Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštas 15 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos bausmių apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. gegužės 28 d.

Nuspręsta į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti S. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 21 d. iki 2026 m. gegužės 28 d.

Nuspręsta S. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, S. S. pripažintas recidyvistu.

Civilinio ieškovo A. O. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. S. A. O. priteista 1 515 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuspręsta iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. S. pinigines lėšas 1 515 Eur sumai, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), valiuta – eurai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – visiškas, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 730 Eur. Turto saugotojas: AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Iš S. S. Lietuvos Respublikos valstybei nepriteistos 379,17 Eur proceso išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžę, gautą po objektų tyrimo, kurioje yra trys tamponai, pirštinė, kuprinė, kurioje yra kepurė, trys 1 1 talpos alaus buteliai, juodos spalvos plastikinis maišas, įkroviklis, vaistų pakuotė, cigarečių pakelis „Winston“ su 4 nuorūkomis, cigarečių pakelis „VEO“ su 7 cigaretėmis, replės, tušinukas, įrankių raktas, įrankių kotas, du metaliniai įrankių antgaliai, raktų ryšulys su trimis raktais, vienas raktas, nagų žnyplės, dvi pakuotės „LABAS“ popierinės dalys, du pinigų išmokėjimo kvitai ir parduotuvės kvitas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos esmė

S. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į gyvenamąją patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 17 d. 12.00 val. iki 2025 m. kovo 21 d. 11.00 val., išdauždamas A. O. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklo paketą, įsibrovė į namo vidų ir iš jo pavogė; televizorių „Samsung“, kurio vertė 400 eurų; gintaro statulėlę, kurios vertė 150 eurų; apie 2 kg įvairaus apdirbto gintaro, kurio vertė 100 eurų; 20 vnt. gintarinių karolių, kurių vertė 150 eurų; išdaužęs ūkinio pastato lango stiklo paketą, įsibrovė į ūkinio pastato vidų ir iš jo pavogė elektrinį lapų pūtiklį, kurio vertė 80 eurų; nuplėšęs garažo pakabinamą spyną; įsibrovė į garažo vidų ir iš jo pavogė: įvairaus dydžio plaktukų rinkinį, kurio vertė 50 eurų; 2 vnt. oblių – medinį ir metalinį, kurių vertė 20 eurų; elektrinį gręžtuvą, kurio vertė 70 eurų; rankinį gręžtuvą, kurio vertė 50 eurų; 3 vnt. medžio kaltų, kurių vertė 20 eurų; 2 vnt. replių, kurių vertė 25 eurai; marškinius, neturinčius turtinės vertės; bulvių tarkavimo mašiną, kurios vertė 50 eurų; metalo spaustuvus, kurių vertė 100 eurų; kuvaldą (kūjį), kurios vertė 40 eurų, iš viso pagrobė turto už 1305 eurų. Be to, S. S. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad įsibraudamas į gyvenamąją patalpą tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 17 d. 12.00 val. iki 2025 m. kovo 21 d. 11.00 val., įsibraudamas į A. O. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidų, išdaužė lango stiklo paketą, kurio vertė 150 eurų, įsibraudamas į ūkinį pastatą, išdaužė lango stiklo paketą, kurio vertė 50 eurų ir, įsibraudamas į garažą, nuplėšė ir sugadino pakabinamą spyną, kurios vertė 10 eurų, iš viso sugadino turto už 210 eurų.

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš nuteistojo S. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės 1 metams dydžiu ir prašo jį sušvelninti iki 6 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo S. S. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam S. S. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 187 straipsnio 3 dalis), abi nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu, jas S. S. padarė būdamas teistas net 16 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teistumui neišnykus, daugiausia teistas už turtinius nusikaltimus (3 t., b. l. 6-26). Šie duomenys patvirtina, kad S. S. yra linkęs sistemingai daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, S. S. baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 183-187). Nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 170-171). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė (BK 60 straipsnis). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą bei pripažinęs nuteistąjį S. S. recidyvistu (BK 27 straipsnis), pastarajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimą bei areštą, ir už padarytą apysunkį nusikaltimą nustatė ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis dydį – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą – artimą minimaliam arešto bausmės dydį – 15 parų (už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 10 iki 45 parų, BK 49 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, kad bendrindamas bausmes tarpusavyje pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą, tai yra, bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalis), be kita ko, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, įskaitė suėmimo laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis nėra aiškiai per didelis.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, juos atmeta, nes, net ir įvertinus apelianto argumentus, kad jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, nusikalstamų veikų iš anksto neplanavo, atsiprašo nukentėjusiojo, yra įgijęs dvi specialybes bei turi pastovią gyvenamąją vietą – nuteistajam paskirta galutinė bausmė nelaikytina akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo artimųjų padėtį (teigia, kad su sugyventine augina du vaikus), yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, davė apie tai išsamius parodymus, labai gailisi dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taigi dar kartą jas vertinti ir šiuo pagrindu švelninti S. S. paskirtą galutinę bausmę, nėra pagrindo. Apeliantas akcentuoja, kad nusikalstamas veikas įvykdė vienas, blaivus, žmonės fiziškai dėl jo padarytų nusikaltimų nenukentėjo, padarytos nusikalstamos veikos nėra priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, padaryta žala nėra didelė, tačiau būtent už tokias nustatytas aplinkybes jis ir yra teisiamas, o tokių aplinkybių nebuvimas jo atsakomybę sunkintų. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliantas skunde taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės dydį iki artimo minimaliam – 6 mėnesių.

Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė, kodėl šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos motyvams pritaria.

Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu S. S. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (1 metai). Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad S. S. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš nuteistojo S. S. teistumų matyti, kad jis iš viso teistas 16 kartų, jam ne kartą jau buvo taikytas teisinę padėtį lengvinantys institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamo poveikio tai nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darė naujas nusikalstamas veikas, nesilaikė probacijos sąlygų, o nuo 2022 m. niekur nedirba. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus S. S. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo S. S. atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. rugsėjo 23 d. pažymą Nr. APD-2025-09685, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš S. S. 125 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Ritos Roščenkovienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. gegužės 28 d. nuosprendį apskundė nuteistasis S. S.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutartimi nuteistajam S. S. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja Rita Roščenkovienė.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą S. S. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 125 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti. Iš nuteistojo S. S. valstybės naudai išieškoti 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.