- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-2072-852/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35350-2025-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Suinteresuotas asmuo
- Rato kredito unija
- Pareiškėjas
- UAB „Ekspovizija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekspovizija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekspovizija“ skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, Rato kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekspovizija“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnienės (toliau – ir antstolė) veiksmų, prašydama:
atnaujinti 2025 m. spalio 31 d. patvarkymo Nr. S-25-33-31625 apskundimo terminą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios boulingo varžytynės, turto pardavimo iš varžytinių pradinė kaina 21 852 Eur;
panaikinti 2025 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. S-25-33-36365, kuriuo antstolė įpareigojo pareiškėją per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui duomenis patvirtinančius bilijardo stalų, žaidimo automatų ir baro įrangos nuosavybę;
panaikinti 2025 m. gruodžio 4 d. patvarkymą Nr. S-25-33-35821 dėl turto saugotojo pakeitimo;
panaikinti 2025 m. spalio 31 d. patvarkymą dėl paskelbtų antrųjų varžytinių;
atnaujinti turto realizavimo procedūrą;
įpareigoti antstolę sudaryti sąlygas pareiškėjai atsiimti asmeninius daiktus ir tretiesiems asmenims priklausantį turtą;
įpareigoti antstolę ištaisyti vykdomųjų bylų duomenis ir dvigubą skolą sudarančius įrašus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad yra sudariusi 223 007,92 Eur paskolos sutartį su Rato kredito unija, pagal kurią įsipareigojo grąžinti 223 007,92 Eur paskolą su palūkanomis. Paaiškina, kad antstolė yra užvedusi dvi vykdomąsias bylas – bendra minėtų vykdomųjų bylų suma neatitinka faktinės skolos dydžio. Pareiškėjos teigimu, UAB „Ekspovizija“ skola tokiu būdu dvigubinama, o vykdymo išlaidos didinamos.
Pareiškėja nurodė, kad iš UAB „Ekspovizija“ veiklos pajamų yra dengiami ne tik antstolės vykdomi išieškojimai, bet ir gyvybiškai svarbios pajamos įmonės vadovės šeimai išlaikyti ir įsiskolinimams dengti. Pareiškėjos nuomone, antstolė, pardavusi turtą varžytinėse, užkirto kelią nuosekliai atsiskaityti su kreditoriumi, sutrikdė bendrovės veiklą pačiu pelningiausiu švenčių laikotarpiu, pažeidė kreditoriaus interesą gauti geriausią kainą už daiktą ir realizavo turtą, kuris buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Nurodė, kad dėl antstolės veiksmų yra trukdoma UAB „Ekspovizija“ veikla: užsakymai atšaukiami, todėl kyla sunkumų atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojai yra siunčiami į prastovas, nes negali išeiti į darbą, kyla darbuotojų atleidimo rizika. Be kita ko, nuosavybės apribojimas, nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), užrakinus metaline viela su spyna, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nuomojamose patalpose yra UAB „Ekspovizija“ vadovės asmeninių daiktų ir daiktų, priklausančių tretiesiems asmenims, kurių nuosavybės teises antstolė neteisėtai apribojo.
Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2025 m. gruodžio 12 d. patvarkymu skundą tenkino iš dalies – nusprendė ištaisyti ir perskaičiuoti skolos likučius vykdomosiose bylose, o dėl kitų reikalavimų perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taip pat antstolė paskyrė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūrą 2025 m. gruodžio 30 d., 10.00 val., siekiant išsiaiškinti koks turtas yra patalpose, ar jose yra UAB „Ekspovizija“ vadovei Rūtai Ryliškienei ar tretiesiems asmenims priklausančių daiktų.
Antstolė nurodė, kad 2025 m. gruodžio 1 d. iš varžytinių buvo parduotas įkeistas turtas, išvardintas 2025 m. gruodžio 25 d. Turto arešto akte. Turtas parduotas už 30 566 Eur. Parduotas iš varžytinių turtas yra laikomas adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl šių patalpų tarp UAB „Ekspovizija“ ir UAB „Loginera“ buvo sudaryta subnuomos sutartis. Pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 29 d. sutartis buvo nutraukta UAB „Loginera“ iniciatyva dėl nemokamo nuomos mokesčio. Nutraukus sutartį pareiškėja neturėjo teisės naudotis patalpomis bei vykdyti veiklą, privalėjo išsikraustyti, tačiau to laiku ir tinkamai nepadarė. Paaiškino, kad 2025 m. gruodžio 12 d. UAB „Biljuva“ pateikė antstolei 2025 m. gruodžio 12 d. rašto kopiją, kuriame nurodyta, kad UAB „Biljuva“ nutraukia su skolininke 2023 m. birželio 14 d. biliardo stalų ir kitos įrangos nuomos sutartį bei nurodo pareiškėjai šia įranga nesinaudoti, nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – nuomos mokesčio nemokėjimas. Antstolė pažymėjo, kad realizavus įkeistą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0033/24/02471 ir nepadengus visos skolos, likusiai sumai buvo areštuotos UAB „Ekspovizija“ banko sąskaitos. Viso nuo pareiškėjos sąskaitų buvo nurašyta 102,43 Eur, daugiau lėšų pareiškėjos sąskaitose nebuvo ir nėra. Be kita ko, antstolė nurodė, kad jokie tretieji asmenys nesikreipė į ją dėl jiems priklausančio asmeninio turto iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atsiėmimo, nenurodė, koks turtas jiems priklauso. Rūta Ryliškienė taip pat nepateikė antstolei išsamaus daiktų sąrašo, kuriuos ji nori atsiimti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė įrodymų, kad turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
Rato kredito unija atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Ekspovizija“ skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų atmėtė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nesutinka su antstolės paskelbtomis antrosios varžytynės, patvarkymais, kuriais antstolė įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie turto nuosavybę ir pakeitė turto saugotoją.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą dėl antstolės 2025 m. spalio 31 d. patvarkymo Nr. S-25-33-31625 jai pateikė tik 2025 m. gruodžio 10 d., nors pati skunde teigia, kad minėtą patvarkymą gavo 2025 m. spalio 31 d. Teismas darė išvadą, kad skundą dėl minėto patvarkymo pareiškėja pateikė praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytą 20 dienų terminą. Nurodė, kad šią aplinkybę pareiškėja pripažino ir prašė antstolės praleistą terminą atnaujinti. Nustatė, jog antstolė 2025 m. gruodžio 12 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-33-25-69 išsprendė praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir termino skundui paduoti dėl 2025 m. spalio 31 d. patvarkymo Nr. S-25-33-31625 neatnaujinimo, tačiau skundo dalies dėl minėto patvarkymo negrąžino pareiškėjai, neišaiškino jai antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą apskundimo tvarkos, nurodė, kad 2025 m. spalio 31 d. patvarkymo nepanaikiną ir pareiškėjos skundą dėl visų netenkintų reikalavimų perdavė nagrinėti teismui.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų apskundusi 2025 m. gruodžio 12 d. antstolės patvarkymo Nr. S-3.5.-33-25-69 dalį dėl atsisakymo atnaujinti skundo padavimo terminą CPK 510 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, tačiau, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad, pirma, antstolė neišaiškino pareiškėjai atsisakymo atnaujinti terminą apskundimo tvarkos, antra, negrąžino skundo pareiškėjai, ir trečia, be kita ko, nurodė, nenaikinanti 2025 m. spalio 31 d. patvarkymo, tokiu būdu iš esmės pasisakydama dėl minėto patvarkymo teisėtumo, nors ir buvo neatnaujinusi termino patvarkymui apskųsti, siekiant ištaisyti šias antstolės klaidas, yra pagrindas pasisakyti ir dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti 2025 m. spalio 31 d. patvarkymo Nr. S-25-33-31625 apskundimo terminą pagrįstumo.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, prašydama antstolės atnaujinti terminą skundui dėl 2025 m. spalio 31 d. patvarkymo pateikti, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių terminas buvo praleistas. Jokios objektyvios termino praleidimo priežastys nėra nustatytos, todėl, teismo vertinimu, antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismas sprendė, kad neatnaujinus termino minėtam patvarkymui apskųsti, teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl reikalavimų panaikinti 2025 m. spalio 31 d. patvarkymą dėl paskelbtų antrųjų varžytinių ir atnaujinti turto realizavimo procedūrą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja nesutinka su antstolės 2025 m. gruodžio 4 d. patvarkymu dėl turto saugotojo pakeitimo Nr. S-25-33-35821, kuriuo antstolė areštuoto pareiškėjos turto saugotojai UAB „Loginera“ nurodė uždrausti skolininkei UAB „Ekspovizija“ naudotis patalpomis bei jose esančiu areštuotu ir iš varžytynių parduotu turtu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, antstolė, siekdama išsaugoti areštuotą turtą, turto saugotojai uždraudė leisti skolininkei UAB „Ekspovizija“ naudotis patalpomis bei jose esančiu areštuotu ir iš varžytynių parduotu turtu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks antstolės patvarkymas, ypač įvertinus ir vėlesnius pareiškėjos veiksmus 2025 m. gruodžio 30 d. patalpų apžiūros metu, t. y. grumtynes su antstole, bandymą pasiimti areštuotus daiktus, laikytinas pagrįstu ir pateisinančiu siekį apsaugoti ir išsaugoti areštuotą turtą, todėl, teismas sprendė, kad pagrindo panaikinti antstolės 2025 m. gruodžio 4 d. patvarkymą dėl turto saugotojo pakeitimo Nr. S-25-33-35821 nėra.
Teismas nurodė, kad pareiškėja nesutinka ir su antstolės 2025 m. gruodžio 8 d. patvarkymu Nr. S-25-33-36365, kuriuo antstolė įpareigojo pareiškėją per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis, patvirtinančius bilijardo stalų, žaidimo automatų ir baro įrangos nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad antstoliai, vykdydami išieškojimą, gali reikalauti skolininko pateikti informaciją ar dokumentus, susijusius su skolininko turtu. Ta aplinkybė, kad skolininkė galimai neturi galimybės tokius dokumentus pateikti per antstolės nustatytą terminą, nesudaro pagrindo teigti, kad pats patvarkymas su įpareigojimu pateikti dokumentus yra neteisėtas. Priežastys, dėl kurių pareiškėja negali pateikti antstolės prašomų dokumentų galėtų būti svarbios vertinant pareiškėjos atsakomybę dėl antstolės nurodomų nevykdymo, tačiau nesudaro pagrindo panaikinti 2025 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. S-25-33-36365.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja taip pat prašė įpareigoti antstolę sudaryti sąlygas jai atsiimti asmeninius daiktus ir tretiesiems asmenims priklausantį turtą. Teismo vertinimu, nors antstolė pabrėžė, kad šio pareiškėjos prašymo netenkina, nes pareiškėja nenurodė, konkretaus turto, nepateikė tokio turto nuosavybę patvirtinančių dokumentų, tačiau iš antstolės 2025 m. gruodžio 12 d. patvarkymo, kuriuo išnagrinėti pareiškėjos skundai, turinio matyti, kad pareiškėjos prašymas vis dėlto buvo tenkintas, nes antstolė minėtu patvarkymu paskyrė patalpų, į kurias patekti norėjo pareiškėja, apžiūros datą, nurodydama, kad apžiūra skirta išsiaiškinti, koks turtas yra patalpose, ar jose yra pareiškėjos direktorei ir / ar tretiesiems asmenims priklausančio turto.
Teismas darė išvadą, kad skundžiami antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmai ir patvarkymai yra teisėti ir pagrįsti todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmėtė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų bei įvertinti, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su skundžiamos nutarties teisėtumu, ir atitinkamai spręsti dėl jų taikymo pagrįstumo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
antstolė faktiškai trukdė jai naudotis neareštuotu turtu, nors areštas buvo taikomas tik konkrečiai išvardintam turtui. Tai patvirtina patikslinantis turto arešto aktas, kuriame aiškiai ir baigtinai išvardintas areštuotas turtas, todėl kiti patalpose buvę daiktai nebuvo areštuoti. Nepaisant to, antstolė neleido apeliantei prieiti prie kitų daiktų, taip pat prie kasos, kuri tuo metu nebuvo areštuota, ir reikalavo pateikti įrodymus dėl jų priklausomybės, nors tokie reikalavimai nėra numatyti vykdymo procese. Tokiais veiksmais buvo nepagrįstai išplėstos arešto ribos ir suvaržytos apeliantės teisės. Turto arešto akte aiškiai apibrėžtos arešto ribos, todėl antstolė neturėjo pagrindo taikyti apribojimų už šių ribų. Tokie veiksmai prieštarauja turto arešto ribų apibrėžtumo principui;
antstolė pateikė teismui faktines aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės. Faktiškai konfliktinės situacijos metu policijos pareigūnai neturėjo kompetencijos spręsti ginčo ir abi šalis paprašė pasišalinti iš patalpų. Be to, yra liudytojų, galinčių patvirtinti, kad būtent antstolė naudojo fizinę jėgą apeliantės atžvilgiu, o ne atvirkščiai. Todėl antstolės pateikta įvykių versija yra vienašališka ir neatitinka objektyvių aplinkybių;
antstolė nepateikė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę turtui, todėl ribojimai grindžiami prielaidomis, o ne įrodymais. Nors antstolė turi teisę imtis priemonių areštuoto turto apsaugai, šios priemonės turi būti proporcingos ir neviršyti būtino masto. Šiuo atveju buvo pasirinkta maksimaliai ribojanti priemonė – faktiškai uždrausta naudotis patalpomis apskritai, nors arešto tikslas galėjo būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis. Antstolė savo sprendimą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su patalpų naudojimu, kurios kyla iš apeliantės ir patalpų savininko civilinių (nuomos) santykių. Tokių santykių vertinimas nepatenka į antstolio kompetenciją, todėl šiuo pagrindu riboti apeliantės veiklą buvo nepagrįsta. Dėl šių veiksmų apeliantė neteko realios galimybės vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, o tai lėmė tolimesnį įsiskolinimų didėjimą;
antstolė tai pačiai skolai faktiškai vykdė dvigubą išieškojimą. Nepaisant to, kad buvo vykdomas turto realizavimo procesas, tuo pačiu metu buvo tęsiami ir kiti išieškojimo veiksmai, dėl ko nepagrįstai didėjo apeliantės įsipareigojimai. Susidariusi situacija, kai vienu metu taikomos kelios išieškojimo priemonės tai pačiai skolai, neatitinka vykdymo proceso tikslų ir pažeidžia proporcingumo bei sąžiningumo principus. Vėlesni išieškojimai ir susidaręs papildomas įsiskolinimas atsirado būtent dėl antstolės veiksmų, kurie apribojo apeliantės galimybę vykdyti veiklą ir generuoti pajamas. Tokiu būdu buvo sudarytas uždaras ratas – dėl antstolės veiksmų apeliantė neteko galimybės atsiskaityti, o dėl to buvo inicijuojami papildomi išieškojimo veiksmai. Tokie veiksmai prieštarauja vykdymo proceso tikslui – sudaryti sąlygas efektyviam skolos išieškojimui, o ne didinti skolininko įsipareigojimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolės veiksmai neatitiko vykdymo proceso tikslų, buvo neproporcingi ir nepagrįstai apribojo apeliantės galimybę vykdyti ūkinę veiklą. Tokiais veiksmais buvo ne tik pažeistos apeliantės teisės, bet ir sudarytos prielaidos didėti įsiskolinimams, taip iš esmės paneigiant vykdymo proceso paskirtį – užtikrinti efektyvų ir sąžiningą skolos išieškojimą;
ginčas kilo dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir jų sukeltų pasekmių, įskaitant veiksmus, atliktus dar iki varžytinių, kurie turėjo esminės įtakos situacijos susiklostymui ir apeliantės galimybei atsiskaityti su kreditoriumi. Apeliantė ir kreditorius turėjo pagrįstą lūkestį, kad varžytinės nebus vykdomos, kadangi buvo derinamas turto išpirkimas ir pasiektas susitarimas dėl atsiskaitymo. Nepaisant to, varžytinės įvyko, neatsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes ir realią galimybę padengti skolą. Teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino ir nepagrįstai susiaurino ginčo esmę iki formalaus procesinio termino vertinimo, taip pažeisdamas teisingumo ir proporcingumo principus. Apeliantė turėjo realią galimybę atsiskaityti su kreditoriumi – buvo pasiūlyta apie 35 000 Eur suma, galutinai sutarta dėl 28 000 Eur išpirkimo sumos. Tuo tarpu varžytinėse realizuoto turto vertė siekė apie 30 000 Eur. Jeigu sandoris būtų buvęs įvykdytas laiku, dar 2025 m. lapkričio mėn., skola būtų buvusi padengta. Teismas šių aplinkybių nevertino, nors jos turi esminę reikšmę vertinant antstolės veiksmų proporcingumą ir jų sukeltas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiruoju skundu apeliantė taip pat prašo įvertinti, ar byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su skundžiamos nutarties teisėtumu ir spręsti dėl jų taikymo pagrįstumo. Primintina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nenagrinėdamas visos bylos iš esmės, todėl pažymėtina, jog nutartis, kuria šioje civilinėje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nagrinėjamu atveju nėra apeliacijos objektas, todėl teismas apie jos teisėtumą bei pagrįstumą nepasisako.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0033-24-02470 vykdo išieškojimą iš UAB „Ekspovizija“ išieškotojai Rato kredito unijai pagal 2024 m. lapkričio 8 d. notarės Daivos Manzurovienės vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 3349. Vykdydama skolos išieškojimą, antstolė 2025 m. vasario 25 d. turto arešto aktu Nr. S-25-33-6484, be kita ko, areštavo apeliantei priklausančią boulingo įrangą ir baldus, turto saugotoju paskirdama pačią pareiškėją UAB „Ekspovizija“. 2025 m. spalio 31 d. pranešimu Nr. S-25-33-31625 antstolė paskelbė antrąsias boulingo įrangos ir baldų, priklausančių UAB „Ekspovizija“ varžytynes. Turto pardavimo iš varžytinių pradinė kaina – 21 852 Eur, varžytynių pradžia – 2025 m. spalio 31 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 1 d. Varžytynes laimėjo UAB „Marvensa“. 2025 m. gruodžio 1 d. antstolė surašė patikslintą turto arešto aktą, kuriuo uždraudė pareiškėjai naudotis, disponuoti bei valdyti varžytinės parduotą turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-53569-1045/2025 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atidėjo turto pardavimo iš varžytynių akto (-ų) dėl 2025 m. gruodžio 1 d. UAB „Ekspovizija“ priklausiusio turto iš antrųjų varžytynių pardavimo surašymą iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Byloje taip pat nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 4 d. antstolė surašė patikslintą turto arešto aktą, kuriuo pakeitė areštuoto turto saugotoją iš UAB Ekspovizija“ į UAB „Loginera“, kuri yra pagrindinė patalpų, kuriose yra areštuotas turtas, nuomininkė. Be to, 2025 m. gruodžio 4 d. patvarkymu dėl turto saugotojo pakeitimo Nr. S-25-33-35821 antstolė įpareigojo UAB „Loginera“ uždrausti skolininkei UAB „Ekspovizija“ naudotis patalpomis bei jose esančiu areštuotu ir iš varžytynių parduotu turtu, nes kyla pavojus, kad turtas gali būti paslėptas, sugadintas ir dėl to gali kilti žala. Be to, 2025 m. gruodžio 8 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-25-33-36365, kuriuo įpareigojo apeliantę per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstolei duomenis, patvirtinančius bilijardo stalų, žaidimo automatų ir baro įrangos nuosavybę. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad 2025 m. gruodžio 30 d. vyko patalpų, kuriose laikomas areštuotas apeliantės turtas, apžiūra. Į patalpų apžiūrą atvyko UAB „Ekspovizija“ direktorė Rūta Ryliškienė, administratorė, UAB „Biljuva“ direktorius Valentinas Delnikaitis, UAB „Loginera“ direktorė Milena Zdanovičiūtė ir varžytinių laimėtojos UAB „Marvensa“ vadovas. Prieš atrakinant patalpas Rūtos Ryliškienės buvo paklausta, ar ji turi daiktų, kuriuos ketina pasiimti iš patalpų, sąrašą, tačiau toks sąrašas antstolei pateiktas nebuvo. Atidarius patalpas, pareiškėjos vadovė ėjo prie kasos aparato išsiimti pinigų. Antstolė apeliantės vadovę sudrausmino, priminė, kad iš patalpų galima pasiimti tik asmeninius daiktus, o įmonės turtas yra areštuotas. Rūta Ryliškienė apstumdė antstolę, taip siekdama pasiekti kasos aparatą, dėl ko jai buvo iškviesta policija. Atvykus policijos pareigūnams, Rūta Ryliškienė buvo išvesta iš patalpų, išeidama iš patalpų su savimi pasiėmė du sportinius krepšius, o UAB „Ekspovizija“ administratorė pasiėmė batus. Kiti apžiūroje dalyvavę asmenys jokio turto iš patalpų nepasiėmė.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo atskirąjį skundą ir skundą dėl antstolės veiksmų. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Spręsdamas pareiškėjos pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliantė nesuformulavo. Pažymėtina, kad kai kurie iš apeliantės teikiamų įrodymų jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje, taigi sudaro šios apeliacine tvarkos nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą. Tačiau naujai pateikti įrodymai, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, neturės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir atskirojo skundo argumentų
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatytas) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, išnagrinėjęs apeliantės skundą dėl antstolės veiksmų, nustatęs, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o veikė teisėtai ir pagrįstai, apeliantės skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Apeliantė nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas, teisės taikymo aspektu patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais sutikti.
Visų pirma, pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo darytomis išvadomis, jog byloje nebuvo nustatytos jokios objektyvios termino praleidimo priežastys todėl, antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo. Sutiktina, kad neatnaujinus termino antstolės patvarkymui apskųsti, teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl skundo reikalavimų panaikinti 2025 m. spalio 31 d. patvarkymą dėl paskelbtų antrųjų varžytinių ir atnaujinti turto realizavimo procedūrą.
Apeliantė atskirajame skunde pažymi, kad nors antstolė turi teisę imtis priemonių areštuoto turto apsaugai, šios priemonės turi būti proporcingos ir neviršyti būtino masto, todėl, anot apeliantės, antstolė nepateikė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę turtui, todėl pritaikyti ribojimai grindžiami prielaidomis, o ne įrodymais. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, pagal CPK 624 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Nebaigtinis priverstinio vykdymo priemonių sąrašas įtvirtintas CPK 624 straipsnio 2 dalyje. Šios dalies 3 punkte įtvirtinta priemonė – uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, antstolė, siekdama išsaugoti areštuotą turtą, pagrįstai turto saugotojai uždraudė leisti skolininkei UAB „Ekspovizija“ naudotis patalpomis bei jose esančiu areštuotu ir iš varžytynių parduotu turtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kad dėl šių antstolės veiksmų apeliantė neteko realios galimybės vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, neįrodo, jog antstolės pritaikytų ribojimų mastas nėra proporcingas ir nesudaro pagrindo panaikinti antstolės 2025 m. gruodžio 4 d. patvarkymą dėl turto saugotojo pakeitimo Nr. S-25-33-35821.
Apeliantė taip pat teigia, kad antstolė tai pačiai skolai faktiškai vykdė dvigubą išieškojimą, t. y. nepaisant to, jog buvo vykdomas turto realizavimo procesas, tuo pačiu metu buvo tęsiami ir kiti išieškojimo veiksmai, dėl ko nepagrįstai didėjo apeliantės įsipareigojimai. Anot apeliantės, susidariusi situacija, kai vienu metu taikomos kelios išieškojimo priemonės tai pačiai skolai, neatitinka vykdymo proceso tikslų ir pažeidžia proporcingumo bei sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 624 straipsnio 3 dalį, vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, o šiuo atveju net ir priverstinai pardavus areštuotą turtą gautų sumų nepakako skoloms pilnai padengti, todėl apeliantės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Be kita ko, apeliantės atskirajame skunde teigiama, kad antstolė neleido jai prieiti prie kitų daiktų, kurie tuo metu nebuvo areštuoti, ir reikalavo pateikti įrodymus dėl jų priklausomybės, nors tokie reikalavimai nėra numatyti vykdymo procese. Apeliantės vertinimu, turto arešto akte aiškiai apibrėžtos arešto ribos, todėl antstolė neturėjo pagrindo taikyti apribojimų už šių ribų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu, siekiant priverstinai išieškoti skolas, antstolis turi teisę rinkti informaciją apie skolininko turimą turtą. Nagrinėjamu atveju, antstolė pareikalavo pateikti duomenis apie patalpose esančius daiktus (bilijardo stalai, žaidimo automatai ir baro įranga), siekdama išsiaiškinti, ar šie daiktai nuosavybės teise priklauso apeliantei, ar kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti antstolės veiksmų neteisėtais.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės skundą dėl antstolės veiksmų, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo klausimą, todėl panaikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Ekspovizija“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.