Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G1atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Arūno Balčiūno pateiktą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys – skolininkė G1 (buv. (duomenys neskelbtini)), išieškotojas SUA2 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis Arūnas Balčiūnas (toliau – ir antstolis) teismui 2025 m. gruodžio 15 d. pateiktame 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-25-87-21543 (toliau – aktas, pareiškimas) dėl skolininkės nevykdomo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-46-443/2023 išduotame vykdomajame rašte nustatytos tvarkos 6 punkto ir, šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus, 2025 m. gruodžio 29 d. papildomai pateiktų paaiškinimuose nurodo, kad, antstolio vertinimu, tokio pobūdžio civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas (2025-12-15 Nr. DOK-42472, 2025-12-29 Nr. DOK-43745). Nurodė, kad išieškotojas SUA2 (toliau – ir išieškotojas, suinteresuotas asmuo) pateikė informaciją, jog 2025-07-14 neįvyko bendravimas teismo nustatyta tvarka su dukra V2 Išieškotojas 2025-06-29 elektroniniu paštu skolininkę G1 (toliau – ir skolininkė, suinteresuotas asmuo) informavo, kad atvažiuos pasiimti dukros 2025 m. liepos 14 d., tačiau nurodyta data atvykus į dukros gyvenamąją vietą, pabendrauti su dukra nepavyko. Skolininkė paaiškinime antstoliui patvirtino, kad 2025 m. liepos 14 d. išieškotojo ir dukros bendravimas neįvyko dėl dukros valios (pasak skolininkės, dukra su tėvu (išieškotoju) bendrauti nenorėjo).Vykdomojo rašto, išduoto Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-46-443/2023, nustatytos tvarkos 6 punkte nurodyta, kad „ieškovė privalo informuoti atsakovą telefonu arba SMS žinute nedelsiant apie nenumatytas aplinkybes, dėl kurių vaikas negali bendrauti su atsakovu (liga ir pan.)“. Antstolio teigimu, vykdomojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skolininkė išieškotoją SUA2 informavo apie neįvyksiantį išieškotojo bendravimą su dukra tik išieškotojui atvykus į dukros gyvenamąją vietą, tuo galimai pažeisdama Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024-09-17 vykdomajame rašte nustatytos tvarkos 6 punktą. Suinteresuotas asmuo išieškotojas SUA2 atsiliepime ir teismo posėdžio metu antstolio aktui, papildomiems paaiškinimams ir juose nurodytoms faktinėms aplinkybėms pritarė, jas patvirtino ir nurodė, kad situacija iki šiol nepasikeitusi, o teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas nėra vykdomi tinkamai. Anot pareiškėjo, bendravimas su dukra buvo nuosekliai apsunkinamas. Jis su dukra nuo šalių išsiskyrimo 2021 metais bendrauja tik nuotoliu. Paskutinį kartą su dukra savaitgalį praleido pernai po Velykų ir tai buvo paskutinis kartas, kai bendravo gyvai. Teko daugelį pramogų atšaukti, nors grįžo iš Suomijos specialiai pasimatyti su dukra. Mano, kad dukra nenorėjo, nes sužinojo iš motinos, jog buvo užsakyta kelionė į Tunisą. Jie bendrauja su dukra nuotoliu kelis kartus per savaitę, kartu žaidžia, kalbasi. Suinteresuotas asmuo skolininkė G1 teismo posėdyje nurodė, kad antstolio pareiškimui nepritaria, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad su išieškotoju jau ilgą laiką nesutaria. Nurodė, kad šalių dukra buvo informuota, jog 2025 m. liepos 14 d. tėtis atvyksta. Skolininkė dukrą įkalbinėjo, kad ši bendrautų su tėvu. Grįžusi tądien iš darbo, rado išieškotoją prie namų ir informavo jį, kad dukra nenori vykti. Be to, kai pareiškėjas buvo pasiėmęs dukrą po Velykų, dukra paskambino verkdama, jog tėtis neparveža jos namo, nors ji to nori. Buvo kreiptasi į psichologus, gydytojus. Nurodė, kad dukra jautė baimę, jog jos negrąžins. VTAT nustatė, kad bendravimas turi vykti dalyvaujant VTAT specialistui ar psichologui. Jeigu dukra būtų neatsisakiusi važiuoti, skolininkė būtų ją išleidusi. Pareiškėjas pats nebandė įkalbėti dukters.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas skundžiamoje nutartyje vertino aktą surašiusio antstolio veiksmus vykdomojoje byloje. Tai patvirtina, kad bendravimas su vaiku neįvyko ne dėl apeliantės kaltės.

Teismas nepagrįstai išplėtė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką ir nepagrįstai aiškinosi su akte nurodytais skolininkės veiksmais (neveikimu) nesusijusias aplinkybes. Tai galėjo sutrukdyti teismui objektyviai įvertinti reikšmingas aplinkybes ir priimti pagrįstą bei teisingą teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą.

Apskųstos nutarties panaikinimas nagrinėjamu atveju iš esmės pažeistų teisę į teisingą teismą ir sudarytų prielaidą skolininkei nevykdyti nei įsiteisėjusio ir privalomumo savybę įgijusio teismo sprendimo, nei vykdomojo rašto reikalavimų dėl bendravimo tvarkos. Tai pablogintų išieškotojo ir vaiko padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui G1 nutarta skirti 200 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (nutartis) (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai apeliantei paskyrė 200 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta išieškotojo SUA2 bendravimo tvarka su dukra V2.

Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-46-443/2023 nutraukta skolininkės G1 (buv. (duomenys neskelbtini)) ir išieškotojo SUA2 santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šiuo sprendimu nustačius šalių nepilnametės dukros V2 gyvenamąją vietą su skolininke, iš ieškotojo priteisus materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui V2 nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur, nustačius išieškoto (tėvo) ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, paskyrus 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį ir nustačius jo metu konkrečią tėvo ir dukros bendravimo tvarką, pasibaigus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui. Taip pat šiuo teismo sprendimu nustatyta konkreti tėvo ir dukros bendravimo tvarka, kuri pakeista Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-84-894/2024. Minėtos bendravimo su dukra tvarkos 6 punkte sulygta, kad skolininkė privalo informuoti išieškotoją telefonu arba SMS žinute nedelsiant apie nenumatytas aplinkybes, dėl kurių vaikas negalintis bendrauti su tėvu (liga ir pan.).

Remiantis LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2024 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-46-443/2023 išieškotojui išdavė vykdomąjį raštą. Iš antstolio 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-25-87-21543, matyti, jog išieškotojas SUA2 pateikė informaciją, kad 2025 m. liepos 14 d. neįvyko jo bendravimas teismo nustatyta tvarka su dukra V2e.

Byloje tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo, kad 2025 m. liepos 14 d. išieškotojo bendravimas su dukra neįvyko ir skolininkė neinformavo apie bendravimui trukdžiusias kliūtis iš anksto telefonu ar SMS žinute, kaip tai numatyta išieškotojo su dukra bendravimo tvarkos 6 punkte.

Apeliantė, tiek baudos skyrimo klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, tiek atskirajame skunde teigia, kad pareigos informuoti išieškotoją neįvykdė ne dėl savo kaltės – dėl aplinkybės, kad suinteresuotų asmenų dukra atsisakė bendrauti su išieškotoju. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šiuos jos paaiškinimus.

Pažymėtina, kad tiek CPK 12 straipsnis, reglamentuojantis rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą, įtvirtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, apeliantei teigiant, kad ji nesudarė kliūčių išieškotojui bendrauti su dukra, o jam atvykus iš užsienio su dukra pasimatyti – ji nenorėjo bendrauti su tėvu, teko pareiga įrodyti šią aplinkybę. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodinėjamą aplinkybę galinčių pagrįsti duomenų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė, jog 2025 m. liepos 14 d. išieškotojo bendravimas su dukra neįvyko ir skolininkė apie tai, kad bendravimas neįvyks, neinformavo išieškotojo dėl ne nuo jos priklausančių veiksnių.

Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skolininkės paaiškinimus dėl suinteresuotų asmenų dukros nenoro bendrauti su išieškotoju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, paaiškinimai, nepagrįsti jokiais įrodymais, nėra pakankami aplinkybei dėl suinteresuotų asmenų dukters valios įrodyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė aptartos aplinkybės įrodyta, apeliantei ją įrodinėjant savo paaiškinimais.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo nutarties, kuria patvirtinta išieškotojo bendravimo su dukra tvarka, 6 punkte numatyta skolininkės pareiga informuoti išieškotoją nėra numatyta su trečiųjų asmenų, apeliantės teigimu – antstolio, veiksmų (ne)teisėtumu. Atsižvelgus į nurodytą, atskirojo skundo argumentas, kad byloje nustatyta, jog išieškotojo su dukra bendravimas neįvyko dėl vykdomąją bylą Nr. 0087/25/00504 dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo vykdančio antstolio veiksmų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apibendrindamas aukščiau nurodytus motyvus ir atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė paskirtos baudos dydžio neginčija, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei pagrįstai paskirta 200 Eur dydžio bauda už Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-84-894/2024 patvirtintos bendravimo tvarkos 6 punkte numatytos pareigos informuoti išieškotoją telefonu arba SMS žinute nedelsiant apie nenumatytas aplinkybes, dėl kurių vaikas negalintis bendrauti su tėvu nevykdymą.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Pasisakydamas dėl antstolio atsiliepime į skolininkės atskirąjį skundą nurodyto argumento, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti tikslinama, pašalinant įpareigojimą antstoliui pašalinti vykdymo proceso pažeidimus, pažymi, kad antstolis byloje ginčo nutarties neskundė ir skunde nenurodė nesutikimo su nutartimi argumentų. Todėl antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą su teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu susiję argumentai nevertinami. Antstoliui išaiškintina, kad jeigu jam kyla neaiškumų dėl apskųstos nutarties motyvų ar jų vykdymo, jis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nutarties išaiškinimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudos skyrimą už teismo sprendimo nevykdymą reglamentuojančias proceso teisės normas, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti arba pakeisti. Todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuoto asmens G1 atskirojo skundo netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Suinteresuotas asmuo SUA2 ir antstolis Arūnas Balčiūnas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens G1 atskirąjį skundą atmesti. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.