Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo P. V. skundo dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės E. M. 2026 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę atkurti galimybę disponuoti neišieškotinomis lėšomis; padidinti antstolės apribotų išimti mėnesio lėšų limitą; įpareigoti antstolę įgyvendinti įstatymą ir vykdyti teisės aktus, susijusius su Pensijų kaupimo sistema nuo 2026 m. sausio 1 d.; sustabdyti visus išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus ir kitas teismo pareiškėjui taikomas priemones; panaikinti antstolės 2025 m. lapkričio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gruodžio 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausimą spręsti iš naujo; skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti antstolės E. M. turtą bei asmenines lėšas. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės E. M. 2026 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę atkurti galimybę disponuoti neišieškotinomis lėšomis; padidinti antstolės apribotų išimti mėnesio lėšų limitą; įpareigoti antstolę įgyvendinti įstatymą ir vykdyti teisės aktus, susijusius su Pensijų kaupimo sistema nuo 2026 m. sausio 1 d.; sustabdyti visus išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus ir kitas teismo pareiškėjui taikomas priemones; panaikinti antstolės 2025 m. lapkričio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gruodžio 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausimą spręsti iš naujo; skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti antstolės E. M. turtą bei asmenines lėšas. turtą bei asmenines lėšas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, jog antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimą reglamentuoja CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normos. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Tai reiškia, kad pareiškėjui kreipiantis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai atsiranda tik tada, kai antstolis pateikto skundo neišnagrinėja per nustatytą terminą. Taip pat tai reiškia, jog pareiškėjui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio 4 dalies pagrindu, jis teismui turi pateikti tiek patį skundą dėl antstolio veiksmų / neveikimo, tiek ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl antstolės veiksmų tiesiogiai pačiai antstolei, kurios veiksmus jis skundžia, ir antstolė neatliko veiksmų, numatytų CPK 510 straipsnio 3 dalyje. Atitinkamai, pareiškėjas nenurodė ir tokio pobūdžio aplinkybių nei pateiktame skunde, nei atskirajame skunde. Nurodyta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o nesant duomenų apie antstolės neveikimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.

Pasisakant dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, pažymėtina, kad bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo. Taip pat byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, t. y. pateikė skundą antstolei ir vieną skundo egzempliorių kartu su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Paminėtina, kad apeliacijos tikslas yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro tik teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tuo tarpu apelianto skunde reiškiami kiti prašymai nėra susiję su apeliacinės instancijos teismo teisėmis nagrinėjamoje byloje (CPK 337 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22– 26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.