Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-457-883/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-01
Bylos Nr.: e2A-457-883/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17519-2024-1
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Alma Jurgelienė
Ieškovas: Z. K.
Atsakovas: P. K.

Civilinė byla Nr. e2A-457-883/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17519-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.; 3.3.1.19.1.; 3.1.7.6.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 1 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. K. patikslintą ieškinį atsakovui P. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė Z. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:

nutraukti ieškovės Z. K. ir atsakovo P. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) registruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms, teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui vienas kitam materialinio išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „K.“, o atsakovui – pavardę „K.“. Toliau nurodytą turtą pripažinti įgytą ieškovės asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei (atsakovui nepriteisiant piniginės kompensacijos):

žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 341 Eur vertės, įgytą 2016 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 837 Eur vertės, įgytą 2016 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu.

Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 10 072 Eur vertės, įgytą 2016 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Pastatą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 6 191 Eur vertės, įgytą 2023 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 763 Eur vertės, įgytą 2023 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

Butą/patalpą–butą su rūsiu 5,23 kv. m., pažymėtą (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 36 400 Eur vertės (vertė nurodyta nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis 2016 m. sausio 1 d.), įgytą 1992 m. vasario 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 12-502 pagrindu.

Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina piniginė kompensacija už atsakovui priklausančią, tačiau ieškovei atitenkančią ½ turto vertės dalį: 18 200 Eur.

Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

Pastatą - kiaulidę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 13 500 Eur vertės (vertė nurodyta nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis 2016 m. sausio 1 d.), įgytą 1994 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Po santuokos nutraukimo ieškovei iš atsakovo P. K. priteisti 6 750 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančią, tačiau atsakovui atitenkančią nekilnojamojo turto dalį.

Nenustačius pagrindų turto pripažinti įgyto ieškovės asmeninės nuosavybės teise tenkinti šį alternatyvų reikalavimą ir po santuokos nutraukimo ieškovei Z. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 341 Eur vertės, įgytą 2016 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Butą/patalpą - butą su rūsiu 5,23 kv. m., pažymėtu R-74, esantį adresu (duomenys neskelbtini) unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 36 400 Eur vertės (vertė nurodyta nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis 2016 m. sausio 1 d.), įgytą 1992 m. vasario 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 12-502 pagrindu.

Pastatą–gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 6 191 Eur vertės, įgytą 2023 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) 763 Eur vertės, įgytą 2023 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Iš viso atsakovui priteistina piniginė kompensacija už atsakovui priklausančią, tačiau ieškovei atitenkančią ½ turto vertės dalį: 27 302 Eur.

Po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

Po santuokos nutraukimo ieškovei iš atsakovo priteisti 6 750 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančią, tačiau atsakovui atitenkančią nekilnojamojo turto dalį.

Toliau nurodytą turtą pripažinti įgytą ieškovės asmeninės nuosavybės teise ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei (atsakovui nepriteisiant piniginės kompensacijos):

Automobilį LEXUS RX 300, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3 300 Eur vertės.

Nenustačius pagrindų turto pripažinti įgyto ieškovės asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo ieškovės naudai asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį LEXUS RX 300, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3 300 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 1 650 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią, tačiau ieškovei atitenkančią kilnojamojo turto vertės dalį.

Ūkininko ūkį (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini)

Nenustačius pagrindų turto pripažinti įgyto ieškovės asmeninės nuosavybės teise:

Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ūkininko ūkį (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini)), atsakovo naudai priteisiant 250 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią, tačiau ieškovei atitenkančią ½ turto vertės dalį.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo santuokos sudarymo pradžios šalys sutarė gerai, rūpinosi bendrais šeimos reikalais, tačiau ilgainiui santykiai pradėjo blogėti, sutuoktiniai pradėjo kartu nebevesti bendro šeimyninio gyvenimo bei bendro namų ūkio, nustojo vienas kitą gerbti ir remti moraliai. Ieškovės vertinimu, santuokiniai santykiai pablogėjo ir dėl atsakovo itin didelio dėmesio skyrimo stačiatikių religijai. Santuokos metu atsiskleidė šalių priešingos charakterio savybės, susiformavo skirtingi požiūriai į gyvenimo tikslus ir vertybes. Būtent dėl nesuderinamų charakterio ypatybių ir skirtingo požiūrio į gyvenimą šalių santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Šalių santykiai jau seniai pašliję, santuoka yra tik formali. Ieškovė su atsakovu taikytis ir toliau gyventi normalų santuokinį gyvenimą nemato galimybių, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovas pageidauja išsaugoti tarpusavio santuoką ir atkurti šiltus bei artimus tarpusavio ryšius, siūlo ieškovei taikiai išspręsti tarpusavio turtinius klausimus sudarant povedybinę sutartį. Su santuokos nutraukimu, ir ypač su reikalavimu, kad santuokos nutraukimas sukėlė pasekmes šalims nuo 2016 m. sausio 1 d., atsakovas iš esmės nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nutraukė ieškovės Z. K. ir atsakovo P. K. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei Z. K. paliko santuokinę pavardę – „K.“, o atsakovui P. K. – prigimtinę pavardę „K.“. Nustatė, kad ieškovei Z. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1) transporto priemonė – LEXUS RX 300, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); butas/patalpa-butas su rūsiu 5,23 kv. m., pažymėtu R- 74, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad atsakovui P. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas-kiaulidė, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovei Z. K. iš atsakovo P. K. 11 100 Eur kompensaciją; priteisė atsakovui P. K. iš ieškovės Z. K. 46 402 Eur kompensaciją. Kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei Z. K. iš atsakovo P. K. 3 868 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo P. K. 800 Eur žyminio mokesčio dalį.

Teismas sprendė, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, todėl nurodytais motyvais ieškinio reikalavimą teismas tenkino ir ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas dėl datos, nuo kurios santuokos nutraukimas šalims sukėlė teisines pasekmes, teismas nurodė, kad nesant byloje įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės nurodomą faktinio gyvenimo skyrium pradžios momentą nuo 2016 m. sausio 1 d., ieškovės reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms, teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d., atmetė kaip neįrodytą.

Nesant prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo, nutraukus santuoką, ieškovei palikta santuokinė pavardė „K.“, o atsakovui – pavardė „K.“.

Teismas nurodė, kad ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, priešpriešiniai reikalavimai nebuvo pareikšti, todėl klausimo dėl šalių tarpusavio išlaikymo teismas neaptarė.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad į šalių bendro turto balansą, dalintiną santuokos nutraukimo metu, yra įtrauktinas šis turtas: 1) ieškovės vardu registruota transporto priemonė – LEXUS RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė pagal byloje esančius dokumentus yra 3 300 Eur; 2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal byloje esančius dokumentus, yra 341 Eur; 3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal byloje esančius dokumentus yra 837 Eur; 4) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė, pagal byloje esančius dokumentus yra 10 072 Eur; pastatas -gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal byloje esančius dokumentus yra 6 191 Eur; 5) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal byloje esančius dokumentus yra 763 Eur; 6) butas/patalpa-butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė, pagal byloje esančius dokumentus yra 70 800 Eur; 7) pastatas-kiaulidė, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal byloje esančius dokumentus yra 22 200 Eur; 8) ieškovės Z. K. vardu registruotas ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal byloje esančius dokumentus yra 500 Eur.

Teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonės – LEXUS RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padalinimo, todėl yra pagrindas šį turtą priteisti ieškovei, atsakovui išmokant ½ dalies šio turto vertės kompensacija, t. y. 1 650 Eur (3 300 Eur / 2).

Teismo vertinimu, tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl pastato-gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas šį turtą priteisti ieškovei, atsakovui išmokant ½ dalies šio turto vertės kompensaciją, t. y. 3 477 Eur (6 954 Eur / 2).

Teismas pažymėjo, kad pastatas-kiaulidė, esantis (duomenys neskelbtini) ir registruotas atsakovo vardu, šaliu sutarimu, turėtų būti priteisiamas atsakovui, ieškovei išmokant ½ dalies šio turto vertės kompensaciją, t. y. 11 100 Eur (22 200 Eur / 2).

Atsiliepimas

Teismas nurodė, jog nors atsakovas atsiliepime į ieškinį ir pareiškė abejones dėl ieškovės Z. K. vardu registruoto ūkininko ūkio vertės, tačiau ieškovės nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl nesant ginčo, dėl to, kam turėtų atitekti šis turtas, jis priteistas ieškovei, atsakovui išmokant ½ dalies šio turto vertės kompensacija, t. y. 250 Eur (500 Eur / 2).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, tarp šalių iškilo ginčas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu priteisti šį turtą ieškovei, jam išmokant kompensaciją, nurodė, kad šis turtas turėtų būti atidalintas natūra. Trys besiribojantys žemės sklypai turėtų būti padalinti po ½ dalį kiekvienam, o vėliau sklypai turėtų būti padalinti į dvi lygias dalis, suformuojant atskirus žemės sklypus; butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat turėtų būti padalintas po ½ dalį, atsakovui įsipareigojant pertvarkyti butą į du atskirus butus, turinčius atskirus įėjimus ir atskirus sanitarinius mazgus. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir šalių bei jų atstovų pateiktus paaiškinimus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo nuomone, kad labiausiai šalių interesus atitiks turto padalinimas natūra. Šią išvadą teismas darė, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, pasisakydamas dėl turto atidalinimo, tik deklaratyviai nurodė, kad atidalinimas natūra yra įmanomas, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, buto pertvarkymo projektų ir kt.). Teismas pažymėjo, kad be atsakovo deklaratyvių pareiškimų, nėra duomenų, kad ginčo turto atidalinimas natūra yra įmanomas, nesukeliant nepataisomos žalos šiam turtui. Be to, teismo vertinimu, bylos medžiaga ir bylos nagrinėjimo metu šalių duoti paaiškinimai, patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria dėl esminių turto valdymo ir pasidalinimo būdų, todėl teismas darė išvadą, kad, nusprendus padalinti ginčo turtą natūra, kyla naujų ginčų ateityje grėsmė, kas prieštarauja civilinio proceso tikslams nustatytiems CPK 2 straipsnyje.

Teismas sprendė, kad labiausiai šalių interesus atitiks ginčo turto priteisimas vienai iš šalių, kitai išmokant kompensaciją atitinkančią ½ turto vertės, todėl ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei, atsakovui išmokant ½ dalies šio turto vertės kompensaciją tenkino. Pagal byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 341 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 837 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 10 072 Eur, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 70 800 Eur, todėl šį turtą priteisus ieškovei, asmeninės nuosavybės teise, teismas darė išvadą, kad atsakovui išmokėtina ½ dalies šio turto vertės kompensacija t. y. 41 025 Eur ((341 Eur + 837 Eur + 10 072 Eur + 70 800 Eur) / 2).

Teismas sprendė, kad tenkinus ieškovės reikalavimus dėl turto priteisimo, išmokant kompensaciją ieškovei už atsakovui atitinkančią bendros jungtinės nuosavybės dalį, priteistina iš viso 11 100 Eur kompensacija. Atsakovui, už ieškovei atitinkančią bendros jungtinės nuosavybės dalį, priteistina iš viso 46 402 Eur (1 650 Eur + 3 477 Eur + 250 Eur + 41 025 Eur) kompensacija.

Teismas nustatė, kad šalys neturi nei bendrų, nei asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, todėl ieškovės ir atsakovo prievolių vykdymas kreditoriams po santuokos nutraukimo nėra sprendžiamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas P. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta turto vertė ir turto padalijimo tvarka, ir nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę - 91 100 Eur; pakeisti turto padalijimo būdą, nustatant, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priteisiami atsakovui, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteisiamas ieškovei, priteisti iš ieškovės atsakovui 39 925 Eur piniginę kompensaciją. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad byloje esančių įrodymų nepakanka buto rinkos vertei nustatyti, paskirti teismo ekspertizę buto rinkos vertei nustatyti sprendimo priėmimo metu, perskirstyti pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidas pagal galutinį bylos nagrinėjimo rezultatą, priteisti iš ieškovės atsakovui apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas buto Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę, rėmėsi 2025 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buto vertė nustatyta 70 800 Eur. Tačiau vien aplinkybė, kad dokumentą parengė specialistas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, savaime nesuteikia šiam įrodymui didesnės įrodomosios galios ir neatleidžia teismo nuo pareigos vertinti tokį dokumentą kritiškai bei kitų bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-781/2026).

Apeliaciniame procese pateikiami nauji duomenys – VĮ Registrų centro 2026 m. sausio 1 d. masinio vertinimo išrašas, pagal kurį buto vidutinė rinkos vertė yra 91 100 Eur. Ši vertė yra 20 300 Eur (daugiau kaip 28 proc.) didesnė už konsultacinėje išvadoje nurodytą vertę. Toks reikšmingas skirtumas kelia pagrįstų abejonių dėl 2025 m. birželio mėn. atlikto vertinimo aktualumo ir patikimumo sprendimo priėmimo momentu. Dėl šių priežasčių yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė mažesnę turto vertę ir taip sumažino dalijamo turto vertę.

Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 341 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 837 Eur, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 10 072 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta 70 800 Eur. Apeliantas prašo pakeisti turto padalijimo būdą: tris žemės sklypus Jurbarke priteisti atsakovui, o butą Kaune priteisti ieškovei. Tokiu atveju sklypų bendra vertė sudaro 11 250 Eur, o ½ sklypų vertės dalis – 5 625 Eur. Buto vertė – 91 100 Eur, o ½ buto vertės dalis – 45 550 Eur. Atlikus tarpusavio įskaitymą (45 550 Eur – 5 625 Eur), ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 39 925 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Z. K. prašo atmesti atsakovo P. K. apeliacinį skundą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą; atmesti atsakovo P. K. procesinius prašymus dėl naujų įrodymų prijungimo ir ekspertizės skyrimo; priteisti iš atsakovo P. K. ieškovės Z. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nustatydamas turto vertę vadovavosi byloje esančiais duomenimis – 2025 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini), šalių paaiškinimais. Jokio argumento apie tai, kad teismas teikė prioritetą ieškovės pateiktai konsultacinei išvadai sprendime nebuvo, kadangi atsakovas viso proceso metu buto vertės klausimo nekėlė ir buto vertei, nurodytai procesiniuose ieškovės dokumentuose, neprieštaravo. Atsakovas buto vertės neįrodinėjo jokiais rašytiniais duomenimis, neteikė savarankiškų prašymų skirti nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės.

Atsakovas civilinėje byloje turėjo net keletą atstovų - advokato padėjėją ir advokatą, kas suponuoja, kad jis turėjo visas galimybes tinkamai suformuoti savo atsikirtimus ir reikalavimus civilinėje byloje, teikti įrodymus dėl buto vertės, teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šiomis procesinėmis teisėmis jis nepasinaudojo.

Paskutinis teismo posėdis byloje įvyko 2026 m. vasario 1 d., todėl atsakovas turėjo visas galimybes teikti duomenis apie buto rinkos vertę ir jos pokyčius iki šios datos, įskaitant ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su 2026 m. sausio 1 d. duomenimis. Papildomai ieškovė atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog ieškovės atliktas turto vertinimas buvo individualus ir apsiribojo konkrečiu nekilnojamojo turto objektu - butu, nustatant šio konkretaus nekilnojamojo turto vertę. Tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto duomenų bazėje vidutinė rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. nevertinant kiekvieno individualaus nekilnojamojo turto objekto atskirai.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje civilinėje byloje nėra pagrindo didesniam teismo aktyvumui, todėl pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus ir pats savarankiškai duomenų dėl buto vertės nerinko. Toks pirmosios instancijos teismo vaidmuo nagrinėjant šią konkrečią civilinę bylą visiškai atitinka suformuotą teismų praktiką.

Ieškovė pažymėjo, kad savo apeliaciniame skunde apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apie tai, jog turto padalijimo natūra būdas yra prioritetinis, tačiau vėliau kelia reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašydamas jam natūra priteisti 3 žemės sklypus, ieškovei priteisiant butą. Apeliantės vertinimu, reikalavimas santuokoje įgytą turtą padalinti natūra apeliaciniu skundu nekeliamas.

Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme atsakovas prašė visą santuokoje įgytą turtą tarp šalių padalinti natūra, kiekvienai iš šalių priteisiant po 1/2 dalį turto natūra ir nurodė, kad yra įmanoma žemės sklypus atskirti dalimis ir įregistruoti kaip savarankiškus žemės sklypus. Taip pat atsakovas nurodė, kad butą galima padalinti į dvi dalis ir jį fiziškai atskirti pertvaromis taip suformuojant du atskirus turtinius vienetus. Be savo paties paaiškinimų atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad ginčo turto atskyrimas natūra pagal jo pateiktus pasiūlymus ir samprotavimus yra įmanomas. Tačiau apeliaciniu skundu atsakovas visiškai keičia savo poziciją ir formuoja naujus reikalavimus, kurių nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pažymėjo, kad atsakovas neformuoja apeliacinio skundo reikalavimų, kuriais prašytų tenkinti jo anksčiau išdėstytus reikalavimus ir reiškia visiškai naujus reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Tokie atsakovo reikalavimai prieštarauja CPK 312 straipsnyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat nesutinka su procesiniu reikalavimu skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, nes prašymas dėl ekspertizės skyrimo yra pateiktas ne laiku, bylos nagrinėjimo metu (nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2026 m. vasario 20 d.) atsakovas turėjo teisę į bylą teikti įrodymus dėl ginčo turto vertės, teikti prašymus dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizės nustatymo, tačiau savo procesinėmis teisėmis jis nepasinaudojo.

Be to, atsakovas savo reikalavimui kelia pakankamumo kriterijų, t. y. prašo skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teismui manant, kad byloje esančių įrodymų nepakanka buto rinkos vertei nustatyti. Toks procesinis reikalavimas prieštarauja civiliniame procese įtvirtintam rungtyniškumo principui, todėl negali būti tenkinamas.

Šalies argumentai

Ieškovės vertinimu, kiekviena šalis savo nurodomas aplinkybes ir atsikirtimus turi įrodinėti pati, o ekspertizės skyrimas yra vienas iš procesinių prašymų, kuriam taip pat yra keliami atitinkami reikalavimai. Prašant skirti teismo ekspertizę yra reikalinga suformuoti klausimus ekspertui, pasiūlyti eksperto kandidatūras, nurodyti preliminarias ekspertizės kainas ir atlikimo laikus. Šiuo atveju atsakovas neatliko šių veiksmų ir siekia perkelti teismui savo įrodinėjimo pareigą norėdamas, kad teismas veiktų kaip jo atstovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir turto padalijimo būdo santuokos nutraukimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Ieškovė Z. K. ir atsakovas P. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri registruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės vardu registruota transporto priemonė - LEXUS RX 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Šalių bendra jungtine nuosavybe registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2016 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2016 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2016 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 4) pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2023 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 5) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2023 m. birželio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Ieškovės vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) butas/patalpa - butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. vasario 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 12-502 pagrindu; 2) ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyta 2016 m. lapkričio 14 d. Paveldėto turto pasidalinimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 3) ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyta 2016 m. lapkričio 14 d. Paveldėto turto pasidalinimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Atsakovo vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) pastatas - kiaulidė, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. rugsėjo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 2) pastatas-ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2014 m. kovo 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 3) patalpa-butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2014 m. kovo 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas P. K. pateikė vidutinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, nurodytą VĮ „Registrų centras“ internetinėje svetainėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateikti duomenys turi reikšmės nagrinėjamu klausimu, todėl apelianto pateikti nauji įrodymai yra priimami ir vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl dalijamo turto vertės nustatymo

Apeliantas skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, rėmėsi 2025 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buto vertė nustatyta 70 800 Eur, tačiau VĮ „Registrų centras“ 2026 m. sausio 1 d. masinio vertinimo išrašo duomenimis, buto vidutinė rinkos vertė yra 91 100 Eur. Ši vertė yra 20 300 Eur (daugiau kaip 28 proc.) didesnė už konsultacinėje išvadoje nurodytą vertę.

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Nors nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė, siekdama pagrįsti dalytino buto vertę, pateikė 2025 m. birželio 6 d. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto J. U. atliktą Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2025 m. gegužės 31 d. yra 70 800 Eur. Atitinkamai atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomą ginčo turto vertę neteikė ir tik apeliacinės instancijos teismui pateikė VĮ „Registrų centras“ duomenis, jog dalintino buto vidutinė rinkos vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. sudaro 91 100 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus pažymi, jog nėra pagrindo išvadai, kad teismas neteisingai nustatė buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę ir toliau nurodomų motyvų pagrindu akcentuoja pagrindinius nesutikimo su apeliacinio skundu aspektus.

Pirma, ieškovės pateiktą Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) parengė teismo ekspertas J. U., atsižvelgęs į konkrečią ginčo buto su rūsiu būklę, apdailą, pasirinkdamas lyginamąjį turto vertinimo metodą. Butas su rūsiu apžiūrėtas iš išorės ir vidaus, apžiūros metu apžiūrėtos patalpos iš vidaus, užsirašyta konstrukcijų ir patalpų apdaila, apžvelgtos kokybinės ir kiekybinės charakteristikos, ekspertas rėmėsi Turto ir verslo vertinimo metodika. Taigi pagrindo abejoti eksperto duomenų teisingumu nėra, o apeliantas taip pat nenurodo, kad eksperto parengtoje išvadoje duomenys yra neteisingi.

Antra, apeliantas nors ir pateikė VĮ „Registrų centras“ duomenis apie tai, kad vidutinė turto vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. yra užfiksuota 91 100 Eur, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (toliau – ir Įstatymas) numatyta, kad Nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota masinio vertinimo būdu arba išlaidų (kaštų) metodu (Įstatymo 8 ir 9 straipsniai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punkte nurodyta, kad sudarant nekilnojamojo turto vertinimo modelius, neturi būti atsižvelgiama į nekilnojamojo turto vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl šių veiksnių: laikino aplinkos pagerinimo arba pabloginimo (20.1. papunktis); žemės sklypo nuosavybės formos ir fizinių savybių (20.2. papunktis); nekilnojamojo turto valdymo formos (20.3. papunktis); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų (20.4. papunktis); nekilnojamojo turto suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių (20.5. papunktis); nekilnojamojo turto padėties gatvės, pasaulio šalių atžvilgiu (20.6. papunktis); nekilnojamojo turto naudojimo universalumo, technologinės įrangos, jo skleidžiamos taršos (20.7. papunktis). Nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, neatliekama fizinė objekto apžiūra (Taisyklių 21 punktas). Svarbu pažymėti, kad apelianto pateikta buto su rūsiu vidutinė vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu skirta išskirtinai mokestinėms prievolėms (turto mokesčiui) apskaičiuoti, todėl ji neatspindi individualios turto vertės ir nepaneigia ieškovės pateiktoje konsultacinėje išvadoje teismo eksperto nustatytos buto turto vertės, o apeliantas individualaus buto vertinimo, patvirtinančio buto vertės pasikeitimą, nepateikė.

Trečia, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas nepilnamečių vaikų neturi, abu buvę sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, ieškovė, siekdama pagrįsti buto vertę pateikė Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas, nesutikdamas su ieškovės įrodinėjama turto verte, atitinkamai turėjo teikti duomenis, patvirtinančius atsakovo įrodinėjamą turto vertę. Svarbu pažymėti, kad apeliantas nurodė, kad vien aplinkybė, jog dokumentą parengė specialistas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, savaime nesuteikia šiam įrodymui didesnės įrodomosios galios ir neatleidžia teismo nuo pareigos vertinti tokį dokumentą kritiškai bei kitų bylos duomenų kontekste, tačiau pažymėtina, kad jokių duomenų apie buto vertę atsakovas, kaip minėta, neteikė, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl buto turto vertės nustatymo neturėjo būti aktyvus ir pats savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas buto vertę, pagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta konsultacine išvada, kuri atlikta vertinant turto objektą jį individualizuojant.

Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas turėjo pakankamai laiko tam, kad galėtų įgyvendinti proceso įstatyme jam nustatytas teises ir pareigas, reikšti prašymus dėl teismo ekspertizės atlikimo, tačiau dėl turto vertės apeliantas abejones pareiškė tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei apeliacinio skundo argumentai, nei byloje esantys įrodymai, nesudaro pagrindo abejoti individualia konsultacine išvada, o atsakovo pateikta buvo rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, neatsižvelgiant į konkrečią buto būklę, savybes ir pan., laikytina kaip negalinti paneigti individualaus vertinimo ir negali būti pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl turto padalijimo būdo

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Taigi, tik sutuoktiniams turto nepasidalijus jų susitarimu turtas dalytinas teismo sprendimu.

Apeliantas skunde prašo pakeisti turto padalijimo būdą: tris žemės sklypus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) priteisti atsakovui, o butą (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei. Apelianto skaičiavimu, tokiu atveju sklypų bendra vertė sudaro 11 250 Eur, o ½ sklypų vertės dalis – 5 625 Eur; buto vertė – 91 100 Eur, o ½ buto vertės dalis – 45 550 Eur; atlikus tarpusavio įskaitymą (45 550 Eur – 5 625 Eur), ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 39 925 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Pažymėtina, kad ieškovė patikslintame ieškinyje suformavo reikalavimus dėl minėto turto padalijimo, prašydama po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą/patalpą–butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priteisiant kompensaciją atsakovui už ieškovei atitenkančią ½ turto vertės dalį.

Atsakovas atitinkamai atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė santuokoje įgytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką padalinti lygiomis dalimis, priteisiant kiekvienai šaliai po ½ dalį šio nekilnojamojo turto. Be to, atsakovas laikėsi pozicijos, kad teismui nutraukus santuoką yra galimas buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimas natūra, atsakovui savo sąskaita įsirengiant atskirą įėjimą bei atskirą sanitarinį mazgą, todėl prašė santuokos nutraukimo atveju ir šį turtą priteisti natūra po ½ dalį.

Svarbu pažymėti, kad byloje buvo aiškiai apibrėžti reikalavimai dėl dalintino turto, atsakovas taip pat buvo išreiškęs aiškią poziciją, kaip sutuoktinių turtas turėtų būti padalintas, taip apibrėžiant bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas, būtent tokius reikalavimus, kokius buvo apibrėžusi ieškovė ir nurodęs atsakovas, nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde prašo naujo turto padalijimo būdo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 312 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis) reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto suformuotas naujas reikalavimas dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių būdo, nėra galimas paduodant apeliacinį skundą (CPK 312 straipsnis), be to, apeliantas nenurodė jokių argumentų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimu pasirinktas turto padalijimo būdas yra netinkamas bei kaip tai pažeidžia jo teises, todėl šio naujo apelianto pasiūlyto turto padalijimo būdo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja.

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Alma JurgelienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė