Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkės), Andžej Maciejevski ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėjos), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. (V. Š.) kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovėms L. V. ir J. J. (F. M. (F. M.) teisių ir pareigų perėmėjai) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nutraukimo pagrindų ir galimybės kreditoriui pareikšti reikalavimą atskiroje nei santuokos nutraukimo byloje

Pažymėtina, kad iš teismų procesinių sprendimų turinio nėra visiškai aišku, ar teismai šią bylą nutraukė dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas; būtent šį punktą savo sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas), ar dėl to, kad šis klausimas jau išspręstas santuokos nutraukimo byloje (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Minėti civilinės bylos nutraukimo pagrindai įtvirtina procesinio teisinio pobūdžio prielaidas ir, vienai iš jų pasitvirtinus, byla nutraukiama, o jei tai nustatoma civilinės bylos iškėlimo metu, ieškinį atsisakoma priimti (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas)). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, spręsdama dėl kasacinio skundo argumentų pagrįstumo, šioje nutartyje pasisakys dėl galimybės, nagrinėjamoje byloje susiklosčius tokiai procesinei situacijai, taikyti abu šiuos bylos nutraukimo pagrindus, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas civilinės bylos iškėlimo metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019), taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023, 48 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismai nutraukė šią bylą dėl skolos priteisimo, konstatavę, kad ieškovas turėjo teisę bei pareigą ginti savo teises santuokos nutraukimo byloje ir šiuo atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas buvusių sutuoktinių prievolių paskirstymo klausimo nagrinėjimas atskiroje byloje. Teismai taip pat nurodė, kad ieškovas turi galimybę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu santuokos nutraukimo byloje. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo, kad pagal pareikštą ieškinį ginčas yra kilęs dėl santuokos metu atsiradusios atsakovės L. V. ir F. M. (teisių ir pareigų perėmėja J. J.) prievolės ieškovui V. Š. (dalies prievolės pradiniai kreditoriai A. V. ir V. V.), ir laikė, jog santuokos nutraukimo byloje liko nepadalytos (neišspręstos) prievolės (turto pasyvas). Remdamasis kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl proceso santuokos nutraukimo bylose atnaujinimo pagal vieno iš buvusių sutuoktinių prašymą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra galimybė reikalavimą, susijusį su santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu dalytinu turtu (pasyvu), išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje. Šiai pozicijai skundžiamoje nutartyje pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios teismų išvados padarytos neįvertinus santuokos nutraukimo byloje priimtu teismo sprendimu išspręstų klausimų apimties ir tokio sprendimo res judicata (galutinai teismo išspręstas klausimas) padarinių.

Pagal CK trečiojoje knygoje nustatytą teisinį reguliavimą, nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymų leidėjo nustatytas reguliavimas, pagal kurį nutraukiant santuoką turi būti išspręstas ir bendro turto padalijimo klausimas, nėra savitikslis. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti įvairus turtas, inter alia (be kita ko), pinigai, turtiniai reikalavimai, į tai, kad sprendžiant bendro turto padalijimo klausimą turi būti išspręsta ir dėl su bendrąja nuosavybe susijusių turtinių įsipareigojimų vykdymo, visų bendro turto padalijimo klausimų sprendimas vienoje byloje, t. y. santuokos nutraukimo byloje, sudaro prielaidas, įvertinus ir visus sutuoktinių reikalavimus, susijusius su bendro turto padalijimu, priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-378/2026, 17 punktas).

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija yra grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nurodyta taisyklė, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti visi santuokos nutraukimo padarinių klausimai, reiškia ne tik tai, kad teismas, nutraukdamas šalių santuoką, turi išspręsti visus CPK 385 straipsnio 1 dalyje išvardytus klausimus, bet ir tai, kad šioje byloje turi būti padalytas visas buvusių sutuoktinių bendras turtas. Pagal bendrąją taisyklę, toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 27 punktas).

Teisinis reguliavimas, susijęs su reikalavimu santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, susijęs ir su sutuoktinių prievolėmis kreditoriams. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Šioje normoje nustatyta tokia sutuoktinio pareiga užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą – įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis ir įgyti tokias pačias procesines teises kaip ieškinį dėl turto padalijimo pareiškęs sutuoktinis, nes sutuoktinių turto padalijimas gali neigiamai paveikti jų turtinius interesus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti kreditorius nustatytas ir CPK normose, reglamentuojančiose procesinio dokumento dėl santuokos nutraukimo turinį (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad sutuoktinių kreditorių procesinė padėtis gali būti skirtinga priklausomai nuo nagrinėjamų ginčų ir pareikštų reikalavimų pobūdžio – tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikšto reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų; tokiais asmenimis į bylą traukiami ir solidarųjį reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai, išreiškę savo sutikimą dėl prievolių modifikavimo. Turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai sutuoktinių kreditoriai į bylą įstoja trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pasisakydamas dėl kreditorių teisių gynybos, kai šie kreditoriai nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-611/2025, 34 ir 35 punktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

Byloje susiklosčiusioje procesinėje sitaucijoje santuokos metu atsiradusių prievolių kreditorių teisių gynimas teismine tvarka jų pasirinktu būdu neatsiejamas nuo klausimų, išspręstų santuokos nutraukimo byloje. Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl bylos nutraukimo, pagrįstai rėmėsi teisiniu reguliavimu, taikytinu sprendžiant dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto, turtinių prievolių padalijimo tarp buvusių sutuoktinių ir kt.) santuokos nutraukimo byloje, analizavo santuokos nutraukimo byloje spręstinus santuokos nutraukimo pasekmių klausimus, tačiau netinkamai nustatė teismo galutiniu sprendimu išspręstos santuokos nutraukimo bylos dalyką. Todėl netinkamai įvertino ir teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje įtaką kreditoriaus (ieškovo) teisėms ir padarė nepagrįstą išvadą dėl jų gynimo ieškovo pasirinktu būdu – pareiškiant savarankišką ieškinį nagrinėjamoje byloje – galimybės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl bylos nutraukimo, nepagrįstai sutapatino procesines ir materialines teisės į ieškinį prielaidas. Aplinkybę, kad ieškovas, teismų nuomone, turėjo teisę ir pareigą apginti savo teises santuokos nutraukimo byloje, nes apie ją žinojo, tačiau veikė pasyviai, nepareikšdamas reikalavimų santuokos nutraukimo byloje, teismai prilygino teismo sprendimo res judicata padariniams. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.126 straipsnis (žr. šios nutarties 26 punktą) skirtas kreditorių teisei į informaciją apie prievolių vykdymą jiems po santuokos nutraukimo užtikrinti, tačiau jame įtvirtintas kreditorių teisių garantijų reguliavimas negali būti aiškinamas kaip nustatantis kreditoriui pareigą visais atvejais pareikšti santuokos nutraukimo byloje savarankiškus reikalavimus, o jų nepareiškus ir teismui nepasisakius dėl sutuoktinių prievolių tokiam kreditoriui vykdymo – užkertantis kelią dėl tokių prievolių spręsti atskiroje byloje. Tai, kad kreditorius nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą (iš jos pašalintas) ir joje nereiškė savarankiškų reikalavimų, savaime neapriboja kreditoriui teisės į teisminę gynybą. Kokia tvarka kreditorius gali įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą – siekdamas proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, jei egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos, ar reikšdamas ieškinį atskiroje byloje, priklauso ir nuo to, ar teismas santuokos nutraukimo byloje nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto kreditoriaus teisių ir pareigų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas, kad santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent šiame kontekste kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).

Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Aiškindamas šį proceso atnaujinimo pagrindą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad juo remiantis procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tuo atveju, kai kreditorius nelaiko, jog teisme išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimą yra nuspręsta dėl jo teisių ar pareigų, nėra teisinio pagrindo įpareigoti kreditorių dėl jo teisių gynybos kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 7 punkto pagrindu, taip pat nėra teisinio pagrindo varžyti kreditoriaus teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu ir ieškinyje apibrėžti savo reikalavimo dalyką bei jo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019, 29 punktas).

Teisėjų kolegija nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimu išnagrinėtos santuokos nutraukimo bylos pagal ieškovo toje byloje F. M. ieškinį atsakovei L. V. ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų dalyką sudarė santuokos nutraukimas ir santuokos nutraukimų pasekmių išsprendimas. Į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo dalyką nebuvo įtrauktos bendros sutuoktinių ar vieno iš jų asmeninės prievolės. Minėto teismo sprendimo 37 punkte teismas konstatavo, kad laikytina, jog atsakovės, byloje turinčios atstovą advokatą, procesinis elgesys sudaro pagrindą vertinti, kad bendrų prievolių kreditoriams šalys neturi, todėl prievolių padalijimo (vykdymo po santuokos nutraukimo) klausimas nesprendžiamas; atsakovės pateikti dokumentai ar jų nebuvimas nesudaro pagrindo spręsti ir apie asmeninių prievolių (kreditorių) egzistavimą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tokią išvadą santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas padarė, įvertinęs šias aplinkybes: byloje pareikštame priešieškinyje atsakovė nurodė turto remontui skolinusis pinigų iš sūnaus, marčios ir nagrinėjamos bylos ieškovo V. Š.; atsižvelgdamas į tai, teismas 2022 m. balandžio 26 d. protokoline nutartimi nustatė atsakovei terminą pateikti patikslintą priešieškinį, kuriame trečiaisiais asmenimis būtų nurodyti visi vienos ar abiejų šalių kreditoriai, priešieškinio reikalavimų dalyje būtų pasisakyta dėl prievolių vykdymo tretiesiems asmenims po santuokos nutraukimo; teismas 2022 m. liepos 4 d. (el. rezoliucija) įtraukė atsakovės nurodytus asmenis į bylą kaip trečiuosius asmenis; tačiau 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė iki nustatyto termino nepateikė patikslinto priešieškinio, teismo posėdžio metu nenurodė priežasčių, kliudžiusių pateikti patikslintą priešieškinį, teismas nutarė pašalinti savo iniciatyva įtrauktus trečiuosius asmenis V. V., A. V., V. Š. iš bylos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi santuokos nutraukimo bylos ir šios bylos dėl skolos priteisimo dalykus, konstatuoja, kad santuokos nutraukimo byloje priimtu teismo sprendimu dėl kreditorių V. V., A. V., kurių reikalavimo teises perėmė V. Š., taip pat ir dėl paties ieškovo V. Š. teisių ir pareigų, sutuoktinių prievolių jiems prigimties nebuvo spręsta. Vien tai, kad santuokos nutraukimo byloje priimtame teismo sprendime buvo užsiminta, jog ieškinyje ir priešieškinyje sutuoktinių bendros ar asmeninės prievolės nebuvo nurodytos, nei ieškiniu, nei priešieškiniu nebuvo reiškiami reikalavimai spręsti dėl tokių prievolių prigimties ir vykdymo, neteikia pagrindo išvadai, kad tai sudarė minėtos bylos nagrinėjimo dalyką ir kad galėjo būti paveiktos kreditoriaus teisės išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (turto padalijimo) klausimus. Tokio poveikio kreditoriaus teisėms byloje pareikštu ieškiniu neįrodinėja ir ieškovas.

Pažymėtina, kad, teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovas jau po skundžiamų teismų nutarčių šioje byloje dėl skolos priteisimo priėmimo siekė atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartimi tokį pareiškėjo V. Š. prašymą buvo atsisakyta priimti. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas atmestas ir 2026 m. vasario 2 d. nutartis palikta nepakeista. Teismai, spręsdami dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, nurodė, jog nenustatyta, kad teismo procesiniu sprendimu santuokos nutraukimo byloje buvo pasisakyta dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba kad sutuoktinių turtas padalytas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kad kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės.

Kaip minėta šioje nutartyje, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, todėl teismas tik patikrina, ar ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegija nurodo, jog skundžiamose teismų nutartyse išdėstyti argumentai, kad santuokos nutraukimo byloje liko nepadalytos (neišspręstos) sutuoktinių prievolės (turto pasyvas), kad ieškovas veikė pasyviai, nepareikšdamas reikalavimų santuokos nutraukimo byloje, negali būti vertinami kaip pagrindas riboti ieškovo teisę į teisminę gynybą – reikšti ieškinį atsakovėms dėl prievolių, kurios nesudarė santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo dalyko, vykdymo. Pažymėtina, kad atsiliepime į kasacinį skundą atsakovės J. J. išdėstyti argumentai dėl šių prievolių prigimties (ieškovo pozicijos dėl skolos reikalavimo tik iš L. V. kaita, atsakovės L. V. procesinis elgesys tiek santuokos nutraukimo, tiek nagrinėjamoje byloje pripažįstant prievolę asmenine ir (ar) bendra) yra susiję su teisės į teisminę gynybą, kaip subjektinės teisės, įgyvendinimu materialiąja prasme, kuris priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų, konstatuojamų tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Minėti argumentai gali būti svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, teismui pasisakant dėl ieškovo reikalavimo atsakovėms pagrįstumo, taip pat ir prievolės prigimties (solidarioji ar asmeninė), o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1, 3 punktai) ir todėl nepagrįstai nutraukė pagal ieškovo ieškinį iškeltą bylą dėl skolos priteisimo. Nustatyti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, sudaro pagrindą panaikinti apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje kasacinio skundo dalykas buvo suformuluotas kaip prašymas panaikinti teismų nutartis ir priimti naują procesinį sprendimą – atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Toks procesinis prašymas suformuluotas ydingai, supainiojus teismo procesinio sprendimo panaikinimo teisines pasekmes su teismo teise atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kai reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Teisėjų kolegijai nusprendus civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.