- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-11
- Bylos Nr.
- e2A-1535-565/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03051-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Svetlana Panina, Rūta Burdulienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Atsakovas
- ATS1
- Ieškovas
- IES1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijo
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės–Sakalauskienės ir Svetlanos Paninos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ATS1 , prašydama: 1) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 2) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo sūnui 300 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą banke; 3) priteisti iš atsakovo 11 916,00 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus (duomenys neskelbtini). Sūnus nuo pat gimimo nuolat gyvena su ieškove, juos sieja glaudus emocinis ryšys. Ieškovė norėtų, jog šiuo metu atsakovo ir sūnaus bendravimas vyktų be nakvynių pas atsakovą ir ieškovei dalyvaujant, nes sūnus turi negalią, jam reikalingas ieškovės dėmesys. Ieškovė su atsakovu gyventi skyrium pradėjo nuo (duomenys neskelbtini) vasaros pradžios. Nuo to laiko jokio išlaikymo sūnui atsakovas neteikė. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) atskaičius mokesčius yra 777 Eur. Valstybės išmoka vaikui – 122,50 Eur, o papildomai skiriama valstybės išmoka vaikui gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – 72,10 Eur. Šalių sūnui šiuo metu mokama valstybės išmoka yra 194,60 Eur (122,50 Eur + 72,10 Eur). Ieškovė prašo, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos sūnui iš atsakovo būtų priteistas 300 Eur ((777 Eur – 122,50 Eur – 72,10 Eur) / 2 = 291,20 Eur) išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Vadovaujantis tais pačiais principais, t. y. orientaciniu MMA dydžio išlaikymu, ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 11 916 Eur išlaikymo įsiskolinimą (už 2022 metus – 2 732,5 Eur; už 2023 metus – 3 283,5 Eur; už 2024 m. – 3 600 Eur; nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. – 2 300 Eur; iš viso 11 916,00 Eur). Ieškovė su sūnumi gyvena ieškovės motinai priklausančiame gyvenamajame name, nekilnojamojo turto nuosavybės teise ieškovė neturi. Ieškovė puse etato dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės atlyginimas į rankas yra apie 400 Eur per mėnesį. Atsakovas ATS1 su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas nurodė, kad neprieštarauja sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, kadangi atsakovo gyvenamojoje vietoje nėra būtinų sąlygų vaikui, kuris yra neįgalus, gyventi. Atsakovas turi neįgalumą dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini), šiuo metu atsakovas pajamų negauna, jokio didesnės vertės turto neturi, gyvena atsakovo tėvui priklausančiame name su daliniais patogumais, todėl neturi objektyvių galimybių teikti išlaikymą vaikui ir sumokėti 11 916 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito atžvilgiu turėtų būti nustatyta lygiateisiškumu pagrįsta konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka, kuri užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Išlaikymas turėtų būti priteistas tokio dydžio, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Ieškovės prašomas 300 Eur išlaikymas patenkintų ne tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje, atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) nustatė nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) 300 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. rugpjūčio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad atsakovas išlaikymą perveda už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio dešimtos dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą banke; 3) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) 10 163,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) nustatė atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini): atsakovas įpareigojamas apie būsimą bendravimą su sūnumi informuoti ieškovę iš anksto, susitarti su ja dėl bendravimo su sūnumi laiko ir vietos, atsižvelgiant į vaiko norus, poreikius ir interesus; nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) bendravimas su atsakovu vyksta be nakvynių ir dalyvaujant kartu ieškovei.
Pirmosios instancijos teismas nurodė:
ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 yra nepilnamečio (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) , tėvai. Šalys susituokusios nebuvo. Šalys kartu negyvena nuo 2022 m. vasaros pradžios;
sūnus nuo pat gimimo nuolat gyvena su ieškove. Ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nekilo, todėl (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove;
tarp šalių nekilo ginčo ir dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Ieškovė prašė nustatyti bendravimo tvarką pagal šalių susitarimą, atsakovui pranešus apie pageidaujamą bendravimo laiką iš anksto, susitariant su ieškove dėl bendravimo su sūnumi laiko ir vietos, visais atvejais atsižvelgiant į vaiko norus, poreikius ir interesus, be nakvynių pas atsakovą ir tik ieškovei dalyvaujant kartu, todėl, atsakovui neprieštaraujant, tokia tvarka nustatytina;
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti nepilnamečiam vaikui periodinį 300 Eur dydžio išlaikymą iki jo pilnametystės. Nurodė, kad nepilnametis sūnus turi sunkią negalią ir jam reikalingas ne tik maistas, drabužiai, avalynė ar mokymosi priemonės, sūnus papildomai gydosi sanatorijose, lankosi specialiose procedūrose, jam reikalinga psichologo bei logopedo pagalba. Sūnaus išlaikymas susijęs ne tik su būtinaisiais poreikiais, tačiau ir su specialiaisias. Ieškovė šiuo metu su vaiku gyvena ieškovės motinai priklausančiame gyvenamajame name. Visi su būsto išlaikymu susiję mokesčiai tenka ieškovei. Dalis jų, be abejonės, yra vaiko išlaikymo sudėtinė dalis. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės vardu būtų įregistruotas nekilnojamasis turtas. Ieškovė puse etato dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės atlyginimas į rankas yra apie 400 Eur per mėnesį. Ieškovė gauna išmokas už vaiką: kiekvieną mėnesį gauna 1 231,40 Eur išmokų, iš kurių VSDFV moka 496 Eur šalpos/neįgalumo pensiją, nes sūnus turi sunkią negalią; Vilniaus savivaldybės administracija moka 194,60 Eur vaiko pinigus ir 540,80 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją;
Atsiliepimas
atsakovas nurodė, kad sutiktų teikti nepilnamečiui sūnui 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą, kadangi jis pats nedirba, jam buvo nustatytas 35 procentų darbingumo, jo pajamas sudaro 350 Eur neįgalumo išmoka. Iš į bylą pateikto neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog atsakovo neįgaliojo pažymėjimas galioja iki 2025 m. rugsėjo 21 d., ir nors teismo posėdis vyko 2025 m. gruodžio 22 d., tačiau atsakovas negalėjo pasakyti, koks šiuo metu jam nustatytas darbingumo lygis, į bylą nepateikė jokių duomenų apie neįgalumo pratęsimą. Atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė, registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad gali dirbti apdailos darbus bei anksčiau dirbo statybose (SODRA duomenys patvirtina, kad atsakovas anksčiau dirbo), todėl atsakovas, nors galimai ir turi negalią, tačiau, atsižvelgiant į sveikatos būklę, manytina, gali dirbti ir gauti didesnes pajamas. Atsakovas teigia, kad jo gaunamos pajamos yra 350 Eur, tačiau jis išlaiko ir eksploatuoja automobilį, o tai neabejotinai sąlygoja papildomas išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovui, pragyvenančiam vien iš 350 Eur, automobilio išlaikymas nesukelia papildomų finansinių sunkumų, netiesiogiai suponuoja manymą, kad atsakovo finansinė padėties iš tiesų nėra sunki. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė įrodymų, kad neįgalumas jam pratęstas, jei pratęstas, kokias išmokas dėl to atsakovas gauna, koks nustatytas darbingumo lygis, taigi, tinkamai neatskleidė realios turtinės padėties;
Žemesnės instancijos teismas
atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, neįgalumo lygį, vaiko amžių, poreikius, šalies ekonominę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, bendra 600 Eur suma, skiriama abiejų tėvų, būtų optimali tenkinant tik pačius būtiniausius vaiko poreikius. Teismas atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokamų išmokų dalimi nemažina. Vaikas turi sunkią negalią, todėl orus išlaikymas, atitinkantis šiuo metu esančias realijas, turi būti priteisiamas. Gaunami pinigai dėl vaiko neįgalumo turi būti naudojami būtent specialiems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau be specialių poreikių, vaikas turi kasdienių poreikių, todėl jam tėvų skiriamas išlaikymas neturi būti mažinamas vien tik todėl, kad mokama išmoka dėl neįgalumo. Šalių nepilnametis vaikas auga, ieškovė suteikia jam gyvenamą būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, ir prisiima didesnę vaiko išlaikymo naštą;
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11 916 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad su atsakovu gyvena skyrium nuo 2022 m. vasaros pradžios, ir nuo to laiko atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, vaiko gyvenime iš esmės nedalyvauja. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė, duomenų apie vaikui teiktą išlaikymą nepateikė, tik teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi jokių finansinių galimybių išmokėti ieškovės prašomo išlaikymo įsiskolinimo, kadangi neturi ne tik pajamų, bet ir jokio didesnės vertės turto. Išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovė skaičiuoja remdamasi MMA. Tokia suma išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo reali ir protinga nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla teisme gauta 2025 m. rugpjūčio 21 d., išlaikymo įsiskolinimo klausimas vertintinas laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. Ieškinyje pateikti paskaičiavimai yra už visus 2022 metus, tai yra daugiau kaip už 3 metus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, nepilnamečiam vaikui priteisiant 10 163,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas ATS1 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: iš dalies pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimą ir sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 100 Eur per mėnesį, o reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 300 Eur išlaikymas bei 10 163,50 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
teismas nenustatė konkrečių nepilnamečio vaiko poreikių, jų apimties ir mėnesinės piniginės išraiškos, neįvertino, kokia dalis šių poreikių yra tenkinama valstybės išmokomis ir vaiko motinos lėšomis. Į bylą buvo pateikti duomenys apie tai, kad vaikui mokama universali išmoka ir papildoma išmoka dėl negalios. Teismas sprendė, kad šios išmokos neturi mažinti atsakovo išlaikymo naštos, nors tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad vaikui mokamos valstybės išmokos pagal savo teisinę prigimtį yra skirtos vaiko poreikiams tenkinti ir tėvų finansinei naštai mažinti;
Žemesnės instancijos teismas
pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalį bei 3.192 straipsnio 2 dalį abu tėvai turi lygią pareigą išlaikyti vaiką, proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 300 Eur per mėnesį, faktiškai rėmėsi prielaida, kad vaiko motina turi galimybę prisidėti analogiška suma, tačiau ši prielaida nėra pagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis. Vaiko motinos mėnesinės pajamos sudaro apie 400 Eur „į rankas“, papildomų pajamų ar turto motina neturi. Esant tokioms pajamoms akivaizdu, kad objektyviai neįmanoma motinai prisidėti prie vaiko išlaikymo 300 Eur suma, nes tai sudarytų didžiąją dalį jos visų pajamų. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, faktiškai perkeldamas didesnę išlaikymo naštą tėvui, nors tokio nukrypimo neargumentavo ir nepagrindė;
bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas turi 35 proc. neįgalumą; šiuo metu negauna darbo pajamų; neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto; gyvena tėvui priklausančiame name su ribotais patogumais; neturi santaupų ar kitų pajamų šaltinių. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo neįgalumas yra susijęs su sunkia (duomenys neskelbtini) liga, kad ilgalaikis nedarbingumas ir pajamų neturėjimas yra tiesiogiai susiję su ilgalaikiu gydymusi stacionare. Atsakovas serga (duomenys neskelbtini), liga yra lėtinė, neišgydoma, turinti tiesioginę įtaką atsakovo darbingumui, suvokimui, gebėjimui dirbti, gebėjimui dalyvauti procese. Atsakovas net ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu ne kartą gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Teismas faktiškai prilygino sunkiai sergantį asmenį sveikam, kas yra esminė faktinė klaida;
sprendimas, kuriuo nustatoma konkreti ir nuolatinė finansinė prievolė, negali būti grindžiamas prielaidomis apie galimas pajamas, nes tai pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles ir lemia sprendimo nepagrįstumą. Teismas neatsakė į esminį klausimą – kaip asmuo, neturintis pajamų ir turintis neįgalumą, gali realiai vykdyti 300 Eur išlaikymo teikimo pareigą. Teismas sukūrė situaciją, kai atsakovui nustatyta objektyviai neįvykdoma pareiga, kas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 straipsnyje. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog išlaikymas neturi tapti sankcija ar bausme, o turi atitikti realias galimybes, nes, priešingu atveju, tai lemia tik nuolatinį skolų augimą, kuris neatitinka nei vaiko, nei valstybės interesų;
teismas netinkamai įvertino atsakovo turimo turto aplinkybes. Sprendime nurodyta, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė, todėl atsakovo finansinė padėtis „iš tiesų nėra sunki“. Teismas nevertino automobilio vertės, jo išlaikymo kaštų, galimų įsipareigojimų, nevertino aplinkybės, kad automobilis galėjo būti senas ar minimalios vertės, taip pat nevertino, ar automobilio naudojimas nėra būtinas dėl atsakovo sveikatos būklės ar gyvenamosios vietos. Tokiu būdu iš vieno netiesioginio fakto buvo padaryta esminė išvada apie atsakovo turtinę padėtį, neįvertinus visų aplinkybių visumos;
teismas priteisė iš atsakovo 10 163,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį remiantis ieškovės pateiktais skaičiavimais pagal MMA. Teismas priėmė sprendimą neįvertinęs, kokie iš tikrųjų tuo metu buvo vaiko poreikiai, kokias išmokas už vaiką gavo motina, kokios buvo ieškovės ir atsakovo pajamos tuo metu ir ar apskritai atsakovas tuo laikotarpiu turėjo realią galimybę vykdyti išlaikymo pareigą. CK 3.200 straipsnio taikymas reikalauja įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tai, ar tėvas objektyviai galėjo vykdyti pareigą praeityje. Sprendime nėra nustatyta, kokias pajamas atsakovas turėjo 2022 – 2025 metais, ar jis galėjo tuo laikotarpiu mokėti apskaičiuotas sumas, ar jo sveikatos būklė ir socialinė padėtis tai leido. Skola buvo priteista už laikotarpį, kai atsakovas gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo tik iš dalies darbingas, neturėjo darbo ir pajamų dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kai kartais negaudavo net neįgalumo išmokos, dėl ko buvo visiškai išlaikomas savo motinos. Tai reiškia, kad atsakovas faktiškai „nubaustas už ligą“, kas prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
teismas išsamiai bei visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas privalo ir gali teikti priteistą išlaikymą, kuris faktiškai orientuotas tik į minimalių vaiko poreikių tenkinimą;
tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams;
Šalies argumentai
nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino, kad jis gali dirbti apdailos darbus. Be to, nurodė, kad galėtų mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą, tačiau apeliaciniu skundu jau prašo sumažinti išlaikymą iki 100 Eur. Tai rodo, kad atsakovas tik manipuliuoja jo nurodomomis aplinkybėmis, siekdamas asmeninės naudos;
Atsiliepimas
atsakovas tikrai nebuvo gydomas ligoninėje per visą įsiskolinimo laikotarpį ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, kad išlaikymo neteikė, nes abejojo savo tėvyste. Nei viena, nei kita neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti išlaikymo įsiskolinimą;
vaikas yra neįgalus. Jam reikalingas nuolatinis dėmesys, todėl ieškovė negali dirbti visu etatu. Išlaikymas turi būti skiriamas kasdieniams būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, sudaryti tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su tuo iš tėvų gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti;
vaiko gaunamos išmokos iš valstybės neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti vaiką ir nėra pagrindas mažinti priteisto išlaikymo dydį. Be to, valstybės mokama išmoka vaikui, priešingai nei nurodo apeliantas, buvo išskaičiuota jau pateikiant ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
Ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (duomenys neskelbtini). Šalys nėra sudarę santuokos. Šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) vasario mėn. Sūnui nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Sūnui mokama: 1) šalpos neįgalumo/negalios pensija – 496 Eur per mėnesį; 2) individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija – 540,80 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat gauna 194,60 Eur išmoką vaikui.
Ieškovė dirba puse etato (duomenys neskelbtini), gauna 400 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi, su sūnumi gyvena ieškovės motinai priklausančiame gyvenamajame name.
Atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl ligos paūmėjimų gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje: 2019 m. gegužės 29 d. – 2019 m. birželio 19 d.; 2020 m. sausio 18 d. – 2020 m. vasario 27 d.; 2020 m. liepos 14 d. – 2020 m. rugpjūčio 28 d.; 2022 m. sausio 26 d. – 2022 m. vasario 28 d.; 2022 m. kovo 6 d. – 2022 m. balandžio 29 d.; 2022 m. liepos 12 d. – 2022 m. rugsėjo 8 d.; 2023 m. sausio 30 d. – 2023 m. kovo 30 d. Atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini), didžiąją darbo santykių laiko dalį atsakovas buvo laikiname nedarbingume. Atsakovas gauna 350 Eur išmoką iš Sodros. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvena atsakovo tėvui priklausančiame gyvenamajame name su daliniais patogumais. Atsakovui priklauso 2005 m. automobilis TOYOTA AVENSIS. (duomenys neskelbtini) ligoninės 2023 m. kovo 30 d. išraše iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovui nustatytas 25 proc. darbingumo lygis.
Dėl išlaikymo priteisimo
CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą sūnui, šį dydį grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatyta minimalia mėnesine alga, atskaičius mokesčius, t. y. 777 Eur, sumažinusi šią sumą sūnui mokama 194,60 Eur išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ((777 Eur – 194,60 Eur) / 2). Tačiau ieškovė nenurodė, kokie yra konkretūs sūnaus poreikiai ir kokios išlaidos yra reikalingos šiems poreikiams patenkinti. Pažymima, kad išlaikymo dydis kiekvienam vaikui nustatomas individualiai, pagal to vaiko poreikius, ir konkrečiam vaikui reikalingas išlaikymas gali būti ir mažesnis, nei minimali mėnesinė alga. Kasacinio teismo pateiktas išaiškinimas, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, neturi būti suprantamas kaip atleidžiantis tėvą (motiną) nuo pareigos nurodyti konkrečius vaiko poreikius ir jiems patenkinti reikalingas išlaidas.
Šalių sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai. Bylos duomenimis, vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, dėl kokio susirgimo/būklės sūnui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, kokia yra šio neįgalumo lygio sąlygota sūnaus sveikatos būklė. 2025 m. rugpjūčio 28 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 3ŠTA- yra duomenys (pagal ieškovės teiginius), kad sūnus yra sveikas, spec. poreikiai nenustatyti, vaikas gydosi sanatorijose, lankosi specialiose procedūrose, jam reikalinga psichologo ir logopedo pagalba, kadangi vaikas turi (duomenys neskelbtini) sutrikimą. Ieškovė byloje nenurodė/nepateikė įrodymų, kokia spec. pagalba reikalinga/taikoma sūnui dėl nustatytos negalios, ar ši pagalba yra kompensuojama valstybės, kokios yra nekompensuojamos pagalbos išlaidos.
Bylos duomenimis, šalių sūnui mokama 496 Eur per mėnesį šalpos neįgalumo/negalios pensija ir 540,80 Eur per mėnesį individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, iš viso 1 036,80 Eur per mėnesį. Ieškovė nenurodė/nepateikė įrodymų, kad ši suma nėra pakankama padengti sūnui reikalingos spec. pagalbos išlaidų (kuri minėta 2025 m. rugpjūčio 28 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 3ŠTA-).
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, neįgalumo lygį, vaiko amžių, poreikius, šalies ekonominę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, bendra 600 Eur suma, skiriama abiejų tėvų, būtų optimali tenkinant tik pačius būtiniausius vaiko poreikius. Ieškovė šio pirmosios instancijos teismo nustatyto šalių sūnaus poreikių dydžio apeliaciniu skundu neginčijo. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti 600 Eur per mėnesį šalių sūnaus būtinieji poreikiai, kurie neviršija minimalios mėnesinės algos, yra per dideli. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti būtinieji šalių sūnaus poreikiai yra 600 Eur. Kaip jau nurodyta aukščiau, šalių sūnaus specialiesiems poreikiams patenkinti yra mokama 496 Eur per mėnesį šalpos neįgalumo/negalios pensija ir 540,80 Eur per mėnesį individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, iš viso 1 036,80 Eur per mėnesį, ir byloje nėra įrodymų, kad ši suma nėra pakankama patenkinti specialiuosius šalių sūnaus poreikius.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Pagal bylos duomenis, ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, su sūnumi gyvena ieškovės motinai priklausančiame gyvenamajame name. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna 400 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Ieškovės teigimu, gauti didesnes pajamas jai trukdo sūnaus priežiūros poreikis.
Atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl ligos paūmėjimų gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje: 2019 m. gegužės 29 d. – 2019 m. birželio 19 d.; 2020 m. sausio 18 d. – 2020 m. vasario 27 d.; 2020 m. liepos 14 d. – 2020 m. rugpjūčio 28 d.; 2022 m. sausio 26 d. – 2022 m. vasario 28 d.; 2022 m. kovo 6 d. – 2022 m. balandžio 29 d.; 2022 m. liepos 12 d. – 2022 m. rugsėjo 8 d.; 2023 m. sausio 30 d. – 2023 m. kovo 30 d. Atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini), didžiąją darbo santykių laiko dalį atsakovas buvo laikiname nedarbingume. Atsakovas gauna 350 Eur išmokas iš Sodros. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvena atsakovo tėvui priklausančiame gyvenamajame name su daliniais patogumais. Atsakovui priklauso 2005 m. automobilis TOYOTA AVENSIS. 2023 m. kovo 30 d. išraše iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovui nustatytas 25 proc. darbingumo lygis.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui išduotas neįgaliojo pažymėjimas galioja iki 2025 m. rugsėjo 21 d., o įrodymų apie neįgalumo pratęsimą atsakovas nepateikė. Bylos duomenimis, atsakovo neįgalumas, tikėtina, įtakotas atsakovui diagnozuotos (duomenys neskelbtini), kuri yra lėtinė neišgydoma liga, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie jam nustatyto neįgalumo pratęsimą, savaime nereiškia, kad atsakovo sveikatos būklė yra iš esmės pasikeitusi.
Atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, nustatytas nedidelis darbingumo lygis, nuolatinis ilgalaikis gydymas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ligos istorijos išrašuose aprašyta atsakovo (duomenys neskelbtini) būklė, dažni atsakovo laikino nedarbingumo laikotarpiai dirbant (duomenys neskelbtini) leidžia teigti, kad atsakovo galimybė dirbti ir gauti didesnes darbines pajamas yra objektyviai apribota. Tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo iš viso atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti sūnų, kadangi buvusi atsakovo darbinė veikla, atsakovo teiginiai, kad atsakovas gali dirbti apdailos darbus rodo, kad atsakovo galimybė dirbti ir gauti pajamas egzistuoja. Priešingų įrodymų atsakovas byloje nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas be pagrindo aplinkybę, kad atsakovas nuosavybės teise turi automobilį, vertino kaip paneigiančią sunkią atsakovo turtinę padėtį. Pagal bylos duomenis, atsakovui priklauso 2005 m. gamybos automobilis. Daugiau kaip 20 metų amžiaus automobilis savaime nepatvirtina geros turtinės atsakovo padėties. Byloje nėra duomenų nei apie tai, kad šis automobilis yra eksploatuojamas, nei apie tai, kokios yra patiriamos automobilio eksploatavimo išlaidos.
Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).
Kaip jau nurodyta, šalių sūnui mokama 194,60 Eur išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nemažino nustatyto 600 Eur šalių sūnaus išlaikymo šia išmoka. Aukščiau nurodyta šalių turtinė padėtis nesudaro pagrindo teigi, kad šalims nereikalinga valstybės skiriama finansinė parama tenkinant būtinuosius sūnaus poreikius ir kad visa ši parama turi būti skiriama papildomiems šalių sūnaus poreikiams.
Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių ieškovė turėtų teikti sūnui didesnę išlaikymo dalį. Kaip minėta, ieškovė nekilnojamojo turto neturi, dirba puse etato (duomenys neskelbtini), gauna 400 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Ieškovės teigimu, gauti didesnes pajamas jai trukdo sūnaus priežiūros poreikis. Todėl, 600 Eur išlaikymą sumažinus mokama 194,60 Eur išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kiekviena iš šalių turi teikti sūnui 200 Eur išlaikymą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteistas 300 Eur išlaikymas, keičiama, priteistą išlaikymą sumažinant iki 200 Eur. Pažymima, kad, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymas teismo gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui nuo 2022 m. vasario mėn., kai šalys (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. Nėra pagrįstas atsakovo teiginys, kad šiuo laikotarpiu atsakovas neturėjo objektyvios galimybės teikti išlaikymą, nes gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo tik iš dalies darbingas, neturėjo darbo ir pajamų dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Kaip matyti iš į bylą pateiktų išrašų iš atsakovo ligos istorijų, nurodytu laikotarpiu atsakovas du kartus gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, gydymas truko po 1,5 mėn. - 1 mėn., t. y., ne visą laikotarpį, už kurį priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovui diagnozuota liga ir nustatytas darbingumo lygis objektyviai mažina atsakovo galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas, tačiau atsakovo galimybė dirbti ir gauti pajamas egzistuoja, tai rodo buvusi atsakovo darbinė veikla, taip pat atsakovo teiginiai, kad atsakovas gali dirbti apdailos darbus. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas pareigos išlaikyti sūnų nevykdymą grindė ne objektyvių galimybių gauti pajamas nebuvimu, o abejonėmis dėl savo tėvystės.
Nustačius atsakovo teiktino išlaikymo sūnui dydį – 200 Eur per mėnesį, šios sumos pagrindu apskaičiuojamas ir atsakovo išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. iki 2025 m. rugpjūčio 20 d., kuris yra 7 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo pagal atitinkamais laikotarpiais buvusią minimalią mėnesinę algą, tačiau ne pagal nustatytą atsakovo teiktino išlaikymo dydį. Todėl pirmosios instancijos priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažinamas iki 7 200 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šalims teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Todėl, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir atsakovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, dėl valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiama, šios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti. Iš atsakovo ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinti iki 200 Eur (dviejų šimtų eurų) kas mėnesį, o priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų). Kitą sprendimo dalį palinkti nepakeistą.