- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- BIK-666/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10609-2023-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Darius Kantaravičius, Gintaras Goda
- Nuteistasis
- R. A.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2934/2026 Bylos Nr. BIK-666/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10609-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. A. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo R. A. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad kanapių dervos kiekis nustatomas pagal bendrą masę, grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis ir įvertino tik kanapių dervos kiekį, nurodytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) lentelėje, tačiau nevertino dėl 2022 metais priimtų Rekomendacijų pakeitimų susidariusią teisinę situaciją, kai kanapių ekstraktų ir tinktūrų, kanapių aliejaus (išskyrus kanapių sėklų aliejų) kiekio nustatymas buvo susietas su grynojo delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekiu, o kanapių dervai liko bendros masės kriterijus. Šis teismas neanalizavo, ar skirtingas kanapių produktų vertinimas yra pagrįstas jų farmakologinėmis savybėmis, pavojingumu ar kitais objektyviais kriterijais, ir nepasisakė, kodėl 138,613 g kanapių derva, kurioje nustatyta 1,8 proc. delta-9-tetrahidrokanabinolio, pavojingumo vertinimo požiūriu turi būti traktuojama taip pat, kaip analogiškos masės kanapių derva, kurioje delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija būtų kelis ar keliolika kartų didesnė. Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką, Rekomendacijose nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai yra rekomendaciniai, todėl tais atvejais, kai nežymiai viršytas jose nurodytas tokių medžiagų kiekis, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kt.) ir nurodę savo sprendimo motyvus, gali peržengti lentelėse nustatytas ribas, pripažindami mažesnį kiekį. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pripažino, kad kanapių dervos kiekis nedaug viršijo Rekomendacijose nustatytą labai didelį kiekį, o veikliosios medžiagos koncentracija buvo pakankamai nedidelė ir šioms aplinkybėms suteikė teisinę reikšmę, vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą bei švelnindamas R. A. paskirtą bausmę, tačiau, kita vertus, nustatydamas labai didelio kiekio požymį, toms pačioms aplinkybėms teisinės reikšmės nesuteikė, vertindamas vien bendrą kanapių dervos masę.
Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 44 straipsnių ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šis teismas savo iniciatyva už baudžiamojo proceso ribų rinko mokslinio ir specialiųjų žinių pobūdžio informaciją, tačiau jos neištyrė teismo posėdyje, nesuteikė proceso dalyviams galimybės dėl jos pasisakyti, bei savarankiškai surinkta informacija grindė nuosprendžio motyvus, kuriais atmetė esminius gynybos argumentus dėl kanapių dervos sudėties, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracijos ir reikšmės medžiagos pavojingumui, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Kadangi nuosprendyje nurodyti šaltiniai nebuvo baudžiamosios bylos medžiagos dalis ir jie nebuvo pateikti proceso dalyviams bei ištirti teismo posėdyje, nuteistasis R. A. ir jo gynėjas neturėjo galimybės ginčyti nei jų patikimumo, nei sąsajumo, nei teismo iš jų daromų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas specialiųjų žinių reikalaujančias išvadas apie kanapių dervos savybes ir pavojingumą suformulavo savarankiškai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nuteistojo R. A. gynėjas S. Juzukonis su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipiasi antrą kartą. Pirmą kartą paduotą nuteistojo R. A. gynėjo S. Juzukonio kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti, kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų.
Susipažinus su naujai paduotu kasaciniu skundu, matyti, kad šio skundo argumentai dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – labai didelio narkotinės medžiagos kiekio nustatymo, kuris, kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 24 d. pakeitimais nustatytą teisinį reguliavimą, turėtų būti nustatomas pagal grynąjį delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekį, o ne pagal pačios narkotinės medžiagos masę, buvo nurodyti ir pirmą kartą paduotame skunde. Ankstesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija pažymėjo, kad kasacinio skundo motyvai šiuo klausimu yra subjektyvūs, jie nėra grindžiami galiojančiu teisiniu reglamentavimu, formuojama teismų praktika ir negali būti laikomi teisiniais argumentais, pagrindžiančiais apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Nauji kasacinio skundo argumentai dėl interneto šaltinių panaudojimo ir neva mokslinio pobūdžio išvadų apie kanapių dervos savybes ir pavojingumą formavimo šios konkrečios bylos kontekste negali būti vertinami kaip pakankami sprendžiat dėl BPK pažeidimo, kaip esminio. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas pasinaudojo visuotinai žinomais ir suprantamais duomenimis apie kanapių dervą.
Taigi kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu pagrįstų apeliacinės instancijos teismo padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, R. A. veiksmų netinkamą kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ar esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kasacinio skundo argumentai apie nuteistojo R. A. procesinių teisių į gynybą suvaržymą yra deklaratyvaus pobūdžio.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo R. A. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.