Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2026 m. gegužės 30 d. apie 21.25 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0098, 2026 m. gegužės 30 d. 21.26 val. buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas, 21.44 val. nustatytas 1,92 promilių girtumas, vairavo I. A. priklausantį automobilį ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, savo elgesį vertino blogai ir paaiškino, kad su žmona apsipyko dėl susiėjime pakeltos „taurikės“. Jam grįžus namo (be automobilio), žmona pamatė, kad yra išgėręs ir jį išvarė į vagonėlį. Jei neis, žadėjo iškviesti policiją. Jis pasakė: „kviesk policiją“, ir ji iškvietė. Policija jį išvežė ir paleido mieste. Grįžo su taksi, o dukros automobilis stovėjo toliau nuo namų, apie 50 m, tai jis ir pasiėmė tą automobilį. Automobilyje buvo alkoholio likučių po švenčių. Pavažiavo apie 200 m nuo namų į mišką, į miško keliuką. Įvažiavęs į tą keliuką, nusprendė ten prabūti iki ryto, pamiegoti, o paskui, kai išsiblaivys, būtų važiavęs į Šiaulius, nes kažkur reikėjo dėtis, nes jam buvo uždrausta prie namų artintis. Bebūnant tame miškelyje, pamatė, kad važiuoja policijos automobilis. Norėjo policijai duoti kelią ir pasitraukė į šoną, pajudėjo, nemanė, kad policija atvažiavo dėl jo. Policijai paskambino žmona, nes jis pasiėmė automobilį. Policininkai jį sulaikė ir išvežė į Šiaulius. Su automobiliu pavažiavo apie dešimt metrų, patraukė automobilį, kad policija pravažiuotų. Į miestą nebuvo išvažiavęs su automobiliu, tik iki miškelio – apie 200 m nuo namų. Neginčija, kad vairavo automobilį neblaivus. Sėdo už vairo neblaivus, nes kažkur reikėjo prisiglausti, naktį permiegoti. Anksčiau nėra buvę, kad vairuotų neblaivus, vairuoja virš 50 metų, nuo 1974 metų. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Automobilis yra ,,Seat Altea“, 2006 metų laidos, priklauso dukrai. Dukra, kai grįžta iš užsienio, naudojasi automobiliu, jis tą automobilį prižiūri, techninę apžiūrą pravaro, tepalus pakeičia, draudimu rūpinasi. Dukra juo pasitikėjo, leisdavo pasinaudoti automobiliu, kai reikalas būdavo, nes jis savo automobilio nebeturėjo. Yra pateikę prašymą dėl laidavimo, kad dukra būtų laiduotoja. Iki įvykio su dukra santykiai buvo auksiniai. Nuo mažens buvo jo princesė, mylimiausia dukra. Vienas kitą gerbia ir myli. Visada bendrauja, nors dabar dukra telefono nekelia ir smerkia jį už šį įvykį. Mano, kad dukra jam atleis, nes dabar yra strese dėl paimto automobilio. Jis atpirks kaltę ir vėl viskas bus gerai, bendraus su dukra. Po įvykio jis pasidarė rimtas išvadas – nei artyn prie stikliuko. Prieš kokius 10-15 metų stipriai rūkė, bet nusprendė neberūkyti ir metė. Alkoholio vartojimą taip pat žada mesti. Ateityje pasitaisys ir taip nebesielgs. Po įvykio dukra atvyko pasiimti automobilio ir liepė jam visus daiktus pasiimti. Jis tada su dukra kalbėjosi, bandė atsiprašyti. Atsiprašė dukros atsiklaupęs ant kelių.

Teisiamajame posėdyje transporto priemonės savininkė, galima laiduotoja I. A. paaiškino, kad automobilis ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Ji gyvena Norvegijoje, automobilį laiko čia, kad grįžusi galėtų naudotis. Kol ji būna Norvegijoje, automobiliu naudojasi tėtis. Jis automobiliu rūpindavosi, prižiūrėdavo ir, jeigu reikėdavo kažkur važiuoti, tai jis važiuodavo. Niekada nėra buvę ir jai nėra žinoma, kad tėtis automobilį vairuotų neblaivus. Žino ir supranta, kokia yra laiduotojos esmė. Kadangi visada laikosi tos pozicijos, kad kartais tyla yra gera byla, tam, kad nepasakytų to, kas gali įskaudinti tėtį, kurį laiką nekalbėjo su juo. Bet su tėčiu visada palaikė gerą ryšį ir dabar sieks sudaryti visas sąlygas, kad jis atvyktų į Norvegiją, kad pasitrauktų iš tos aplinkos dėl to, kad yra sudėtingi tėčio ir mamos santykiai, kad nekiltų daugiau tokių konfliktų. Ji padės spręsti šią situaciją tėčiui priimtiniausiu būdu ir visada yra pasiruošusi padėti. Stengsis sudaryti sąlygas, kad tik toliau būtų nuo tos aplinkos. Tiki, kad vien dėl tos aplinkos ir buvo padarytas šitas nusikaltimas. Norėtų tėčiui padėti išeiti iš tos situacijos, nebebūti ten, kad nesikartotų tokie įvykiai. Yra pasiruošusi, kad tėtis atsikraustytų pas ją, pabūtų su anūkais. Jos vaikai labai myli senelį, jis vyriausiąjį sūnų beveik užaugino, jie daug laiko praleido kartu iki kol pradėjo eiti į darželį. Mažąją dukrą labai myli. Tai santykiai yra labai geri ir jos vaikai tik džiaugtųsi, jeigu senelis butų šalia. Su tėčiu šiuo metu nėra aptarę išvykimą į užsienį, bet mano, kad jis neprieštaraus, nes labai gerai jį pažįsta. Iki įvykio su tėčiu bendravo tiek gyvai, tiek telefonu. Paskutinį kartą matėsi žiemą, šventė jo 70 metų jubiliejų. Tačiau dažnesni pokalbiai su tėčiu vyksta telefonu. Jeigu tėtis neišvyks, tai ir toliau taip palaikys ryšį su juo. Situacijos praeina, negali pykti visą gyvenimą. Tėtis buvęs karininkas, tikrai atsakingas žmogus ir tikrai šis įvykis yra didžiulis sukrėtimas, turint omenyje, kad jis yra senjoras. Mano, kad būtų labai gerai, kad jis išvengtų tos baudžiamosios atsakomybės ir ji jam padės kaip tik galės, kad daugiau nesikartotų tokios situacijos. Tėtis puikiai tą supranta ir daugiau to nebekartos niekada. Ji sudarys visas įmanomas sąlygas, kad toks įvykis nesikartotų. Tiesiog padarys jam teigiamą įtaką. Aptars, ar tiesiog atostogauti kartu dažniau, būti kartu dažniau, kad jis kuo daugiau laiko praleistų su ja.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o A. A., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėja ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. gegužės 31 d. įtariamasis A. A. parodė, kad turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja apie 50 metų. Automobilis ,,Seat Altea“ priklauso dukrai I. A.. Automobiliu naudojasi ir jis. Jis jį draudžia ir pasinaudoja, kai reikia. 2026 m. gegužės 30 d. apie 20.00 val. miške, prie namų, minėtame automobilyje gėrė alkoholį. Susinervinęs buvo, nes žmona išvarė iš namų, todėl nusprendė išgerti. Gėrė degtinę, beveik 0,5 litro. Tada nutarė pavažiuoti atbulas ir miško keliuke privažiavo policija. Sustabdė. Prašė papūsti į alkotesterį ir įpūtė iki dviejų promilių, tiksliai neprisimena kiek, parašyta įtarime. Su parodymais sutiko ir pasirašė. Automobilis techniškai tvarkingas, draustas. Po to jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus, pasielgė neatsakingai, negalvojo, kad tokiam užkampy bus policija. Labai dėl to gailisi, visada vairuoja tvarkingai, toks įvykis nutiko pirmą kartą gyvenime. Yra senjoras, jam (duomenys neskelbtini), neteistas (b. l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. birželio 3 d. liudytoja I. A. parodė, kad A. A. yra jos tėtis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilis ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Automobilį ji davė naudotis tėvams, nes pati gyvena Norvegijoje, kai grįžta, naudojasi ir pati. Automobilis draustas, techniškai tvarkingas. Apie tai, kad tėtis 2026 m. gegužės 30 d. vakare, laiko nežino, tame pačiame kaime vairavo minėtą automobilį neblaivus, ji nieko nežinojo. Jis apie tai nieko nesakė. 2026 m. birželio 1 d. sužinojo iš savo vyro, kad jos automobilis yra saugomas policijos aikštelėje, o vyras sužinojo iš jos tėčio. Sužinojusi, kad jos automobilis aikštelėje, parašė prašymą prokurorui dėl automobilio grąžinimo, nes jis jai yra reikalingas, norės parduoti. Sutinka už tėtį laiduoti, kadangi jis pirmą kartą padarė nusikaltimą, jam yra (duomenys neskelbtini), senjoras. Po įvykio pasisakė jai, kad vairavo neblaivus ir dėl to labai išgyvena. Su tėčiu sutaria gerai, santykiai geri, nesipyksta, jis klauso jos nuomonės, ji jo nuomonės taip pat klauso. Prašo bylą nutraukti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius nusikaltimą pirmą kartą. Yra neteista, administracine tvarka lyg nebausta, su teisėsauga jų šeima nesusidūrusi, yra visuomeniški, niekam neprasikaltę. Gyvena Norvegijoje, kartas nuo karto grįžta pas tėvus, vykdo individualią veiklą. Tėtis labai dėl įvykio gailisi, daugiau tai nepasikartos (b. l. 49-52).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2026 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. gegužės 30 d. apie 20.52 val. gautas pranešimas apie tai, kad vyras, kuriam ką tik surašytas orderis, grįžo į namus, pasiėmė automobilio raktus ir neblaivus išvažiavo. Nuvykus nurodytu adresu pranešėja V. A. paaiškino, kad sutuoktinis, kuriam paskirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, grįžo atgal į namus ir pasiėmęs dukrai I. A.-Ptakienei priklausantį automobilį ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į prie namų esantį mišką. Važiuojant miško keliuku prie sodybos įvažiavimo, (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas ir sustabdytas automobilis ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus, turintis teisę vairuoti A. A., kuriam pirmu tikrinimu 21.26 val. nustatytas 1,95 promilės girtumas, antru tikrinimu 21.44 val. nustatytas 1,92 promilės girtumas. A. A. su girtumu sutiko, užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, A. A. su aktu supažindintas. A. A. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. A. A. automobiliu važiavo vienas. Automobilio ,,Seat Altea“ registracijos dokumentai tvarkingi. Girtumui nustatyti naudotas alkoholio kiekio matuoklis Alcotest 7510 Nr. ARTB-0098, patikros sertifikato Nr. 2430867, galioja iki 2026 m. birželio 10 d. A. A. nurodė, kad automobilio ,,Seat Altea“ registracijos dokumentas yra namuose. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis ,,Seat Altea“, kuris nuvežtas į laikino saugojimo aikštelę, esančią Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A, fotografuota. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 6-9, 33-34).

Raseinių rajono PK 2026 m. gegužės 31 d. pranešime prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2026 m. gegužės 30 d. apie 21.25 val. prie sodybos įvažiavimo, (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus, turintis teisę vairuoti A. A., kuriam pirmu tikrinimu 21.26 val. nustatytas 1,95 promilės girtumas, antru tikrinimu 21.44 val. nustatytas 1,92 promilės girtumas. Įtariamasis A. A. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Automobilis ,,Seat Altea“ priklauso I. A.. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis ,,Seat Altea“, kuris nuvežtas į laikino saugojimo aikštelę, esančią Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A, fotografuota (b. l. 1-5).

Iš 2026 m. gegužės 30 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0098, patikros sertifikato Nr. 2430867, galioja iki 2026 m. birželio 10 d., A. A. 2026 m. gegužės 30 d. pirmu tikrinimu 21.26 val. nustatytas 1,95 promilės girtumas, antru tikrinimu 21.44 val. nustatytas 1,92 promilės girtumas (b. l. 26-27).

Iš Raseinių rajono PK 2026 m. gegužės 31 d. įvykio vietos, vietovės ir daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad kelyje (duomenys neskelbtini), miško keliukas išsišakoja, pasukus į kairę pusę, už 50 m. stovi galu juodos spalvos automobilis ,,Seat Altea“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio variklis išjungtas. Automobilio langai ir durys yra uždaryti. Automobilio kėbulas apdulkėjęs, yra smulkių kėbulo defektų ant priekinio bamperio, kairėje pusėje nėra žibintų apiplovimo dangtelio, daugiau apgadinimų nepastebėta. Automobilyje, vairuotojo vietoje, prie priekinio stiklo ant panelės yra lentelė su VIN kodu (duomenys neskelbtini). Automobilio prietaisų skydelis rodo, kad automobilis yra nuvažiavęs 298 430 km. Vairo dešinėje pusėje į spynelę yra įkištas užvedimo raktelis. Automobilio bagažinėje yra padėta pirmosios pagalbos vaistinėlė, tempimo kilpa, gesintuvas, domkratas, veržliaraktis. Automobilio salone ant galinės sėdynės yra padėtas užklotas ir pagalvė. Priekinėje keleivio vietoje, panelėje įrengtoje daiktinėje yra automobilio techninės apžiūros kortelė, civilinės atsakomybės draudimas ir automobilio vadovas, tarp priekinių sėdynių esančiuose daiktinėse yra asmeniniai daiktai. Įvykio vietos apžiūros metu automobilis ,,Seat Altea“ nuvežtas į laikino saugojimo aikštelę, esančią Raseinių r., Alėjų k., Bažnyčios g. 6A, fotografuota (b. l. 10-25, 28-30).

AB ,,Regitra“ duomenų bazės 2026 m. gegužės 31 d. išraše apie automobilį nurodyta, kad automobilio ,,Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), valdytoja ir savininkė yra I. A. (b. l. 31-32, 37). VšĮ „Emprekis“ 2026 m. birželio 2 d. pažymoje nurodyta, kad 2026 metų birželio mėn. automobilio ,,Seat Altea“ 2.0 TDI, 125 KW, 2006 m. laidos, kaina su PVM yra 1980 Eur (b. l. 35).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. A. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes prieš tai vartojo alkoholį, automobiliu, kuris priklauso dukrai, nuvažiavo keliuku į miškelį netoli namų, po to buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai, jog kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2026 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Raseinių rajono PK 2026 m. gegužės 31 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2026 m. gegužės 30 d. neblaivumo nustatymo akto, Raseinių rajono PK 2026 m. gegužės 31 d. įvykio vietos, vietovės ir daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. A. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2026 m. gegužės 30 d. apie 21.25 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0098, 2026 m. gegužės 30 d. 21.26 val. buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas, 21.44 val. nustatytas 1,92 promilių girtumas, vairavo I. A.-Ptakienei priklausantį automobilį ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. A. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja jo dukra I. A. prašė savo tėvą A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Byloje nėra pareikšta jokio civilinio ieškinio (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Kaltinamasis A. A. anksčiau nėra teistas, jo atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra, administracine tvarka baustas vieną kartą, baudą sumokėjęs, senjoras (b. l. 95-102), duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. A. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokurorė.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. A. laiduotoja prašo būti paskirta jo dukra I. A.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. A. anksčiau neteista (b. l. 53), administracine tvarka bausta du kartus, paskirta bauda sumokėta (b. l. 55-58). Pretendentė į laiduotojus teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. A. yra jos tėvas, jų santykiai labai geri, tėvas išklauso ir atsižvelgia į jos nuomonę. Teigiamą įtaką darys bendraudama ir kalbėdama su tėčiu, leisdama daugiau laiko su juo. Tėvui toks elgesys nebūdingas, o toks įvykis atsitiktinis.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad A. A. ir I. A. bendravimo ryšys yra tvirtas ir pastovus, nors kartu negyvena, tačiau nuolat bendrauja tiek telefonu, o taip pat ir gyvai, vienas kito klauso, I. A. užtikrino, kad tai, kas įvyko, buvo vienkartinis įvykis ir ateityje nebepasikartos, todėl tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už tėvą yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja I. A. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jos aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant A. A. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį dukters I. A. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. A. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. A. vairavo, kai jam nustatytas 1,92 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, savo kaltę pripažino tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuoširdžiai gailėjosi, spręstina, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026 m. gegužės 31 d. (b. l. 81). Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš A. A. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. A. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

A. A. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėto automobilio savininkė yra I. A.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė žinojo ar galėjo žinoti, jog minimas automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio ,,Seat Altea“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2026 m. birželio mėn. – 1980 Eur (b. l. 35). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo A. A. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė su PVM – 1980 Eur.

Pažymėtina, kad BK ir BPK normos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-96-290/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-781-813/2019). Atsižvelgiant į visa tai, nėra teisinio pagrindo iš kaltinamojo išieškotiną konfiskuotino turto vertės dalį išdėstyti mokėti dalimis. Tačiau, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui ir jei asmuo neturi galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui), į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 02685332) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-94). Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. A. vardu (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduotinas saugoti AB ,,Regitra“ (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, specialiosios teisės sustabdymas panaikintinas (BPK 139 straipsnio 1 dalis). A. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. gegužės 30 d. 21.44 val. iki 2026 m. gegužės 31 d. 11.45 val. (b. l. 67-74). Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliu 2026 m. birželio 3 d. prokuroro nutarimu ir 2026 m. birželio 3 d. pakvitavimu grąžintas saugoti jo savininkei I. A. iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžintinas jo savininkei I. A. (b. l. 38-46). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. A. yra 87,50 Eur (b. l. 137). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Paskirti A. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2026 m. gegužės 31 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

A. A. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. A. konfiskuotino turto – automobilio ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1980 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų), valstybės naudai, šią sumą sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610;

A. A. išaiškinti, kad pradėjus priverstinį baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir asmeniui neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Paskirti A. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. vardu, perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jo užvedimo rakteliu 2026 m. birželio 3 d. prokuroro nutarimu ir 2026 m. birželio 3 d. pakvitavimu grąžintą saugoti jo savininkei I. A. iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti jo savininkei I. A..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. A., iš A. A. nepriteisti.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.