Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai (vaizdo konferencijos ryšiu per „Zoom“ platformą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. D. ir jos atstovo advokato Sauliaus Alyso apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, A. B. skirti įpareigojimai: viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą 20 Eur turtinę žalą ir 900 Eur neturtinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios G. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. B. G. D. naudai priteista 20 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo, jį įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jai iš A. B. 98,62 Eur turtinei žalai už nukentėjusiosios gydymą atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš A. B. nuspręsta priteisti nukentėjusiajai G. D. 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti klausimai dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Atsiliepimų į nukentėjusiosios G. D. ir jos atstovo advokato Sauliaus Alyso apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios G. D. ir jos atstovo advokato Sauliaus Alyso apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Nukentėjusioji G. D. ir jos atstovas advokatas Saulius Alysas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio, nuteistajam paskirto įpareigojimo ją atlyginti termino, A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, A. B. paskirtos bausmės. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, šią veiką kvalifikuodamas ir už ją skirdamas A. B. bausmę, o taip pat išspręsdamas byloje pareikštus civilinius ieškinius, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nukentėjusioji ir jos atstovas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti nukentėjusiosios prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį ir iš A. B. priteisti nukentėjusiajai G. D. tik 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nukentėjusios G. D. ir jos atstovo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-48-495/2021, 2K-3-648/2021). Kartu pažymėtina, kad teismo kompetencija mažinti prašomą sumą negali virsti formaliu, aritmetiniu sumažinimu be motyvuoto kiekvienos išlaidų dalies įvertinimo – priešingu atveju nuosprendžio (nutarties) dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taptų nemotyvuota ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-128-489/2021, 2K-162-648/2021).

Kaip nustatyta iš bylos duomenų, nukentėjusioji G. D. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. B. turėtas atstovavimo išlaidas (t. 2, b. l. 157-158), kurias sudarė 600 Eur už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 160) ir 900 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 162-163, 172-173). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo A. B. nukentėjusiosios G. D. naudai priteista 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti. Nors pirmosios instancijos teisme buvo prašoma nukentėjusiajai atlyginti 1500 Eur atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 157-163, 171-173), pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų apimtį, advokato dalyvavimo trukmę bei teikiamų paslaugų pobūdį, atstovavimo apimtį teisme, advokato aktyvumą teisiamojo posėdžio metu, bei į byloje pateiktus duomenis apie nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sumažino prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nuo 1500 Eur iki 1000 Eur, nes sprendė, kad pagrįstas ir proporcingas bylinėjimosi išlaidų dydis šiuo atveju yra 400 Eur už teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir 600 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas Saulius Alysas jai teikė teisinę pagalbą nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl buvo iš anksto susipažinęs su bylos medžiaga, faktinėmis aplinkybėmis bei teisine situacija, ši aplinkybė mažina papildomų laiko sąnaudų poreikį atstovaujant pirmosios instancijos teisme (advokatas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose), taigi yra pagrindas mažinti priteistinų išlaidų dydį. Tačiau teisėjų kolegija sutikti su šiais argumentais neturi pagrindo. Kaip ir minėta, teismas gali mažinti prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą taikytina tik tuomet, kai yra pagrindas konstatuoti, jog ji yra reikšmingai per didelė, palyginti su Rekomendacijose numatytais maksimaliais dydžiais ir konkrečios bylos aplinkybėmis, o ne vien todėl, kad ji subjektyviai atrodo didelė.

Už advokato teisinę pagalbą priteistinų maksimalių išlaidų dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 4 punkte numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų išlaidų dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Byloje aktualūs 2024 metų IV ketvirčio ir 2025 metų I–III ketvirčių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje, kuris Valstybės duomenų agentūros (buvęs Lietuvos Statistikos departamentas) duomenimis svyravo nuo 2335,9 Eur iki 2427,6 Eur (bruto). Rekomendacijų 10.11 punkte nurodyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 punkte nurodytą proceso stadiją, valandą taikomas maksimalus koeficientas yra 0,1, o 10.12. punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taip pat taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 10.2. punkte nurodyta, jog už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu koeficientas yra 2,5. Todėl nukentėjusiosios G. D. prašoma priteisti 1500 Eur išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme Rekomendacijose nustatyto dydžio neviršijo.

Apeliaciniame skunde labai konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kokius veiksmus nagrinėjamu atveju atliko advokatas Saulius Alysas, atstovaudamas nukentėjusiąją G. D., tiek ikiteisminio tyrimo metu, atliekant procesinius veiksmus, tiek pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apeliaciniame skunde nurodytomis advokato nukentėjusiajai G. D. suteiktomis paslaugomis (teisinių paslaugų sutarties sudarymas, susipažinimas su baudžiamąja byla, dalyvavimas atliekant įvairius proceso veiksmus, procesinių dokumentų rengimas, dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose) ir vertina, kad nukentėjusiosios patirtos 1500 Eur išlaidos yra protingos, proporcingos advokato suteiktai pagalbai. Nors ši byla nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, o A. B. yra nedirba (t. 2, b. l. 21), yra pensinio amžiaus, paties nuteistojo tvirtinimu yra neįgalus (t. 2, b. l. 150), nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b. l. 28), byloje nėra duomenų apie nuteistojo pajamas ir realią turtinę padėtį, tačiau įvertinama ir tai, kad šios nukentėjusiosios išlaidos yra patirtos dėl A. B. padaryto tyčinio nusikaltimo, o prašoma priteisti patirtų išlaidų suma nėra tokia, kurios nuteistasis, net ir būdamas neįgalus bei gaudamas tik pensiją, objektyviai negalėtų atlyginti. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios atstovo advokato atliktus veiksmus ir jų pagrįstumą užtikrinant nukentėjusiosios interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad apeliaciniu skundu prašoma priteisti proceso išlaidų suma priteistina pilna apimtimi, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajai G. D. priteistą išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti dydį padidinant nuo 1000 Eur iki 1500 Eur.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti iš nuteistojo A. B. 200 Eur nukentėjusiajai G. D. jos turėtų apeliacinio proceso metu išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Iš pateiktos 2026 m. balandžio 27 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2026 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 27-28), matyti, kad už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje apeliaciniame procese nukentėjusioji G. D. advokatui Sauliui Alysui sumokėjo 200 Eur.

BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios G. D. ir jos atstovo advokato Sauliaus Alyso apeliacinį skundą, kuris tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teisme dalyvavo tiek pati nukentėjusioji G. D., tiek jos atstovas advokatas Saulius Alysas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės, yra pagrįstos dokumentais, teisėjų kolegija nukentėjusiosios ir jos atstovo pateiktą prašymą priteisti nukentėjusiajai G. D. jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkina ir iš A. B. nukentėjusiosios G. D. naudai priteisia visas jos apeliacinės instancijos teisme patirtas papildomas išlaidas – 200 Eur (BPK 105-106 straipsniai).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaip minėta, BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi nuteistajam A. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. birželio 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš A. B. valstybės naudai priteisti 100 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kaip minėta, ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios G. D. ir jos atstovo advokato Sauliaus Alyso apeliacinį skundą, kuris paduotas A. B. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais. Pats nuteistasis A. B. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsižvelgus į tai, kad pats nuteistasis A. B. nuosprendžio neskundė, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad (kaip jau minėta) nuteistasis nedirba (t. 2, b. l. 21), yra pensinio amžiaus, nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b. l. 28), nėra duomenų apie nuteistojo pajamas ir realią turtinę padėtį, o taip pat į tai, kad nuteistasis privalės atlyginti priteistą civilinį ieškinį ir proceso išlaidas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą A. B. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.‏‏‎

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nuosprendį dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo pakeisti: iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajai G. D. priteistą išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, dydį padidinti iki 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų). Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Iš nuteistojo A. B. priteisti nukentėjusiajai G. D. 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo A. B. neišieškoti.