę, susiuvo lūpą ir paleido namo tolesniam gydymui (t. 1, b. l. 90–92).

2026 m. balandžio 11 d. pareiškimas, kuriame K. V. nurodė, kad 2026 m. balandžio 11 d., apie 3.00 val., Vilniaus g. 28, Vilnius, „Rumor“ klube jam nepažįstamas asmuo žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 9–14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialisto 2026 m. balandžio 11 d. tarnybinis pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2026 m. balandžio 11 d. 3.19 val. gautas pranešimas, kad klube susimušė du asmenys, vienam praskelta lūpa, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko naktinio klubo „Rumor“ apsaugos darbuotojas V. N. (V. N.). Paaiškėjo, kad įvykus žodiniam konfliktui tarp A. D. S., kuriam nustatytas 1,18 prom. neblaivumas, ir K. V., kuriam nustatytas 0,82 prom. neblaivumas, A. D. S. kelis kartus pastūmė K. V. ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam į lūpą, prakirto apatinę lūpą. Greitoji medicinos pagalba išvežė K. V. į Žalgirio kliniką susiūti lūpą. A. D. S. dešinės rankos krumpliai buvo ištepti raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju (t. 1, b. l. 30).

2026 m. balandžio 13–14 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92478790481, skambu io prad ia- 2026-04-11 03_10_44“, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo ir BPC operatoriaus. Iš garso įrašo girdėti, kaip pranešėjas nurodo, kad prie „Rumor“ klubo, Vilniuje, vyras trenkė kitam vyrui į veidą, stipriai kraujuoja lūpa, reikia policijos, nes tas vyras yra agresyvus, „kabinėjasi“ prie kito asmens. Pranešėjo teigimu, muštynės lyg ir baigėsi, apsaugos darbuotojai visus nuramino, bet abu asmenys yra konfliktuojantys (t. 1, b. l. 19–20).

2025 m. balandžio 14 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašas, pavadinimu „export-axawq“, iš kurio matyti kavinė–klubas, prie kurio yra daug žmonių. Prie atvykusių policijos pareigūnų prieina vyras tamsiais drabužiais (toliau – vyras1) ir nuveda pareigūnus prie kavinės. Vyras1 prieina prie grupės jaunuolių ir parodo pareigūnams jauną vyrą, vilkintį tamsios spalvos striukę, baltos spalvos džemperį ir baltos spalvos kelnes (toliau – vyras2). Šalia stovi ilgaplaukė mergina, vilkinti šviesios spalvos megztinį su juodos spalvos dryžiais ir aptemtas juodos spalvos kelnes (toliau – mergina1). Šalia jos, dešinėje, ištiesęs kruviną ranką, stovi dar vienas jaunas vyras su tamsiai žalios spalvos striuke ir tamsiais mėlynos spalvos džinsais (toliau – vyras3). Pareigūnas prašo papasakoti, kas įvyko. Pirmas pradeda kalbėti vyras1: „Pakvietėm, kad įvyko muštynės. Šitą vyrą (vyrą2) pamačiau kraujuojantį, o, kaip pasakė, šitas vyras (vyras3) sumušė“. Pareigūnas klausia vyro1, ar matė muštynes, vyras1 atsako, kad nematė. Pareigūnas klausia vyro3, ar turi kažką pasakyti. Vyras3 atsako: „Buvo dvi panelės, su kuriomis aš kalbėjausi, kurių, kaip suprantu, nepažįsta tas žmogus (rodo į vyrą2). Aš kalbėjau su joms. Jos bandė vemti į kriauklę, sakė „mums bloga“. Aš pasakiau, kad galite nuvažiuoti į Mindaugo „Maxima“, ten dirba vaistinė, galite nuvažiuoti ten ir nusipirkti „angliukų“. Prieina vyras2 ir sako man „necenzūrinis žodis nuo jų““. Girdima, kad kažkas iš vyrų sako, kad vyras3 pastūmė ir trenkė vyrui2, kad yra filmuota medžiaga. Pareigūnas prieina prie vyro2 ir paklausia, ar jis blaivus. Į pareigūno klausimą, kiek vyras2 šiandien vartojo alkoholio, už jį atsako mergina1, kad 3 kokteilius ir porą „šotų“. Pareigūnas nusiveda vyrą3 prie tarnybinio automobilio ir prašo pasakyti savo asmens duomenis (A. D. S.). Tikrinamas vyro3 blaivumas. Alkotesteris parodo 1,18 prom. Tikrinamas ir kitų dalyvių blaivumas. Alkotesteris parodo 0,82 prom. (t. 1, b. l. 21–22).

2026 m. balandžio 15 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas klubo „Rumor“ vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „WC_Rumor_Rumor_20260411025601_20260411031358_606457420“ (2026-04-11 Sat 02:56:00). Dešinės pusės apačioje yra užrašas „WC“. Vaizdo įraše matomos patalpos – tualetas. Prie kriauklių stovi dvi merginos: ilgaplaukė mergina (toliau – mergina1) vilki tamsius drabužius, kita mergina (toliau – mergina2) vilki raudonos spalvos marškinius ir juodos spalvos sijoną. Prie jų stovi aukštas jaunas vyras (toliau – vyras1), vilkintis tamsios spalvos drabužius. Jie kalbasi ir juokiasi. Vyras1 kažką pasakoja merginoms. „03.00.17“ vaizdo kameros laiku į tualetą įeina baltaplaukis vaikinas (toliau – vyras2), vilkintis tamsios spalvos švarką, baltos spalvos megztinį aukštu kaklu, baltos spalvos kelnes. Jis atsistoja prie kriauklės ir plauna rankas, klauso, ką su merginomis kalba vyras1. Po to prieina prie džiovyklės, kuri yra arčiau vyro1, ir pradeda jam kažką sakyti. Vyras1 pradeda jį stumti. Iš pradžių pastumia lengvai, paskui – stipriau, o, galiausiai, trenkia dešinės rankos kumščiu (kažkur į veido sritį). Tai įvyksta „03.01.09“ vaizdo kameros laiku. Matomas į viršų pakeltas kumštis, bet nematyti, ar smogia antrą kartą (t. 1, b. l. 23–24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2026 m. balandžio 13 d. specialisto išvada Nr. G 1193/2026(01), kurioje nurodyta, kad K. V. padaryta gleivinės kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir žaizda apatinės lūpos raudonyje ir gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai 2026 m. balandžio 11 d., kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad jų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 28–29).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai ši veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu arba fiziniu skausmu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas arba fizinis skausmas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. D. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto su K. V. metu dešinės rankos kumščiu K. V. sudavė vieną smūgį į veido sritį, pataikydamas į apatinę lūpą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam K. V. fizinį skausmą ir padarė gleivinės kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje bei žaizdą apatinės lūpos raudonyje ir gleivinėje, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamasis A. D. S. baudžiamojo proceso metu nurodė, kad klubo tualete kalbėjosi su dviem merginomis, o iš tualeto kabinos išėjęs K. V. jam grubiai ir vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė pasitraukti nuo šių merginų, todėl jis, jausdamasis įsipraustas mažoje tualeto patalpoje, jausdamas grėsmę, būdamas neblaivus, sureagavo netinkamai – vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė K. V. į lūpą. Apklaustas nukentėjusysis patvirtino, kad jis A. D. S. pasakė trauktis nuo merginų, nes šios jam davė suprasti, kad jaučiasi nemaloniai bendraudamos su kaltinamuoju, o šis jam trenkė į veido sritį ir prakirto lūpą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, kurį įvertino 8–9 balais iš 10. Savo pareiškime nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jam nepažįstamas asmuo žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Policijos pareigūnams K. V. paaiškino iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Liudytojas A. V. patvirtino, kad jo draugas K. V. klube nuėjo į tualetą, o po kelių minučių išėjo kruvina lūpa. Nukentėjusiojo mergina liudytoja D. V. nurodė analogiškas aplinkybes, papildydama, kad K. V. veidas, ranka ir megztinis buvo ištepti krauju. Pokalbio su BPC turinys patvirtina apklaustų asmenų duotus parodymus, t. y. pranešėjas kvietė pagalbą, nes tarp dviejų asmenų įvyko muštynės, vienam iš asmenų yra praskelta lūpa, kuri stipriai kraujuoja. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos tarnybiniame pranešime ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose. Klubo „Rumor“ vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašas patvirtina vykusio konflikto eigą ir smūgio nukentėjusiajam sudavimo faktą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. D. S. savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, o specialisto išvada patvirtina, kad K. V. mažiausiai vienu trauminiu poveikiu buvo padaryta gleivinės kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir žaizda apatinės lūpos raudonyje ir gleivinėje ir šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. D. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad A. D. S. jam inkriminuotą smūgį į veido sritį sudavė ne atsitiktinai, o sąmoningai, reaguojant į nukentėjusiojo išsakytus žodžius ir suprantant, kad tokiais veiksmais gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ar jam sukeltas fizinis skausmas, ir šių padarinių siekiant, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gautas kaltinamojo sugyventinės K. S. prašymas atleisti A. D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos atsakomybei. To paties teismo prašė ir kaltinamasis.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip pats pripažino, tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl šios nusikalstamos veikos padarytą žalą asmuo iš dalies yra atlyginęs, teisiamojo posėdžio metu teigė, jog yra pasiruošęs atlyginti ir pagrįstą nukentėjusiojo patirtą žalą, ikiteisminio tyrimo metu siekė nukentėjusiajam sumokėti 700 Eur jo patirtai žalai atlyginti, tačiau pastarasis su tokia suma nesutiko, todėl šis klausimas liko neišspręstas. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis atlygins K. V. priteistą turtinę ir neturinę žalą. Be kita ko, būtina įvertinti ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. A. D. S. gyvena su ilgamete sugyventine, su kuria augina bendrą mažametį vaiką, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, yra aukštojo išsilavinimo. 2026 m. gegužės 18 d. duomenimis, per pastaruosius 5 metus jis administracinėn atsakomybėn trauktas 22 kartus, visos paskirtos baudos yra sumokėtos, praeityje neteistas. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog ši veika buvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors asmens baustumas administracine tvarka vertinamas neigiamai, tačiau tai šiuo konkrečiu atveju neužkerta kelio taikyti laidavimo institutą.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti K. S., kuri yra kaltinamojo sugyventinė. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš K. S. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad juos sieja itin artimas ryšys, jie kalbasi apie savo išgyvenimus, diskutuoja įvairiomis gyvenimo temomis. Kartu kaip šeima asmenys gyvena jau 6 metus, kartu dirba, augina 4 metų vaiką, rūpinasi buitimi, skirstosi visomis pareigomis. Apie įvykį K. S. sužinojo įvykio vietoje, nes kartu su kaltinamuoju buvo klube. Ji nepateisina savo partnerio veiksmų. Jie ilgai kalbėjosi apie šią situaciją, nes, jos teigimu, jam toks elgesys yra visiškai nebūdingas, jis atsakingas ir rūpestingas žmogus. K. S. manymu, kaltinamasis išvadas padarė ir tai daugiau nepasikartos. Galima laiduotoja nurodė, kad ji galės daryti A. D. S. teigiamą įtaką, ji partneriui yra autoritetas, jis jos klauso. Sutiktų už partnerį laiduoti 3 metus. Jei teismas paskirtų sumokėti užstatą, ji su tuo sutiktų. Visos aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad K. S. yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant K. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinę ar neturtinę žalą, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl 115,21 Eur išlaidų už nukentėjusiojo K. V. gydymą atlyginimo. Kaltinamasis D. A. S. šią žalą 2026 m. gegužės 15 d. savanoriškai atlygino. Civilinė ieškovė patvirtino, kad turtinė žala jai yra atlyginta, ir civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV KS) civiliniu ieškiniu prašo iš A. D. S. priteisti 493,75 Eur turtinę žalą. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl 2026 m. balandžio 11 d. patirtų sužalojimų K. V. laikotarpiu nuo 2026 m. balandžio 13 d. iki 2026 m. balandžio 24 d. buvo laikinai nedarbingas ir jam buvo apskaičiuota ir išmokėta 493,75 Eur ligos išmoka.

A. D. S. pateikė UAB „Revolut Bank“ pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad 2026 m. gegužės 15 d. į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos banko sąskaitą buvo pervesta 493,75 Eur suma. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl žala VSDFV KS laikytina atlyginta ir procesas dėl šio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

Dėl nukentėjusiojo K. V. civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 5 000 Eur žalos atlyginimo. Teisme jis civilinį ieškinį patikslino ir prašė priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai ir 428,07 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų A. D. S. neteisėtais veiksmais K. V. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. padaryta gleivinės kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje bei žaizda apatinės lūpos raudonyje ir gleivinėje.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017, Nr. 3K-3-148-248/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo K. V. teismui pateiktų duomenų ir jo paaiškinimų, 428,07 Eur turtinę žalą sudaro jo negautos pajamos, išlaidos medikamentams, kurui ir pavėžėjimo paslaugoms apmokėti, sugadintų drabužių vertė.

Nukentėjusysis teismui pateikė atsiskaitymo lapelį už 2026 m. balandžio mėn., kuriame nurodytos K. V. iš darbdavio gautos pajamos (nagrinėjamu atveju aktualus pagrindinis atlyginimas ir nedarbingumo pašalpa iš įmonės). Iš šio lapelio matyti ir nukentėjusiojo įprastai gaunamas darbo užmokestis – 2 000 Eur, neatskaičius mokesčių, kas reiškia 1 276,39 Eur, atskaičius mokesčius. Taip pat nukentėjusysis pateikė ir savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog VSDF KS 2026 m. balandžio 30 d. jam sumokėjo 390,06 Eur ligos išmoką (tokį išmokos dydį patvirtina ir VSDF KS pateikti duomenys). Apskaičiavus asmens už 2026 m. balandžio mėn. iš darbdavio realiai gautas pajamas (darbo užmokestį (633,81 Eur) ir nedarbingumo pašalpą (129,31 Eur)), pridėjus ligos išmoką, gautą iš VSDF KS (390,06 Eur), gaunama 1 153,18 Eur suma, kas reiškia, kad K. V. už 2026 m. balandžio mėn. gavo 123,21 Eur mažiau nei būtų gavęs įprastai. Šias negautas pajamas teismas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis teismui pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jis 2026 m balandžio 11 d. naudojosi pavėžėjimo paslaugomis „Bolt“ ir už jas sumokėjo 5,45 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad šiomis paslaugomis jis naudojosi vykdamas į gydymo įstaigas. Nors yra pateiktas ir banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis 8,90 Eur sumokėjimo už pavėžėjimo paslaugas faktą, tačiau šios pinigų sumos nukentėjusysis teisme prašė nepriteisti, nes šis atsiskaitymas su įvykiu nesusijęs. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2026 m. balandžio 11 d. 3.20 val. K. V. lankėsi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikoje, todėl teismas pripažįsta, kad šias išlaidas būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, ir 5,45 Eur priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašus ir paaiškinimus, iš kurių matyti, kad 2026 m. balandžio 13 d. jis „Eurovaistinė“ vaistinėje Vilniuje išleido 13,72 Eur, nes pirko burnos skalavimo skystį; 2026 m. balandžio 16 d. „Gintarinė vaistinė“ vaistinėje Vilniuje išleido 9,70 Eur, nes pirko antibiotikus „Amoxicilin“ (tai patvirtina ir byloje esantis UAB „Gintarinė vaistinė“ 2026 m. balandžio 16 d. išdavimo (pardavimo) dokumentas (duomenys neskelbtini)); 2026 m. balandžio 16 d. jis „Eurovaistinė“ vaistinėje Vilniuje išleido 17,18 Eur, nes pirko „Anaftin“ purškalą ir gelį burnos skalavimui ir žaizdos gijimui. Nukentėjusiojo teigimu, purškalus jam rekomendavo medicinos specialistai, juos naudojo lūpos užšaldymui ir dezinfekavimui. Amoksiciliną, kaip matyti iš bylos duomenų, jam 2026 m. balandžio 16 d. paskyrė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Žalgirio klinikos gydytojas odontologas. Dėl šių išlaidų pripažinimo nukentėjusiojo turtine žala ir jos priteisimo iš kaltinamojo ginčas nekilo. Teismas pripažįsta, kad atitinkami medikamentai (antibiotikai, priemonės žaizdoms dezinfekuoti ir gydyti) dėl kaltinamojo neteisėtais veiksmais sukeltų sužalojimų nukentėjusiajam buvo būtini. Šie preparatai įsigyti praėjus kelioms dienoms po nusikalstamos veikos padarymo, po apsilankymų pas medicinos specialistus, prašomos priteisti sumos nėra nepagrįstai didelės, jos sumokėtos vaistinėse, todėl šiuo atveju, nors iš banko sąskaitos išrašų nėra galimybės nustatyti, kokie tiksliai vaistai buvo įsigyti, teismas nukentėjusiojo parodymus laiko patikimais ir šias išlaidas (13,72 Eur, 9,70 Eur ir 17,18 Eur, iš viso 40,60 Eur) pripažįsta būtinomis, protingomis ir pagrįstomis bei jas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, jog 2026 m. balandžio 17 d. „Viada“ degalinėje Vilniuje jis išleido 40,33 Eur ir 2026 m. balandžio 19 d. „Baltic Petroleum“ degalinėje Šilalėje jis išleido 35,32 Eur. Teisiamojo posėdžio metu K. V. paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų jis du kartus važiavo pas savo šeimos gydytoją, kuri yra Šilalėje, jo gimtajame mieste, tačiau turi tik vienos kelionės Vilnius-Šilalė-Vilnius kuro išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl tik šias išlaidas ir prašo priteisti. Kaip matyti, kuras įsigytas praėjus kelioms dienoms po nusikalstamos veikos padarymo, nedarbingumo metu, bylos duomenys patvirtina, kad K. V. šeimos gydytoja dirba UAB „Klinika Giedra“ Šilalėje, prašoma priteisti suma nėra nepagrįstai didelė, todėl teismas nukentėjusiojo parodymus laiko patikimais ir šias išlaidas (40,33 Eur ir 35,32 Eur, iš viso 75,65 Eur) pripažįsta būtinomis, protingomis ir pagrįstomis bei jas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis taip pat teigia, jog jam buvo padaryta 100 Eur turtinė žala, nes nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadinti jo baltas „Zara“ megztinis aukštu kaklu, kurio vertė 50 Eur, ir jo draugės baltas megztinis, kurio vertė 50 Eur, t. y. šie drabužiai buvo ištepti krauju (tai patvirtina nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad šių drabužių vertę nustatė, atsižvelgdamas į panašaus tipo drabužių kainas parduotuvėje, savo megztinį pirko likus pusei metų iki įvykio. Teismas pripažįsta, jog, įvykio metu K. V. kraujuojant iš sužalotos lūpos, tiek jo, tiek jo merginos drabužiai galėjo būti ištepti krauju, tai, kad asmenys įvykio metu dėvėjo šiuos drabužius, ginčas nekilo, tai matyti iš vaizdo įrašų, prašomos priteisti sumos nėra nepagrįstai didelės, todėl nukentėjusiojo parodymai laikomi patikimais ir šias išlaidas (100 Eur už du megztinius) teismas pripažįsta pagrįstomis bei jas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika.

Nukentėjusysis K. V. prašo atlyginti 4 000 Eur neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje K. V. nurodo, kad po įvykio jaučia stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, pablogėjo jo emocinė savijauta, neteko svorio. Teisme nukentėjusysis išsamiai paaiškino, kad po įvykio jam atsirado baimė lankytis socialinėse erdvėse, būti tarp žmonių. K. V. teigimu, buvo pakenkta jo reputacijai, nes dirba draudimo kompanijos „Compensa“ duomenų analitiku, turi daug susitikimų, pirmą savaitę jam buvo sunku kalbėti, todėl dirbti negalėjo, net po kelių savaičių grįžus į darbą jautė įtampą, nes reikėjo pranešti, kas atsitiko, buvo gėda. Sužalojimas buvo matomas, tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl buvo gėda rodytis viešumoje ir darbe, turėjo visiems aiškinti, kas nutiko. Burnos sritis buvo patinusi, mėlyna, viduje buvo kraujosruvos, o išorėje matėsi, kad lūpa praskelta. Dėl įvykio buvo nedarbingas 2 savaites. Pirmą savaitę negalėjo valgyti, valgė tik per šiaudelį, viską dar labiau apsunkino jo turima liga – cukrinis diabetas, dėl ko žaizdos gijo gana ilgai. Be to, jis negali valgyti daug greitų angliavandenių, o skystas maistas, dažniausiai, yra greiti angliavandeniai. Tokia mityba išbalansavo jo cukraus kiekį kraujyje, o tai sukėlė stresą ir kitas sveikatos problemas – nuovargį, galvos skausmą, silpnumą. Jo atsistatymas buvo sudėtingesnis nei vidutinio žmogaus. Žaizda buvo vidinėje lūpos pusėje, reikėjo 4 siūlių jai susiūti, kurios savaime ištirpo po 2 savaičių. Praėjus 3 dienoms po siuvimo, siūlės prasiskyrė, atsirado atvira žaizda, todėl po savaitės dar kartą važiavo pas gydytoją, kuris apžiūrėjo žaizdą, išvalė pūlius ir paskyrė vartoti antibiotikus, kadangi prasidėjo žaizdos uždegimas. Antibiotikus vartojo savaitę, taip pat naudojo burnos skalavimo skystį bei burnos valymo priemones. Pirmą savaitę jautė stiprų fizinį skausmą dėl uždegimo, būdavo sunku miegoti, vykdyti kasdienes veiklas, praėjus 3 savaitėms skausmas atslūgo. Du kartus teko vykti pas šeimos gydytoją. Iki dabar jaučia kietumą lūpoje, liko tarsi randas. Medicinos specialistai teigia, kad tai su laiku praeis, bet šiuo metu jis vis dar tebėra.

Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamasis nustatytus sužalojimus padarė tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusysis K. V. neabejotinai patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus dėl to, kad nepažįstamas asmuo jam viešoje vietoje trenkė į veido sritį, vis tik šis smūgis buvo suduotas naktinio klubo tualeto patalpose, prieš tai nukentėjusiajam išsakius kaltinamajam tam tikras pastabas, lydimas necenzūrinės leksikos, t. y. žodinio konflikto metu, įvykio metu abu vyrai buvo neblaivūs. Tai jokiu būdu nepateisina kaltinamojo neteisėto elgesio, vis dėlto yra viena iš aplinkybių, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo teiginiais, kad tiek įvykio metu, tiek 3 savaites po įvykio jis jautė fizinį skausmą, išgyveno įtampą ir nerimą tiek dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, tiek dėl jų įtakos turimiems sveikatos sutrikimams (1 tipo cukriniam diabetui), kas sąlygojo sudėtingesnį organizmo atsistatymą, t. y. ilgesnį žaizdos gijimą ir atidesnę jos priežiūrą. Nekyla jokių abejonių, kad po įvykio buvo sutrikdyta įprasta nukentėjusiojo darbinė (2 savaites buvo nedarbingas, vis tik negautos pajamos priteistos kaip nukentėjusiojo turtinė žala, todėl priteisiant neturtinę žalą jos nėra vertinamos) ir kasdienė veikla (mityba, miegas, bendravimas su aplinkiniais ir kt.). K. V. buvo nustatytos gleivinės kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje (5x3 cm) ir žaizda apatinės lūpos raudonyje ir gleivinėje (1,5 cm). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų, žaizda buvo susiūta keturiomis siūlėmis, kurios buvo paliktos savaiminei rezorbcijai, tačiau praėjus savaitei žaizda supūliavo, apatinė lūpa buvo sutinusi, prasidėjo uždegimas, dėl ko buvo paskirti antibiotikai, kuriuos nukentėjusysis vartojo savaitę, taip pat jam teko naudoti įvairias priemones burnos skalavimui, dezinfekavimui ir greitesniam žaizdos gijimui. Įvykio dieną asmenį į gydymo įstaigą pristatė greitoji medicinos pagalba, vėliau jis dar lankėsi pas šeimos gydytoją, gydytoją odontologą ir medicinos ekspertą, turėjo dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat teisiamuosiuose posėdžiuose, o šios aplinkybės neabejotinai sukėlė jam nepatogumus. Teismas sutinka ir su tuo, kad nukentėjusysis patyrė gėdą prieš aplinkinius, šis įvykis galėjo turėti neigiamos įtakos jo reputacijai darbe, nes buvo sužalota veido sritis, sužalojimas buvo matomas (tai patvirtina ne tik nukentėjusiojo paaiškinimai, bet ir medicininiai dokumentai bei jo pateiktos fotonuotraukos) ir iššaukti tam tikras aplinkinių reakcijas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.

Spręsdamas dėl K. V. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į teismo nuosprendžio 38 punkte aptartas aplinkybes, bet ir teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo baudžiamosiose bylose, kai nukentėjusiesiems yra nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebėtina, kad jie svyruoja nuo 200 Eur iki 2 000 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-1058/2023, Nr. 1A-219-851/2022, Nr. 1A-138-1035/2022; Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-148-879/2021, Nr. 1A-198-768/2020; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-606/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-281-923/2022, Nr. 1A-485-1023/2025; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375-1073/2018, Nr. 2K-347-976/2018, Nr. 2K-205-719/2020, Nr. 2K-236-495/2021, Nr. 2K-142-303/2021, Nr. 2K-245-976/2024, Nr. 2K-54-648/2025 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz., nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-1058/2023). Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl 4 000 Eur neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Išskirtinės aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra nustatytos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl A. D. S. veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie būtų ilgam sutrikdę jo veiklos produktyvumą – jis buvo nedarbingas 10 darbo dienų. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų ilgą laiką gydęsis dėl patirto sukrėtimo, kad būtų neatsigavęs psichologiškai ar kad jo emocinė pusiausvyra dėl panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, kad įvykio metu patirti išgyvenimai bei fiziniai sužeidimai turėjo ar turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiam gyvenimui. Nors K. V. teisme teigė vis dar jaučiantis randą sužalojimo vietoje, tačiau medicinos specialistai jį patikino, kad ilgalaikėje perspektyvoje jis išnyks, kas šiuo metu leidžia teismui spręsti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu patirtas fizinis smurtas rimtesnių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė.

Taigi teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų visumą, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – K. V. patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, smurto pobūdį ir jo panaudojimo aplinkybes, nukentėjusiajam sukeltus nepatogumus, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, liekamuosius reiškinius, kaltinamojo turtinę padėtį (aukštojo išsilavinimo, dirba, tačiau turi mažametį vaiką, jau atlygino du civilinius ieškinius šioje byloje ir turės atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą), pripažįsta, kad šiuo atveju nukentėjusiojo K. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (4 000 Eur) neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų ir turi būti mažinamas iki 800 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. S., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 115,21 Eur civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Procesą dėl civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 493,75 Eur civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. V. civilinį ieškinį ir priteisti K. V. iš A. D. S. 344,91 Eur turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

A. D. S. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

K. S. išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.