Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1551-1012/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-09
Bylos Nr.: e2A-1551-1012/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00374-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė (pran.), Dalia Trumpulienė
Atsakovas: Bankroto valdymas, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, "Baltijos langų technika"
Ieškovas: G. K.
Trečiasis asmuo: "Colemont draudimo brokeris" UADB

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-1551-1012/2026 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00374-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.3.3; 2.6.10.5.1; 2.1.7.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 9 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams bankrutavusios G. K. individualios įmonės nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos langų technika“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (nesudarytais) ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. P., uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Colemont draudimo brokeris“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė G. K. ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pradžios) Varžytynių aktą Nr. 1 (2020 m. rugsėjo 29 d.) (toliau – Varžytinių aktas); 2) pripažinti negaliojančiu ab initio UAB „Bankroto valdymas“ direktoriaus N. Č. 2020 m. kovo 31 d. išduotą įgaliojimą įgaliotiniui E. G.; 3) pripažinti, kad pavedimo sutartis, kurios tekstas buvo patvirtintas bankrutavusios G. K. IĮ (toliau – Įmonė) 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime, tarp UAB „Bankroto valdymas“ įgaliotinio N. Č. ir įmonės, nebuvo sudaryta; 4) priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų UAB „Bankroto valdymas“, UAB „Baltijos langų technika“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 13 288,91 Eur patirtos žalos atlyginimo; 5) priteisti ieškovės naudai iš atsakovų 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:

2017 m. rugsėjo 29 d. ne teismo tvarka pradėtame įmonės bankroto procese 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus išlaidų sąmatą, pagal kurią kitos administravimo išlaidos (teisinės, finansininko atlyginimas, kuro, pašto, kanceliarinės, archyvavimo, paieška registruose ir kt.) galėjo sudaryti ne daugiau kaip 10 000,00 Eur už visą bankroto procesą ir turėjo būti patvirtintos kreditorių susirinkimui pateikus faktiniais buhalterinės apskaitos dokumentais pagrįstus duomenis. 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimas patvirtino galutinę administratoriaus ataskaitą, kurioje nurodyta, jog kitos administravimo išlaidos sudarė 10 000,00 Eur, tačiau dokumentų, patvirtinančių faktinį šių išlaidų patyrimą, pateikta nebuvo.

Žalą ieškovei padarė administratorius ir jam talkinę kreditoriai UAB „Baltijos langų technika“ ir VSDFV Vilniaus skyrius. Administratorius ir Įmonės kreditoriai neteisėtai prabalsavę 2020 m. gruodžio 7 d. įmonės kreditorių susirinkime priimtais nutarimais padarė bendrą 11 422,91 Eur žalą. Šią sumą sudaro 10 000 Eur administravimo išlaidos ir 1 422,91 Eur neteisėtai negrąžintas likutis.

Iš kreditorių nutarimo formuluotės, kitos išlaidos, t. y. administravimo išlaidos 10 000 Eur sumai turėjo būti patvirtintos kreditorių susirinkime, nustačius faktinį jų panaudojimą, pagrįstą buhalterinės (finansinės) apskaitos dokumentais. Tik patvirtinus pagal faktą, administravimo išlaidos galėjo būti išmokėtos administratoriui.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi leido administratoriui nukreipti išieškojimą į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas buvo padengtas 2020 m. lapkričio 12 d. visa apimtimi.

Ieškovė negalėjo nežinoti apie jos Įmonės bankroto procese vykdomas procedūras bei teismo sprendimus, tačiau jokie veiksmai ar sprendimai nebuvo skundžiami.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Bankroto valdymas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2-1124/2023 konstatavo, jog ieškovei priklausęs nekilnojamasis turtas, buvo parduotas teisėtai. Teismui patvirtinus varžytynių akto teisėtumą, patvirtintas ir įgaliojimo teisėtumas.

Ieškovės reikalavimas priteisti solidariai 13 288,91 Eur žalos atlyginimo iš atsakovų yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes nenustatyti administratoriaus neteisėti veiksmai.

Administratoriaus atlyginimas ir sąmata yra patvirtinti kreditorių susirinkimo sprendimu. Apie jį ieškovės atstovas informuotas tiek elektroniniu paštu, tiek ir Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2-1124/2023. Šio kreditorių susirinkimo sprendimo ieškovė neskundė, jis yra įsiteisėjęs.

Ieškovei liekančios išmokėti 1 422,91 Eur lėšos bus skirstomos tik tada, kai įsiteisės Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2-1124/2023. Apie tai ieškovės atstovas informuotas tiek elektroniniu paštu, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2-1124/2023. Jei atliks lėšų po ieškovės įsiskolinimų padengimo kreditoriams bei antstoliams, jos bus pervestos ieškovei.

Atsakovė UAB „Baltijos langų technika“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. P. ir UAB „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priėmė ieškovės dalies ieškinio reikalavimų – pripažinti negaliojančiu ab initio Varžytynių aktą Nr. 1 (2020 m. rugsėjo 29 d.); pripažinti negaliojančiu ab initio UAB „Bankroto valdymas“ direktoriaus N. Č. 2020 m. kovo 31 d. išduotą įgaliojimą įgaliotiniui E. G.; pripažinti, kad pavedimo sutartis, kurios tekstas buvo patvirtintas bankrutavusios G. K. IĮ 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime, tarp UAB „Bankroto valdymas“ įgaliotinio N. Č. ir bankrutavusios G. K. IĮ, nebuvo sudaryta; priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų 2 400 Eur patirtos žalos atlyginimo – atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Kitą ieškinio dalį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovės naudai solidariai iš atsakovų 10 000 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Bankroto valdymas“ 1 422,91 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė ieškovei iš atsakovų UAB „Baltijos langų technika“ ir VSDFV Vilniaus skyriaus lygiomis dalimis 529,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 264,98 Eur iš kiekvieno; priteisė iš ieškovės UAB „Bankroto valdymas“ naudai 403,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 83,33 Eur iš kiekvieno. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas ar viešąjį interesą. Tuo tarpu teismo posėdžio metu su ieškovės prašymu dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo sutiko visi byloje dalyvaujantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, ieškovės dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas teismo buvo priimtas, o ši civilinės bylos dalis nutraukta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 užfiksuota, jog 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo metu septintuoju klausimu patvirtinta bendra bankroto administratoriaus išlaidų sąmata nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo (įskaitant ir teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą) iki jos išregistravimo iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro: bankroto administratorius atlyginimas 2 400 Eur, kitos išlaidos – pagal faktą, bet ne daugiau kaip 10 000 Eur už visą bankroto procesą. 2020 m. lapkričio 23 d. administratoriaus veiklos ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, jog nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytinių metu už 36 600 Eur; lėšos buvo panaudotos administravimo išlaidų ir kreditorių finansinių reikalavimų padengimui, t. y. administravimo išlaidoms padengti – 12 400 Eur; kreditorių finansiniams reikalavimams padengti – 22 777,09 Eur; grąžinta nepanaudota suma savininkei – 1 422,91 Eur. Nepaisant kreditorių susirinkime priimto sprendimo, administratorius sau išsimokėjo 10 000 Eur, t. y. maksimalią sumą, skirtą kitoms administravimo išlaidoms, tačiau kreditorių tvirtinimui tokių išlaidų patyrimo faktą ir dydį patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad tokie dokumentai, t. y. patvirtinantys minėtų išlaidų patyrimo faktą ir dydį, 2020 m. gruodžio 7 d. neegzistavo, o tai yra pagrindas išvadai, kad administratorius minėtų išlaidų faktiškai nepatyrė. Tuo tarpu kreditoriai patys nustatę tiek išlaidų dydį, tiek būtinybę jas pagrįsti faktiniais duomenimis, 2020 m. gruodžio 7 d. patvirtino administratoriaus ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei žala padaryta kelių asmenų – administratoriaus ir atsakovų UAB „Baltijos langų technika“ bei VSDFV Vilniaus skyriaus – veiksmais. Dėl šios priežasties jie ieškovei atsako solidariai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo byloje nesant ginčo, kad įmonės bankroto procese liko nepanaudota 1 422,91 Eur suma ir ji yra grąžintina ieškovei. Administratoriaus teikti argumentai, kodėl šis iki šiol nėra grąžinęs minėtos pinigų sumos ieškovei nėra patvirtinti jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Dėl šios priežasties teismas juos vertino kritiškai ir atmetė. Atsižvelgęs į tai, teismas nagrinėjamą ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, konstatuodamas, kad 1 422,91 Eur laikytini administratoriaus nepagrįstu praturtėjimu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria iš šio atsakovo solidariai su kitais atsakovais priteista ieškovei 10 000 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

Kreditoriams nėra nustatyta pareiga vykdyti nemokumo administratoriaus kontrolę nemokumo procese.

Kreditorių susirinkimas turi teisę, o ne pareigą nustatyti nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką.

Atsakovas neturėjo pagrindo nepasitikėti nemokumo administratoriumi bei netikėti jo teikiama informacija.

Iš bankroto bylos medžiagos darytina išvada, kad bankroto proceso administravimo išlaidos akivaizdžiai buvo patirtos, nes buvo atliktas turto vertinimas, organizuotos varžytinės, vesta finansinė apskaita ir kt.

Atsakovui negali būti perkeliama atsakomybė dėl įmonės vadovo dokumentų neišsaugojimo ar nemokumo administratoriaus dokumentų nepateikimo.

Jeigu ieškovei buvo padaryta žala, už padarytą žalą yra atsakingas nemokumo administratorius.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:

Atsakovas nepagrįstai pasitikėjo nemokumo administratoriumi ir nesidomėjo jo veikla.

Atsakovas pripažino aplinkybes, kad jis neturėjo informacijos apie vykdomą įmonės bankroto procedūrą ir bankroto administratoriaus atliekamus procesinius veiksmus, jos nereikalavo iš bankroto administratoriaus, nerinko ir nevertino, nesidomėjo bankroto administratoriaus veikla, taip pat finansiniais srautais ir atsiskaitymais.

Atsainus ir nerūpestingas atsakovo kaip įmonės kreditoriaus pareigų vykdymas pažeidus aprašą atvedė prie dėsningų teisinių pasekmių – žalos ieškovei padarymo.

Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu įmonės kreditoriai, dalyvavę 2020 m. gruodžio 7 d. susirinkime ir patvirtinę administratoriaus veiklos ataskaitą, nepareikalavo atskleisti ir išdėstyti jos išsamaus turinio, tuo pažeidė 2018 m. lapkričio 22 d. įmonių kreditorių susirinkimo 7-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl išlaidų pagal faktą nustatymo ir patikrinimo.

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Bankroto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė deliktinę atsakomybę nemokumo administratoriui. Bankroto administravimo sąmatą išimtinai tvirtina būtent kreditorių susirinkimas, kuris turi teisę jos netvirtinti, tačiau tai nebuvo atlikta.

Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos nebuvo apskųsti, jų neskundė nei kreditoriai, nei ieškovė.

Šalies argumentai

Ieškovė yra praleidusi senaties terminus prašyti pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimus negaliojančiais, nemokumo administratoriaus veiksmus neteisėtais.

G. K. IĮ kreditorių susirinkimas teisėtai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, nutarimais patvirtino tokias bankroto administravimo išlaidas bei patvirtino šių išlaidų išmokėjimą.

Ieškovės įmonės bankrotas yra užbaigtas, įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Sprendimai dėl įmonės pabaigos ieškovės neskųsti ir yra įsiteisėję, todėl G. K. IĮ negali būti atsakovu šioje civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Bankroto valdymas“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

Administravimo išlaidų patyrimo fakto ir dydžio bankroto administratorius ar kiti asmenys neįrodė.

Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų 10 000 Eur administravimo išlaidų faktą, nepridėti jokie realūs finansiniai dokumentai, patvirtinantys šias išlaidas, išlaidos neišskirtos, nesugrupuotos ir apskritai neparodytos.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė bankroto administratoriaus ir kreditorių civilinės atsakomybės kilmę ir teisinius pagrindus.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Bankroto valdymas“ apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 41 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad:

2017 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 nutarta: pirmuoju klausimu – pradėti G. K. IĮ bankroto procesą ne teismo tvarka; antruoju – įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“; trečiuoju – patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimus pagal pateiktą įmonės savininkės kreditorių sąrašą; ketvirtuoju – pripažinti bankrutuojančią įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo metu septintuoju klausimu patvirtinta bendra bankroto administratoriaus išlaidų sąmata nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro: bankroto administratorius atlyginimas 2 400 Eur, kitos išlaidos – pagal faktą, bet ne daugiau kaip 10 000 Eur už visą bankroto procesą.

2020 m. lapkričio 23 d. įmonės bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodyta, jog įmonė nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, taip pat nenustatyta ir kito kilnojamojo turto. Tuo tarpu nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytinių metu už 36 600 Eur. Lėšos buvo panaudotos administravimo išlaidų ir kreditorių finansinių reikalavimų padengimui, t. y. administravimo išlaidoms padengti – 12 400 Eur; kreditorių finansiniams reikalavimams padengti – 22 777,09 Eur (VSDFV – 2 018,65 Eur; UAB „Baltijos langų technika“ – 20 758,44 Eur); grąžinta nepanaudota suma savininkei – 1 422,91 Eur.

2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 6 užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 7 d. susirinkime dalyvavo kreditoriai UAB „Baltijos langų technika“, VSDFV Vilniaus skyrius ir bankroto administratorius. Pirmuoju klausimu nutarta patvirtinti administratoriaus ataskaitą; antruoju – patvirtinti likvidacinį balansą; trečiuoju – pripažinti įmonę likviduotą dėl bankroto ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.

Kaip minėta, ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų solidariai priteisti 11 422,91 Eur žalos atlyginimą, kuri sudaro: 1) 10 000 Eur bankroto administratoriaus administravimo išlaidos (teisinės, finansininko atlyginimas, kuro, pašto, kanceliarinės, archyvavimo, paieška registruose ir kt.) ir 2) 1 422,91 Eur nepanaudota bei negrąžinta suma ieškovei. Ieškovės teigimu, tik patvirtinus pagal faktą, administravimo išlaidos galėjo būti išmokėtos administratoriui, o likusi suma po bankroto proceso vis dar nėra grąžinta ieškovei. Atsakovai su ieškovės pozicija nesutiko. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovės naudai solidariai iš atsakovų 10 000 Eur žalos atlyginimą bei ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Bankroto valdymas“ (nemokumo administratoriaus) 1 422,91 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nemokumo administratorė nepateikė įrodymų apie patirtas 10 000 Eur administravimo išlaidas, o VSDFV Vilniaus skyrius ir UAB „Baltijos langų technika“, kaip kreditorės, aplaidžiai vykdė administratoriaus veiklos kontrolę bankroto procese, dėl ko jų atžvilgiu taikytina solidari atsakomybė.

Atsakovai UAB „Bankroto valdymas“ ir VSDFV Vilniaus skyrius pateikė apeliacinius skundus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nemokumo administratorius prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, iš esmės argumentuodamas, kad pateikta administravimo sąmata patvirtina išlaidas, kurioms pritarta kreditorių susirinkimo nutarimais. Tuo tarpu VSDFV Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš atsakovų solidariai priteista 10 000 Eur žalos atlyginimas. Šio atsakovo teigimu, jam negali būti perkeliama atsakomybė dėl administravimo išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus bei ginčytinas pirmosios instancijos teismo išvadas, pažymi, kad nemokumo administratorius, priešingai nei VSDFV Vilniaus skyrius, skundžia ne tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 10 000 Eur žalos priteisimo ieškovei iš atsakovų solidariai, bet ir sprendimo dalį, kuria ieškovei iš nemokumo administratoriaus priteista 1 422,91 Eur kaip nepagrįstas praturtėjimas. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmiausiai aktualu pasisakyti dėl ieškovei iš nemokumo administratoriaus priteistos 1 422,91 Eur sumos (ne)pagrįstumo.

Dėl nepanaudotų lėšų grąžinimo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nemokumo administratorius prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės nepateikia savarankiškų argumentų, kuriais būtų ginčijamas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nemokumo administratorius iš esmės neginčijo aplinkybės, kad 1 422,91 Eur suma po bankroto proceso liko nepanaudota ir turėtų būti grąžinta ieškovei, nurodydamas, jog ši suma bus pervesta ieškovei, jai pateikus banko sąskaitos duomenis. Taigi ginčo dėl pačios šios sumos egzistavimo ir jos grąžinimo pareigos iš esmės byloje nekilo.

Iš skundžiamo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad įmonės bankroto procese liko nepanaudota 1 422,91 Eur suma ir ji yra grąžintina ieškovei. Teismas pažymėjo, kad administratoriaus nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė šios sumos negrąžinimą ieškovei, nebuvo patvirtintos byloje esančiais įrodymais, todėl jas vertino kritiškai ir atmetė. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas šią ieškovės reikalavimo dalį tenkino ir 1 422,91 Eur sumą priteisė iš nemokumo administratoriaus kaip nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, kadangi apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, paneigiančių šios sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, o pats nemokumo administratorius pirmosios instancijos teisme iš esmės pripažino pareigą grąžinti ieškovei nepanaudotą 1 422,91 Eur sumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šią sumą iš nemokumo administratoriaus priteisė nepagrįstai. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ar šią sumą teisiškai kvalifikuoti kitaip nei nemokumo administratoriaus nepagrįstą praturtėjimą. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

Apeliantai (nemokumo administratorius UAB „Bankroto valdymas“ ir kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius) apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteista 10 000 Eur žalos atlyginimo. VSDFV Vilniaus skyrius nurodo, kad bankroto proceso administravimo išlaidos akivaizdžiai buvo patirtos, nes bankroto procese buvo atliktas turto vertinimas, organizuotos varžytynės, tvarkyta finansinė apskaita ir atlikti kiti administravimo veiksmai. Be to, šio apelianto teigimu, kreditoriui negali būti perkeliama atsakomybė nei dėl buvusio įmonės vadovo dokumentų neišsaugojimo, nei dėl nemokumo administratoriaus dokumentų nepateikimo. Jeigu ieškovei buvo padaryta žala, už ją turėtų atsakyti nemokumo administratorius. Tuo tarpu nemokumo administratorius apeliaciniame skunde teigia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos nebuvo apskųsti, todėl yra galiojantys ir įsiteisėję. Administratoriaus vertinimu, ieškovė yra praleidusi terminus ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais buvo patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata ir jos išmokėjimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o JANĮ taikomas konkrečioms nemokumo administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015; 2023 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-823/2023 28 punktą; 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024 31, 33 punktus). Nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl civilinė atsakomybė nemokumo administratoriui gali kilti ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymuose ar sutartyse nurodytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006, kt.). Kadangi įstatyme nurodytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, bylose, kuriose nemokumo administratoriui reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011).

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nėra pagrindo pritarti nemokumo administratoriaus pozicijai, jog ieškovė, neapskundusi kreditorių susirinkimo nutarimų dėl išlaidų patvirtinimo, nebeturi teisės šioje byloje kvestionuoti 10 000 Eur administravimo išlaidų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra pareiškusi savarankiško reikalavimo pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimus negaliojančiais, tačiau pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurį grindžia tuo, kad bankroto procese 10 000 Eur suma buvo panaudota faktiškai neįrodytoms administravimo išlaidoms, todėl ši suma turėjo būti grąžinta ieškovei. Tokiame kontekste kreditorių susirinkimo nutarimų galiojimas reiškia, kad atitinkamais nutarimais buvo pritarta nemokumo administratoriaus sąmatoje nurodytų išlaidų išmokėjimui, tačiau savaime nelemia išvados, jog šios išlaidos faktiškai buvo patirtos, buvo būtinos ir pagrįstos. Tokie kreditorių susirinkimo nutarimai ir jų vykdymo aplinkybės žalos atlyginimo byloje gali būti vertinami kaip vienos iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl nemokumo administratoriaus ir (ar) kreditorių veiksmų teisėtumo bei jų civilinės atsakomybės sąlygų. Tokiu atveju kreditorių susirinkimo nutarimų neapskundimas nėra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo ar atsisakyti tirti, ar 10 000 Eur administravimo išlaidos buvo faktiškai patirtos ir pagrįstos.

Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė, savo pažeistas teises pasirinkusi ginti pareikšdama reikalavimą dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovams – nemokumo administratoriui ir kreditoriams, turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą, įskaitant tai, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ji patyrė 10 000 Eur žalą. Ieškovė žalą iš esmės sieja su tuo, kad bankroto procese 10 000 Eur suma buvo panaudota administravimo išlaidoms, kurios, ieškovės teigimu, nebuvo faktiškai pagrįstos, todėl ši suma ar jos dalis turėjo būti grąžinta ieškovei kaip nepanaudotos įmonės bankroto procese likusios lėšos. Dėl to, sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės, būtina nustatyti ne vien tai, ar bankroto procese buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir ar kreditoriai pritarė administravimo išlaidų išmokėjimui, bet ir tai, ar konkrečios administravimo išlaidos faktiškai buvo patirtos, ar jos buvo būtinos bankroto procedūroms atlikti, ar jų dydis buvo pagrįstas.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad egzistuoja visos atsakovų deliktinės solidariosios civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 10 000 Eur administravimo išlaidų faktinį patyrimą ir jų dydį, todėl darė išvadą, jog 2020 m. gruodžio 7 d., kai buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita, tokie išlaidas pagrindžiantys dokumentai neegzistavo. Ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą konstatuoti, kad administratorius minėtų išlaidų faktiškai nepatyrė, o sau išsimokėjęs visą administravimo išlaidoms skirtą 10 000 Eur sumą atliko neteisėtus veiksmus. Dėl kreditorių neteisėtų veiksmų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankroto procesui vykstant ne teismo tvarka, administratoriaus veiksmų teisėtumo kontrolę atlieka ne teismas, o kreditoriai. Teismas nurodė, kad kreditoriai 2020 m. gruodžio 7 d. patvirtino administratoriaus ataskaitą, nors administratorius nebuvo pateikęs šias išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl toks kreditorių elgesys laikytinas aplaidžiu administratoriaus veiklos kontrolės vykdymu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, skundžiamo sprendimo motyvus ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka tik iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į administravimo išlaidų faktinio pagrindimo trūkumą, tačiau nepakankamai ištyrė visas šiai reikalavimo daliai reikšmingas aplinkybes ir pernelyg abstrakčiai konstatavo atsakovų solidariosios civilinės atsakomybės sąlygas.

Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Nors pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018 31 punktas; 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022 47 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 24 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021 28 punktas). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/015; 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 24 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso tinkama pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013). Administratorius, kaip ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, yra atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad nemokumo administratoriaus ir kreditorių solidarioji deliktinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius, jog žala yra susijusi su šių asmenų neteisėtais veiksmais. Vis dėlto tai nereiškia, kad solidarioji atsakomybė gali būti taikoma abstrakčiai, vien dėl šių asmenų dalyvavimo tame pačiame bankroto procese ar jų balsavimo dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo. Tam būtina nustatyti kiekvieno atsakovo neteisėtus veiksmus, jų reikšmę žalos atsiradimui, priežastinį ryšį ir pagrindą spręsti, kad žala atsirado dėl bendrų arba tarpusavyje susijusių atsakovų veiksmų.

Reikšminga tai, kad nemokumo administratorius yra specialus bankroto proceso subjektas, turintis plačius įgaliojimus ir atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą. Būtent administratorius organizuoja bankroto procesą, atlieka administravimo veiksmus, disponuoja bankroto proceso dokumentais ir teikia kreditoriams duomenis apie administravimo išlaidų panaudojimą. Administratoriaus pareigos pagrįsti faktiškai patirtas administravimo išlaidas negali pakeisti vien kreditorių pritarimas jo ataskaitai. Kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti administratoriaus ataskaitą priėmimas taip pat savaime nereiškia, kad kreditoriai perėmė pareigą ar atsakomybę už administratoriaus nurodytų išlaidų faktinį pagrindimą. Kreditorių atliekama kontrolės funkcija reiškia teisę ir pareigą vertinti administratoriaus pateiktą informaciją bei priimti atitinkamus sprendimus, veikiant kreditorių interesais, o ne įmonės savininkės interesais, pagal jiems pateiktus duomenis, tačiau ji negali būti sutapatinama su administratoriaus profesine pareiga tinkamai organizuoti bankroto procesą, tvarkyti dokumentus ir pagrįsti patirtas išlaidas. Dėl šios priežasties vien aplinkybė, kad kreditoriai dalyvavo priimant nutarimą dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, nėra pakankama solidariajai atsakomybei taikyti kartu su nemokumo administratoriumi. Vien tai, kad ieškovė ieškiniu prašė žalą iš atsakovų priteisti solidariai, savaime nesudaro pagrindo taikyti solidariąją civilinę atsakomybę.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas neindividualizavo kiekvieno atsakovo veiksmų, nenustatė jų reikšmės ieškovės nurodytos žalos atsiradimui ir nepagrindė solidariosios atsakomybės taikymo sąlygų. Teismas neatskleidė, ar nagrinėjamu atveju egzistavo subjektyvusis ar objektyvusis atsakovų bendrininkavimas, ar kiekvieno atsakovo veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, taip pat kodėl žala laikytina nedalia. Be to, teismas nepakankamai atribojo nemokumo administratoriaus pareigą organizuoti bankroto procesą ir pagrįsti administravimo išlaidas nuo kreditorių vykdomos administratoriaus veiklos kontrolės funkcijos. Vien bendro pobūdžio išvada dėl kreditorių aplaidžiai vykdytos kontrolės negali būti laikoma pakankamu pagrindu solidariajai atsakomybei kartu su nemokumo administratoriumi taikyti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir jos nurodomos žalos (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto nagrinėjamos bylos specifika lemia, kad sprendžiant dėl 10 000 Eur administravimo išlaidų pagrįstumo negali būti ignoruojama tai, jog būtent nemokumo administratorius atliko įmonės bankroto administravimo veiksmus, disponavo bankroto proceso dokumentais ir lėšomis, teikė kreditoriams administravimo išlaidų sąmatas ir ataskaitas. Nemokumo administratorius, teikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei duomenis apie šių išlaidų panaudojimą, turi pareigą pagrįsti ne tik planuojamų administravimo išlaidų poreikį, bet ir faktiškai patirtas administravimo išlaidas. Taigi kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti tam tikrą maksimalią administravimo išlaidų sumą savaime nereiškia, kad administratorius įgyja teisę šią sumą išsimokėti neatsiskaitydamas už jos faktinį panaudojimą.

Nagrinėjamu atveju aktualu, kad pirmosios instancijos teismas nemokumo administratoriui buvo nustatęs pareigą pateikti administravimo išlaidų faktinį patyrimą ir dydį pagrindžiančius įrodymus. Iš administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad konkrečių 10 000 Eur administravimo išlaidų patyrimą patvirtinančių pirminių apskaitos, mokėjimo ar kitų faktinių duomenų iš esmės nepateikta (DOK-70005). Byloje esantys dokumentai patvirtina tik bendro pobūdžio aplinkybes apie administravimo išlaidų sąmatą, atliktus veiksmus bankroto procese, dėl to patirtas išlaidas, tačiau tai neleidžia nustatyti konkrečios šių išlaidų sudėties ir faktinio jų patyrimo. Neginčytina, kad nemokumo administratorius vykdė įmonės bankroto procesą, todėl akivaizdu, jog tam tikros administravimo išlaidos bankroto procese galėjo būti patirtos. Nepaisant to, vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad faktiškai buvo patirta būtent 10 000 Eur administravimo išlaidų. Taip pat vien tai, kad įmonės kreditoriai susirinkime patvirtino maksimalų administravimo išlaidų dydį ar vėliau pritarė administratoriaus ataskaitai, neatleidžia administratoriaus nuo pareigos pateikti šių išlaidų faktinį patyrimą ir pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Todėl ieškovei kvestionuojant, ar 10 000 Eur suma faktiškai buvo panaudota pagrįstoms bankroto administravimo išlaidoms, nemokumo administratorius negali apsiriboti vien nuoroda į kreditorių susirinkimo nutarimus, abstrakčią administravimo išlaidų sąmatą ar bendrą bankroto proceso vykdymo faktą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai solidariai priteisė iš atsakovų 10 000 Eur žalos atlyginimą. Nors byloje pagrįstai kilo klausimas dėl administravimo išlaidų faktinio pagrindimo ir nemokumo administratoriaus pareigos pateikti šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atsakomybę už galimą žalą solidariai taikyti ir kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas neindividualizavo kiekvieno atsakovo veiksmų, nenustatė, kokie konkretūs kreditorių veiksmai ar neveikimas lėmė ieškovės nurodytos žalos atsiradimą, taip pat nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju egzistuoja solidariosios atsakomybės taikymo sąlygos. Kadangi šioms aplinkybėms nustatyti būtina iš naujo įvertinti administravimo išlaidų pagrįstumą, galimai papildomai rinkti naujus įrodymus, iš naujo įvertinti nemokumo administratoriaus veiksmus ir kiekvieno kreditoriaus atsakomybės pagrindą, skundžiamo sprendimo dalis dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialines ir proceso teisės normas, priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinių skundų argumentai sudaro pagrindą panaikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ją grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos dalis pagal ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Eur žalos priteisimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešinga situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos dalies esmės, ir minėtos bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, anksčiau aptartiems argumentams, yra pagrindas naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį ir bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Eur žalos priteisimo ir susijusius procesinio pobūdžio reikalavimus dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

Dėl to panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ją grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės G. K. naudai solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos langų technika“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priteistas 10 000 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 10 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tarp šalių ir valstybės paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėDalia TrumpulienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė