- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-30
- Bylos Nr.
- eII-252-927/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00096-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- APA1
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo APA1 (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5110-2026, ROIK: 26294206573 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
APA1 nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį BMW 3ER REIHE, Valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į sankryžą, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 201 "Pagrindinis kelias" iš chuliganiškų paskatų, tyčia akseleruodamas, didindamas variklio sukimo galią į galinę ašį, susukdamas automobilio vairą privertė automobilio galinę dalį slysti, toliau sukdamas vairą į dešinę ir didindamas automobilio variklio perduodamą sukimo momentą į galinę automobilio ašį privertė automobilį suktis ratu, tokiais savo vairavimo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir viešosios tvarkos rimčiai, taip siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, bei nepagarbą nustatytoms kelių eismo taisyklėms, kurios taikomos visiems eismo dalyviams taip paniekindamas elementarias visuomenines moralės ir elgesio normas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 6, 9, 18, 127, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau- SEAKĮ) 12.1, 12.2, 12.3, 12.5 punktų reikalavimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 d. asmeniui paskirta 500 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 17 mėn.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. balandžio 1 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.
Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
Skundu Pareiškėjas prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Pažymi, kad 2026-01-10 22val. 26min. Vilniaus apskrities VPK kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyresnysis specialistas Elvyra Balsevič surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANRJP-1197-2026, ROIK:26294206573, kuriuo konstatavo, kad jis Vilniaus rajono savivaldybėje Bezdonių k., Pakalnės g., 2026m. sausio mėn. 10 d., 22 val. 17 min., vairuodamas automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į sankryžą, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 201 "Pagrindinis kelias", iš chuliganiškų paskatų, tyčia akseleruodamas, didindamas variklio sukimo galią į galinę ašį, susukdamas automobilio vairą, privertė automobilio galinę dalį slysti, toliau sukdamas vairą į dešinę ir didindamas automobilio variklio perduodamą sukimo momentą į galinę automobilio ašį, privertė automobilį suktis ratu, tokiais savo vairavimo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir viešosios tvarkos rimčiai, taip siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius bei nepagarbą nustatytoms kelių eismo taisyklėms, kurios taikomos visiems eismo dalyviams, taip paniekindamas elementarias visuomenines moralės ir elgesio normas, taip pat kėlė pavojų sau, keleiviui ir kitiems eismo dalyviams, dalyvaujantiems viešajame eisme.
Pareiškėjas nurodė, kad įvykio vietoje jis pareigūnams paaiškino, kad neturėjo jokių ketinimų elgtis chuliganiškai ir tai įvyko dėl slidžios kelio dangos, tai yra susimėčius a/m ant apledėjusio asfalto. Tai nurodė ir savo paaiškinime, kuris pateiktas prie protokolo. Tai matyti ir iš policijos pareigūnų pateiktų įrašų byloje.
Surašius protokolą vadovaujantis ANK 420 str. 2d. priimtas administracinis nurodymas kuriuo siūloma sumokėti 225 Eur. baudą ir skiriamas specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 12mėnesių, jis nesutiko su šiuo administraciniu nurodymu, todėl byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka ir pripažinta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950,4,5,6,9, 18, 127, SEAKĮ 12.1, 12.2, 12.3, 12.5 punktų reikalavimus.
Pareigūnai padarė išvadą, kad nors jis paaiškinime nurodė, kad neturėjo chuliganiškų ketinimų ir siekė suvaldyti automobilį, kuris dėl prastos kelio dangos staiga prarado sukibimų su keliu ir pradėto slysti, išanalizavus tarnybinio automobilio kameros vaizdo įraša darytina išvada, kad apsisukimo manevras buvo atliktas tyčia. Vaizdo įraše matyti, kad vairuojamas automobilis iš esmės vietoje kontroliuotai apsisuka, po to judėjimas tęsiamas nesaugiai. Tokie veiksmai objektyviai neatitinka transporto priemonės stabilumo praradimo ar priverstinio slydimo situacijos, o rodo sąmoningą, demonstratyvių ir eismo sausumui pavojų keliantį vairavimo būdą. Todėl konstatuotina, kad asmens veiksmai atitinka chuliganiško vairavimo požymius“.
Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su tokiu nutarimu, kadangi nutarime išvardintos KET ir SEAKĮ bendrosios eismo dalyvių pareigos tačiau taip ir nėra aišku, kaip ir kuo pasireiškė šių pareigų nesilaikymas ar pažeidimas, byloje nepakanka išvardinti įstatymo normas, turi būti motyvuotai nurodyta, kuo tai pasireiškė. Kaip jis pažeidė ar kaip galėjo pažeisti eismo dalyvių savitarpio pagarbą, kai šis įvykis įvyko kelyje, kur nebuvo eismo dalyvių. Ar jo bandymas išvengi a/m nuvažiavimo nuo kelio yra laikomas neatsargumu. Manau, kad priešingai - jo stengimasis išvengi nelaimės turėjo būti laikomas atsargumu. Jam nesuprantama, kuo pasireiškia jo KET nemokėjimas. Jis nekėlė pavojaus eismo dalyviams ar kitiems asmenims ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarė kliūčių jų eismui ir tokios faktinės aplinkybės nenustatytos, tačiau konstatuojamos. Priešingai, jis savo veiksmais valdydamas transporto priemonę slystant siekė išvengti galimos žalos sau ir aplinkiniams bei siekė išvengti turto sužalojimų. Jis nevežė jokio krovinio, kurio vežimas galėjo turėti įtakos jo, keleivių ir krovinio saugumui, tačiau toks pažeidimas nurodomas. Jam nesuprantama, kaip jis galėjo pažeisti SEAKĮ numatytą leidimą naudotis keliais.
Pareiškėjas nurodo, kad jo konstatuoti pažeidimai yra formaliai nurašyti nuo įstatymo net nepaaiškinant kuo pasireiškė vienas ar kitas pareigos ir reikalavimo pažeidimas. Akivaizdžiai toks nutarimas negali būti pagrįstas ir teisėtas, nes pažeidžia jo teisę žinoti ir suprati, kuo jis yra kaltinamas. Formaliai taip galima protokolą surašyti bet kuriam eismo dalyviui ir kaltinti AN padarymu. Esant išvardintiems pažeidimams minimas protokolas aiškiai neatitinka nutarimui keliamų reikalavimų ir negali būti teisėtas nei forma, nei turiniu.
Kaip numato ANK 420 str. 2 d., - chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, t.y. padaromas tik tyčia. Jį padaręs asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti. Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, padarytos veikos negalima laikyti, kad ji padaryta iš chuliganiškų paskatų. Šiuo konkrečiu atveju jis nemano ir nemanė, kad jo siekimas išvengti eismo įvykio yra priešingas teisei veikimas, antra jis stengėsi išvengti pasekmių, o ne jas sukurti. Jis važiavo laikydamasis saugaus atstumo, nedideliu greičiu (iki 50 km/h), neprivertė ratų prasisukti, neslydo, neatliko jokių manevrų, galinčių kelti grėsmę. Aplink nebuvo jokių kitų eismo dalyvių, vieta buvo nuošali, eismui neintensyvi, važiuota nakties metu, kai kelyje nebuvo transporto priemonių ar žmonių. Objektyvaus pavojaus eismo saugumui nekilo - buvo laikomasi visų atsargumo reikalavimų, aplinka buvo saugi. Nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius - t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį - motyvą (chuliganiškas paskatas). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad chuliganiškas vairavimas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, padaromas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika, padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).
ANK 488 str. numato viešosios rimties trukdymą, t.y. šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose. Įvykio vietoje jis nekėlė jokio triukšmo ir akivaizdu, kad nepažeidė jokios tariamos rimties, tačiau tai jam inkriminuota nutarime ir laikomas vienas iš chuliganizmo požymių. pažeidimus. Jeigu, kaip teigiama, jis paniekino moralės ir elgesio normas, tai turėtų būti nurodytos konkrečios normos, o antra - elgesio norma nėra ANK 420 str. dalykas.
Nors protokole pareigūnas pasisako, kad chuliganiško vairavimo požymius jis vertina peržiūrėjus vaizdo įrašą, Pareiškėjo nuomone, pateiktas policijos pareigūnų automobilio priekinės kameros vaizdo įrašas, kuriame tamsios paros metu matomas šviesos spindulio judėjimas. Pagal ženklų išsidėstymą ir vizualiai atstumas yra apie 200 m, gal daugiau. Galima tik spėti, kad judanti šviesa yra automobilis. Kyla pagrįstas klausimas, kaip policijos pareigūnai tiek įvykio vietoje, tiek priimant nutarimą ir vadovaudamiesi įrodymu (vaizdo įrašu) nustatė, kad jis „tyčia akseleruodamas, didindamas variklio sukimo galią į galinę ašį, susukdamas automobilio vairą, privertė automobilio galinę dalį slysti, toliau sukdamas vairą j dešinę ir didindamas automobilio variklio perduodamą sukimo momentą į galinę automobilio ašį, privertė automobilį suktis ratu". Toks įvykio aprašymas, Pareiškėjo vertinimu, yra ne faktinių aplinkybių nustatymas ir konstatavimas pagal vaizdo įrašą, o pareigūno manymas ir prielaida, kad taip galėjo vyki. Tokių jo veiksmų pateiktame įraše nematyti. Vienintelis faktas, kad mašina dalinai (nepilnai) apsisuko, stabdydama kelyje. Ar tai yra tyčinis chuliganiškas veiksmas, ar valdymas mašinos siekiant išvengti nuslydimo į šalikelę, negalima konstatuoti iš šio įrašo. Jo veiksmai neturi nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų chuliganiško vairavimo požymių, nes nebuvo chuliganiškų paskatų.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad jis ne siekė pažeisti Kelių eismo taisykles ir padaryti administracinį nusižengimą, sukeldamas pavojų aplinkiniams, o priešingai – jis siekė suvaldyti slidžia kelio danga slystančią transporto priemonę ir išvengti pavojaus aplinkiniams.
Teismo posėdyje APA1 atstovas advokatas Gediminas Marcinkevičius pažymėjo, Institucija ir jos atstovė, policijos pareigūnė nurodė, kad APA1 važiavo chuliganiškai. Jie nesutinka su šiomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad mašina slysdama apsisuka, dėl to, kad mašinai slystelėjus, jis bandė laviruoti, nesukelti eismo įvykio. Tą dieną buvo slidi kelio danga, tai patvirtina ir vaizdo įrašas, bei nuotraukos. Yra vienintelis įrodymas, video įrašas. Medžiagoje nėra paaiškinimų pareigūnų. Pareigūnė Elvyra Balsevič apklausta teisme. Vaizdo įraše yra apledėjęs langas, kuriame matomas vienas taškelis ir srauto judėjimas. Ar galima iš tokio vaizdo įrašo nustatyti pažeidimą? Jis neišsivaizduoja kaip galima matyti, kad spaudžiamas akseleratoriaus pedalas, E. Balsevič negalėjo atsakyti, iš kur matė šias aplinkybes. Liko neatsakytas šitas klausimas. Sukdamas mašinos vairą privertė mašiną suktis. Ar galima už 500 m. matyti ar didinamas greitis apsisukant. Jei mašina paslysta, tai negalima nustatyti ar greitis lėtėja, ar greitėja. Pareigūnas sako, kad sukėlė pavojų, liudytojas LUD3 parodė, kad siekė išvengti pasekmių. Tai dvi skirtingos tyčios. APA1 tyčia buvo išvengti pasekmių. LUD3 sėdėjo automobilyje, jis matė APA1 elgesį. Nutarime traktuojama nepagarba eismo taisyklėms. Tai blanketinė norma. Neįvardinta, kuriam punktui nepagarba pareikšta. Moralinės ar elgesio normos, tai ne administracinio nusižengimo dalykas. Kad kėlė pavojų sau ir keleiviui, jis siekė išvengti pavojaus. Tuo metu nebuvo viešame eisme dalyvavusių kitų asmenų. Šiuo atveju, nėra įrodytos faktinės aplinkybės, nors institucija rašo, kad yra įrodyta. Tai yra akivaizdžios prielaidos, draudžiama naudoti prielaidas, o ne įrodymus. E. Balsevič negalėjo atsakyti, kaip ji galėjo matyti APA1 veiksmus. Prašo panaikinti nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįsta ir teiseną APA1 atžvilgiu nutraukti.
III.Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
Institucija pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, tyčia akseleravo, didino variklio sukimo galią ir atliko tokius vairavimo veiksmus, dėl kurių transporto priemonė pradėjo slysti bei suktis ratu, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui. Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybinis pranešimas, kuriame aiškiai aprašyti tyčiniai vairuotojo veiksmai , taip pat vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio bei kiti bylos duomenys. Įrodymai vertintini jų visumoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas grindžiamas vien prielaidomis.
Vertinant transporto priemonės judėjimo trajektoriją nustatyta, kad po atlikto manevro transporto priemonė tęsė judėjimą šalutiniu keliu, todėl akivaizdu, jog vairuotojo pasirinkta važiavimo kryptis buvo būtent ši. Tačiau vietoje to, kad būtų saugiai atliktas posūkio manevras, vairuotojas, susukdamas automobilio vairą į priešingą pusę ir didindamas variklio perduodamą sukimo momentą į galinę ašį, sukėlė transporto priemonės galinės dalies slydimą, kuris peraugo į sukimąsi ratu. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad ir jau važiuojant šalutiniu keliu transporto priemonės judėjimas išlieka nestabilus - sprendžiant iš žibintų judėjimo trajektorijos, toliau akseleruojama ir pakartotinai sukeliami galinės dalies slydimo požymiai. Toks veiksmų tęstinumas rodo ne atsitiktinį sukibimo su kelio danga praradimą, o sąmoningą ir kontroliuojamą vairavimo būdą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokios paskatos nustatomos ne vien pagal paties asmens paaiškinimus, bet ir pagal objektyvias bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti apie veikos demonstratyvumą, tyčinį pavojingų veiksmų atlikimą bei sąmoningą saugaus eismo reikalavimų ignoravimą. Nagrinėjamu atveju būtent tokių požymių visuma ir nustatyta.
Institucija nurodo, jog nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad jo veiksmai nekėlė pavojaus eismo saugumui. Byloje nustatytos aplinkybės rodo priešingai. Pareiškėjas transporto priemonėje nebuvo vienas, todėl pavojus buvo keliamas ir kartu važiavusiam keleiviui. Be to, vaizdo įraše matyti, kad už pareiškėjo transporto priemonės judėjo kita transporto priemonė, todėl akivaizdu, kad eismo dalyvių kelyje buvo, o pareiškėjo veiksmai galėjo sukelti grėsmę ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pažymi, kad pažeidimas padarytas tamsiu paros metu, kai matomumas yra ribotas, todėl bet kokie transporto priemonės stabilumą mažinantys manevrai objektyviai didina eismo įvykio riziką. Transporto priemonės slydimas ir sukimasis ratu neišvengiamai lemia jos kontrolės sumažėjimą, o tokioje situacijoje vairuotojas negali tiksliai prognozuoti transporto priemonės judėjimo trajektorijos. Tokie veiksmai savaime sukuria pavojingą situaciją, nepriklausomai nuo to, ar neigiamos pasekmės faktiškai kilo.
Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad pavojus eismo saugumui gali būti ne tik realiai pasireiškęs, bet ir potencialus, t. y. pakanka nustatyti, kad konkrečiais vairuotojo veiksmais buvo sudaryta reali grėsmė eismo saugumui. Tyčinis transporto priemonės slydimo sukėlimas ir jos sukimasis ratu viešajame eisme vertintinas kaip pavojingas vairavimo būdas, ypač esant ribotam matomumui ar kitiems eismo dalyviams. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jo veiksmai nekėlė pavojaus eismo saugumui, yra nepagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo faktas nustatytas tinkamai, pareiškėjo kaltė įrodyta, o priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti ar pakeisti. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, Institucija prašo teismo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą nutarimą, prašo administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti nedalyvaujant institucijos atstovui, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
IV.Teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
APA1 atžvilgiu 2026 m. vasario 27 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5110-2026, ROIK: 26294206573, kuriuo jam paskirta 500 eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 17 mėnesių laikotarpiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pareiškėjas nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį BMW 3ER REIHE, Valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į sankryžą, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 201 "Pagrindinis kelias" iš chuliganiškų paskatų, tyčia akseleruodamas, didindamas variklio sukimo galią į galinę ašį, susukdamas automobilio vairą privertė automobilio galinę dalį slysti, toliau sukdamas vairą į dešinę ir didindamas automobilio variklio perduodamą sukimo momentą į galinę automobilio ašį privertė automobilį suktis ratu, tokiais savo vairavimo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir viešosios tvarkos rimčiai, taip siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, bei nepagarbą nustatytoms kelių eismo taisyklėms, kurios taikomos visiems eismo dalyviams taip paniekindamas elementarias visuomenines moralės ir elgesio normas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 6, 9, 18, 127, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau- SEAKĮ) 12.1, 12.2, 12.3, 12.5 punktų reikalavimus. Tačiau Pareiškėjas nesutinka su administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje kvalifikavimu bei nurodo, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, atlikdamas manevrą automobiliu chuliganiškų paskatų neturėjo, nei eismo, nei kitų asmenų saugumui realios grėsmės nesukėlė, jokie padariniai nekilo, jis tik siekė suvaldyti slystantį automobilį. Todėl prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir jo atžvilgiu teiseną nutraukti.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019). Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia.
Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
Šioje administracinio nusižengimo byloje, Pareiškėjo nuomone, nėra nustatyta būtino administracinio nusižengimo požymio – chuliganiškų paskatų. Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022).
Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog spausdamas akceleratoriaus pedalą privertė savo automobilį slysti ir suktis, tačiau kaip paaiškino teismo posėdžio metu, taip pasielgė dėl to, kad automobilis slydo ant slidžios kelio dangos, o Pareiškėjas siekė automobilį suvaldyti. Pareiškėjo atstovas teisme nurodė, jog nutarimas grįstas prielaidomis, nes policijos pareigūnai nematė ir negalėjo matyti tų aplinkybių, kurias aprašė skundžiamame nutarime.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja Elvyra Balsevič parodė, kad toje vietoje buvo surašytas ne vienas pažeidimų protokolas, Bezdonyse, Pakalnės gatvėje. Ten daug automobilių susirenka ir chuliganiškai vairuoja. Policija gauna skundų ir jie į tai reaguoja. Apie šį konkretų atvejį nelabai atsimena. Pastebėjo, kai į sankryžą T formos įvažiavo automobilis ir aktyviai akseleruodamas, sukdamas vairą, privertė automobilį suktis ratu. Ji buvo su kolega, jie buvo netoli, kad pastebėti daromus nusižengimus, kamera turėjo užfiksuoti šį nusižengimą. Labai abejoja ar paslydo, nes toks vairavimas atsiranda tik veikiant tyčia, čia vieša vieta, ne uždara aikštelė ir jis privalo atsižvelgti į oro sąlygas. Apsnigta kelio danga buvo. Jei surašyta protokole, tai matyt, automobilis apsisuko ratu. Jei surašyta protokole, jie vietoje vertino ar čia tyčia, ar ne. Automobilis nesisuktų, jei nebūtų daromi aprašyti veiksmai. Išvados padarytos iš to, ką matė. Tai buvo vieša vieta, galėjo ir kiti automobiliai atvažiuoti, ar asmenys iš miško išeiti. Gal tai matomas stiklas įraše. Tolumoje sukasi automobilis ir juda link jų ir jie pajudėjo. Stiklas neapšalęs, o galimai lietus. Iš Bezdonių pusės įvažiavęs automobilis sukasi ratu ir juda link jų. Ji abejoja ar šioje situacijoje pats automobilis sukosi. Ji tokioje situacijoje nebuvo. Čia padaryta tyčiniais veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme apklaustas liudytojas LUD3 paaiškino, kad Pareiškėjas - jo draugas. Važiavo tamsiu metu pas draugą. Važiuodami prieš sankryžą į kairę, vairuotojas neįsivertino slidžios kelio dangos ir sukdamas į kairę automobilis susisuko, vairuotojas sustresavo, susuko ir įvažiavo į gretimą kelią ir sustojo, sustojo, nes išgąstis buvo, pajuto, kad gali nuvažiuot. Aplink nebuvo automobilio, kai jie sustojo, tada įsijungė šviesos ir tai buvo pareigūnų automobilis. Jie buvo priversti sukti vairą į kitą pusę, kad jų nemestų tiesiai, davė gazo, kad sukti į kairę. Aplink kitų transporto priemonių nebuvo, tik kai sustojo, pareigūnų automobilis buvo. Šita vietovė kuo išsiskiria - nežino. Jis žino, kad tai visiškai atsitiktinis įvykis ir kad čia vieta, kurioje kažkas vyksta, jis nežino. Įvykio metu mašina pilnai apsisuko. Sukant į kairę buvo prarasta automobilio kontrolė ir automobilio numestas galas, tada nuvažiavo į priešingą pusę. Tą dieną buvo snygis, pašalę po apačia ir ant viršaus dar sniego. Jei tai būtų tyčinis veiksmas, APA1 nebūtų sustresavęs. Kai sustojo ir pamatė šviesas, jis klausė APA1 ar viskas gerai, ir APA1 privažiavo prie pareigūnų ir klausė, kaip daryti. Pareigūnai klausė, kas čia įvyko. APA1 išreiškė, kad jis neturėjo intencijos chuliganiškai elgtis, tiesiog neįvertino kelio dangos ir paslydo.
Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jį būtina įvertinti bylos aplinkybių visumos kontekste. Pats Pareiškėjas paaiškino, kad įvykio metu akseleravo, suko automobilio vairą į priešingą pusę, tačiau taip elgėsi ne iš chuliganiškų paskatų, bet norėdamas automobilį suvaldyti. Tokius Pareiškėjo paaiškinimus teismo laiko gynybos pozicija, kadangi juos paneigia teisme apklaustos liudytojos Elvyros Balsevič parodymai, byloje esanti vaizdo medžiaga, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sutinka su institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kurią patvirtina apklaustos liudytojos parodymai ir minėta vaizdo medžiaga, kad Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, tyčia akseleravo, didino variklio sukimo galią ir atliko tokius vairavimo veiksmus, dėl kurių transporto priemonė pradėjo slysti bei suktis ratu, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui. Tai yra, automobilis pradėjo slysti tik po to, kai Pareiškėjas padidino greitį, o ne atvirkščiai, kaip aiškina Pareiškėjas. Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybinis pranešimas, kuriame aiškiai aprašyti tyčiniai vairuotojo veiksmai, taip pat vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio bei kiti bylos duomenys. Įrodymai vertintini jų visumoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas grindžiamas vien prielaidomis. Vertinant transporto priemonės judėjimo trajektoriją nustatyta, kad po atlikto manevro transporto priemonė tęsė judėjimą šalutiniu keliu, todėl akivaizdu, jog vairuotojo pasirinkta važiavimo kryptis buvo būtent ši. Tačiau vietoje to, kad būtų saugiai atliktas posūkio manevras, vairuotojas, susukdamas automobilio vairą į priešingą pusę ir didindamas variklio perduodamą sukimo momentą į galinę ašį, sukėlė transporto priemonės galinės dalies slydimą, kuris peraugo į sukimąsi ratu. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad ir jau važiuojant šalutiniu keliu transporto priemonės judėjimas išlieka nestabilus - sprendžiant iš žibintų judėjimo trajektorijos, toliau akseleruojama ir pakartotinai sukeliami galinės dalies slydimo požymiai. Teismas kritiškai vertina teisme apklausto liudytojo LUD3 parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas yra Pareiškėjo draugas ir galimai siekia palengvinti Pareiškėjo teisinę padėtį.
Taigi, teismas laiko nustatytomis aukščiau aprašytas aplinkybes, o jų visuma patvirtina, jog automobilio apsisukimas buvo sukeltas tyčiniais vairuotojo veiksmais, o ne mėginant suvaldyti slystantį automobilį.
Teismas, pritardamas Institucijos nuomonei, mano, kad Pareiškėjas aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, suprato, kad taip elgiasi viešoje vietoje, matė, jog aplinkui buvo kitų transporto priemonių, šalia sėdėjo keleivis ir jis buvo visiškai abejingas kitų asmenų bei eismo saugumui, todėl nėra abejonės, kad KET pažeidė dėl chuliganiškų paskatų ir tai padarė tyčia. Teismo vertinimu, Institucija priimdama Skundžiamą nutarimą, tinkamai kvalifikavo Pareiškėjo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, todėl šiuo pagrindu Skundžiamo nutarimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą, todėl Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Pareiškėjo APA1 skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. . 10-ANR_N-5110-2026, ROIK: 26294206573, palikti nepakeistą. Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.