Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Martyno Galvičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus:

1) dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 48 MGL (2400 eurų), ir galutinė bausmė paskirta – 9 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus:

1) dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

ir 48 MGL (2400 eurų) bauda. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (turėtų būti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų) 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos baudos bausmės dalies išieškojimą nuspręsta tęsti toliau, vykdymo iš naujo nepradėti.

A. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

V. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui, ir jai paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus:

1) dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

V. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomųjų priemonių – rašytinių pasižadėjimų neišvykti, nuspręsta kitomis nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies, iš A. S. ir V. S. solidariai priteisti 600 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo civiliniam ieškovui A. S..

Iš A. S. ir V. S. nuspręsta solidariai priteisti 783,09 Eur proceso išlaidų valstybei.

6 kompaktinius diskus nuspręsta palikti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės apeliacinis skundas tenkinamas

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, A. S. ir V. S. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, A. S. ir V. S. už nusikalstamą veiką paskirtų bausmių rūšies ir dydžio. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl A. S. ir V. S. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas ir už ją skirdamas A. S. ir V. S. bausmes, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat neteisingai parinko pridedamos bausmės dalį, nepasisakė apie tolimesnį ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, taip pat prokurorė ginčija skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytą nuteistiesiems A. S. ir V. S. paskirtų kardomųjų priemonių taikymo pabaigą ir teismo sprendimą proceso išlaidas už nukentėjusiajam A. S. suteiktą advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme priteisti valstybės naudai iš nuteistųjų A. S. ir V. S. solidariai. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam A. S. paskirtų bausmių bendrinimo

Kaip jau buvo minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 48 MGL (2400 eurų) baudos bausme, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 48 MGL (2400 eurų) bauda.

Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal jame reglamentuotas taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis) arba kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles, priklausomai nuo to, ar bausmės paskirtos vienoje, ar skirtingose bylose. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų (t. 2, b. l. 188-191), A. S. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 72 MGL (3600 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką A. S. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. balandžio 8 d. 7 val. iki 2025 m. balandžio 8 d. 16.26 val., tai yra viena para, kurią prilyginus 6 MGL dydžio baudai nuspręsta laikyti, kad sumokėta 6 MGL dydžio bauda, likusi nesumokėta bauda 42 MGL (2100 Eur), įpareigojant A. S. ją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. birželio 6 d. ir 2025 m. gruodžio 9 d. dalyje dėl baudos bausmės paskyrimo pateiktas vykdyti antstoliui (dėl priverstinio baudos išieškojimo), nes A. S. per nustatytą terminą savanoriškai baudos nesumokėjo.

Nagrinėjamu atveju A. S. nusikalstama veika buvo padaryta 2025 m. birželio 9 d., tai yra neatlikus įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės – nesumokėjus baudos, todėl skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirta bausmė su minėtu ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme turėjo būti bendrinama, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, o ne BK 63 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pasirinkęs būtent šį bausmių bendrinimo pagrindą (BK 63 straipsnis), jo visiškai nemotyvavo. Be to, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. S. už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę su pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausme, neatsižvelgė į tai, jog pagal paminėtą teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausmės dalis yra 42 MGL (2100 Eur) baudos, o ne 48 MGL (2400 eurų) baudos, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. S. nagrinėjamoje byloje už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, subendrinęs su pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju bendrinant bausmes, būtina vadovautis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, jei nuteistajam skirtingais nuosprendžiais, o šiuo konkrečiu atveju – skundžiamu nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu yra paskirtos skirtingos bausmių rūšys. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirta laisvės apribojimo bausmė, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, todėl, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. S. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrinimo su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausmės dalimi keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl A. S. paskirtų bausmių subendrinimo ir bausmes subendrinant iš naujo.

Kadangi skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su pagal ankstesnį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausmės dalimi buvo subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu, kuris, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo parinktas tinkamai, todėl skundžiamu nuosprendžiu A. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirta bausmė (laisvės apribojimas 9 mėnesiams) su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu – prie skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirtos laisvės apribojimo 9 mėnesiam bausmės (kuri yra griežtesnė nei Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė), visiškai pridedant švelnesnę Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą 42 MGL (2100 Eur) baudą, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, skiriant pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus: dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 42 MGL (2100 Eur) dydžio baudą.

A. S. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytas savanoriško baudos sumokėjimo terminas (iki 2025 m. gruodžio 6 d.) jau yra pasibaigęs, iš teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad nuteistasis šios baudos per teismo nustatytą terminą nesumokėjo, todėl 2025 m. gruodžio 9 d. buvo surašytas vykdomasis raštas ir persiųstas vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. Duomenų apie šios baudos išieškojimą teismų informacinėje sistemoje nėra. Kadangi A. S. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda šiuo metu išieškoma priverstinai, todėl nebenustatytinas terminas savanoriškam baudos sumokėjimui ir nesumokėta bauda pakartotinai nenukreiptina priverstiniam išieškojimui. Šio nuosprendžio nuorašas išsiųstinas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams dėl persiuntimo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. paskirtos baudos išieškojimą vykdančiam antstoliui. Į šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą įskaitytina baudos dalis, išieškota vykdant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl A. S. ir V. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino

Kaip jau paminėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems A. S. ir V. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimai 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. BK 72² straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Nagrinėjamu atveju A. S. ir V. S. padaryta smurtine nusikalstama veika buvo pasikėsinta į nukentėjusiojo A. S. sveikatą, dėl to nuteistiesiems pagrįstai buvo paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant padėti užtikrinti bausmės paskirtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neaiškiai nustatė terminą, per kurį turi būti įvykdytas šis įpareigojimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. ir V. S. įpareigoti 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nenurodant, nuo kada skaičiuojamas šis terminas. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl A. S. ir V. S. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), įpareigojant A. S. ir V. S. jiems paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdyti per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Dėl A. S. ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtą bausmę bendrindamas su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, nepasisakė apie tolimesnį minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. paskirtos ir dar neatliktos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vykdymą.

Kaip jau minėta, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kartu su bausme, vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. birželio 6 d. Taigi A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas dar nėra pasibaigęs.

BPK 307 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies surašymą, 4 punkte nustatyta pareiga rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodyti sprendimus dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas kaip reikalaujantis nurodyti ne tik paskutinėje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ar auklėjamojo poveikio priemones, bet ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtas tokias priemones, jei jos dar nėra įvykdytos; paskutiniame nuteistajam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje turi būti nurodomos visos jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemonės, kitaip vykdant teismų nuosprendžius ir nutartis kiltų neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006). Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs A. S. subendrintą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėjo pasisakyti ir apie Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bei neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą rezoliucinėje dalyje nurodyti apie A. S. ankstesniu teismo sprendimu paskirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant, kad vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdytina Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl A. S. ir V. S. paskirtų kardomųjų priemonių taikymo pabaigos

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. ir V. S. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinių pasižadėjimų neišvykti – nuspręsta nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, tai yra taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tačiau prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžiu nustatyta kardomųjų priemonių taikymo nuteistiesiems pabaiga, nurodydama, jog teismas neatsižvelgė į poreikį kardomąsias priemones taikyti iki nuosprendžiu paskirtų laisvės apribojimo bausmių vykdymo pradžios. Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatas, kardomosios priemonės turi būti panaikintos pradėjus paskirtų bausmių vykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais.

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Kadangi kardomosios priemonės A. S. ir V. S. buvo skirtos siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, o jiems paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kurios pradedamos vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnis), pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nuspręsdamas A. S. ir V. S. paskirtas kardomąsias priemones panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, netinkamai išsprendė šį nuosprendžio klausimą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, A. S. ir V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas valstybės naudai solidariai 783,09 Eur proceso išlaidų iš nuteistųjų A. S. ir V. S. už nukentėjusiajam A. S. suteiktą advokato pagalbą, netinkamai išsprendė procesinių išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimą, nes proceso išlaidos, patirtos bylos nagrinėjimo metu, gali būti paskirstytos tik kaip dalinė nuteistųjų prievolė.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nukentėjusiajam A. S. teisinę pagalbą teikė Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Jurgita Šlapaitienė ir teisinės pagalbos išlaidų suma yra 783,09 Eur, nusprendė šias proceso išlaidas valstybei iš A. S. ir V. S. priteisti solidariai. Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nuspręsdamas šias proceso išlaidas priteisti iš nuteistųjų solidariai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nėra reglamentuota, kokia atsakomybės forma – dalinė ar solidarioji, priteisiant patirtų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą, turi būti taikoma, kai baudžiamojoje byloje kaltais pripažinti du ir daugiau kaltinamųjų. Šiuo atveju svarbu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad sprendžiant išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo iš dviejų ir daugiau kaltais pripažintų kaltinamųjų klausimą, pagal analogiją taikomos tame pačiame BPK VIII skyriuje „Proceso išlaidos ir jų atlyginimas“ įtvirtintos BPK 105 straipsnio 3 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-1073/2018, 2K-225-303/2019, 2K-165-976/2022). BPK 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje kaltais pripažinti keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Taigi šioje teisės normoje aiškiai nustatyta, kad proceso išlaidų atlyginimas (taip pat ir patirtų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimas), esant dviem ir daugiau kaltais pripažintų kaltinamųjų, iš kiekvieno kaltinamojo išieškomas lygiomis ar kitokio dydžio dalimis, o ne solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-594/2024). Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl valstybės patirtų išlaidų už nukentėjusiajam A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą išieškojimo keistina, šias išlaidas išieškant iš nuteistųjų ne solidariai, o lygiomis dalimis – po 391,54 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartimis nuteistajam A. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus, o nuteistajai V. S. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. kovo 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš V. S. valstybės naudai priteisti 106,25 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 105-106). 2026 m. gegužės 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš V. S. valstybės naudai priteisti 125 Eur už nuteistajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 119-120). 2026 m. gegužės 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo 11, 14.2.2.2, 14.2.3 punktais, prašoma iš A. S. valstybės naudai priteisti 225 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 125-127).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės apeliacinį skundą. Prokuroro apeliacinis skundas buvo paduotas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės ir dėl kitų nuosprendyje netinkamai išspręstų klausimų. Patys nuteistieji A. S. ir V. S. nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymai priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. S. ir V. S. apeliacinės instancijos teisme netenkintini.‏

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis A. S. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė, ir šias bausmes subendrinti iš naujo:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, A. S. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausme (bauda), prie A. S. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridedant visą likusią nesumokėtą baudos, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, dalį, ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: dirbti, o netekus darbo jo paieškai būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 42 MGL (2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų)) dydžio baudą.

Kadangi A. S. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytas savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra pasibaigęs ir bauda išieškoma priverstinai, nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos pakartotinai nenukreipti priverstiniam išieškojimui. Šio nuosprendžio nuorašą išsiųsti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams dėl persiuntimo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. paskirtos baudos išieškojimą vykdančiam antstoliui. Į šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą įskaityti baudos dalį, išieškotą vykdant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. skirtą ir neatliktą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. S. ir V. S. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojant A. S. ir V. S. jiems paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdyti per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. S. ir V. S. paskirtų kardomųjų priemonių galiojimo ir nustatyti, kad A. S. ir V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinamos.

Išieškoti valstybės naudai 783,09 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 9 ct) patirtoms išlaidoms už nukentėjusiajam A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme atlyginti iš A. S. ir V. S. lygiomis dalimis – po 391,54 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 54 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistųjų A. S. ir V. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.