Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Prienų butų ūkis“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nutartis priimta neteisingai ir nevisapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, padarius klaidingas išvadas dėl faktinių aplinkybių, kurios nebuvo visiškai ir objektyviai ištirtos nagrinėjant prašymą. Pažymi, kad nuo 2023 m. kovo 1 d. nutarties priėmimo, kuria buvo priteistas iš atsakovo kiekvienam šalių vaikui 200 Eur išlaikymas mokamas kas mėnesį, praėjo ilgas laiko tarpas, padidėjo paslaugų, maisto, drabužių ir kitų prekių kainos, todėl minėta nutartimi priteistas laikinas išlaikymas, nėra pakankamas tenkinti net pačius minimaliausius nepilnamečių vaikų poreikius. Nurodo, kad atsakovas didesnės sumos, nei buvo teismo nutartimi patvirtinta, vaikų išlaikymui geranoriškai neskiria.

Pažymi, kad atsakovo teikiamo išlaikymo dydis yra neproporcingai mažas, atsižvelgiant į didėjančius vaikų poreikius bei augantį pragyvenimo lygį šalyje, todėl įsiteisėjusia teismo nutartimi kiekvienam vaikui priteistas 200 Eur išlaikymas, negarantuoja būtinųjų šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą. Didesnė išlaikymo naštą tenka ieškovei, su kuria ir gyvena nepilnamečiai vaikai, nors nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas sietinas su abiejų sutuoktinių pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nurodo, kad nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. nepilnametė dukra A. B. lankys gimnaziją, mokysis (duomenys neskelbtini) klasėje. Nepilnametė dukra A. B. mokysis (duomenys neskelbtini) klasėje. Su kiekvienais metais nepilnamečių dukrų poreikiai objektyviai tik didėja, dukros tokio amžiaus, kad viskuo domisi, reikia skirti daugiau dėmesio jų ugdymui ir švietimui, todėl pastoviai būtina pirkti pratybas, knygas, rašymo, piešimo ir kitas priemones. Ne mažai lėšų reikia skirti maistui, dienpinigiams, drabužiams, avalynei, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, higienos ir kitoms reikmėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai, būstui išlaikyti. Akcentuoja, kad esminiai pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, jis buvo paaukštintas tarnyboje, todėl padidėjo ir jo gaunamos pajamos ir jis yra pajėgus teikti didesnį vaikams išlaikymą. Atsakovas byloje deklaravo, kad gauna 2 500 Eur atlyginimą. Ieškovė dirba, jos mėnesio pajamos vidutiniškai sudaro 1 700 Eur, t. y. ženkliai mažiau nei atsakovo.

Teigia, kad, vertinant tai, kad laikino materialinio išlaikymo tikslas yra patenkinti kasdienius vaiko poreikius bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, siekiant apsaugoti vaikų interesus, šalių nepilnametėms dukroms A. B. ir A. B. iš atsakovo turi būti priteistas laikinas materialinis išlaikymas po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atskirajame skunde ieškovė iš esmės siekia, kad apeliacinės instancijos teismas jau laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje išspręstų klausimą, kuris turi būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Byloje yra pridėti atsakovo pervedimai ieškovei tiek paskirtų 400 Eur per mėnesį laikinojo išlaikymo, tiek papildomų pervedimų, kuriuos atsakovas vykdė be teismo paskyrimo. Faktinis vaikams atsakovo teikiamas išlaikymas viršija formaliai priteistą sumą. Tai paneigia būtinybę skubiai keisti laikinąją priemonę.

Akcentuoja, kad ieškovė nepagrindė, kodėl turi būti padidintas išlaikymas, todėl prašymą dėl laikino išlaikymo padidinimo teismas pagrįstai atmetė. Atkreipia dėmesį, kad vaikų poreikiai yra išdėstyti pateiktoje lentelėje, kurie yra byloje, kitos poreikių lentelės byloje nėra. Pažymi, kad nuo 2026 m. rugsėjo 1 prasidėjo mokslo metai, šiuo metu realūs vaikų poreikiai bus vertinami priimant galutinį sprendimą. Nėra aišku, kokią sumą vaikų išlaikymui skiria pati ieškovė. Papildomas išlaikymas galėtų būti priteistas tuomet, jeigu atsakovas papildomai neskirtų piniginių lėšų. Atsakovas skiria papildomai lėšas vaikų išlaikymui, todėl pagal laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, papildomas išlaikymas negali būti priteistas, priešingu atveju tai būtų neteisinga ir nesąžininga, be to, vaikus realūs pinigai pasiekia, todėl, kad atsakovas juos jiems pats skiria. Teigia, kad šiuo atveju ne tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet vaikų interesai nėra pažeisti, nes atsakovas pats užtikrina, kad vaikų interesai nebūtų pažeisti ir pats papildomai skiria pinigines lėšas pirkdamas vaikams iš savo lėšų, tai ko vaikams reikia. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kada ji būtų prašiusi ar bent informavusi apie pinigų trūkumą dukrų gerovės užtikrinimui, o atsakovas būtų atsisakęs prisidėti ar skirti geranoriškai. Atsakovas ne kartą buvo klausęs ieškovės ar dukroms kažko trūksta, siūlęs padėti pasiruošti mokslo metams, padengti ar bent pasidalinti gimtadienių išlaidas, tačiau ieškovė visada atsakydavo, kad viskuo ji rūpinasi ir nieko papildomai iš atsakovo nereikia. Atsakovas savanoriškai moka išlaikymą reguliariai, papildomai skiriama piniginių lėšų suma, užtikrina vaikų poreikius, todėl keisti laikinosios apsaugos priemonių nėra būtinybės, nes vaikų faktinis išlaikymas jau užtikrinamas.

Nurodo, kad ieškovė atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-491/2013, kuria teismas sprendė galutinio išlaikymo dydžio klausimą, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį, todėl jos taikymas laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje yra nepagrįstas.

Teigia, kad vien ieškovės deklaratyvus teiginys apie tariamą atsakovo karjeros pokytį, negali būti pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ar padidinti laikinąjį išlaikymą. Ieškovės nurodomos valstybės mokamos išmokos, jos pajamos ir atsakovo galimybės yra svarbūs duomenys galutiniam išlaikymo klausimui išspręsti, tačiau jie nepatvirtina, kad šiuo metu esanti laikinoji priemonė yra neveiksminga ar kad neįmanoma užtikrinti būtinųjų vaikų poreikių iki bylos išnagrinėjimo. Pažymi, kad ieškovės argumentai dėl bendro kainų augimo šalyje, dukrų perėjimo į gimnaziją bei atsakovo tariamo pajamų padidėjimo yra būtent tie klausimai, kurie, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą: 2026 m. rugsėjo 3 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktu nauju įrodymu, sprendžia, kad šis apeliantės pateiktas naujas įrodymas neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, nes nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesirėmė duomenimis apie apeliantės gaunamas pajamas, jų apeliantė neakcentavo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Be to, apeliantė turėjo galimybę įrodymą apie gaunamas pajamas atitinkamu laikotarpiu pateikti pirmosios instancijos teismui iki teismui priimant skundžiamą nutartį, ir nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs tokį įrodymą priimti. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo paduotas apeliantės iniciatyva ir buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantė dalyvavo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir turėjo galimybė susipažinti su atsakovo pateiktais argumentais atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl nesutikimo su apeliantės prašymu, jog būtų padidinta priteisto laikino išlaikymo suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė turėjo galimybę visus, jos manymu reikalingus įrodymus, būtinus sprendžiant dėl priteisto laikino išlaikymo padidinimo, pateikti prašymą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl būtinybė pateikti naują įrodymą iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus jai nepalankią skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliantės pateiktas naujas įrodymas nelaikytinas turintis esmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktą naują įrodymą.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-2181-1060/2023) teismas priteisė iš atsakovo ATS1 , laikiną materialinį išlaikymą A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) , ir A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) , mokant kiekvienai jų po 200,00 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pavedė IES1 nepilnametėms dukroms A. B. ir A. B., skirtą laikiną materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl laikino išlaikymo dydžio pakeitimo

Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui. Todėl šeimos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis paminėtu prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis, kuria šalių nepilnamečiams vaikams yra priteistas laikinas išlaikymas, vykdoma, priteistas išlaikymas yra teikiamas, bei įvertinęs, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti realių šalių nepilnamečių vaikų poreikių ir atsakovo galimybių juos patenkinti, o priteistas 200 Eur laikinas išlaikymas garantuoja būtinųjų šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą, sprendė, kad nėra pagrindo padidinti laikinojo išlaikymo dydį.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nuo 2023 m. kovo 1 d. nutarties priėmimo, kuria buvo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas, ženkliai padidėjo paslaugų, maisto, drabužių ir kitų prekių kainos, A. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) klasę, o A. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, todėl minėta nutartimi priteistas laikinas išlaikymas, nėra pakankamas tenkinti minimaliausius nepilnamečių vaikų poreikius. Teigia, kad ieškovė neturi finansinių galimybių viena užtikrinti socialiai priimtiną nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo lygį, atsakovas didesnės sumos, nei buvo teismo nutartimi patvirtinta, vaikų išlaikymui geranoriškai neskiria, todėl yra poreikis padidinti priteisto laikino išlaikymo dydį iki 350 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jis faktiškai vaikams teikia didesnį išlaikymą nei priteista laikino išlaikymo suma, todėl nėra būtinybės keisti 2023 m. kovo 1 d. nutartimi nustatytą laikinąją apsaugos priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaikų būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Pažymėtina, kad laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).

Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d nutarimu Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ buvo patvirtinta 2026 metais taikoma minimali mėnesinė alga – 1153 Eur (bruto). Į rankas gaunamas minimalus darbo užmokestis (neto) – 846 Eur.

Atsižvelgiant į MMA dydį, spręstina, kad 846 Eur suma yra būtina minimali suma, reikalinga vaiko poreikių tenkinimui, t. y. kiekvienam iš tėvų priklausančios teikti išlaikymo dalies dydis vaikui yra 423 Eur ir kurio pagal teismų praktiką nereikia įrodinėti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-939/2020).

Nuo 2023 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo priteistas šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo 200 Eur dydžio laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui, iki skundžiamos nutarties priėmimo praėjo trys metai. Iš apeliantės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo argumentų bei byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių dukra A. yra (duomenys neskelbtini) metų ir mokosi gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje, o dukra A. yra (duomenys neskelbtini) metų ir pradėjo lankyti gimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad per tris metus šalių nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo tiek dėl jų brandos, tiek dėl ekonominių veiksnių (padidėjusios prekių, paslaugų kainų), ir vaikų būtiniausių poreikių patenkinimui 2023 m. kovo 1 d. nutartimi priteista laikino išlaikymo suma – po 200 Eur, nebeatitinka pasikeitusių (padidėjusių) šalių nepilnamečių vaikų poreikių. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apeliantės argumentu, kad vaikams augant didėja ir jų poreikiai.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas tinkami vykdo 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir realiai vaikams skiria didesnį išlaikymą nei nustatyta minėta teismo nutartimi, nesudaro pagrindo spręsti, kad nėra būtinybės, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų interesus, padidinti mokėtiną laikino išlaikymo dydį. Juolab, kad 2023 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas teikti išlaikymą, išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, t. y. atsakovo privalomo teikti laikino išlaikymo suma kiekvienam vaikui, vykdant 2023 m. kovo 1 d. teismo nutartį, šiai dienai yra 213,68 Eur.

Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad ieškovė mažesne dalimi prisideda prie vaikų išlaikymo, yra neaktualūs sprendžiant dėl laikino vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo. Nagrinėjamu atveju, apeliantės prašoma priteisti didesnio laikino išlaikymo suma neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio, todėl, sprendžiant dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, yra pakankama įvertinti apeliantės nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias didesnį vaikų laikino išlaikymo poreikį.

Preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas (2 500 Eur) ir nustatytą vaikų padidėjusį poreikį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų interesams užtikrinti būtų pakankamas kiekvienam vaikui mokamas 300 Eur laikinas išlaikymas. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pavirtino, kad dirba, byloje preliminariai nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių nepilnamečiams vaikams atsakovas negalėtų mokėti didesnį laikiną išlaikymą nei buvo priteistas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai neatsižvelgė į padidėjusį šalių nepilnamečių vaikų poreikį, lyginant su buvusiu 2023 m. kovo 1 d., taip pat neatsižvelgė, kad vien aplinkybė, jog atsakovas papildomai skiria lėšų vaikams, nesudaro pagrindo nedidinti nepilnamečiams vaikams teiktino laikino išlaikymo sumą, kuri būtų pakankama užtikrinti minimaliausių ir būtiniausių vaikų poreikių tenkinimą. Esant šioms aplinkybėm yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir apeliantės prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies – pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartimi priteistą iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą, padidinant šalių nepilnamečiams vaikams teiktiną laikiną išlaikymą iki 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Nagrinėjamu atveju 2023 m. kovo 1 d. nutartimi buvo priteistas laikinas išlaikymas, todėl padidintas laikinas išlaikymas iš atsakovo vaikams priteistinas nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2026 m. spalio 28 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, pinigines lėšas už einamąjį mėnesį pervedant į ieškovės sąskaitą banke iki einamojo mėnesio 25 d. Vaikų laikinam išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl, esant pasikeitusioms aplinkybėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taikymo (panaikinimo). (CPK 148 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus bei minimalius, būtinuosius jų poreikius, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti iš dalies: pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo ATS1 , nepilnametėms dukroms A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) , ir A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) , priteisti laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šias sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant ieškovei IES1 į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, iki einamojo mėnesio 25 dienos, ieškovę paskiriant nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės prašymą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-2181-1060/2023) priteisto laikino išlaikymo dydį. Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nepilnamečiams vaikams A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) , ir A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) , laikinąjį išlaikymą kiekvienam po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2026 m. spalio 28 d. iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje, šias sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant priteisto laikino išlaikymo sumas ieškovei IES1 į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, iki einamojo mėnesio 25 dienos. Paskirti ieškovę IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nepilnamečiams vaikams priteistą laikiną išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei ir atsakovui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.