Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovės advokatės Deimantės Tiškės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas Deivydas Granauskas 2026 m. balandžio 15 d. A. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad A. Ž. 2026 m. balandžio 15 d. 19.34 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai metų laikotarpyje vairavo automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai tokia teisė yra atimta. Protokole nurodyta, kad tuo A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Jolitos Milčinauskės 2026 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-3995-2026 A. Ž. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 21 mėnesiui ir daikto konfiskavimas – konfiskuojant iš A. Ž. automobilio „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę – 1 960 Eur. Nesutikdamas su Institucijos 2026 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-3995-2026, A. Ž. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams, prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą ir sumažinti konfiskuotino turto vertę bei skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. skundas tenkintas iš dalies, pakeista Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Jolitos Milčinauskės 2026 m. gegužės 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3995-2026 dalis dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio nustatymo ir nutarta iš A. Ž. konfiskuoti transporto priemonės „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 350 Eur; kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai

Institucijos atstovo nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai, nagrinėjant A. Ž. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo bei jo atstovo nurodytas faktines aplinkybes bei motyvus teisme ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, A. Ž. skundą tenkino iš dalies, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Institucijos atstovo teigimu, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos ir tenkinti A. Ž. atstovės advokatės Deimantės Tiškės skundo reikalavimą – pakeisti skundžiamą nutarimą, dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 21 mėnesiui, sutrumpinti šį terminą iki 12 mėnesių.

Šiuo atveju įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovės advokatės Deimantės Tiškės nurodytas aplinkybes ir motyvus bei remiantis teismų praktika, Institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

Institucijos atstovas pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovė advokatė Deimantė Tiškė prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo klausimu apygardos teismas pažymi, jog ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Susipažinus su administracinio nusižengimo byla ir apeliacinio skundo turiniu, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovės advokatės Deimantės Tiškės prašymas nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar A. Ž. kaltė, nėra nurodyta jokių argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovės advokatės Deimantės Tiškės apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka, remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje A. Ž. pripažintas kaltu padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovė advokatė Deimantė Tiškė neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo aplinkybių, A. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jo kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir teisingai kvalifikuotas. Apeliaciniu skundu A. Ž. ir jo atstovė nesutinka ir su A. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, teigdami, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 21 mėnesiui yra neteisingas ir neproporcingas A. Ž. padarytam administraciniam nusižengimui.

Asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. gegužės 4 d. nutarimu A. Ž. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui bei daikto konfiskavimas, konfiskuojant iš A. Ž. automobilio „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju A. Ž. paskirta vidutinė, ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje, numatyta bauda. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi, A. Ž. Institucijos nutarimu paskirtas administracinio poveikio priemonės termino vidurkis.

Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. skundą dėl Institucijos nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos, nors ir pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau motyvuotai atmetė apelianto skundo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo A. Ž. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir skirti trumpesnį nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, atsižvelgė į tai, kad nustatyta A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. Ž. jau trečią kartą vairavo automobilį, kai teisė vairuoti jam buvo atimta, iš pateiktų pažymų matyti, kad A. Ž. charakterizuojamas kaip asmuo, linkęs daryti pažeidimus, sistemingai pažeidinėja įstatymus, iš nubaudimų išvadų nedaro. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. Ž. vairavimas yra reikalingas dėl darbinių funkcijų atlikimo, rūpinantis šeima ir artimaisiais, įgyvendinant finansinius įsipareigojimus, nes netekus darbo, netektų ir pagrindinio pragyvenimo šaltinio, ko pasėkoje, negalėtų tinkamai įgyvendinti savo finansinių įsipareigojimų. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo įvertintos visos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės ir išsamiai motyvuota, kodėl minėtos apelianto nurodytos aplinkybės negali lemti administracinės nuobaudos švelninimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam A. Ž. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam trumpesnį specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą ar trumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki minimalaus straipsnio sankcijoje numatyto termino, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones A. Ž. yra būtina darbinių funkcijų atlikimui (jis yra atsakingas už visą įmonės techniką ir transporto parką, prižiūri degalines visuose miestuose ir pan.), šeiminių poreikių tenkinimui (kasdien reikia dukrą nuvežti ir parvežti iš ugdymo įstaigos, muzikos mokyklos bei plaukimo būrelio, be to, A. Ž. turi pensinio amžiaus tėvus, turinčius sveikatos problemų, kuriems yra reikalinga nuolatinė pagalba). Vis tik šios aplinkybės A. Ž. buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Nuspręsdamas vairuoti automobilį, A. Ž. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes jo asmeniniam gyvenimui, darbo funkcijų atlikimui, galiausiai sunkumus rūpinantis nepilnamete dukra, pagalbos reikalingais tėvais, o to nepadaręs, jis privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels A. Ž. nepatogumus, papildomas finansines išlaidas, tačiau šios pasekmės kyla dėl teisei priešingo apelianto elgesio, todėl savaime negali būti laikomos išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad A. Ž. negyvena tokioje vietovėje, kurioje susisiekimas viešuoju transportu būtų išskirtinai prastas arba jo apskritai nebūtų, o be to, Raseinių mieste atstumai nėra tokie dideli, kad jų nebūtų galima įveikti pačiam nevairuojant transporto priemonės.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, savo ir jų gerove, turi būti itin atidus, įžvalgus bei rūpestingas bei iš anksto numatyti savo atliekamo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę A. Ž. taikyti švelnesnes administracinio poveikio priemones, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.

Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, vidutinės baudos, numatytos ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijoje, skyrimas, administracinio poveikio priemonės skyrimas, nustatant vidutinį taikymo terminą, yra proporcingas padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinas asmens teises suvaržančiu labiau, nei tai būtina pažeidėjo nubaudimo ir teisės pažeidimų prevenciniams tikslams užtikrinti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. atstovės advokatės Deimantės Tiškės apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išsamiai motyvuota, naikinti šią nutartį A. Ž. atstovės advokatės Deimantės Tiškės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. atstovės advokatės Deimantės Tiškės apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.