Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Supermaistas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas, išieškotoja E. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Supermaistas“ pateikė skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2026 m. kovo 27 d. patvarkymą Nr. S-26-32-8814 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nurodė sumokėti 1 887,89 Eur (skolą + vykdymo išlaidas) į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjos teigimu, ji pilnai įvykdė 2026 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2135-1159/2026 pervesdama išieškotojai E. B. į jos banko sąskaitą 2 983,19 Eur, ir 2 034,99 Eur pervesdama valstybinio socialinio draudimo įmoką bei gyventojų pajamų mokestį į Sodros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sąskaitas. Nesutinka su antstoliu, kad nuo teismo sprendimu priteistų 3 944,72 Eur netesybų, nereikėjo skaičiuoti ir mokėti mokesčių Sodrai ir VMI, todėl pagal antstolio paskaičiavimus liko 1 558,16 Eur skola išieškotojai, t. y. suma kuri buvo pervesta Sodrai ir VMI. Savo nesutikimą grindžia tuo, kad netesybos yra laikomos darbo užmokesčio dalimi ir apmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnį kaip A klasės pajamos, kurioms taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Antstolis Darius Stakeliūnas 2026 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. S-26-32-12413 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad išieškotoja E. B., pateikdama vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš UAB „Supermaistas“ vykdymui, nurodė, kad darbdavys atliko tik dalinį mokėjimą ir 2026 m. kovo 6 d. į sąskaitą pervedė 2 983,19 Eur, nors viso turėjo pervesti 4 541,35 Eur. Pažymėjo, kad darbdavys nuo 3 944,72 Eur netesybų išskaičiavo 1 558,16 Eur mokesčius. Ginčas tarp skolininkės ir išieškotojos kilo dėl teismo sprendimu priteistų netesybų teisinio pobūdžio, jų teisinio reglamentavimo ir atitinkamai tinkamo teismo sprendimo įvykdymo. Antstolio teigimu, vykdomajame dokumente aiškiai diferencijuotas sumų pobūdis – tik pirmosioms dviem sumoms nurodyta, kad jos yra su darbo santykiais susijusios išmokos, į kurias įskaičiuoti darbuotojo mokesčiai, o tuo tarpu 3 944,72 Eur netesybų sumai toks nurodymas netaikomas. Todėl pasak antstolio, skolininkė negali keisti vykdomojo dokumento turinio ar mažinti prievolės, o atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis nepakeičia pareigos pilnai atsiskaityti su išieškotoja. Nurodė, kad remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išaiškinimu, nuo netesybų valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos. Tačiau pareiškėja priešingai jas apskaičiavo ir sumokėjo, todėl tokie mokėjimai laikytini nepagrįstais ir nelaikytini tinkamu prievolės įvykdymu. Sumokėta 1 558,16 Eur mokesčių suma turėjo būti skirta išieškotojai kaip dalis teismo sprendimu priteistų netesybų. Pažymėjo, kad pareiškėjos veiksmai, netinkama atsiskaitymo tvarka ir nepagrįstas mokėtinų sumų (mokesčių) apskaičiavimas pažeidė išieškotojos teisėtus lūkesčius laiku ir tinkamai gauti visą vykdomajame dokumente priteistą sumą. Suinteresuotas asmuo E. B. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2135-1159/2026 priteisė darbuotojai 385,44 Eur už viršvalandinį darbą, 600,74 Eur nepanaudotų atostogų kompensaciją, 3 944,72 Eur netesybų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2026 m. kovo 3 d. Pažymėjo, kad UAB „Supermaistas“ buhalterė gavo nurodymą apskaičiuoti ir išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) ir valstybinio socialinio draudimo įmoką (toliau – VSD) nuo visos priteistos sumos, įskaitant ir nuo priteistų netesybų. Siekdama išsiaiškinti situaciją dėl tinkamo teismo sprendimo vykdymo ir netesybų apmokestinimo, išieškotoja kreipėsi į VMI ir Sodrą prašydama pateikti oficialius išaiškinimus dėl netesybų apmokestinimo. 2026 m. kovo 19 d. Sodros oficialiame atsakyme buvo nurodyta, kad kai darbdavys pavėluotai atsiskaito su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės, nuo netesybų socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos, todėl Sodrai deklaracijos neteikiamos. 2026 m. balandžio 8 d. VMI atsakyme nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalį išmokamos netesybos pajamų mokesčio tiksliais laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis ir nuo jų turi būti išskaičiuojamas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Pažymėjo, kad neginčija aplinkybės, kad nuo netesybų galėjo būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, tačiau nesutinka kad nuo netesybų turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0032/26/00506 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2135-1159/2026 dėl 1 558,16 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Supermaistas“ išieškotojos E. B. naudai.

Iš byloje pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 12 d. išduoto vykdomojo rašto nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 29 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Supermaistas“ ieškinį atsakovei E. B. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Teismas nusprendė: 1) priteisti atsakovės E. B. naudai iš ieškovo UAB „Supermaistas“ 385,44 Eur (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) už viršvalandinį darbą; 2) priteisti atsakovės E. B. naudai iš ieškovo UAB „Supermaistas“ 600,74 Eur (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) nepanaudotų atostogų kompensacijos; 3) priteisti atsakovės E. B. naudai iš ieškovo UAB „Supermaistas“ 3944,72 Eur netesybų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2026 m. kovo 3 d.

Išieškotojos teigimu, nuo priteistų netesybų gal ir galėjo būti išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, tačiau nesutinka kad nuo netesybų turi būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Siekiant nustatyti ar Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2135-1159/2026 darbuotojai priteistas 3 944,72 Eur netesybas nurodė su privalomaisiais mokesčiais ar be jų, turi būti įvertinta ne tik minėto sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir jo motyvai (atitinkamų sumų skaičiavimas). Tada daromos atitinkamos išvados, ar šiuo atveju buvo būtina iš priteistų netesybų išskaičiuoti ir atitinkamus mokesčius ar ne.

Susipažinus su teismo sprendimo 9.2.1 ir 9.2.2. papunkčio motyvais nustatyta, kad teismas netesybų dydį nustatė sudėdamas darbdavės laiku nesumokėtus darbuotojai 385,44 Eur už viršvalandinį darbą ir 600,74 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kadangi uždelsta 986,18 Eur suma sudarė mažiau nei darbuotojos vidutinis darbo užmokestis, netesybos buvo skaičiuojamos nuo 986,18 Eur sumos už keturis mėnesius (986,18*4).

Teismų praktikoje darbo užmokesčio sumos yra priteisiamos nurodant priskaitytas sumas (neatskaičius mokesčių), nes Lietuvos įmonė, išmokėdama darbo užmokestį, turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą Lietuvoje 20 proc. pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, netaikant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Todėl teismo sprendime turi būti nurodomos priskaitytos (su mokesčiais) sumos, nuo kurių vykdant teismo sprendimą yra sumokami nustatyti mokesčiai. Kaip matyti iš teismo rezoliucinės dalies darbuotojai buvo priteisti 385,44 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą ir 600,74 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atitinkamai šias sumas sudėjus (600,74 Eur + 385,44 Eur) (neatskaičius mokesčių) gauti 986,18 Eur (neatskaičius mokesčių), ir teismas spręsdamas netesybų dydį jį skaičiavo nuo 986,18 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos daugindamas iš 4 mėnesių.

Įvertinus virš nurodytą, darbdavė turėjo pareigą išskaityti privalomuosius mokesčius ir iš priteistų netesybų. Toliau pasisakoma dėl darbdavės privalomų mokesčių išskaitymo nuo netesybų, kurios priteistos DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 22 punktu, socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo DK 147 straipsnyje numatyto vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleistam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Vykdomojoje byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išaiškinimas patvirtina, kad nuo netesybų valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos.

Atsižvelgiant į virš nurodytą, nuo teismo sprendimu priteistų netesybų, valstybinio socialinio draudimo įmokos mokėti Sodrai už darbuotoją nereikia, todėl pareiškėjos argumentai, kad ji teisėtai ir pagrįstai nuo netesybų atskaitė VSD įmoką yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 ir 34 punktus, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis laikomos tokios pajamos, kurios gaunamos už darbą atliekamą pagal darbo sutartis, taip pat pajamos iš bet kokios kitos veiklos, vykdomos teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties pagrindu sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius.

DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu darbuotojai išmokamos netesybos apmokestinimo pajamų mokesčiu tikslais pagal savo esmę (turinį) yra priskiriamos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodoma, kad A klasės pajamoms priskiriamos pajamos gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. To paties įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad apskaičiuojant pajamų mokestį nuo išmokamos išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyti tarifai taikomi atsižvelgiant tik į tos išmokamos išmokos dydį.

Atsižvelgiant į virš išdėstytą, pareiškėja turėjo teisinį pagrindą išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį nuo priteistų netesybų.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju išieškotojai (darbuotojai) nuo teismo sprendimu priteistų 3 944,72 Eur netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalies normatyvą, darbdavys privalėjo išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį, tačiau nuo priteistų netesybų valstybinio socialinio draudimo įmokos nėra mokamos, todėl pareiškėja be teisinio pagrindo iš darbuotojos išskaičiavo daugiau mokesčių negu priklauso pagal įstatymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tai konstatuoti, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 513 straipsnis). Kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 636–637 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Supermaistas“ skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims. Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0032/26/00506 grąžinti antstoliui Dariui Stakeliūnui. Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą