Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Čebatoriūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės S. K. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. K. ir A. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti (duomenys neskelbtini) apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu. Pareiškėjai prašė nutraukti S. K. ir A. K. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes – „K.“, „K.“, nenustatyti termino susitaikyti, prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškime nurodė, kad faktiškai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebetvarko bendro ūkio kaip šeima, tarpusavio santykiai yra iširę, nesitiki atkurti santuokinių ryšių. Pareiškėjai yra veiksnūs, sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, mano, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl santuoką nori nutraukti bendru sutikimu. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė nepilnametis sūnus P. K.. Dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir motinos bendravimo su vaiku tvarkos pareiškėjai susitarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. A. K. 2025 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. VNS250829-1 su UAB „G.“. Suinteresuotam asmeniui apie šios bylos iškėlimą pranešta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

Dėl rašytinių paaiškinimų

Apeliantė 2026 m. rugpjūčio 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose A. K., teikdamas teismui dokumentus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nepateikė labai svarbios informacijos, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose 2025 m. lapkričio 17 d. buvo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuspręsta tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir leisti paimti P. K. iš apeliantės ir A. K. šeimos. Po leidimo paimti vaiką išdavimo P. K. buvo nustatyta laikinoji globa A. K. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini) P. K. iki šiol yra globojamas A. K. šeimoje. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo tvirtinti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, nes P. K. tuo metu negalėjo būti šios sutarties objektu ir visi su nepilnamečiu asmeniu susiję klausimai negalėjo būti sprendžiami skundžiamu sprendimu.

CPK 42 straipsnyje numatyta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, siekdamas užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimą, priima minėtus rašytinius paaiškinimus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir įregistravo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje gimė (duomenys neskelbtini) sūnus P. K..

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. 2025 m. rugpjūčio 29 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. VNS250829-1 su UAB „G.“.

Šalys pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą patvirtinti pareiškėjų S. K. ir A. K. 2026 m. birželio 16 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patvirtino minėtą sutartį.

Taip pat, iš bylos duomenų, matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi tenkino pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą, ir leido paimti nepilnametį P. K. iš jo tėvų S. K. ir A. K..

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Remiantis (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjų prašymas patvirtinti pareiškėjų S. K. ir A. K. 2026 m. birželio 16 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (toliau – ir Sutartis) patenkintas. Teismas nusprendė nutraukti pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą minėtą Sutartį joje nurodytomis sąlygomis. Nustatė šalių sūnaus P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo su tėvu A. K.. Apeliantę (pareiškėją) įsipareigojo sūnaus P. K. išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur.

Tuo tarpu, apeliantė (pareiškėja) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir skundžiamo sprendimo dalį, kuria nustatyta šalių sūnaus gyvenamoji vieta su pareiškėju A. K., prašo panaikinti arba pakeisti, ir nustatyti nepilnamečio P. K. gyvenamąją vietą su jo biologine motina S. K., priteisti iš A. K. nepilnamečio P. K. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant vaiko motinai S. K., bei nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu.

Apeliantė savo nesutikimą grindžia aplinkybe, kad pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebuvo tokios emocinės ir socialinės būklės, kuri būtų leidusi visiškai laisvai priimti sprendimą. Tuo metu neturėjo nuolatinio būsto, jos finansinė padėtis buvo labai sunki, išgyveno stiprų emocinį stresą, jautėsi pažeidžiama ir bijojo prarasti ryšį su savo mažamečiu sūnumi. Susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad sprendimą priėmė ne laisva valia, o veikiama didelės baimės, įtampos ir psichologinio spaudimo. Pažymėjo, kad ji yra biologinė P. K. motina. Nuo jo gimimo siekė būti aktyvi jo gyvenimo dalis, rūpintis jo fiziniu ir emociniu vystymusi. Vaikas ją pažįsta, prie jos yra prisirišęs, džiaugiasi susitikimais, noriai bendrauja, todėl tarp jų egzistuoja glaudus emocinis ryšys, kurį būtina išsaugoti ir stiprinti.

Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodė aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose 2025 m. lapkričio 17 d. buvo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuspręsta tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir leisti paimti P. K. iš apeliantės ir A. K. šeimos. Po leidimo paimti vaiką išdavimo P. K. buvo nustatyta laikinoji globa A. K. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini) P. K. iki šio yra globojamas A. K. šeimoje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ginčo šalių paaiškinimus, turi pagrindo iš dalies pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą turėjo įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, turinčias esminę reikšmę nepilnamečio P. K. teisėms, gerovei ir geriausiems interesams.

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai privalo aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.

Šiuo atveju ginčas kilo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantė nesutikimą su skundžiamo sprendimo dalimi grindžia aplinkybe, kad nebuvo tokios emocinės ir socialinės būklės, kuri būtų leidusi visiškai laisvai priimti sprendimą, o pareiškėjas atsikirsdamas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad nors apeliantė nurodo, kad dabar turi gyvenamąją vietą ir gali auginti vaiką, vien gyvenamosios vietos turėjimas savaime neįrodo gebėjimo užtikrinti saugią ir stabilią vaiko priežiūrą. Pažymi, kad apeliantė nėra pirmą kartą susidūrusi su motinystės teisių ribojimo klausimu. Pareiškėjo žiniomis, už sveikatos sužalojimą jos pirmagimiam vaikui, jai neterminuotai ribotos tėvystės teisės minėto vaiko atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui leista paimti nepilnametį vaiką iš ginčo šalių šeimos. Šioje byloje teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad šiuo metu P. K. tėvai S. K. ir A. K. negali užtikrinti vaiko geriausių interesų ir poreikių, saugios aplinkos, šeimoje keliamas pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai, kas gali sukelti dar didesnę žalą vaiko sveikatai ir ateityje.

Kaip matyti, nutartyje nustatyta, kad S. K. (apeliantei) trūksta įgūdžių ir žinių, kaip tinkamai užtikrinti vaiko poreikius ir interesus, A. K. piktnaudžiauja alkoholiu, toks tėvų elgesys gali sukelti ir tikėtina sukelia vaikui reikšmingą žalą sveikatai, emocinei būsenai. A. K. į gaunamas pastabas nereagavo, su specialistais nebendradarbiavo, nepriėmė siūlomos pagalbos, numenkino esamas problemas, S. K. (apeliantei) gyvenant VŠĮ „(duomenys neskelbtini) šeimų namuose“, jokių esminių pokyčių neįvyko, nors vaiko tėvams jau ilgą laiką teikiamos socialinės paslaugos, tačiau jos neefektyvios.

Pažymėtina, kad pareiškėjas A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą patvirtino, kad šiuo metu sūnus gyvena pas laikinąją globėją (rūpintoją) - jo motiną A. K.. Ji tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina jo kasdienę priežiūrą, veža jį į gydymo įstaigas bei organizuoja susitikimus su motina.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu įtvirtintu Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnyje. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis, 2.14 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo iš jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti ir aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013) nurodoma, kad, sprendžiant dėl to, ar esama aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi: nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007, 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010), vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-49/2009).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kilus ginčui dėl pagrindinio reikalavimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir iš šio reikalavimo išvestinių reikalavimų dėl išlaikymo vaikui ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu, ir, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis šiose dalyse gali būti patvirtinta.

Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.

Šiuo atveju apeliaciniu skundu apeliantė (pareiškėja) nurodė, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir apeliaciniame skunde pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jos nesutikimo motyvus, kad sutartį pasirašė paveikta emocinės būklės, dėl ko sutartis neatitinka pareiškėjos valios, kuri būtų leidusi visiškai laisvai priimti sprendimą, kad nepilnamečio vaiko interesai yra pažeisti, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, esant ginčui tarp vaiko tėvų, pažymi, kad abi ginčo šalys, kaip matyti iš bylos duomenų stokoja tėvystės įgūdžių rūpintis vaiku. Šiuo metu byloje nėra aiški vaiko padėtis, nors pareiškėjas vaiko tėvas patvirtino, kad nepilnamečiu vaiku rūpinasi jo motina, tačiau esant byloje duomenų, kad nepilnametis vaikas yra globojamas ne pareiškėjų šeimoje, ir esant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, reikalinga įvertinti abiejų tėvų gyvenimo sąlygas, jų gebėjimus rūpintis ir auginti nepilnametį vaiką. Dėl to būtina į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jungtinių tautų apskrities vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyrių bei nepilnamečio vaiko globėją A. K..

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių Sutartis neatitinka vieno iš sutuoktinių – apeliantės (pareiškėjos) – valios, į tai, jog šiuo atveju santuoka gali būti nutraukta tik esant abiejų sutuoktinių sutarimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nusprendžia, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą, sudarant sutuoktiniams galimybę pašalinti šiuo atveju esančius santuokos nutraukimo pasekmių Sutarties valios trūkumus ir sudarant galimybę sutuoktiniams pateikti papildomus paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų.

Papildomai pažymėtina, ir dėl apeliantės apeliacinio skundo prašymo priteisti iš A. K. periodinį išlaikymą ir jai - S. K. teismo nustatyto dydžio ir termino tvarka. Nors ginčo šalys Sutarties 4.1 p. pagrindu sutarė, kad nė viena šalis išlaikymo sau, kaip buvusiam sutuoktiniui, neprašo, bei šalys patvirtino, kad sutarties pasirašymo metu joms nėra žinomų aplinkybių, dėl kurių toks išlaikymas turėtų būti nustatomas, tačiau apeliantei nurodžius, kad ji pasirašydama Sutartį nesuvokė tokios Sutarties pasekmių, teikiant pirmosios instancijos teismui papildomus paaiškinimus, apeliantė turėtų aiškiai suformuluoti reikalavimą dėl išlaikymo jos atžvilgiu nutraukus santuoką, t. y. kokio dydžio reikalauja išlaikymo, ir kokiomis aplinkybėmis grindžią tokį reikalavimą.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Dėl anksčiau nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl su bylinėjimosi išlaidomis, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, susijusių atitinkamų klausimų, spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsniu, 325–331 straipsniais,

nutaria:

Panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. liepos 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.