- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-1485-967/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17883-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė (pran.)
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS2, ATS1
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 (IES1) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. papildomos nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 (IES1) ieškinį atsakovėms ATS2, ATS1 dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas IES1 (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms ATS2 (toliau – atsakovė), ATS1 (atsakovo F. M. teisių ir pareigų perėmėja, atsakovė), kuriuo prašė solidariai iš atsakovių priteisti 12 700 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovėms ATS2, ATS1 dėl skolos priteisimo nutraukė. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-23-569/2026, paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovė ATS1 pateikė teismui prašymą (DOK-167745), kuriuo prašė priimti papildomą nutartį – išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisiant iš ieškovo atsakovei ATS1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurie buvo sumokėti 2025 m. birželio 19 d. advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad teismas civilinę bylą nutraukė, tačiau liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.
Atsiliepimas
Ieškovas IES1 pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko. Nurodė, kad pagal pareikštą ieškinį yra kilęs ginčas dėl santuokos metu atsiradusios atsakovės ir F. M. (teisių ir pareigų perėmėja ATS1) prievolės ieškovui. Santuokos nutraukimo bylos medžiagoje yra teismo šaukimai į 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį, adresuoti A. V. ir V. V. kaip tretiesiems asmenims, tačiau apie šių šaukimų įteikimą nurodytiems asmenims byloje nėra jokių duomenų. Santuokos nutraukimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovui kokiu nors būdu buvo pranešta apie santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, apie tai, kad jis yra įtrauktas į šią bylą kaip trečiasis asmuo. Santuokos nutraukimo byloje nėra iš viso jokių duomenų, kad kokie nors procesiniai dokumentai, sprendimai, įskaitant ir 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartį, buvo siųsti ieškovui IES1, todėl nei jis, nei kiti nurodyti asmenys neturėjo galimybės jos apskųsti apeliacine tvarka ir dalyvauti jos nagrinėjime. Tokiu būdu ieškovo teisė apginti savo teises santuokos nutraukimo byloje buvo suvaržyta, todėl jis, sužinojęs apie tai, kad atsakovų santuoka jau yra nutraukta ir nėra išspręstas klausimas dėl negražintos skolos, buvo priverstas ginti savo kaip kreditoriaus teises atskirai pradėtoje byloje. Akivaizdu, kad santuokos nutraukimo bylos šalys - ATS2 ir F. M., žinodami apie egzistuojančią jų bendrą skolą ieškovui, nuslėpė šį faktą nuo santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusio teismo, dėl to buvo suvaržytos ieškovo kaip kreditoriaus teisės ginti savo interesus šioje byloje, o tai reiškia, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai. Dėl šios priežasties, teismo sprendimas tenkinti atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, kuriam iki šiol atsakovai nėra gražinę skolos, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 5 d. papildoma nutartimi nutarė priteisti atsakovei ATS1 IEŠ1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė šiuos argumentus: Nors teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, tačiau civilinio proceso kodekso normos nenumato teismo pareigos, priimant nutartį dėl bylos nutraukimo, ta pačia nutartimi išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų klausimą, tą galima padaryti ir vėliau. Šiuo atveju 2025 m. spalio 24 d. nutarties priėmimo metu nebuvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Po nutarties nutraukti civilinę bylą priėmimo atsakovė ATS1 pateikė įrodymus, kad iki nutarties nutraukti bylą ji patyrė 700 Eur teisinių paslaugų išlaidų (už atsiliepimo į ieškinį parengimą). Nagrinėjamu atveju atsakovė negalėjo žinoti, kada tiksliai bus išspręstas teismo posėdžio metu iškeltas klausimas dėl bylos nagrinėjimo galimumo ir tuo labiau būti tikra, kad teismas civilinę bylą nutrauks. Atitinkamai ir bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų atsakovė neturėjo pareigos pateikti iki 2025 m. spalio 24 d. (nutarties dėl bylos nutraukimo priėmimo dienos). Pastebėjo, kad 2025 m. birželio 25 d. atsiliepime į ieškinį (DOK-98240) atsakovė jau buvo raštu išreiškusi prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovo ieškinio pareiškimu, ieškovas nepagrįstai inicijavo savarankišką bylą, todėl iškelta civilinė byla nutraukta. Nenustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ar pačiame teisminiame procese atsakovė elgėsi netinkamai (pvz. vilkino procesą) ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Esant šioms aplinkybėms bei atitinkamam bylos proceso rezultatui (bylos nutraukimui), atsakovė įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra sąžiningas ir pagrįstas. Teismas konstatavo, kad atsakovės ATS1 patirtos 700 Eur dydžio bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – Rekomendacijos) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo tenkino ir priteisė iš ieškovo IES1 atsakovei ATS1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas IES1 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2026 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo papildomą nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Priimdamas papildomą nutartį, pirmosios instancijos teismas, pažymėjo, kad „<...> ieškovas nepagrįstai inicijavo savarankišką bylą, todėl iškelta civilinė byla nutraukta.“ Ši papildomos nutarties išvada yra nepagrįsta. Teismas, nepasydamas to, kad kartu su ieškiniu buvo pateikti duomenys ir apie santuokos nutraukimo bylą, priėmė ieškovo ieškinį, iškėlė bylą, nustatė atsakovėms terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, paskyrė teismo posėdį ir tik po to, bylą nutraukė. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad santuokos nutraukimo bylos medžiagoje yra vienintelis ieškovo pasirašytas dokumentas - 2022 m. liepos 1 d. A. V., V. V. ir IES1 pareiškimas, kuriame nurodyti asmenys praneša teismui, jog jiems žinoma apie santuokos nutraukimo bylą ir, kad pinigus skolino ATS2 savo šeimos poreikiams, todėl jie yra nurodytų asmenų skolininkai. Šį pareiškimą teismui pateikė ne IES1, o pati ATS2. Kokiu būdu ir kaip pas šią atsakovę atsirado šis pareikšimas, teismas, nagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą ir teismas nutraukęs bylą, nesiaiškino. Tai, kad pareiškimas pasirašytas ieškovo ir adresuotas teismui nereiškia, kad IES1 suvokė: jog šis pareiškimas bus pateiktas teismui į konkrečią santuokos nutraukimo bylą; kokias teisines pasekmes sukels tokio pareiškimo pateikimas; kad jis turės dalyvauti santuokos nutraukimo procese ir kt. Santuokos nutraukimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovui kokiu nors būdu buvo pranešta apie santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, apie tai, kad jis yra įtrauktas į šią bylą kaip trečiasis asmuo, nėra išaiškintos jokios jo teisės kaip tokio proceso dalyvio. 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje teismas aiškiai pasakė, jog jokie procesiniai dokumentai, išskyrus du šaukimas A. V. ir V. V., kurie nebuvo jiems įteikti, 2022 m. liepos 1 d. pareiškimą pateikusiems asmenims nebuvo siųsti, jiems nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus į santuokos nutraukimo bylą. IEŠ1 ne dėl savo pasyvumo neapginė savo kaip kreditoriaus teisių nurodytoje byloje, o dėl teismo kaltės iš jo buvo atimta ši teisė.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje 2025 m. rugpjūčio 26 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu atsakovė, kuri dalyvavo santuokos nutraukimo byloje taip pat kaip atsakovė, pareiškė, kad pripažįsta skolą, kuri buvo bendra su buvusiu sutuoktiniu ir paaiškino, kad skola nėra gražinta iki šiol. Šios aplinkybės rodo ir tai, kad santuokos nutraukimo bylos šalys - ATS2 ir F. M., žinodami apie egzistuojančią jų bendrą skolą ieškovui, nuslėpė šį faktą nuo santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusio teismo, dėl to buvo suvaržytos ieškovo kaip kreditoriaus teisės ginti savo interesus santuokos nutraukimo byloje. Tai reiškia, jog atsakovai taip pat elgėsi nesąžiningai, privertė ieškovą ginti savo teises atskiroje byloje. Dėl šios priežasties, teismo papildoma nutartis, kuria buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo iš ieškovo, kuriam iki šiol atsakovai nėra gražinę skolos, yra neteisingas, prieštaraujantis kasacinio teismo praktikai, nes atsakovai ir santuokos nutraukimo byloje ir šioje byloje elgėsi nesąžiningai, dėl to ne dėl ieškovo procesinio elgesio susidarė ir bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovės atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, taip pat atsiliepimu į atskirąjį skundą, neperžengdamas jų ribų. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas neišnagrinėjus ginčo iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus civilinę bylą
Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021). Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal šalių procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms ATS2 ir ATS1 (atsakovo F. M. teisių ir pareigų perėmėja), kuriuo prašė solidariai iš atsakovių priteisti 12 700 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio pareiškimą grindė tuo, kad ATS2 ir F. M. santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl turtinės prievolės ieškovui, procesiniai dokumentai jam nebuvo siųsti ir įteikti, todėl jis negalėjo ginti savo teisių santuokos nutraukimo byloje. Šiuo pagrindu, ieškovas pareiškė savarankišką ieškinį teisme dėl skolos priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo IES1 (IES1) ieškinį atsakovams ATS2, ATS1 dėl skolos priteisimo nutraukė. Teismas sprendė, kad ieškovas turėjo teisę bei pareigą apginti savo teises Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-292-1102/2023, apie nurodytą civilinę bylą žinojo, tačiau veikė pasyviai. Ieškovas reikalavimą buvusiems sutuoktiniams pareiškė atskiroje byloje, nors visi turtiniai sutuoktinių klausimai privalo būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Šiuo atveju nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko turi būti pateisinamas buvusių sutuoktinių prievolių paskirstymo klausimo nagrinėjimas atskiroje byloje, todėl, ieškinį priėmus, nors turėjo būti atsisakoma priimti, šioje proceso stadijoje byla nutraukta.
Atsakovė ATS1 pateikė teismui prašymą išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisiant iš ieškovo atsakovei ATS1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurie buvo sumokėti 2025 m. birželio 19 d. advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad teismas civilinę bylą nutraukė, tačiau liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė papildomą nutartį ir priteisė atsakovei iš ieškovo jos patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atskiruoju skundu prašo papildomą nutartį panaikinti, kadangi, jo manymu, atsakovai elgėsi nesąžiningai, neinformavę apie turimą turtinę prievolę ieškovui santuokos nutraukimo byloje, dėl to ieškovas buvo priverstas savo teises ginti teisme atskiru ieškiniu.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).
Aptartų išaiškinimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir inicijuojant patį bylos procesą, konstatuoja, kad šiuo atveju atsakomybė dėl proceso ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo tenka ieškovui.
Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovės nesąžiningumo naudojantis procesinėmis teisėmis, tačiau nustatė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovo ieškinio pareiškimu – ieškovas nepagrįstai inicijavo savarankišką bylą, todėl iškelta civilinė byla buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo teiginiais. Svarbu pažymėti, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra sprendžiamas klausimas dėl teismo priimtos nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo klausimu jau pasisakė Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi ir taipogi pasisakys kasacinis teismas, kadangi ieškovas pateikė kasacinį skundą dėl 2025 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (civilinė byla nutraukta) ir 2026 m. sausio 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas papildoma nutartimi priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, kai byla buvo nutraukta.
Kaip minėta, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).
Ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovė teikė atsiliepimą į jį, dėl ko patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Civilinę bylą nutraukus tuo pagrindu, kad ieškovas be pagrindo pateikė atskirą ieškinį teismui vietoj to, kad pasinaudotų proceso atnaujinimo institutu ir savo reikalavimus reikštų santuokos nutraukimo byloje, atsakovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovės nesąžiningas elgesys ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nebuvo nustatytas, todėl preziumuojama, kad atsakovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, pasinaudojo savo teise teikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių.
Dėl bylos procesinės baigties
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), detalizavo ir išanalizavo šalių elgesį, vertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nustatė, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių, dėl to pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atmesti apelianto (ieškovo) IES1 (IES1) atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.