- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-22
- Bylos Nr.
- e2-6607-1282/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01730-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Andrius Ščevinskas
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- T. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui T. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. M., kuriuo teismo prašo:
Nustatyti nepilnametės R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės su ieškove R. K..
Nustatyti atsakovo T. M. bendravimo su nepilnamete R. M. tvarką:
Atsakovas su R. M. gali matytis ir bendrauti vaiko gyvenamojoje vietovėje ieškovės ir atsakovo sutartu laiku, pranešus ieškovei prieš 5 dienas.
Atsakovas gali neribotai, laisvu nuo vaiko mokyklos, po mokyklinių užsiėmimų lankymo, bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
Priteisti iš atsakovo T. M. išlaikymą R. M. periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, pradedant 2026 m. balandžio 1 d., mokant po 350 Eur iki R. M. sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, nepilnametės R. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. K..
Priteisti iš atsakovo T. M. 10 800 Eur įsiskolinimą R. M. išlaikymui už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio mėn. – 2026 m. kovo mėn.
Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Atsakovas daugiau kaip 5 metus gyvena atskirai, su dukra nebendrauja, lėšų vaiko išlaikymo poreikiams neskiria. Nepilnametis vaikas išlaikomas ieškovės lėšomis.
Vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovė vaiku pastoviai rūpinasi, pastoviai būna su juo, jį slaugo, kai vaikas serga, negali lankyti mokyklos. Ieškovė vaiką lavina, formuoja jo įgūdžius, auklėja. Vaikas prie ieškovės yra labai prisirišęs, tuo tarpu vaiko ir atsakovo socialiniai, emociniai ryšiai yra nutrūkę – atsakovas vaiku visiškai nesidomi.
Ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą – yra paveldėjusi mirusiojo tėvo butą adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra užtikrintos sąlygos vaiko auginimui, taigi, ieškovė galės vaiką tinkamai auginti, prižiūrėti, auklėti bei užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas.
Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuosavo būsto. Be to, atsakovas turi problemų su įstatymų laikymusi, priklausomybėmis, pagal viešai prieinamą informaciją, anksčiau buvo siejamas su nusikalstamu pasauliu, todėl atsakovui būtų problematiška auginti vaiką ir juo rūpintis, o vaikui gyventi su atsakovu būtų pavojinga ir nesaugu.
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas reikalingas tam, kad atsižvelgiant į atsakovo neprognozuojamą charakterį, ateityje nekiltų jokių nesusipratimų ir ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant.
Atsakovas neskiria savo dukrai nuolatinio išlaikymo, vaiko išlaikymo pareiga tenka ieškovei, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas.
Vaiko maitinimui, aprangai, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, vaiko lavinimui, mokyklos lankymui, lavinimo priemonėms, internetui, gyvenamosios patalpos išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 800 – 900 Eur suma. 1/2 išlaidų, atėmus valstybės skiriamą paramą vaikui, turėtų dengti atsakovas.
Ieškovė viena pati negali skirti tiek lėšų vaiko išlaikymui, nes jos gaunamos pajamos negali padengti jos pragyvenimo ir dukters išlaikymo išlaidų. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus ir turi galimybes susirasti darbą, be to, ieškovės žiniomis jis neturi kitų išlaikytinių.
Kadangi atsakovas tinkamai vaiku nesirūpino ir neskyrė jam išlaikymo daugiau kaip 3 metus, prašo teismo priteisti iš atsakovo įsiskolinimą vaiko išlaikymui po 300 Eur per mėnesį.
Teismo posėdžio metu ieškovė R. K. bei jos atstovė advokatė Vitalija Mataitė, pareikštą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad nuo 2021 m. balandžio mėn., iš esmės jokio kontakto su vaiko tėvu neturėjo, atsakovas vaiku nesidomėjo, nebandė atkurti ryšio. Anksčiau nesikreipė dėl vaiko išlaikymo, nes iki (duomenys neskelbtini) gyveno Jungtinėje Karalystėje, kur buvo mokamos išmokos už vaiką. Jungtinėje Karalystėje atsakovui buvo nustatyti apribojimai artintis prie šeimos. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), mokinasi, gauna minimalų darbo užmokestį – 849 Eur į rankas. Dirbti pradėjo nuo (duomenys neskelbtini). Mokslas mokamas, tačiau mokestį kompensuoja užimtumo tarnyba. Iš valstybės gauna išmokas už vaiką 129,50 Eur. Nuo 2025 m. vasaros iki įsidarbinimo, buvo užsiregistravusi užimtumo tarnyboje, gavo išmokas: pirmus tris mėnesius – virš 1000 Eur per mėnesį, vėliau tris mėn. – po 900 Eur per mėnesį, dar po trijų mėnesių – apie 800 Eur per mėnesį. Turi nuosavą būstą ir automobilį. Paaiškino, kad vaiko maitinimui per mėnesį skiria apie 250 Eur, rūbams apie 100 Eur, vaistams vitaminams apie 20 Eur, higienos priemonėms apie 10 Eur, vaiko lavinimui apie 50 Eur, laisvalaikiui apie 80 Eur, būsto išlaikymo dalis tenkanti vaikui apie 100 Eur, vaiko vežimui į mokyklą ir būrelius apie 100 Eur, 8 Eur ryšio priemonėms. Prie vaiko išlaikymo išlaidų prisideda mama ir vyresnė dukra, skirdamos po 100 – 200 svarų per mėnesį.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Vitalija Mataitė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl R. M. gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįstas dėl to, kad ieškovė šiuo metu gyvena su dukra, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, ji nuosavybės teise turi paveldėtą būstą Šiaulių mieste, būstas yra tvarkingas, sudarytos visos sąlygos, vaikui augti, vystytis, pamokas ruošti. Nėra jokių indikacijų, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti savo dukra. Atsakovas dukra nesirūpina nuo 2021 m., todėl nėra jokių objektyvių galimybių nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu. Jeigu atsakovas pageidaus bendrauti su vaiku, tai atsakovė nesudarys tam jokių kliūčių, todėl ieškinyje prašoma nustatyti, kad ieškovas turi įspėti ieškovę apie norą bendrauti su dukra. Bendravimo tvarka lakoniška, bet ji atitinka tiek vaiko interesus, tiek paties atsakovo interesus. Ieškovės prašoma suma 350 Eur, tai suma kurios nereikia įrodinėti pagal teismų praktiką. Ieškovė yra pateikusi dokumentus, kad dukra mokosi, lanko būrelius, dalyvauja varžybose. Be to, į vaiko išlaikymą įeina būsto išlaikymas, kurio išlaikymas šiuo metu yra padidėjęs ženkliai, pakilusios maisto, rūbų kainos, infliacija. Atsakovas visiškai vaiku nesirūpina, nesidomi. Išlaikymui prašoma suma yra adekvati, atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turėtų rasti galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Kadangi mažesnis vaikas reikalauja mažesnių išlaidų, tai vadovaujantis tokia logika, ieškovė prašė už 3 metus priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 300 Eur ir šis įsiskolinimas sudaro 10 800 Eur. Taip pat atsakovas turėtų atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas pratęsti termino atsiliepimui ir/ar atidėti bylos nagrinėjimą neprašė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės ir nepilnametės dukros R. M. gim. (duomenys neskelbtini), emocinis ryšys yra stiprus, ieškovė rūpinasi vaiko sveikata, poreikiais, auklėjimu ir ugdymu, užtikrina jos poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Ieškovė ir atsakovas iš pradžių sutarė gerai, tačiau po dukros gimimo atsakovas pradėjo girtauti, vartoti kvaišalus, taip pat pradėjo smurtauti prieš ieškovę. Atsakovas nepilnametės dukros išlaikymu nesirūpina, su dukra nebendrauja. Skyrius pažymėjo, kad R. K. šeima nėra žinoma. Vaikų teisių pažeidimų neužfiksuota, Skyriaus duomenimis, proceso šalių šeimai nebuvo taikomas atvejo vadybos procesas. Skyriaus nuomone nepilnametės R. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. K. geriausiai atitinka jos interesus. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 350 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei 10 800 Eur išlaikymo skolą. Skyriaus nuomone, iš atsakovo prašomas išlaikymo vaikui pritesimas bei detalizuotos bendravimo tvarkos nustatymas yra pagrįstas. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui, gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdienius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. Skyrius neturi duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas. Skyrius neprieštarauja, kad vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkytų ieškovė. Skyrius mano, kad siekiant išvengti tarp proceso šalių galimų nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra, ieškovės siūloma bendravimo tvarka, atitinkanti geriausius vaiko interesus, nustatytina teismo sprendimu, todėl neprieštarauja dėl detalizuotos bendravimo tvarkos nustatymo.
Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė R. R. pareikštą išvadą palaikė pilnai ir papildomai nurodė, kad ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame gyvena kartu su dukra. Vaikas turi atskirą kambarį. Vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas yra vaiko tėvas, todėl turi pareigą savo vaiką išlaikyti. Nors nėra žinoma jo turtinė padėtis, tačiau nėra duomenų, kad jis turėtų kokių sveikatos sutrikimų, todėl privalo savo nepilnametei dukrai teikti išlaikymą. Mano, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, dėl to, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikui, yra teisingos, atsakovas atsiliepimo nepateikė, tokių aplinkybių nepaneigė, todėl turėtų būti vadovaujamasi ieškovės nurodytais argumentais. Ieškovės prašoma nustatyti vaiko tėvo bendravimo tvarka su vaiku šiuo metu atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. K. ir atsakovas T. M. yra nepilnametės R. M., gim. (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini), tėvai (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos nėra sudarę. Atsakovas daugiau kaip 5 metus gyvena atskirai nuo šeimos. Vaikas nuolatos gyvena su mama – ieškove. Nuo 2025 m. liepos mėn. ieškovė su dukra gyvena Lietuvoje ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, su nepilnamete dukra ryšių nepalaiko, išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikia.
Dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti nepilnametės R. M. gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės su ieškove.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nereiškė, išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus, nepilnamečio vaiko R. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jos mama R. K. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku su atsakovu nėra, tačiau siekiant stabilumo tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su šalių dukra tvarką.
Skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su dukra tvarka šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinamas, nustatant ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2026 m. balandžio 1 d., mokant po 350 Eur iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra pagrįstas. Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Pagal teismų praktiką, abiejų tėvų skiriamas nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesio alga (MMA). Toks išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaikų poreikių tenkinimu. Lietuvos Respublikoje nuo 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1 153 Eur arba apie 847 Eur atskaičius mokesčius, t. y., po 423,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokama išmoka vaikui nuo 2026 m. sausio mėnesio yra 129,50 Eur.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, t. y., prašo priteisti išlaikymą, mažesnį nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma. Atsakovas prieštaravimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nepateikė. Skyriaus atstovės nuomone, ieškovės prašoma išlaikymo suma (350 Eur per mėnesį) yra pagrįsta.
Kartu su ieškiniu jokių rašytinių įrodymų apie nurodomus dukters poreikius bei jų patenkinimui patiriamas išlaidas maistui, vaiko drabužiams ir avalynei, komunaliniams mokesčiams, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, šeimos šventėms ar kt. ieškovė teismui nepateikė. Vienintelis su ieškiniu pateiktas įrodymas yra susijęs su ieškovės mokėtinomis sumomis dukters lankomai mokyklai (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis, šalių nepilnametė dukra R. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y., teismo sprendimo priėmimo metu mergaitė yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Mergaitė specialių sveikatos ar kt. poreikių neturi, lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo nepilnametės dukters poreikius ir išlaidas, tenkančias šiems poreikiams patenkinti, nurodydama, kad vaiko minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 700-800 Eur suma, kuri yra skiriama vaiko maitinimui, drabužiams, avalynei, lavinimui, laisvalaikiui, vaiko higienos bei sveikatos priemonėms, prisidėti prie būsto išlaikymo mokesčių sumokėjimo, vaiko kelionių išlaidų, išlaidų ryšio priemonėms. Išklausius ieškovės paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog šalių nepilnametės dukters poreikiai šiuo metu neviršija teismų praktikoje nusistovėjusios neįrodinėtinos sumos – minimalios mėnesinės algos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2026 m. sausio 1 d. sudaranti 129,50 Eur. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog atsakovas turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
Byloje nėra duomenų apie tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turėtų sveikatos problemų, nustatytą neįgalumą ar kad jų darbingumas būtų ribotas.
Ieškovė nurodė, jog šiuo metu ji dirba Šiaulių respublikinėje ligoninėje, Chirurgijos skyriuje, slaugytojos padėjėjos pareigose, gauna minimalų darbo užmokestį – 849 Eur į rankas. Dirbti pradėjo nuo 2026 m. balandžio 7 d. Iš valstybės gauna išmokas už vaiką – po 129,50 Eur per mėnesį. Asmeninės nuosavybės teise turi registruotą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat automobilį Ford EcoSport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie vaiko išlaikymo išlaidų prisideda mama ir pilnametė dukra, skirdamos po 100 – 200 svarų per mėnesį.
Ieškovė nepateikė įrodymų (išlaidas patvirtinančių dokumentų), kad vaiko poreikiai didesni nei minimalioji mėnesi alga.
Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neapteikė duomenų apie savo turtinę padėti. Teismui, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrą, nustatyta, kad atsakovas Lietuvoje šiuo metu nedirba. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti. Iš Nekilnojamojo turto išrašo, gauto iš valstybės įmonės Registrų centro, nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruotino turto neturi. Taip pat atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius byloje nepateikta. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, tačiau apie jo dabartinę turtinę padėtį nieko nežino.
Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, į teismo nustatytą šalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimui reikalingą sumą, neviršijančią minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, gaunamą išmoką vaikui, jos dydį, tėvo faktinį nusišalinimą nuo nepilnametės dukters priežiūros bei bendravimo su ja, byloje nesant duomenų apie tai, jog atsakovas būtų nedarbingas, kad jo darbingumas būtų ribotas ar jam būtų nustatytas neįgalumas, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkina iš dalies ir nutaria nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2026 m. kovo 24 d.) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai R. M., mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį, kurios mokėtinos iki vaiko pilnametystės.
Priteista išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalims išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pažymėtina, jog kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Šalims faktiškai gyvenant skyrium, atsakovui tenka pareiga įrodyti jo suteiktą išlaikymą nepilnametei dukrai bei pagrįsti jo dydį.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog atsakovas gyvena skyrium ir visiškai neteikia išlaikymo nuo 2021 m. balandžio mėnesio, todėl teismo prašė priteisti iš atsakovo 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį. Skyrius išvados dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo neprieštaravo, jog ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma vaikui būtų priteista iš jo tėvo. Byloje nėra duomenų, kad šalių faktinio gyvenimo skyrium metu atsakovas būtų teikęs išlaikymą vaikui.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.
Ieškovės ieškinys teisme gautas 2026 m. kovo 24 d. Taigi, nuo 2023 m. kovo 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos yra susidaręs 3 metų įsiskolinimo terminas.
Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog šalims neįrodžius, jog per paskutinius tris metus iki kreipimosi į teismą dienos vaiko poreikiai buvo mažesni nei kreipimosi į teismą metu, kaip išlaikymo įsiskolinimo už kiekvieną mėnesį suma turi būti imama ta suma, kuri yra reikalinga tenkinti nepilnamečio poreikius kreipimosi į teismą metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio teismas iš esmės sutinka su ieškovės ieškinyje pateiktu skaičiavimu, todėl išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuoja nekeisdamas ieškovės numatytos tvarkos ir ieškovės pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina pilnai, priteisdamas iš atsakovo 10 800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2026 m. kovo 24 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Vadovaujantis 2026 m. birželio 11 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 295,83 Eur (DOK-76621). Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (95 proc.), iš atsakovo valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiant 281,04 Eur.
Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2026-00298 ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovė buvo atleista nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už neturtinius reikalavimus dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Už šiuos neturtinius reikalavimus mokamas 238 Eur (119+119 Eur) žyminis mokestis, ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo priteisiama valstybei 226 Eur suma (238 x 95 proc.).
Ieškovė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris sudaro 338 Eur ((350 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc.) + (10800 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc.) = 338 Eur). Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybei priteisiama 321 Eur suma (338 Eur x 95 proc.).
Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 19,40 Eur sumą. Ieškinį patenkinus 95 proc., iš atsakovo valstybei priteisiama 18,43 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
Atsakovas su R. M. gali matytis ir bendrauti vaiko gyvenamojoje vietovėje ieškovės ir atsakovo sutartu laiku, pranešus ieškovei prieš 5 dienas.
Atsakovas gali neribotai, laisvu nuo vaiko mokyklos, po mokyklinių užsiėmimų lankymo, bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. kovo 24 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos (t. y., iki 2026 m. kovo 24 d.), sudarantį 10 800 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų eurų) sumą.
Nepilnamečio vaiko R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybei iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 281,04 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 4 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas „5630“, mokėjimo paskirtis (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti valstybei iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 547 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – „5660“.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,43 Eur (aštuoniolikos eurų 43 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – „5662“.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.