Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Tauragės apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – panaikino Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkį Nr. T3-105 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkio Nr. T3-61 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“; panaikino Šilalės rajono savivaldybės mero 2025 m. kovo 17 d. potvarkio Nr. T3-104 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkių pripažinimo netekusiais galios“ dalį, kuria buvo pripažinti netekusiais galios šie du mero potvarkiai: 2023 m. gegužės 29 d. potvarkis Nr. T3-62 „Dėl pavedimo organizuoti konkursą Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti“ ir 2023 m. gruodžio 8 d. potvarkis Nr. T3-382 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti pretendentų atrankos komisijos sudarymo“; įpareigojo atsakoves, vadovaujantis Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 „Dėl konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu tvarkos aprašu, tęsti 2023 m. lapkričio 14 d. paskelbto konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti (pretendentų atranka vyko 2024 m. gruodžio 20 d.) procedūras, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-776-1178/2024, yra panaikinta tik ta konkurso rezultatų dalis, kuri susijusi su V. G. paskelbimu konkurso laimėtoja.

Teismas nepripažino pagrįstais atsakovių argumentų, kad ieškovės reikalavimai nenagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovė pasirinko leistiną pažeistų teisių gynimo būdą, o ieškinio reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais bei įrodymais.

Pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti mero patvarkius, teismas nurodė, kad potvarkis Nr. T3-105 ir iš dalies prašomas panaikinti potvarkis Nr. T3-104 priimti vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 25 straipsnio 5 dalimi. Ginčijami mero potvarkiai laikytini administraciniais sprendimais VAĮ prasme. VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. VSĮ 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mero sprendimai įforminami potvarkiais.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamuose potvarkiuose nenurodyti jokie tokių sprendimų motyvai ir teisinis pagrindas, t. y. įstatymas, kuris leidžia potvarkius pripažinti netekusiais galios. Tačiau administracinio akto priėmimo argumentai ir administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte (ar jo sudedamosiose dalyse).

Teismas nusprendė, kad savivaldybės meras nepagrįstai, dar vykstant teisminiam ginčui, pripažino netekusiais galios aktualius potvarkius dėl konkurso. Teismas nurodė, kad ginčijami mero potvarkiai yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku, pagrindu ir sukelia ieškovei tiesiogines teisines pasekmes. Teismas konstatavo, kad potvarkiai neatitinka ir VSĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl yra pagrindas panaikinti potvarkį Nr. T3-105 ir potvarkio Nr. T3-104 dalį, kuria buvo pripažinti netekusiais galios mero potvarkiai Nr. T3-62 ir Nr. T3-382.

Pasisakydamas dėl viešo konkurso rezultatų, teismas nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu suprantamai, konkrečiai ir aiškiai apibrėžta, jog panaikinama tik konkurso rezultatų dalis, susijusi su V. G. paskelbimu laimėtoja. Iš to teismas padarė išvadą, kad kita konkurso rezultatų dalis (susijusi su ieškovės, kaip konkurso dalyvės, rezultatais) palikta galioti. Byloje nėra duomenų, kad dėl likusių galiojančių konkurso rezultatų konkurso organizatorius būtų priėmęs sprendimą, kuriuo jie būtų panaikinti ar atšaukti. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog visi konkurso rezultatai yra panaikinti.

Teismas nesutiko su atsakovių pozicija, kad jei teismas panaikina konkurso rezultatus, tai jie yra panaikinami visa apimtimi ir konkursas turi būti organizuojamas iš naujo. Teismas nurodė, kad atsakovių nurodytose Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2-12920-863/2020, Nr. e2-2541-727/2022, Nr. e2-6644-727/2023, Nr. e2-3778-1159/2024, Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-1581-467/2015, Nr. e2A-625-852/2024, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-612/2006, Nr. 3K-3-83/2009 ir kt. faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Nurodytose bylose vieši konkursai buvo pripažįstami neteisėtais ir jų rezultatai panaikinami visa apimtimi. Tokiais atvejais konkursai buvo organizuojami iš naujo. Tačiau nagrinėjamu atveju situacija kitokia, nes konkurso rezultatai panaikinti tik tam tikra apimtimi. Minėtų teismų išaiškinimus nutartyse teismas pripažino neaktualiais, todėl jais nesivadovavo.

Teismas nustatė, kad konkursas Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti buvo organizuojamas ir vyko vadovaujantis Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir savivaldybių kultūros centruose, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas Nr. 2) ir Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 patvirtintu konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu.

Teismas nurodė, kad nei Aprašų nuostatose, nei kitose teisės normose nėra tiesiogiai reglamentuoti teisiniai santykiai, kai teismas panaikina tik dalį konkurso rezultatų, susijusių su asmens paskelbimu laimėtoju. Viešo konkurso atitinkamoms pareigoms užimti tikslas – atrinkus pretendentą priimti jį į pareigas, kurioms užimti organizuojamas konkursas, su juo sudarant darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju konkurso laimėtoja iš konkurso teismo sprendimu buvo pašalinta kaip neatitikusi pretendentams kelto specialaus reikalavimo. Taigi darbo sutartis nebuvo sudaryta. Aprašo Nr. 1 25 punkte ir Aprašo Nr. 2 24 punkte įtvirtinta, jog kai konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties, konkursą laimėjusiu laikomas kitas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs (palyginti su kitų atranką perėjusių pretendentų rezultatais) pretendentas. Minėtuose aktuose nenurodytos priežastys, dėl kurių konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties.

Teismas vertino, kad sąlyga „nepasirašo darbo sutarties“ negali būti siejama tik su konkurso laimėtojo valia pasirašyti ar ne darbo sutartį. Esant akivaizdžiam susiklosčiusios situacijos panašumui, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pateisinamas teisės akto analogijos taikymas. Aprašo Nr. 1 25 punktas ir Aprašo Nr. 2 24 punktas taikytini nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė atitinka ir kitas punktų sąlygas, t. y. yra kita perėjusi atranką ir daugiausia balų surinkusi pretendentė.

Teismas nepripažino pagrįstais atsakovių argumento, kad konkursas yra pasibaigęs. Teismas nurodė, kad vienas iš pagrindų baigtis konkurso procedūroms yra konkurso laimėtojo nustatymas ir darbo sutarties su juo sudarymas. Aprašai reguliuoja situacijas dėl tolesnių konkurso organizatoriaus veiksmų nepasirašius darbo sutarties. Aprašo Nr. 2 26 punkte nurodyta, kad, kompetentingos valstybės institucijos pateiktos informacijos apie konkursą laimėjusį pretendentą pagrindu konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimančiam subjektui priėmus sprendimą nepriimti jo į konkurso būdu laimėtą pareigybę, priimamas kitas iš eilės pagal konkurso rezultatus pretendentas, kaip nurodyta Aprašo 24 punkto pirmojoje pastraipoje ir 25 punkte. Aprašo Nr. 1 26 ir 27 punktuose nustatytas analogiškas reglamentavimas. Taigi, pašalinus iš konkurso laimėtoją, pagal Aprašo Nr. 1 25 punktą ir Aprašo Nr. 2 24 punktą konkursą laimėjusiu laikomas kitas atranką perėjęs ir daugiausia balų surinkęs pretendentas, todėl turi būti tęsiamos konkurso procedūros.

Apraše Nr. 1 yra aiškiai nurodyta, kokiais atvejais yra skelbiamas naujas konkursas. Šio aprašo 31 punkte nustatyta, jog, neįvykus konkursui aprašo 30 punkte nustatytais atvejais, organizuojamas naujas konkursas tai pačiai pareigybei užimti. Aprašo Nr. 1 30 punkte įtvirtintas baigtinis atvejų sąrašas, kai konkursas laikomas neįvykusiu. Įvertinęs nurodytas Aprašo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nė vienos paminėtos sąlygos, kai konkursas laikomas neįvykusiu ir organizuojamas naujas konkursas. Dėl šių priežasčių teismas pripažino nepagrįstais atsakovių argumentus, kad turi būti organizuojamas naujas konkursas.

Teismas konstatavo, kad atsakovės nesilaiko konkurso sąlygų ir nesant teisinio pagrindo nepriima sprendimo dėl dalies nepanaikintų konkurso rezultatų ir konkurse likusios vienintelės kandidatės – ieškovės, kuri yra perėjusi pretendentų atranką. Toks atsakovių neveikimas yra nesąžiningas, pažeidžiantis ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, ignoruojantis teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių apeliacinius skundus, 2026 m. sausio 13 d. sprendimu panaikino Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė.

Kolegija nusprendė, kad teismas neteisingai interpretavo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo prejudicinę reikšmę. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu nesprendė ir nepasisakė dėl to, ar 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso rezultatai, kiek tai susiję su ieškovės įvertinimu, yra skaidrūs ir pakankami tam, kad būtų nustatytas įvykusio konkurso laimėtojas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo tiriamos aplinkybės, susijusios su ieškovės pripažinimu konkurso laimėtoja, ir nebuvo vertinama, ar ieškovė atitiko specialiuosius reikalavimus ir ar komisijos nariai konkurso pretendentus įvertino objektyviai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties 19, 30 pastraipas).

Kolegija pažymėjo, kad Tauragės apylinkės teismas taip pat nevertino ir nepasisakė, ar toje byloje nustatyti esminiai konkurso procedūrų pažeidimai, dėl kurių teismas panaikino konkurso laimėtojos rezultatus, nepadarė įtakos ieškovės, kaip antroje vietoje likusios konkurso dalyvės, įvertinimui. Todėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrindą sudarantys argumentai, jog, remiantis Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu, ji, kaip antroje vietoje likusi konkurso dalyvė, turi būti pripažinta šio konkurso laimėtoja, nėra pagrįsti ir nėra pakankami ieškiniui patenkinti.

Kolegija nurodė, kad ieškovė nepaneigė atsakovių argumentų, jog teismų praktikoje nėra suformuoto precedento, pagal kurį, teismui panaikinus konkurso rezultatus dėl procedūrinių pažeidimų, konkurso organizatorius galėtų tęsti konkursą ir jo laimėtoju paskelbti kitą konkurso dalyvį. Ieškovė prašė remtis teismų praktika, suformuota viešųjų pirkimų bylose, tačiau net ir remdamasi šia praktika neįrodė, kad teismai pripažįsta taisyklę, pagal kurią, nustačius esminius konkurso organizavimo procedūrinius pažeidimus, konkurso laimėtoju vis tiek galėtų būti patvirtintas konkretus konkurso dalyvis.

Kolegija pritarė atsakovėms, kad iš šalių nurodytos teismų praktikos galima spręsti tik tai, jog teismo sprendimą dėl konkurso rezultatų panaikinimo ar patvirtinimo lemia ne ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, o faktas, ar konkretus konkurso organizavimo pažeidimas galėjo turėti reikšmės konkurse vykdytos atrankos skaidrumui ir objektyvumui.

Kolegijos vertinimu, Aprašo Nr. 2 24 punkto nuostatos ir analogiškos Aprašo Nr. 1 25 punkto nuostatos nereguliuoja atvejų, kaip turi būti nustatomi konkurso rezultatai, jei konkurso organizatorius, vykdydamas konkursą, padarė procedūrinių pažeidimų, todėl ši norma negali būti taikoma ginčo atvejui nei tiesiogiai, nei pagal analogiją. Kolegija, vertindama Apraše Nr. 2 įtvirtintą taisyklę, pritarė atsakovėms, kad šiame Aprašo punkte yra nustatytas baigtinis atvejų sąrašas, kai antrąją vietą konkurse užėmęs pretendentas yra laikomas konkursą laimėjusiu asmeniu, t. y. jei konkursą laimėjęs pretendentas (i) nepasirašo darbo sutarties, (ii) atsisako užimti pareigybę arba (iii) konkursą laimėjusį pretendentą į pareigybę priimantis subjektas, remdamasis kompetentingos valstybės institucijos informacija apie konkursą laimėjusį pretendentą, priima sprendimą nepriimti pretendento į konkurso būdu laimėtą pareigybę.

Procedūriniai konkurso organizavimo pažeidimai gali būti vertinami kaip pažeidžiantys esminius konkurso principus, iškreipiantys vykdytos atrankos skaidrumą, todėl kolegija nesutiko su ieškovės argumentais, kad, teismui konstatavus procedūrinius pažeidimus, konkurso laimėtojas galėtų būti nustatytas automatiškai atrenkant kitą konkurso dalyvį pagal Aprašo Nr. 2 24 punkte įtvirtintą taisyklę. Kolegija taip pat nepripažino pagrįstais ieškovės argumentų, kad konkursas yra pasibaigęs ir kad teismas išnagrinėtoje byloje vykusio konkurso procedūrinių pažeidimų, kiek tai susiję su ieškovės dalyvavimu konkurse, nenustatė.

Kolegija konstatavo, kad Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendime nepasisakė dėl viso konkurso rezultatų, nors, spręsdamas šį ginčą, visų pirma privalėjo įvertinti, kokią reikšmę turi teismo išnagrinėtoje byloje nustatyti procedūriniai pažeidimai visam konkursui, ir nuspręsti, ar, nepaisant šių pažeidimų, konkurso laimėtojas gali būti nustatytas.

Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu konstatavo, kad trečiasis asmuo, t. y. konkurso laimėtoja V. G., neatitiko specialiojo reikalavimo turėti ne mažesnę kaip dvejų metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje, todėl negalėjo dalyvauti 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusiame konkurse. Kolegija vertino, kad sprendžiant dėl to, ar šis procedūrinis pažeidimas turėjo įtakos viso konkurso rezultatams, būtina atsižvelgti į tai, kokioje stadijoje jis buvo padarytas, ir įvertinti, kokią įtaką tai darė kitoms atrankos procedūroms. Aprašas Nr. 2 nustato, jog konkurso organizavimas ir vykdymas apima: 1) konkurso paskelbimą; 2) dokumentų, kuriuos būtina pateikti norint dalyvauti konkurse, pateikimą ir priėmimą; 3) pretendentų užimti pareigybę įmonėje, įstaigoje, savivaldybių kultūros centre atrankos komisijos sudarymą ir asmenų, pageidaujančių dalyvauti konkurse, atranką. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendime konstatuoti konkurso procedūriniai pažeidimai buvo padaryti antrame konkurso vykdymo etape – pateikiant ir priimant dokumentus. Šiame etape buvo be pagrindo užregistruota konkurso dalyvė V. G., ji vėliau dalyvavo pretendentų atrankoje ir, surinkusi daugiausiai komisijos narių balų, buvo pripažinta konkurso laimėtoja. Dokumentų pateikimo ir priėmimo stadijoje tinkama kandidate, be V. G., buvo pripažinta ir ieškovė. Nors pagal Aprašo Nr. 2 11–12 punktų nuostatas išplaukia, kad trečiasis konkurso etapas, t. y. atranka, galėjo būti vykdomas ir tuo atveju, jei antrame etape, be ieškovės, nebūtų užregistruotas joks kitas konkurso dalyvis, tačiau tokia situacija savaime negali būti laikoma tapačia tai, kai konkurso antrame etape dalyvauja ne tik tinkamai užregistruoti dalyviai, bet ir be pagrindo užregistruoti dalyviai. Nagrinėjamu atveju konkurso komisijos nariai atrankoje vertino du dalyvius, t. y. susipažino su jų pateiktais dokumentais, vertino ir lygino jų pristatytas programas. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės profesiniai įgūdžiai ar vadybiniai bei organizaciniai gebėjimai būtų buvę įvertinti tokiais pat komisijos narių skirtais konkursiniais balais, jei šie įgūdžiai ir gebėjimai nebūtų buvę lyginami su kitos pretendentės įgūdžiais ir gebėjimais, kuri atrankoje dalyvavo be pagrindo.

Kolegija nurodė, kad negali nei nustatyti, nei patikrinti šio fakto, t. y. negali konstatuoti, kaip komisijos nariai būtų balsavę, jei atrankos sąlygos būtų buvusios kitokios. Komisijos nariai sprendimą dėl konkurso dalyvių įvertinimo turi priimti skaidriai ir kiek įmanoma objektyviau, tačiau komisijos nario skiriami balai yra taikomi tik esamai situacijai ir priklauso nuo to, kokias pretendento dalykines savybes konkretus komisijos narys pripažins reikšmingomis vykdomo konkurso metu.

Atsižvelgdama į tai, kolegija nusprendė, kad Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu konstatuoti konkurso organizavimo pažeidimai turėjo esminę reikšmę ne tik nustatant pirmos vietos konkurso laimėtoją, bet ir įvertinant kitus konkurso dalyvius, šiuo atveju – ieškovę. Kolegija sutiko su atsakovėmis, kad dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų visas konkursas negali būti laikomas skaidriu ir kad tokio konkurso laimėtojas negali būti nustatytas. Procedūriniai pažeidimai gali būti ištaisyti tik organizuojant konkursą iš naujo. Kolegija pripažino, kad konkurso atrankos procedūros pakartojimas neprieštarauja nei skaidrumo principui, nei konkurso tikslams, t. y. siekiui, kad į vadovo pareigas būtų atrenkami tinkamiausi, labiausiai kvalifikuoti specialistai.

Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimų panaikinti mero potvarkius, kolegija pritarė atsakovių argumentams, kad ieškovė neįrodė, jog šiais potvarkiais yra pažeidžiamos jos teisės. Kolegija nesutiko su ieškovės argumentais, kad šie aktai paneigia jos teises, įgytas dėl 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė šio konkurso metu jokių subjektinių teisių neįgijo, nes nebuvo pripažinta konkurso laimėtoja. Be to, įvykęs konkursas nesuteikia ieškovei teisėtų lūkesčių kokias nors teises įgyti ateityje.

Kolegija pažymėjo, kad ginčijamu mero potvarkiu Nr. T3-105 yra pripažintas netekusiu galios norminis teisės aktas. Lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios) teisės principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, o atgalinis įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas neleidžiamas. Remiantis šiuo teisės principu, Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 patvirtinto Aprašo Nr. 1 norminės nuostatos turi būti taikomos 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusiam konkursui ir jo rezultatams, nepriklausomai nuo to, kad mero potvarkiu Nr. T3-105 šis Aprašas yra pripažintas netekusiu galios. Kartu yra nepagrįsti ir ieškovės argumentai, kad konkurso rezultatai, esant pagrindui, negalės būti nustatyti nepanaikinus mero potvarkio Nr. T3-105 ir neatkūrus mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 patvirtinto Aprašo galiojimo.

Be to, be savivaldybės mero potvarkiu patvirtinto Aprašo Nr. 1, ginčo santykius, susijusius su 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusiu konkursu, taip pat tiesiogiai reglamentuoja aukštesnės galios teisės aktas, t. y. Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Aprašas Nr. 2, o šio aprašo 24 punkto nuostatos, kuriomis ieškovė rėmėsi, yra identiškos mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61 patvirtinto Aprašo 25 punkto nuostatoms. Todėl nėra aktuali ieškovės keliama teisinio reglamentavimo nepakankamumo problema.

Kolegija atsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, kad, priimdamas ginčijamus potvarkius, Šilalės rajono savivaldybės meras veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o visų pirma kaip Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas ir šio centro direktorių į darbą priimantis asmuo. Kolegija, remdamasi pateiktu išaiškinimu, padarė išvadą, kad mero potvarkis Nr. T3-105 iš esmės atitinka ne savivaldybės mero priimtą norminį teisės aktą (ar kitą aktą, priimtą viešojo administravimo srityje), bet darbdavio sprendimą dėl vietinio norminio teisės akto patvirtinimo ir (ar) jo panaikinimo.

Darbdavio vietinių norminių teisės aktų galiojimo, taikymo ir veikimo klausimai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad darbdavio vietinių norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato šis kodeksas ir įstatymai, išskyrus šių teisės aktų nustatytas išimtis, o jeigu darbdavio vietinis norminis teisės aktas prieštarauja šio kodekso ar įstatymo normoms, taikomos šio kodekso ar įstatymo normos. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo, jog darbdavio, kaip konkurso organizatoriaus, sprendimai prieštarauja Darbo kodeksui ar kitiems darbo įstatymams, taip pat nepagrindė konkrečių savo subjektinių teisių pažeidimo. Be to, darbdavio norminių aktų galiojimo, taikymo ir veikimo klausimai yra sprendžiami Darbo kodekso 3 straipsnio 8 dalyje nustatytu būdu, o ne teismo sprendimu naikinant normines tokių aktų nuostatas.

Kolegija, pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo panaikinti mero potvarkio Nr. T3-104 dalį, kuria buvo pripažinti netekusiais galios du mero potvarkiai, taip pat vertino, kad toks savivaldybės mero sprendimas, priimtas pagal mero, kaip Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto, kompetenciją, ieškovės teisių nepažeidžia. Šis mero potvarkis atitinka teismo sprendime padarytas išvadas, kad 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso laimėtojas negali būti nustatytas ir todėl šis mero potvarkis yra būtinas, siekiant konkursą organizuoti iš naujo.

Kolegija pritarė atsakovių apeliacinio skundo argumentams, kad meras turėjo teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją tiek priimti ginčijamus potvarkius, tiek, esant susiklosčiusiai situacijai ir paaiškėjusioms aplinkybėms, panaikinti nebeaktualius potvarkius dėl 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio konkurso. Tai, kad potvarkyje Nr. T3-104 nėra išdėstytos jo priėmimo aplinkybės ir argumentai, šio potvarkio savaime nedaro negaliojančio, nes tokios kultūros centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto priimamų sprendimų turinio taisyklės nėra nustatytos jokiuose teisės aktuose. Tuo tarpu darbo bylose yra pripažįstama, kad kilus ginčui darbdavys turi teisę papildyti ir pagrįsti darbuotojo ginčijamus sprendimus teisme.

Patenkinęs atsakovių apeliacinius skundus, teismas perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: priteisė atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės 333 Eur žyminio mokesčio, atsakovės atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą sumažino nuo 13 279,77 Eur iki 5 000 Eur ir priteisė 4 134,49 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtintą įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, taip pat CPK 320 straipsnio 1 dalį, nes peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, ir CPK 417 straipsnį. Kolegija nesilaikė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo, nes kvestionavo tą konkurso rezultatų dalį, kuri nebuvo panaikinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nei šioje byloje, nei apeliaciniame skunde atsakovės nekėlė abejonių dėl ieškovės atitikties konkurso sąlygų reikalavimams ar dėl kitų esminių konkurso procedūrų pažeidimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertino aplinkybes, kurios nebuvo ginčo dalykas ir nepateko į apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, reglamentuojančios teismų precedentų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021). Nepakankamai įvertinusi bylų faktinių aplinkybių skirtumus, kolegija pagrįstu pripažino atsakovių argumentą, kad, pagal teismų praktiką, panaikinus konkurso rezultatus, konkursas turi būti organizuojamas iš naujo. Atsakovių nurodyta teismų praktika buvo suformuota bylose, kuriose teismai panaikino viso konkurso rezultatus, todėl nusprendė dėl būtinybės konkursą organizuoti iš naujo. Tauragės apylinkės teismo sprendimu buvo panaikinta tik dalis konkurso rezultatų. Kita konkurso rezultatų dalis, susijusi su ieškovės atitiktimi kvalifikacijos reikalavimams ir konkurso procedūrų teisėtumu, nebuvo ginčijama ir liko galioti. Kadangi šioje byloje buvo panaikinta ne visa, o tik dalis konkurso rezultatų, atsakovių nurodyta teismų praktika negalėjo būti taikoma dėl esminių nagrinėjamų bylų faktinių aplinkybių skirtumų.

Kolegija, padarydama išvadas, kad byloje nustatyti esminiai procedūriniai konkurso organizavimo pažeidimai, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neįsigilino į byloje esančių dokumentų visumą, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Nesuprantama, kokiu įrodymu remdamasi kolegija padarė išvadą dėl esminių procedūrinių konkurso organizavimo pažeidimų. Tokios prezumpcijos, kad įvykęs konkursas yra neteisėtas, nebent teismas, išnagrinėjęs bylą, pasakytų kitaip, nėra. Priešingai, konkursas laikomas teisėtu, nebent teismas būtų panaikinęs konkurso rezultatus.

Pagal kasacinio teismo praktiką, ne kiekvienas pažeidimas lemia konkurso rezultatų negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006). Jei apeliacinės instancijos teismas būtų manęs, kad procedūriniai konkurso organizavimo pažeidimai gali būti vertinami kaip pažeidžiantys esminius konkurso organizavimo principus, iškreipiantys vykdytos atrankos skaidrumą, tokiu atveju jis būtų turėjęs ne atmesti ieškovės ieškinį, o perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodęs, kokias aplinkybes teismas turėtų įvertinti ir išsiaiškinti.

Teismo sprendimu pašalinus iš konkurso laimėtoją, darbo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta. Esant akivaizdžiam susiklosčiusios situacijos panašumui, t. y. darbo sutartis nepasirašyta, darytina išvada, kad yra pateisinamas teisės akto analogijos taikymas. Savivaldybės Aprašo 25 punktas ir Vyriausybės tvarkos aprašo 24 punktas taikytini nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė atitinka ir kitas punktų sąlygas, t. y. yra kita perėjusi atranką ir daugiausia balų surinkusi pretendentė. Aprašo 30 ir 31 punktuose nurodytų sąlygų, kada konkursas laikomas neįvykusiu ir kada organizuojamas naujas konkursas, nagrinėjamu atveju nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad meras, priimdamas skundžiamus sprendimus, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip savivaldybės kultūros centro savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas ir šio centro direktorių į darbą priimantis asmuo. Tačiau mero potvarkiuose nurodyta, kad jie priimami vadovaujantis ne atitinkamomis Darbo kodekso, o VAĮ nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš sąlygų panaikinti priimtus potvarkius, todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, be Savivaldybės tvarkos aprašo, ginčo santykius reglamentuoja ir Vyriausybės tvarkos aprašas, kurio 24 punkto nuostatos yra identiškos. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Savivaldybės tvarkos apraše įtvirtintas baigtinis atvejų, kada konkursas laikomas neįvykusiu, sąrašas, o būtent šiuo punktu ieškovė ir rėmėsi.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą viešojo administravimo subjektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė neteisingai interpretuoja sprendimo kitoje byloje prejudicinę reikšmę ir tai iš esmės lemia ieškovės reikalavimų nepagrįstumą; vertinant teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, turi būti vertinama būtent tai, ką teismas nusprendė, o ne tai, ko teismas nenusprendė (kas nebuvo įrodinėjimo dalykas byloje). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad net ir tuomet, kai egzistuoja teisėto konkurso teisėtas nugalėtojas, jis neturi teisės įpareigoti darbdavį su juo sudaryti darbo sutarties, o darbdavys neturi priešpriešinės pareigos tokios darbo sutarties sudaryti. Kitoje byloje priimtas sprendimas neturi jokios tiesioginės reikšmės ieškovei. Ji neturi teisės reikalauti su ja sudaryti darbo sutartį ir pripažinti ją konkurso nugalėtoja. Ieškovė turi teisę lygiais pagrindais dalyvauti kitame, naujai organizuojamame, konkurse dėl minėtos pareigybės.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Aprašų nuostatos, kuriomis remiasi ieškovė, negali būti taikomos nei tiesiogiai, nei pagal analogiją. Aprašų tikslas yra apibrėžti konkurso organizavimą, kuris baigiasi, kai įvyksta pretendentų atranka ir išrenkamas laimėtojas. Aprašai nereguliuoja situacijų, kada teismas konkurso rezultatus pripažįsta negaliojančiais ar konstatuoja įvykusio konkurso neteisėtumą. Aprašų nėra įmanoma taikyti pagal analogiją, nes tai yra specialiai situacijai skirtas reglamentavimas, jis negali paneigti kasacinio teismo praktikos, kad net ir laimėjęs konkursą asmuo neturi teisės reikalauti su juo sudaryti darbo sutartį. Tokiu atveju kitas asmuo, kuris potencialiai gali būti laikomas laimėjusiu, taip pat negali reikalauti sudaryti darbo sutarties. DK 41 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtinta darbuotojo teisė reikalauti darbo sutarties sudarymo, nėra įtvirtinta ir atitinkama darbdavio priešpriešinė pareiga sudaryti darbo sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šios dalies. Teismas žymiai (nuo 13 279,77 Eur iki 5 000 Eur) sumažino atsakovėms priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, o tai paneigia ieškovės argumentus dėl šios kasacinio skundo dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas argumentavo, kad taisyklė, pagal kurią antrą vietą užėmęs pretendentas gali būti pripažįstamas laimėtoju, pagal Aprašo Nr. 1 25 punktą taikoma tik baigtiniam atvejų sąrašui – kai pirmas pretendentas nepasirašo darbo sutarties, atsisako pareigybės arba jis nepriimamas į pareigybę. Ši taisyklė netaikoma, kai konkurso laimėtojo rezultatas panaikinamas dėl procedūrinių pažeidimų.