Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vetpulsas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vetpulsas“ ieškinį atsakovei J. Z. dėl darbo ginčo sprendimo iš esmės ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus, ieškinio teismingumą reglamentuojančias teisės normas.

Šalys studijų finansavimo sutarties (iš kurios kildinamas vienas iš ieškinio reikalavimų) 5 d. 8 p. įtvirtino sutartinį ginčų teismingumą – pagal ieškovo buveinės vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini), faktinė ieškovo veikla taip pat vykdoma (duomenys neskelbtini).

CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas atsakovo deliktine atsakomybe, todėl ieškinys dėl nuostolių priteisimo turi būti traktuojamas kaip ieškinio reikalavimas dėl žalos, padarytos asmens turtui, atlyginimo CPK 30 straipsnio 6 dalies prasme. Nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra piniginė turtinės žalos išraiška, taigi žalos sąvoka apima patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Nustatyta, kad ieškovė ieškinį pareiškė nesutikdama su Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2026 m. kovo 13 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį konstatavęs, kad byla nėra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui ir ieškinys turėtų būti reiškiamas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad pažeistos jo teisės, yra garantuota teisė į teisminę gynybą. Tačiau ši konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti – ji negali būti suprantama kaip neribota galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ar forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir kitos, turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą yra susijusi su pareiga tai daryti laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Šių reikalavimų nesilaikymas gali lemti asmeniui nepalankias pasekmes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, siekiantis teisme apginti galbūt pažeistą teisę, privalo laikytis įstatymuose nustatytos procesinės tvarkos, kurios vienas iš reikalavimų yra teismingumo reikalavimų laikymasis.

Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. CPK 411 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė ieškinį paduoti pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas, tačiau, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei ieškovas yra darbuotojas (pvz., žr. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-194-883/2023; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-3439-925/2025; 2019 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-630-912/2019; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-813-803/2017; kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas imperatyviai CPK 411 straipsnio 2 dalyje yra nurodęs, jog tik darbuotojas turi teisę pasirinkti, reikšti ieškinį pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas buvo dirbamas, yra dirbamas ar turėjo būti dirbamas, o darbdaviui tokia teisė nėra suteikiama. Taigi, nėra pagrindo taikyti šios imperatyvios normos ir darbdaviui reiškiant ieškinį (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-813-803/2017, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2142-880/2023, 2025 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-3439-925/2025). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo kitaip aiškinti aptariamą imperatyvią normą ar nukrypti nuo apygardų teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškinį teismui pareiškė ne darbuotojas, o darbdavė, taikytinos bendrosios teismingumo taisyklės.

Civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal CPK, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip (DK 215 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), kuri nagrinėjamu atveju yra (duomenys neskelbtini).

Apeliantė atskirajame skunde be kita ko nurodė, kad šalys studijų finansavimo sutarties (iš kurios kildinamas vienas iš ieškinio reikalavimų) 5 d. 8 p. įtvirtino sutartinį ginčų teismingumą – pagal ieškovo buveinės vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini), faktinė ieškovo veikla vykdoma (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad ieškovė ieškinį atsakovei J. Z. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, remdamasi CPK 30 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Ieškovės teigimu, reikalavimas buvusiai darbuotojai reiškiamas dėl turtinės žalos atlyginimo ir grindžiamas atsakovės deliktine atsakomybe, todėl ieškinys dėl nuostolių priteisimo turi būti traktuojamas kaip ieškinio reikalavimas dėl žalos, padarytos asmens turtui, atlyginimo CPK 30 straipsnio 6 dalies prasme.

Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti alternatyvaus teismingumo taisykles. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį, ieškinys gali būti paduodamas pagal sutartinį teismingumą, jeigu šalys dėl to susitarė, nes kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovė reiškia ieškinį atsakovei dėl nuostolių ir žalos atlyginimo bei nuostolių, susijusių su studijų finansavimo sutarties pažeidimu, reikalavimai kildinami iš su atsakove sudarytos darbo sutarties ir jos darbo metu vykdytų funkcijų ir šis ginčas atitinka DK 213 straipsnio 3 dalyje vartojamą individualaus darbo ginčo sampratą, kurioje nurodyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Pažymėtina, kad studijų finansavimo sutartis buvo sudaryta tarp darbdavio (ieškovės) ir atsakovės (darbuotojos) 2021 m. lapkričio 18 d., šalis siejo darbo teisiniai santykiai, kaip ir prašomus priteisti nuostolius (žalą) ieškovė kildina iš atsakovės darbo funkcijų vykdymo, šis individualus tarp šalių kilęs darbo ginčas buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis organas, todėl tai, kad šalys studijų finansavimo sutartyje buvo sutarusios sutartinį teismingumą, ar tai, kad CPK 30 straipsnio 6 dalis numato, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, nekeičia bendrųjų teismingumo taisyklių.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.