- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-13
- Bylos Nr.
- e2S-1521-653/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02321-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- IES2, IES1
- Atsakovas
- Gargzdų būstas
- Kategorijos
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių IES2 ir IES1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovių IES2 ir IES1 ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ dėl namo administratoriaus vykdomos neteisėtos veiklos (nepagrįstų mokesčių taikymo) priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovės IES2 ir IES1 (toliau – ieškovės) 2026-02-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Gargždų būstas“ (toliau – atsakovas) dėl namo administratoriaus vykdomos neteisėtos veiklos (nepagrįstų mokesčių taikymo), kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo neteisėtas sąskaitas teiktas ieškovei nuo 2025 m. lapkričio mėn., kuriose priskaičiuotas rūsio patalpų šiukšlių išvežimo mokestis - 127,78 Eur; 2) nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtų sąskaitų teikimą ieškovei, diskriminaciją, informacijos slėpimą) taikyti atsakovui sankcijas bei įpareigoti viešai atsiprašyti. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė IES2 yra savininkė buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė IES1 . Atsakovas paskirtas namo administratoriumi, pradėjo akivaizdžią ir sisteminę ieškovės diskriminaciją bei persekiojimą. Be jokio teisinio pagrindo išsiuntė sąskaitas už bendro naudojimo patalpų valymo paslaugas tik vienam gyventojui - ieškovei, kai tuo tarpu išvežti daiktai nepriklausė ieškovei. Vykdė tik dalies bendro naudojimo patalpų priežiūrą. Neteikė ieškovei atsakymų į klausimus ir informacijos dėl su renovacija susijusių klausimų, neleido susipažinti su visa renovacijos dokumentacija. 2026-02-10 gauta atsakovo sąskaita už 2026 m. sausio mėn. suteiktas paslaugas, kur ieškovei neteisėtai priskaičiuota 125,07 Eur suma nurodoma kaip skola. Ieškovei be jokio teisinio pagrindo priskaičiuota bei papildomai skaičiuojami delspinigiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškiniu, iš esmės, keliami klausimai dėl administratoriaus veiklos, susijusios su administravimo nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu. Administratoriaus veiklos, susijusios su Administravimo nuostatuose nurodytų funkcijų ir pareigų atlikimu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybė. Savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklą reglamentuoja LR viešojo administravimo įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Viešo administravimo srityje priimami sprendimai, veikimas ir / ar neveikimas skundžiami LR Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sąskaitos išrašymas pats savaime nesukelia asmeniui teisinių pasekmių (nepažeidžia asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų) ir nekeičia šio asmens teisinio statuso (t. y. teisių ir pareigų apimties). Reikalavimas panaikinti atsakovo galimai neteisėtas sąskaitas nėra materialinis teisinis reikalavimas, nes jį patenkinus, nebūtų modifikuojamos ieškovių subjektinės teisės ar pareigos. Teismo vertinimu, ieškovių nurodyti argumentai dėl skolos nepripažinimo gali būti reiškiami kaip atsikirtimai į ieškinį dėl skolos priteisimo (jei toks būtų pareikštas). Tokio pobūdžio reikalavimas (dėl sąskaitos nuginčijimo) nesudaro savarankiško ieškinio, nes neturi tam būtinų ieškinio elementų - ieškinio pagrindo, kad ieškovo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti, bei ieškinio dalyko, kaip ši teisė turi būti apginta.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantės ieškovės (toliau – ir apeliantės) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovo reikalavimą ieškovėms apmokėti šiukšlių išvežimo paslaugų mokestį nepagrįstų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu ieškinys bus perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovės reikalavimas yra materialinis teisinis reikalavimas, kuriuo siekiama teismo sprendimu nustatyti, kad atsakovo reikalavimas sumokėti 127,78 Eur yra nepagrįstas. Tokiu reikalavimu siekiama apginti ieškovės turtinę teisę ir pašalinti atsakovo reiškiamą piniginį reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas, išrašydamas sąskaitą ir reikalaudamas sumokėti joje nurodytą sumą, faktiškai reiškia ieškovei piniginį reikalavimą, kuris sukelia ieškovei teisines pasekmes – atsakovas skaičiuoja delspinigius ir, be to, gali perduoti skolą išieškojimui ar kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.
Šalies argumentai
Asmens teisė kreiptis į teismą nėra priklausoma nuo to, kas pirmas pateiks teismui ieškinį. Asmuo turi teisę aktyviai ginti savo teisę, o ne laukti skolos bylos.
Nagrinėjamu atveju ginčas nepatenka į administracinio teismo jurisdikciją, nes jis nėra susijęs su savivaldybės nustatytų tarifų, rinkliavų ar kitų viešojo administravimo funkcijų vykdymo ginčijimu. Ieškovė šiame ieškinyje neginčija nei savivaldybės patvirtintų tarifų, nei administratoriaus vykdomų viešojo administravimo funkcijų ar jo veiklos priežiūros klausimų. Visos aplinkybės nurodytos tik situacijos apibūdinimui, tačiau ginčijamas atsakovo pareikštas konkretus reikalavimas ieškovei.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad tame pačiame 2026-02-06 rašte savivaldybė aiškiai nurodė, jog ji neturi kompetencijos nagrinėti piniginių ginčų tarp ieškovės ir daugiabučio namo administratoriaus, o tik vykdo administratoriaus veiklos priežiūrą. Taigi savivaldybė negali išspręsti ginčo dėl atsakovo pateiktos ginčijamos sąskaitos pagrįstumo.
Teisės aktuose nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka dėl daugiabučio namo administratoriaus pateiktų sąskaitų pagrįstumo. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad ginčai tarp daugiabučio namo administratoriaus ir buto savininko dėl mokėjimų ar kitų turtinių prievolių kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovių ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020).
Teisė kreiptis į teismą yra asmens konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009).
Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).
Tai reiškia, kad PVM sąskaitos faktūros nėra tie sandoriai, kurie savaime galėtų būti ginčijami teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-571-516/2024).
Nurodyta teismų praktika ir pateikti išaiškinamai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovių argumentai dėl atsakovo galimai neteisėto veiksmų, neteisėto reikalavimo apmokėti sąskaitą, gali būti atsikirtimų į kreditoriaus atitinkamo ieškinį pagrindu, tačiau nesudaro savarankiško materialinio teisinio reikalavimo (ieškinio), nes tokio reikalavimo patenkinimas savaime nesukeltų ieškovėms konkrečių teisinių pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei atsakovas neteisėtais veiksmais (pvz., išrašydamas sąskaitą) pažeidžia ieškovių teises arba kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, ieškovės turi teisę naudotis kitais įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (CK 1.138 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinyje aiškiai išreiškė savo poziciją dėl suformuluoto ieškinio dalyko, kurią palaikė ir atskirajame skunde, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareikštas reikalavimas (panaikinti sąskaitas) ir su tuo susiję šalutiniai reikalavimai, nėra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus, todėl pagrįstai atsisakė priimti apeliančių ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Tuo pagrindu skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apeliančių atskirasis skundas – atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Kadangi apeliantė nurodė, kad neginčija savivaldybės nustatytų tarifų, rinkliavų ar kitų su viešojo administravimo funkcijų vykdymu susijusių sprendimų, pirmosios instancijos teismo išaiškinimai, susiję su viešojo administravimo srityje priimamų sprendimų apskundimu, laikytini pertekliniais.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atskirąjį skundą, nėra pagrindo tenkinti apeliančių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliančių IES2 ir IES1 atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.