Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6802-1086/2026 pagal pareiškėjos R. V. skundą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Admituras“, antstolė G. Ž. dėl antstolio veiksmų.

n u s t a t ė: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. rugsėjo 9 d. gautas antstolės G. Ž. persiųstas nagrinėjimui 2025 m. rugsėjo 2 d. patvarkymas dėl R. V. skundo netenkinimo Nr. (duomenys neskelbtini) su pareiškėjos 2025 m. rugpjūčio 29 d. skundu dėl neišieškomos sumos neužtikrinimo ir prašymu nustatyti ilgalaikį kredito limitą.

2026 m. kovo 17 d. nutartimi teismas pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

2026 m. kovo 24 d. teisme gautas pareiškėjos pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, kuriuo prašo sustabdyti arba apriboti vykdymo veiksmus taip, kad iki galutinio klausimo išsprendimo pareiškėjai būtų realiai užtikrintos pakankamos lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti.

2026 m. kovo 26 d. nutartimi teismas netenkino pareiškėjos R. V. pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pareiškėja R. V. 2026 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir priimti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6802-1086/2026.

Pareiškėja prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti nurodydama, jog nutarties apskundimo laikotarpiu atliko privalomąją studijų praktiką ir jos metu neturėjo galimybės darbo valandomis rengti asmeninių procesinių dokumentų, o likusiu laiku rinko, sistemino reikšmingą bylos medžiagą neturėdama teisinio atstovo ir teisinio išsilavinimo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjos R. V. prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkino, atsisakė priimti atskirąjį skundą ir jį grąžino pareiškėjai.

Teismas pabrėžė, kad praktikos atlikimas šiuo atveju negali būti laikomas svarbia priežastimi, kuri objektyviai trukdytų pareiškėjai tinkamai ir laiku įgyvendinti pareiškėjai priklausančias procesines teises. Pareiškėja, esant sunkiai turtinei padėčiai, turi teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, todėl nagrinėjamu atveju, pareiškėjos įvardintos priežastys negali būti laikomos pateisinamomis kliūtimis įgyvendinti jos procesines teises.

Teismas sprendė, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti netenkinamas, nes jis praleistas be svarbių priežasčių.

Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) R. V. prašo: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutartį; atnaujinti pareiškėjai terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 26 d. nutarties paduoti; priimti pareiškėjos 2026 m. balandžio 7 d. pateiktą atskirąjį skundą ir perduoti jį nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl termino atnaujinimo neįvertino pakankamai individualizuotai ir iš esmės apsiribojo vienu teiginiu, kad praktikos atlikimas negali būti laikomas svarbia priežastimi. Toks vertinimas neatitinka procesinio termino atnaujinimo instituto paskirties, nes šiame klausime turi būti vertinama ne viena izoliuota aplinkybė, o tai, ar konkrečios situacijos aplinkybių visuma realiai sutrukdė laiku įgyvendinti procesinę teisę.

Teismas nepagrįstai susiaurino pareiškėjos nurodytas kliūtis. Nagrinėjamu atveju praktika buvo reikšminga ne pati savaime, bet kartu su būtinybe per itin trumpą terminą rinkti, tikslinti ir sisteminti banko išrašus, vykdymo dokumentus, ankstesnius skundus, susirašinėjimą su antstoliais, informaciją apie rezervuotas sumas, faktinius nurašymus ir skirtingo teisinio režimo lėšas - socialinę stipendiją, socialines išmokas ir kitas socialinės paskirties lėšas.

Skundžiamoje nutartyje teismas nepaaiškino, kaip, jo vertinimu, pareiškėja turėjo realiai įgyvendinti teisę į apskundimą per 7 dienų terminą. Teismas nevertino nei bylos medžiagos apimties, nei klausimo sudėtingumo, nei to, kad procesinis dokumentas šiuo atveju negalėjo būti parengtas vien formaliai.

Teismo išvada, kad praktika negali būti laikoma svarbia priežastimi, savaime neišsprendžia termino atnaujinimo klausimo, nes neatsako į esminį procesinį klausimą - ar konkrečių kliūčių visuma pareiškėjos situacijoje objektyviai atėmė realią galimybę per nustatytą terminą parengti tinkamą ir motyvuotą procesinį dokumentą.

Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi vien abstrakčia galimybe kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos priimamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo kreipimosi ir visų reikalingų dokumentų gavimo. Oficiali VGTPT informacija papildomai nurodo, kad gavęs sprendimą asmuo turi susisiekti su paskirtu advokatu. Vadinasi, vien teorinė teisė kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos savaime nereiškia realios ir veiksmingos galimybės per 7 kalendorinių dienų terminą gauti sprendimą, sulaukti advokato paskyrimo, sudaryti jam galimybę susipažinti su byla ir laiku parengti atskirąjį skundą.

Teismas nepakankamai įvertino ir tai, kad terminas buvo praleistas neilgam laikui, o procesinis veiksmas buvo atliktas iš karto, kai tik atsirado reali galimybė parengti tinkamą ir motyvuotą procesinį dokumentą.

Pareiškėjos sunki finansinė padėtis nebuvo vien subjektyvus teiginys. Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2983-1118/2026 ji jau buvo pripažinta, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą, vykdomus išieškojimus, sąskaitų apribojimus ir gaunamas socialines išmokas. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad pareiškėjos galimybės operatyviai parengti sudėtingą procesinį dokumentą buvo objektyviai apsunkintos.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų

2026 m. gegužės 20 d. apeliacinės instancijos teisme gauti apeliantės papildomi rašytiniai paaiškinimai ((duomenys neskelbtini)).

CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų nepriima.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

CPK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. CPK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui; procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 26 d. nutartis dėl pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2YT-6802-1086/2026 pareiškėjai R. V. įteikta tą pačią dieną tinkamai. Nutartyje nurodyta, kad ji skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Terminas atskirajam skundui pateikti baigėsi 2026 m. balandžio 2 d.

Pareiškėja R. V. 2026 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir priimti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6802-1086/2026. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja pateikė atskirąjį skundą praleidusi CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinį terminą.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbu pažymėti tai, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (šiuo atveju – teisę į apeliaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1232/2003).

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje, ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 103 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas įvertino klausimo nagrinėjimo metu buvusią pateiktą medžiagą ir pareiškėjos nurodytas priežastis dėl termino atskirajam skundui pateikti praleidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra laikytinos svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad praktikos atlikimas šiuo atveju gali būti laikomas svarbia priežastimi, kuri objektyviai trukdė pareiškėjai tinkamai ir laiku įgyvendinti jai priklausančias procesines teises.

Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas neapsiribojo vien praktikos atlikimo faktu, o įvertino apeliantės nurodytų aplinkybių dėl termino paleidimo pateikti atskirąjį skundą visumą. Apeliantės nurodyti argumentai apie dokumentų rinkimą, sisteminimą ir klausimo sudėtingumą savaime nepatvirtina, kad ji negalėjo per nustatytą terminą pateikti atskirojo skundo. Vien tai, kad byloje yra daug dokumentų, nereiškia, kad apeliantė neturėjo galimybės anksčiau su jais susipažinti ir pateikti atskirojo skundo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad procesinio termino paskirtis nėra užtikrinti asmeniui neribotą laiką parengti procesinį dokumentą, todėl pareiškėja kaip teisminio proceso iniciatorė turėjo pareigą rūpestingai ir operatyviai įgyvendinti savo procesines teises per įstatymo nustatytus terminus.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kaip, jo vertinimu, ji turėjo realiai įgyvendinti teisę į apskundimą per 7 dienų terminą, tačiau pažymėtina, kad teismas neprivalo nustatyti pareiškėjai individualaus veiksmų naudojantis savo procesinėmis teisėmis plano. Procesinių teisių įgyvendinimas pirmiausia yra pačios proceso šalies pareiga, todėl ji pati turi įvertinti procesinio termino trukmę, pasirengimui reikalingą laiką ir atitinkamai organizuoti savo veiksmus. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad apeliantė turėjo galimybę pateikti bent minimalios apimties ir turinio, tačiau procesiniams dokumentams keliamus esminius formos ir turinio reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą, kuriuo būtų išreikštas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, jeigu, jos teigimu, išsamus dokumentų surinkimas ir sisteminimas reikalavo daugiau laiko. Vien aplinkybė, kad išsamiam savo pozicijos pagrindimui apeliantė siekė surinkti ir susisteminti papildomą medžiagą, savaime nepaneigia jos galimybės per nustatytą terminą pateikti patį procesinį dokumentą.

Atskirajame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien abstrakčia galimybe pareiškėjai kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos. Apeliantės vertinimu, vien teorinė teisė kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos savaime nereiškia realios ir veiksmingos galimybės per 7 kalendorinių dienų terminą gauti sprendimą, sulaukti advokato paskyrimo, sudaryti jam galimybę susipažinti su byla ir laiku parengti atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas šį atskirojo skundo argumentą, pažymi, kad iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog galimybė pareiškėjai kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos nebuvo vienintelė aplinkybė, kuria remdamasis teismas sprendė atsisakyti atnaujinti terminą atskirajam skundu pateikti. Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis ir jų objektyvumą, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad praktikos atlikimas objektyviai netrukdė pareiškėjai tinkamai ir laiku įgyvendinti procesines teises, o galimybė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba buvo nurodyta kaip papildoma priemonė, kuria pareiškėja galėjo pasinaudoti, jeigu dėl savo turtinės padėties pati negalėjo tinkamai pasirengti procesinio dokumento pateikimui. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos priėmimas gali užtrukti tam tikrą laiką, savaime nepatvirtina, jog pareiškėja objektyviai negalėjo laiku pateikti atskirojo skundo. Todėl jos deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai apie galimą teisinės pagalbos suteikimo procedūros trukmę yra hipotetinio pobūdžio ir negali būti vertinami kaip faktinė kliūtis, sutrukdžiusi laiku pateikti atskirąjį skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl finansinės padėties neturėjo galimybės naudotis ryšio priemonėmis, elektroninėmis paslaugomis ar kitomis priemonėmis, būtinomis procesiniam dokumentui pateikti teismui. Taip pat nenustatyta, kad jos turtinė padėtis būtų objektyviai sutrukdžiusi gauti ar pateikti atskirajam skundui reikalingus duomenis arba atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus. Priešingai, iš pačios apeliantės argumentų matyti, kad pagrindinė jos nurodoma kliūtis buvo ne finansinių išteklių nebuvimas, o praktikos atlikimas bei būtinybė surinkti ir susisteminti bylos medžiagą, pareiškėjos vertinimu, sudėtingo procesinio dokumento parengimui.

Pažymėtina, kad terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas 5 dienas, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo jį atnaujinti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių, nuo apeliantės valios nepriklausančių aplinkybių, kurios būtų sudariusios realias kliūtis laiku pateikti procesinį dokumentą. Priešingai, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad terminas buvo praleistas dėl nepakankamai rūpestingo ir operatyvaus apeliantės procesinių teisių įgyvendinimo. Todėl vien trumpa termino praleidimo trukmė, nesant svarbių jo praleidimo priežasčių, nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.