- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-26
- Bylos Nr.
- eCIK-1128/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17519-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- P. K.
Dokumento Nr. DOK-3379Bylos Nr. eCIK-1128/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17519-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. spalio 26 d. VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 30 d. paduotu atsakovo P. K. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, n u s t a t ė : atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; be kita ko, priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę, 3 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ūkininko ūkį, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė pastatą-kiaulidę, priteisė ieškovei iš atsakovo 11 100 Eur kompensacijos, o atsakovui iš ieškovės 46 402 Eur kompensacijos; kitą ieškinio dalį atmetė.Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. liepos 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.119 straipsnio ir CPK 185 straipsnio normas, nukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl buto rinkos vertės. CK 3.119 straipsnis dalijamo bendro turto vertę sieja su rinkos kainomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai turėtų būti nustatyta dalijamo turto rinkos vertė, kuri galioja šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismų praktikoje leidžiama dalijamo turto vertės klausimą peržiūrėti apeliacinės instancijos teisme, kai šalis pateikia tokį būtinumą pagrindžiančius argumentus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022). Apeliacinės instancijos teismas priėmė atsakovo kartus su apeliaciniu skundu teiktą naują įrodymą (VĮ Registrų centro išrašą, kad 2026 m. sausio 1 d. buto vidutinė rinkos vertė yra 91 100 Eur), kuris patvirtina didesnę dalijamo buto vertę, tačiau rėmėsi Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacine išvada, kurioje buto rinkos vertė mažesnė. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad jei bylos duomenys teikia pagrindą abejoti turto vertinimo išvados teisingumu, teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo veiksmų. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 312 straipsnį. Atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė bendrą turtą padalyti natūra (kiekvienai šaliai po pusę). Tačiau pirmosios instancijos teismas šio padalijimo būdo netaikė, priteisė turtą natūra ieškovei, o atsakovui priteisė kompensaciją, nurodęs, kad nepateikta sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kiti atidalijimo galimybę patvirtinantys dokumentai. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė jam priteisti 3 sklypus, o butą atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016) ir nepagrįstai tokį atsakovo reikalavimą laikė nauju, nes iš esmės prašomas padalyti turtas nepasikeitė, pasikeitė tik jo dalių paskirstymas.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį, netinkamai vadovavosi teismų praktika, pagal kurią turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Teismas netinkamai parinko sutuoktinių bendro turto padalijimo būdą, nes dalijami turto objektai gali būti paskirstyti abiem sutuoktiniams natūra, o vertės skirtumas išlygintas pinigine kompensacija, t. y. atsakovui natūra gali būti priteisti trys žemės sklypai, o ieškovei – butas. Taip kiekvienam sutuoktiniui natūra tektų konkretūs bendro turto objektai.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą nespręstinas. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. nutartimi grąžinta atsakovui 258 Eur žyminio mokesčio permoka kasaciniame teisme nebuvo įskaityta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,n u t a r i a :Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėAndžej MaciejevskiDalia Vasarienė