Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, sekretoriaujant Laurai Jasiulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. Š., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Edgarui Ruliui (dalyvauja nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), registruoto Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji ir deklaruota vieta adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Milės 2026 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6300-2026 (ROIK: 26305934353) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Eglės Milės 2026 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6300-2026 (ROIK: 26305934353) E. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2026 m. birželio 27 d. 02 val. 46 min. Šiaulių miesto sav., Šiauliai, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,34 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis, įvertinus prietaiso tikslumą asmens naudai, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus. 2026 m. liepos 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose per Nutarimą priėmusią Instituciją gautas E. Š. (toliau – ir Pareiškėjas) 2026 m. liepos 21 d. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Skunde nurodė, jog yra pagrindas teigti, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visas kompleksas aplinkybių, kurių visuma įgalina teismą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjas neginčija, kad transporto priemonės vairavimas esant 1,34 prom. neblaivumui yra pavojingas administracinis nusižengimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. Tačiau administracinės atsakomybės individualizavimo požiūriu reikšmingas ne tik nustatytas neblaivumo laipsnis, bet ir konkrečios veikos padarymo aplinkybės, leidžiančios įvertinti faktinį šio konkretaus pažeidimo pavojingumą. Pareiškėjui policijos pareigūnai atliko papildomus koordinacijos testus (ėjimą tiesia linija bei piršto pridėjimą prie nosies užmerktomis akimis), kuriuos jis atliko tinkamai. Be to, administracinio nusižengimo protokole neužfiksuota jokių akivaizdžių neblaivumo požymių, tokių kaip koordinacijos sutrikimai, nerišli kalba ar kitos išorinės būklės apraiškos. Šios aplinkybės nepaneigia nustatyto neblaivumo fakto ir nesudaro pagrindo abejoti jo atsakomybe, tačiau jos objektyviai patvirtina, kad konkrečiu atveju nepasireiškė papildomi veiksniai, galintys dar labiau padidinti veikos pavojingumą. Taip pat reikšminga, kad pažeidimas padarytas apie 2.46 val. nakties, kai eismo intensyvumas buvo minimalus. Nors ši aplinkybė savaime nepateisina neblaivaus vairavimo, ji objektyviai reiškia mažesnę tikimybę sukelti neigiamas pasekmes kitiems eismo dalyviams. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie pavojingą vairavimo būdą, kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar objektyvius požymius, kad Pareiškėjo elgesys eisme būtų sukėlęs didesnę grėsmę, nei ta, kuri savaime kyla dėl paties neblaivaus vairavimo fakto. Skunde pažymi, kad nors kaltė neabejotinai konstatuotina, jos intensyvumas nebuvo padidintas papildomomis aplinkybėmis, kurios dažnai pasitaiko pavojingiausiuose šios kategorijos administracinių nusižengimų atvejuose - kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymu (ženkliu greičio viršijimu, pavojingu lenkimu, šviesoforo signalų nepaisymu, važiavimu prieš eismo kryptį ar pan.); realios avarinės situacijos sudarymu; bandymu išvengti policijos kontrolės (važiuoti kita kryptimi nei vyksta reidas, persėsti į keleivio vietą ar pan.); atsisakymu vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Mano, kad Pareiškėjui gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 str. 6 d. numatyta poveikio priemonė. Teigia, kad Pareiškėjo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad padarytas administracinis nusižengimas nėra nuoseklaus nepagarbaus požiūrio į teisės aktų reikalavimus išraiška. Pareiškėjas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, yra vedęs, daugiau kaip dešimt metų vykdo savarankišką renginių vedėjo veiklą. Toks ilgalaikis ir nuoseklus profesinis kelias patvirtina Pareiškėjo orientaciją į teisėtą darbinę veiklą, asmeninę atsakomybę bei stabilų dalyvavimą darbo rinkoje. Nors šiuo metu dėl patirtų traumų ir reabilitacijos Pareiškėjas laikinai negalėjo tęsti įprastos profesinės veiklos, ši aplinkybė buvo objektyvaus pobūdžio ir patvirtinama medicininiais dokumentais. Be to, Pareiškėjas aktyviai siekė grįžti į darbo rinką - registravosi Užimtumo tarnyboje ir ieškojo mažesnio fizinio krūvio reikalaujančio darbo. Jis neatsisakė profesinės veiklos, o dėjo realias pastangas teisėtu būdu užsitikrinti pajamas. Nurodo, kad ne mažiau reikšmingas ir Pareiškėjo elgesys po administracinio nusižengimo padarymo. Jis pripažino savo kaltę, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, netrukdė administracinio nusižengimo aplinkybių nustatymui, o paskirtą baudą sumokėjo nedelsdamas. Mano, kad toks jo elgesys rodo kritišką požiūrį į padarytą pažeidimą ir pagarbą administracinės atsakomybės institutui. Taip pat pažymi, kad Pareiškėjas nėra teistas, todėl mano, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie sistemingą teisės aktų nepaisymą ar nusikalstamo elgesio tendencijas. Alkoholis, jo vartojimas Pareiškėjui nėra problema ir šiuo skundu Apeliantas neprašo sušvelninti administracinio poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Apeliantas gali vairuoti tik tokias transporto priemones, kad įrodytų, jog, visų pirma, 2026 m. birželio 27 d. veika buvo visiškai atsitiktinė ir Pareiškėjui nebūdinga, antra, toks elgesys ateityje neabejotinai nepasikartos. Skunde nurodyta, jog Pareiškėjas neturi jokių galiojančių nuobaudų nei už analogiškus, nei už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Mano, kad administracinis nusižengimas nėra dėsningas ar sistemingo teisės aktų nepaisymo rezultatas. Nėra linkęs ignoruoti KET reikalavimus ar nepaisyti teisės normų. Pažymi, kad per pastaruosius penkerius metu Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn dėl KET pažeidimo trauktas vos keletą kartų, pažeidimai buvo smulkūs, visos baudos sumokėtos savanoriškai. Todėl nagrinėjamas atvejis vertintinas kaip pavienis ir atsitiktinis epizodas, o ne Pareiškėjo elgesio modelį atspindinti veika. Neatsitiktinai teisė vairuoti transporto priemones iš Pareiškėjo anksčiau niekada nebuvo atimta. Pažymi, kad Pareiškėjas transporto priemones vairuoja daugiau kaip 20 metų. Per šį laikotarpį sukaupta vairavimo patirtis atspindi, kad KET Pareiškėjas išmano ir įprastai jų laikosi. Teigia, kad vien ilgametis vairavimo stažas savaime negarantuoja nepriekaištingo elgesio kelyje, tačiau neabejotinai yra reikšmingas kriterijus vertinant, ar konkretus administracinis nusižengimas atspindi asmens nuolatinį elgesį, ar yra pavienis atsitiktinis atvejis. Mano, kad nagrinėjamu atveju ilgametė Pareiškėjo vairavimo patirtis bei analogiškų pažeidimų nebuvimas patvirtina būtent pastarąją išvadą. Pareiškėjas nurodo, kad vykdoma individuali renginių vedėjo veikla savo pobūdžiu yra tiesiogiai priklausoma nuo galimybės savarankiškai vairuoti transporto priemonę. Pareiškėjas neturi nuolatinės darbo vietos - kiekvienas renginys vyksta vis kitoje vietoje, o paslaugos teikiamos ne tik Šiaulių apskrityje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Dėl šios priežasties jis privalo savarankiškai ir konkrečiu užsakovo nustatytu laiku nuvykti į kiekvieną renginio vietą. Dar svarbiau tai, kad neatskiriama jo profesinės veiklos dalis yra renginiams būtinos techninės įrangos - garso kolonėlių, stovų, stalų bei kito inventoriaus - transportavimas. Be šios įrangos transportavimo renginių vedimo paslaugos suteikimas apskritai nėra įmanomas, todėl teisės vairuoti netekimas reikštų ne vien apsunkintą susisiekimą su darbo vieta, bet objektyvų negalėjimą vykdyti pačios profesinės veiklos. Neatsitiktinai savo veikloje Pareiškėjas naudoja mikroautobusą, kuris būtent ir yra skirtas visos reikiamos įrangos transportavimui. Šių pasekmių nepanaikina nei viešojo transporto galimybės, nei sutuoktinės turima teisė vairuoti. Pareiškėjas gyvena Kuršėnuose, iš kurių susisiekimas viešuoju transportu su įvairiuose Lietuvos miestuose vykstančiais renginiais yra ribotas ir nepritaikytas individualiai profesinei veiklai, reikalaujančiai tiksliai nustatytu laiku pasiekti nuolat besikeičiančias vietas bei kartu gabenti didelės apimties techninę įrangą. Tuo tarpu sutuoktinė yra dirbantis asmuo, todėl dėl jos darbo įsipareigojimų objektyviai negali reguliariai lydėti Pareiškėjo į skirtinguose miestuose vykstančius renginius ar transportuoti jo naudojamos įrangos. Esant tokioms aplinkybėms, alternatyvūs susisiekimo būdai realiai neužtikrina galimybės tęsti vykdomą profesinę veiklą. Pažymi ir tai, kad pajamos iš šios individualios veiklos yra vienintelis Pareiškėjo pragyvenimo šaltinis. Netekęs galimybės savarankiškai vykdyti renginių vedėjo veiklą, jis netektų vienintelių gaunamų pajamų, kurios būtinos ne tik kasdieniams pragyvenimo poreikiams užtikrinti, bet ir ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Pareiškėjas yra sudaręs kredito sutartį, kurios galiojimo terminas tęsiasi iki 2039 metų, todėl stabilus pajamų gavimas yra būtina sąlyga tinkamam šių įsipareigojimų vykdymui. Dėl to teisės vairuoti atėmimas šiuo konkrečiu atveju sukeltų ne tik profesinių, bet ir reikšmingų finansinių pasekmių. Nurodo, kad teisės vairuoti atėmimo pasekmės akivaizdžiai peržengia įprastus nepatogumus, kuriuos tokia administracinio poveikio priemonė paprastai sukelia. Pareiškėjo vykdomos profesinės veiklos pobūdis, galimybė vairuoti yra būtina sąlyga ne tik nuvykti į darbo vietą, bet ir apskritai suteikti užsakovams jo teikiamas paslaugas. Todėl administracinio poveikio priemonė tiesiogiai eliminuotų galimybę vykdyti vieninteles pajamas generuojančią veiklą, o kartu sukeltų realią riziką netekti pragyvenimo šaltinio bei apsunkintų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų vykdymą, o taip pat gali privesti ir prie priverstinio turto realizavimo. Mano, kad tokios neigiamos pasekmės savo apimtimi viršija tipines teisės vairuoti atėmimo pasekmes ir sudaro reikšmingą pagrindą spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Skunde nurodo, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalios sudėties ir jo padarymas nesiejamas su konkrečių padarinių atsiradimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę reikšmingi yra ir realiai kilę veikos padariniai. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių - nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui, nesutrikdyta kitų eismo dalyvių sveikata ir neatsirado jokių kitų žalingų padarinių. Nors vien ši aplinkybė savaime nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, tačiau vertinant ją kartu su skunde aptartomis aplinkybėmis, ji papildomai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonės taikymas visa apimtimi nėra būtinas ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti. Mano, kad pats administracinio nusižengimo teisenos procesas sukelia pakankamus teisinius bei asmeninius suvaržymus, priverčiančius asmenį kritiškai įvertinti savo elgesį kelyje. Todėl papildomas teisės vairuoti atėmimas tampa pertekline, o ne auklėjančia priemone. Pareiškėjas visiškai pripažįsta valstybės taikomų sankcijų pagrįstumą, todėl operatyviai ir besąlygiškai įvykdė skundžiamu nutarimu paskirtą pagrindinę nuobaudą - sumokėjo 800 Eur piniginę baudą. Šis faktas įrodo sąmoningą ir atsakingą Pareiškėjo požiūrį į padarytą administracinį nusižengimą. Reikšmingas finansinis suvaržymas pats savaime užtikrina tiek nubaudimo, tiek specialiosios prevencijos tikslų įgyvendinimą, garantuojantį, kad ateityje analogiški teisės pažeidimai nebus kartojami. Pažymi, kad administracinės nuobaudos tikslai yra užtikrinami ir kitais imperatyviais teisės aktų reikalavimais. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, Pareiškėjui teisė vairuoti bus grąžinta tik nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių papildomą vairuotojų mokymo tvarką, yra 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko įsakymas Nr. 2B-86. Jo 19 p. nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje, be kita ko, privalo: ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė. Šios analizės tikslas - suvokti savo nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir galimas pasekmes ir suprasti, kaip jų išvengti; baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės mokymo įstaigos vairuotojų mokytojo vedamą teorijos kursą, kurio tikslas - suteikti pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomų teorinių žinių šiomis temomis: atsakomybė už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmės; saugus, ekonomiškas ir ekologiškas vairavimas; kt.; Nurodo, kad šis papildomas mokymo procesas, reglamentuojamas galiojančiais poįstatyminiais teisės aktais, apima tiek individualią padaryto pažeidimo analizę su specialistais, tiek teorinį saugaus vairavimo kursą. Mano, kad tokiu būdu valstybė užtikrina, kad prieš grąžinant teisę vairuoti, Pareiškėjas patirs kryptingą prevencinį bei edukacinį poveikį, padedantį pašalinti nesaugaus vairavimo priežastis. Nurodo, kad teismų praktika taip pat atspindi, kad ANK 34 str. 6 d. nuostatos išties yra taikomos ir tai nėra siejama su ypatingomis, išimtinėmis aplinkybėmis ar visiškai minimaliu neblaivumo laipsniu. Nurodo pavyzdžius: Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-623-485/2017 administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino nuo 12 iki 6 mėnesių asmeniui, kuris buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant 1,06 promilės neblaivumui; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-417/2021 administracinio poveikio priemonės-teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino nuo 12 iki 6 mėnesių asmeniui, kuris buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant 1,44 promilės neblaivumui; Vilniaus regiono apylinkės teismas (Švenčionių rūmai) 2021 m. vasario 18 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-67-405/2021 administracinio poveikio priemonės-teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino nuo 12 iki 5 mėnesių asmeniui, kuris buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant 1,50 promilės neblaivumui (pritaikius paklaidą - 1,47 prom.) pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį; Vilniaus regiono apylinkės teismas (Švenčionių rūmai) 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-82-405/2021 administracinio poveikio priemonės-teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino nuo 12 iki 7 mėnesių asmeniui, kuris buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant 1,24 promilės neblaivumui pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad šiame skunde išdėstytos faktinės aplinkybės yra panašios į aukščiau aptartą nuoseklią teismų praktiką, yra pagrindas teigti, kad ir šiuo atveju skundžiamo nutarimo atžvilgiu ANK 34 str. 6 d. yra taikytina. Institucija 2026 m. liepos 22 d. atsiliepimu į skundą prašo teismo Pareiškėjo skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad Institucijos priimtas Nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34 ir 617-619 straipsniais, todėl su Pareiškėjo skundu nesutinka. Institucijos nuomone, šiuo atveju nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto E. Š. skundo reikalavimą - pakeisti skundžiamą nutarimą, skiriant administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) trumpesniam laikotarpiui nei numatyta minimaliam terminui. Institucija įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto E. Š. asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Nurodo, kad atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto E. Š. asmenybę, Pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonės - nustatytiems minimaliems terminams. Teismo posėdyje Pareiškėjas skundą palaikė. Nurodė, kad pačio pažeidimo neginčija, kaltę pripažįsta ir gailisi. Įvykis įvyko nakties metu, kuomet eismas yra minimalus, nesukėlė jokių avarinių situacijų. Iš Šiaulių važiavo namo, vyko vienas, buvo pas draugus. Pas draugus vartojo alkoholį, išgėrė keletą koktelių su viskiu. Alkoholį baigė tą vakarą vartoti prieš vidurnaktį. Nuo paskutinio išgerto alkoholio iki kol sėdo vairuoti praėjo 3 valandos. Alkoholį vartojo tik tą vakarą. Reido metu jam buvo atliktas koordinacijos testas ir jokių akivaizdžių pastebėjimų nesimatė, kad jis yra neblaivus, po alkoholio vartojimo prieš sėdant už vairo jautėsi pavargęs. Yra vedęs, daugiau nei 10 metų vykdo individualią veiklą, visas pajamas uždirba, visi pinigai uždirbami sąžiningai, sumoka visus mokesčius. Dėl patirtų žiemos metu traumų, bandė grįžti į darbo rinką, nori vėl susikurti savo darbo vietą, šiuo metu yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Baudą sumokėjo iš karto. Nėra teistas, neturi jokių įrašų, mano, kad jo lengvinanti aplinkybė turėtų būti tai, kad pripažino administracinį nusižengimą, su pareigūnais bendradarbiavo ir labai to gailisi. Vairuotojo pažymėjimą turi virš 20 metų, turi profesionalų teises. Kaip minėjo, nuobaudų panašių nėra turėjęs, tai neįprastas jo elgesys. Vykdo individualią veiklą po visą Lietuvą, neskaitant, ar tai pirmadienis, ar sekmadienis, jam vairuotojo pažymėjimas yra aktualus, nes turi savo veiklą, gabenasi tam tikrą įrangą, įvairius stovus, kolonėles, apšvietimo įrangą, to padaryti negalėtų su viešu transportu, nes tai būtų nepatogu. Jo sužadėtinė yra dirbanti, tai visada padėti negali, tai yra vienintelis jo šiuo metu pajamų šaltinis. Yra dar bankui įsipareigojęs būsto paskolai iki 2039 m. Praktikoje yra daug tokių atvejų, kur tokie skundai yra teikiami, o visi pavyzdžiai yra pridėti aprašyme skunde. Ketina vykdyti veiklą diskotekos srityje, ją nutraukė lapkričio mėnesį, buvo kojos trauma ir po to, nespėjus sugyti vienai kojai, kitą reikėjo į gipsą dėti, paskui reabilitacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pareiškėjui administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) [...] vairuotojai. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose 2016 m. kovo 7 d. Nr. e2AT-33-303/2016, 9 p., 2016 m. kovo 30 d. Nr. 2AT-38-303/2016, 10.2 pp., 2017 m. lapkričio 28 d. Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2011 m. gruodžio 13 d. Nr. 2AT-4-2011, 2013 m. balandžio 2 d. Nr. 2AT-7-4-2013, 2018 m. lapkričio 5 d. Nr. 2AT-54-489/2018, 17 p.).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą Institucija skundžiamu Nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą – 800 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir Pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad Pareiškėjas sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau skunde nurodo, jog Protokole neužfiksuota jokių akivaizdžių neblaivumo požymių, tokių kaip koordinacijos sutrikimai, nerišli kalba ar kitos išorinės būklės apraiškos. Nors nustatyto neblaivumo fakto neneigia, tačiau teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nepasireiškė papildomi veiksniai, galintys dar labiau padidinti veikos pavojingumą.

Teismas pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022, 14 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismų praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nurodoma, kad fiksuodami tokio pobūdžio nusižengimus policijos pareigūnai paprastai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-489/2020, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 12 punktas). Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12/2013).

Administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai: pačio Pareiškėjo prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą, administracinio nusižengimo protokolas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, sprendimas sustabdyti teisės vairuoti transporto priemones, ir kt. patvirtina, kad 2026 m. birželio mėn. 27 d. 02 val. 46 min. Šiaulių miesto sav., Šiauliai, (duomenys neskelbtini) g., E. Š. vairavo automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,34 prom. (įvertinus paklaidą) girtumo (neblaivumo) laipsnis. Teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes nustatyti visi šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Tai, kad neblaivumo nustatymo akte ir/ar Protokole nėra užfiksuota kitų akivaizdžių neblaivumo požymių, jokiu būdu nemažina pačio padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kadangi šis nusižengimas laikomas vienu šiurkščiausiu administraciniu nusižengimu numatytų ANK.

Nagrinėjamu atveju sutiktina, jog administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, Pareiškėjas kitų KET pažeidimų nepadarė. Pats Pareiškėjas skunde nurodo, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir Pareiškėjo argumentus vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog pastarajam buvo nustatytas 1,34 prom. neblaivumas, kuris jau artimesnis 1,51 promilės dydžiui, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Taigi, ši aplinkybė tik didina Pareiškėjo padaryto nusižengimo pavojingumą, kadangi realus pavojus dėl neblaivaus vairuotojo kyla tiek pačiam neblaiviam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams (jų turtui, sveikatai ar net gyvybei) ir būtent dėl minėtų rizikų įstatymų leidėjas ir yra įtvirtinęs pakankamai griežtą atsakomybę neblaiviems vairuotojams. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju reali žala niekam nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo dėka – pareigūnai dalyvavo reide ir sustabdė Pareiškėjo vairuojamą automobilį, o ne dėl paties Pareiškėjo veiksmų. Teismo vertinimu, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą rodo ir tai, kad Pareiškėjas automobilį vairavo Šiaulių miesto teritorijoje, nakties metu, ir nors tuo metu galimai buvo mažesnis eismo intensyvumas, tai nepaneigia išvados, kad tokie Pareiškėjo veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių (bei paties kaltininko) sveikatai ir gyvybei ar turtui, kadangi pastarasis savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Teismas atkreipia Pareiškėjo dėmesį, kad tuo atveju, jei jo veiksmais būtų buvę padaryti kiti KET pažeidimai, ir (ar) būtų kam nors padaryta žala, Pareiškėjas būtų traukiamas atsakomybėn pagal griežtesnius ANK ar kitos teisės šakos straipsnius ir atitinkamai būtų sprendžiamas griežtesnės atsakomybės klausimas nei yra šiuo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose 2011 m. gruodžio 13 d Nr. 2AT-4-2011; 2013 m. balandžio 2 d. Nr. 2AT-7-4-2013; 2015 m. vasario 24 d. Nr. 2AT-9-746/2015; 2016 m. gruodžio 6 d. Nr. 2AT-88-697/2016; 2019 m. birželio 27 d. Nr. 2AT-38-895/2019, 21 p.). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje 2011 m. gruodžio 13 d. Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje 2024 m. sausio 12 d. Nr. AN2-10-417/2024, 12 p.).

Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, Pareiškėjo ir jo šeimos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymą švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę grindžia darbo funkcijų vykdymu, t. y. nurodo, jog jo darbinių funkcijų vykdymui yra reikalinga turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Taip pat nurodo, jog gyvena Kuršėnuose, turi finansinių įsipareigojimų. Neturi nuolatinės darbo vietos, darbo specifika lemai tai, kad kiekvienas renginys vyksta vis kitoje vietoje, o paslaugos teikiamos ne tik Šiaulių apskrityje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Neatskiriama jo profesinės veiklos dalis yra renginiams būtinos techninės įrangos transportavimas. Pareiškėjas naudoja mikroautobusą, kuris būtent ir yra skirtas visos reikiamos įrangos transportavimui. Šių pasekmių nepanaikina nei viešojo transporto galimybės, nei sutuoktinės turima teisė vairuoti. Viešasis transportas yra ribotas ir nepritaikytas individualiai profesinei veiklai, reikalaujančiai tiksliai nustatytu laiku pasiekti nuolat besikeičiančias vietas bei kartu gabenti didelės apimties techninę įrangą. Netekęs galimybės savarankiškai vykdyti renginių vedėjo veiklą, jis netektų vienintelių gaunamų pajamų, kurios būtinos ne tik kasdieniams pragyvenimo poreikiams užtikrinti, bet ir ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Sutiktina su Pareiškėju, kad teismui taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, nereikia nustatyti ypatingų, ekstraordinarių aplinkybių, tačiau tos aplinkybės turi būti išskirtinės. Teismo vertinimu, Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą ar jos neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos poreikiai, nepatogumai, netgi galimas darbo netekimas dėl Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad Pareiškėjas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, rūpintis savo šeimos gerove, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo ar sudarytų pagrindą objektyviau vertinti savo galimybę vairuoti transporto priemones praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po alkoholio pavartojimo. Taip pat pastebėtina, jog, nors Pareiškėjo teigimu, jis patiria sunkumus darbe dėl susisiekimo, tačiau jis nėra neįmanomas, šiuo metu Pareiškėjas registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad, nors Pareiškėjas ir jo šeima patiria sunkumų dėl pastarojo prarastos teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos Pareiškėjo įvykdyto nusižengimo pavojingumui, neriboja pastarojo teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti visuomenę, įskaitant ir patį Pareiškėją bei jo artimuosius, nuo pavojingų teisei priešingų veikų.

Bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, kad Pareiškėjas prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas Pareiškėjui dar labiau švelninti atsakomybę. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Pareiškėjas per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) aštuonis kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baudas yra sumokėjęs. Du kartus baustas ženkliai viršijęs leistiną greitį. Visa tai iš esmės neigiamai charakterizuoja Pareiškėjo asmenybę ir rodo, kad jis nėra visiškai drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių, nepadarė, kadangi ir toliau daro naujus administracinius nusižengimus.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes Pareiškėjui, tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – užtikrinti, kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, sušvelninus paskirtą administracinio poveikio priemonę, tikėtina, kad Pareiškėjas ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta. Teismas sutinka su Pareiškėju, kad teisė vairuoti jam bus grąžinta tik nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus, ir neabejoja, kad Pareiškėjas patirs kryptingą prevencinį bei edukacinį poveikį, padedantį pašalinti nesaugaus vairavimo priežastis.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Nors skunde nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet teismai tenkino pažeidėjo prašymą ir sutrumpino teisės vairuoti atėmimo terminą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos numato teisę, o ne pareigą netaikyti administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad Pareiškėjo nurodytose nutartyse nors ir yra panašių nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teismai vertino skirtingas aplinkybes. Vienoje nutartyje nustatė, kad pažeidėjas transporto priemonę nevairavo pačiame eisme, kur be jo paties būtų buvę ir kitų eisme dalyvavusių automobilių. Kitoje, kad asmuo transporto priemonę vairavo miško keliuku, visiškai negyvenamoje vietoje, naktį, todėl tikimybė kitiems eismo dalyviams kelti realų pavojų buvo minimali. Iš pateiktų nutarčių matyti, kad teismai vertino skirtingas aplinkybes, taikydami ANK 34 straipsnio 6 dalį atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudavosi teisingumo ir protingumo principais. Šiojo byloje teismas nėra įpareigotas Pareiškėjo nurodyta teismų praktika vadovautis, ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta ir adekvati jo padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos, bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4–6 dalimis, teismas

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. skundo ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Eglės Milės 2026 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6300-2026 (ROIK: 26305934353) palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.