Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2026-10-29 · Civilinė byla Nr. e2A-1756-524/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-10-29
Bylos Nr.
e2A-1756-524/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04708-2023-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Erika Misiūnienė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas
IES1
Atsakovas
ATS2 ir uždarajai akcinei bendrovei „Alanvila“, UAB Alanvila
Trečiasis asmuo
TAR8, TAR6, TAR4, TAR7, Kauno m. Krišnos sąmonės religinė bendruomenė, Kauno
Kategorijos
  • 2.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-1756-524/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04708-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovams ATS2 ir uždarajai akcinei bendrovei „Alanvila“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys TAR8, TAR6, TAR4, TAR7, Kauno m. Krišnos sąmonės religinė bendruomenė, TAR3, TAR2, TAR1,

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2024 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė:

Pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento: 2018 m. kovo 27 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės IES1 (toliau – ir ieškovė) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alanvila“, pagal kurią neterminuotam laikotarpiui išnuomota 916/1154 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2019 m. kovo 4 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp IES1 ir ATS2 (buvusi pavardė – ATS2), pagal kurią neterminuotam laikotarpiui išnuomota 916/1154 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei IES1 iš atsakovių ATS2 ir UAB „Alanvila“ po 989,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų ATS2 ir UAB „Alanvila“ po 21,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi nutarė Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Patikslintu ieškiniu (DOK-25079) ieškovė prašo:

pripažinti nesudarytomis 2018 m. kovo 27 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp IES1 ir UAB „Alanvila“, pagal kurią neterminuotam laikotarpiui išnuomota 916/1154 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. kovo 4 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp IES1 ir ATS2 (buvusi pavardė – ATS2), pagal kurią neterminuotam laikotarpiui išnuomota 916/1154 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

arba alternatyviai: pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2018 m. kovo 27 žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp IES1 ir UAB „Alanvila“, pagal kurią neterminuotam laikotarpiui išnuomota 916/1154 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. kovo 4 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp IES1 ir ATS2 (buvusi pavardė – ATS2), pagal kurią neterminuotam laikotarpiui išnuomota 916/1154 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo 916/1154 dalių 0,1154 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – dalis žemės sklypo). 2016 m. rugsėjo 5 d. tarp jos ir TAR8 iki 2017 m. gegužės 1 d. buvo sudaryta jai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies nuomos sutartis, pagal kurią TAR8 įsipareigojo jai mokėti už nuomojamą žemės sklypo dalį 250 Eur per mėnesį ir įsipareigojo nupirkti dalį žemės sklypo už 100 000 Eur sumą. Tokia nuomos sutartis buvo sudaryta todėl, kad TAR8 bei UAB „Alanvila“ planavo rekonstruoti žemės sklypo dalyje buvusius apgriuvusius pastatus į daugiabučius gyvenamuosius namus, turėdamos tikslą parduoti butus ir iš to uždirbti. Kadangi TAR8 ir UAB „Alanvila“ daug metų nemokėjo nuomos, žadėjo įvykdyti savo įsipareigojimus, kai bus parduoti butai, manydama, jog TAR8 arba UAB „Alanvila“ atsiskaitys už daug metų nemokėtą žemės sklypo dalies nuomą ir įvykdys susitarimą nupirkti ieškovei priklausančią dalį žemės sklypo už 100 000 Eur sumą, ieškovė sutiko, jog UAB „Alanvila“ parduotų pastatytus butus. Tačiau iki šios dienos nei TAR8, nei UAB „Alanvila“, pastačiusi žemės sklypo dalyje daug butų, nenupirko iš ieškovės žemės sklypo, nesumokėjo sutartyje numatytos 30 000 Eur sumos dėl įsipareigojimo nupirkti žemės sklypą nevykdymo ir, apsunkinusios jai priklausančią žemės sklypo dalį, daug metų nemokėjo jokio nuomos mokesčio. 2017 m. liepos 28 d. tarp ieškovės ir KTA1 sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties, 2018 m. kovo 27 d. tarp ieškovės ir UAB „Alanvila“ sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties bei 2019 m. kovo 4 d. tarp ieškovės ir ATS2 sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties iš tikrųjų ieškovė nesudarė.

Atsakovė UAB „Alanvila“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-33361), juo prašo atmesti pareikštą ieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ji nurodo, kad į bylą yra pateiktas 2019 m. kovo 4 d. žemės sklypo dalies nuomos sutarties, sudarytos tarp IES1 ir ATS2 per atstovę TAR8, originalas, kuriame yra originalūs ieškovės ranka surašyti įrašai ir parašai, kurie paneigia ieškovės teiginius apie atitinkamos sutarties suklastojimą. Nors pačios 2018 m. kovo 27 d. sutarties originalas ir nėra pateiktas į bylą, tačiau atsakovė notarine forma yra patvirtinusi tokios sutarties sudarymą. Nors ieškovė ir teigia, jog atitinkamos sutartys neatitinka jos valios, tačiau iki šiol logiškai nepaaiškina, kodėl pasirašė (sudarė) ant nuomos sutarties su KTA1, atsakove ATS2. Taip pat nepaaiškina, kodėl notarine forma išduotame sutikime pareiškė, jog yra sudariusi atitinkamos žemės sklypo dalies nuomos sutartis su UAB „Alanvila“.

Atsakovė ATS2 atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad nedalyvavo nė vienos iš ginčijamų sutarčių sudaryme tiesiogiai, todėl jai nėra žinomos atitinkamos aplinkybės. Atitinkamos su KTA1 sudarytos sutarties originalas yra pateiktas šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Todėl, nežiūrint į tai, jog ieškovė ir KTA1 susitarė atitinkamą sutartį pripažinti negaliojančia, tai nereiškia, kad ieškovė nebuvo sudariusi tokios sutarties, kurią vėlesniu šalių susitarimu pripažino negaliojančia. Priešingai, pats šalių susitarimas pripažinti sutartį negaliojančią patvirtina, kad tokia sutartis buvo šalių bent pasirašyta, tik vėliau šalių susitarimu pripažinta negaliojančia. Baudžiamojoje byloje teismo posėdžio metu KTA1 patvirtinto, jog į baudžiamąją bylą pateiktoje sutartyje yra jos ranka padaryti įrašai: jos vardas, pavardė ir parašas. Į bylą yra pateiktas 2019 m. kovo 4 d. žemės sklypo dalies nuomos sutarties, sudarytos tarp IES1 ir ATS2 per atstovę TAR8, originalas, kuriame yra originalūs ieškovės ranka surašyti įrašai ir parašai, kurie paneigia ieškovės teiginius apie šios sutarties suklastojimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. birželio 22d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 123,16 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 16 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad šį suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad su ieškiniu pateikta ginčijamos 2019 m. kovo 4 d. sutarties kopija, įregistruota VĮ Registrų centre (toliau – ir Egzempliorius 1), joje yra rankraštinių įrašų: pirmame sutarties lape yra du parašai, antrame lape skiltyje „Nuomotojas“ įrašyta: „IES1“, parašas, skiltyje „Nuomininkas“ įrašyta: „ATS2“, parašas.

Atsakovės ATS2 atstovas pateikė 2019 m. kovo 4 d. sutarties originalą (toliau – ir Egzempliorius 2), kuriame yra tokie rankraštiniai įrašai: pirmame sutarties lape yra du parašai, antrame lape skiltyje „Nuomotojas“ įrašyta: „IES1“, parašas, skiltyje „Nuomininkas“ įrašyta: „TAR8“, parašas.

Teismas nustatė, kad Egzemplioriaus 1 ir Egzemplioriaus 2 sąlygų tekstas bei kitas ne ranka rašytas turinys yra identiški. Taip pat nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad atsakovė ATS2 asmeniškai nedalyvavo sutarties sudaryme ir jos nepasirašė, ją atsakovės vardu pasirašė trečiasis asmuo TAR8, veikianti pagal atsakovės 2017 m. birželio 6 d. notarine tvarka išduotą įgaliojimą, kas aiškiai nurodyta sutarties 1.1 punkte. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir 2022 m. spalio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada Nr. 11-1796 (22), 11-2049 (22), kurioje konstatuota, kad tikėtina, kad tirti pateiktoje 2019 m. kovo 4 d. žemės sklypo dalies nuomos sutarties kopijoje skiltyje „Nuomininkas“ esantį rankraštinį įrašą „ATS2“ parašė TAR8. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog Egzempliorius 1 ir Egzempliorius 2 yra du tos pačios sutarties egzemplioriai.

Tai, kad minėtuose sutarties egzemplioriuose skiltyje „Nuomininkas“ įrašyti skirtingų asmenų vardai ir pavardės (Egzemplioriuje 1 – atsakovės ATS2 (buv. ATS2), o Egzemplioriuje 2 – jai atstovaujančios TAR8), neturi teisinės reikšmės, nes iš jų turinio akivaizdu, jog sutartis iš nuomininko pusės sudaryta per atstovę – trečiąjį asmenį TAR8, kuri pati asmeniškai nėra sutarties šalis. Todėl šie sutarties egzemplioriai negali būti laikomi dviem savarankiškomis sutartimis.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė byloje nėra pareiškusi, jog Egzempliorius 2 (2019 m. kovo 4 d. sutarties originalus egzempliorius) yra suklastotas, t. y. neginčija jo tikrumo. Teismas posėdyje siūlė abiem šalims teikti prašymus dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti, ar šiame sutarties egzemplioriuje yra ieškovės parašai, tačiau nė viena šalis tokio prašymo teismui nepateikė. Egzemplioriaus 2 skiltyje „Nuomotojas“ ranka yra įrašyti ieškovės vardas, pavardė, nuomotojo parašas, 1.1 punkte nurodyti ieškovės asmens duomenys. Ieškovės pateiktos 2022 m. balandžio 21 d. ir 2022 m. spalio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvados neįrodo, jog Egzempliorius 2 yra suklastotas, nes šis originalus sutarties egzempliorius specialistų nebuvo tiriamas. Be to, pažymėtina, jog išvadose nekonstatuota, kad skiltyje „Nuomotojas“ pasirašė ne ieškovė. Kitų įrodymų, paneigiančiu tai, kad Egzempliorių 2 pasirašė pati ieškovė, teismui nepateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog šis sutarties egzempliorius yra suklastotas, pasirašytas ne ieškovės. Todėl teismas laikė nustatyta aplinkybę, jog Egzempliorių 2, t. y. 2019 m. kovo 4 d. sutarties originalų egzempliorių, pateiktą atsakovės ATS2, pasirašė ieškovė IES1.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo išsprendimui neturi lemiamos reikšmės aplinkybė, ar su ieškiniu pateiktame Egzemplioriuje 1 pasirašė ieškovė, ar kitas asmuo, nes, nustačius tai, kad tos pačios sutarties Egzempliorių 2 pasirašė ieškovė, ši aplinkybė sutarties galiojimui neturi jokios įtakos. Minėta aplinkybė iš esmės reikštų, jog VĮ Registrų centre buvo įregistruotas sutarties egzempliorius be originalaus ieškovės parašo. Pažymėtina, jog sutarčių registracija viešajame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne jų sukūrimo, modifikavimo ar panaikinimo funkciją. Tai, kad nuomos sutartis nebuvo įregistruota ar buvo netinkamai įregistruota, ar buvo įregistruotas jos egzempliorius su netikru šalies parašu, nedaro įtakos jos sąlygų galiojimui sutarties šalims.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad, teismo vertinimu, aplinkybė, jog Kauno apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje trečiasis asmuo TAR8 yra kaltinama netikro dokumento pagaminimu ir panaudojimu, didelės vertės turtinės prievolės išvengimu, anksčiau nurodytų teismo išvadų nepaneigia, nes: 1) nenustatyta, kad TAR8 atžvilgiu būtų priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis; 2) nenustatyta, kad TAR8 būtų pareikšti kaltinimai šioje civilinėje byloje pateikto ir ištirto 2019 m. kovo 4 d. sutarties Egzemplioriaus 2 suklastojimu, jo, kaip netikro dokumento, pagaminimu ir panaudojimu; 3) nenustatyta, kad ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje būtų tirtas sutarties Egzemplioriuje 2 esančių rankraštinių įrašų tikrumas.

Teismo nustatyta aplinkybė, jog 2019 m. kovo 4 d. sutarties Egzempliorių 2 pasirašė ieškovė bei atsakovei atstovaujanti TAR8, įrodo, jog šią sutartį ieškovė vis dėlto sudarė, todėl negali būti tenkinamas ieškinio reikalavimas sutartį pripažinti nesudaryta.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. gegužės 1 d. ieškovė (nuomotoja) bei trečiasis asmuo TAR8 (nuomininkė) pasirašė tos pačios ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies nuomos sutartį (e. b. t. 1, b. l. 16–17), kuria trečiasis asmuo, be kita ko, įsipareigojo už sklypo dalies nuomą ieškovei kas mėnesį mokėti po 250 Eur, nusipirkti nuomojamą sklypą už 100 000 Eur. Ieškovei 2019 m. kovo 4 d. sudarius tos pačios žemės sklypo dalies nuomos sutartį su atsakove ATS2, laikytina, kad nuo 2019 m. kovo 4 d. tas pats nekilnojamasis daiktas buvo nuomojamas dviem nuomininkams pagal dvi skirtingas sutartis. Šių dviejų sutarčių egzistavimas savaime nepaneigia nė vienos iš jų galiojimo (CK 6.486 straipsnio 1 dalis). Tai, kad 2019 m. kovo 4 d. sutarties sąlygos ieškovei yra mažiau naudingos nei 2017 m. gegužės 1 d. sutarties, nesudaro pagrindo pirmąją sutartį laikyti nesudaryta ar negaliojančia.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė įrodymais nepaneigė aplinkybės, kad parašas sutarties Egzemplioriuje 2 skiltyje „Nuomotojas“ yra jos parašas, nors turėjo visas galimybes tą padaryti teikdama prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. Teismas byloje nustatė, kad ieškovė sudarė ginčijamą 2019 m. kovo 4 d. sutartį, taigi jos valia šį dvišalį sandorį sudaryti buvo įrodyta. Bylos duomenimis, šis sandoris ieškovei buvo naudingas, nes jo pagrindu ji įgijo teisę reikalauti nuompinigių ne tik iš nuomininkės TAR8, pasirašiusios 2017 m. gegužės 1 d. nuomos sutartį, bet ir iš kitos nuomininkės – atsakovės ATS2. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ši sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir dėl to negalioja.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; pridėti prie šios civilinės bylos kadastro žemėlapio ištrauką bei VĮ Registrų centro išrašus apie statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkus; priteisti ieškovės naudai iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai:

Teismas nusprendė dėl byloje nedalyvaujančių asmenų materialinių teisių ir pareigų, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 14 str. 3 d, 266 str. 329 str. 2 d 2 p. nuostatas.

2025-01-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-216-432/2025 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir ši civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmajai instancijai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, t. y. nustačius, kad į šios civilinės bylos nagrinėjimą privalo būti įtraukti visi ginčo žemės sklype esančių statinių savininkai, nes jų teisės yra išvestinės iš atsakovių ir asmenys, netekę teisės naudotis sklypo dalimi po pastatais, gali pareikšti ATS2 reikalavimus, susijusius su šios teisės netekimu (apeliacinės instancijos teismas nutartimi, be kita ko, nustatė, kad ant ginčo žemės sklypo yra pastatyti trys dvibučiai gyvenamieįi namai ir jie parduoti įvairiems asmenims (apie 12 asmenų, nes kiekviename iš šių pastatų yra po ne mažiau kaip 2 butus ir kiekvienas butas turi po kelis savininkus).

Pirmosios instancijos teismas, nepaisant anksčiau nurodytų apeliacinės instancijos išaiškinimų, t. y. kad visų trijų žemės sklype esančių statinių savininkai privalo būti įtraukti į šią civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nes sprendimu bus pasisakyta dėl šių asmenų teisių ir pareigų, neįtraukė į šią civilinę bylą daug suinteresuotų asmenų.

Pridedama ir prašoma prie šios civilinės bylos pridėti ištrauka iš Kadastro žemėlapio patvirtina, kad ginčo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalies nuomos sutartis yra šios bylos ginčo dalykas, yra statiniai, adresais (duomenys neskelbtini). Pridedami ir prašomi prie šios civilinės bylos pridėti VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad į šios civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti apeliacinio skundo 9 punkte išvardyti žemės sklype esančių statinių savininkai.

Iš pridedamo VĮ Registrų centro išrašo apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2026-07-03, t. y. po 2026-06-22 sprendimo priėmimo, dalis anksčiau nurodytų žemės sklype esančių statinių savininkų (kurie nebuvo įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą) tapo atitinkamų ginčo žemės sklypo dalių savininkais, t. y. IES1 2026-07-03 pardavė daliai žemės sklype esančių statinių savininkų jai priklausiusią ginčo žemės sklypo dalį, dėl to po teismo sprendimo priėmimo jai tapo žinoma, kad dalis asmenų nėra įtraukti į šią civilinę bylą ir jiems nėra žinoma apie šios civilinės bylos nagrinėjimą.

2025-0 l-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2 l 6-432/2025 ši civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, konstatuojant, kad viso ginčo žemės sklypo statinių savininkai privalo būti įtraukti į šią civilinę bylą, kadangi nuomos teisės praradimas minėtiems asmenims sukelia teisines pasekmes ir šis teismo įpareigojimas, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, nebuvo įvykdytas.

Nagrinėjamu atveju šioje civilinėje byloje ieškovė prašė pripažinti nesudaryta arba negaliojančia 2019 m. kovo 4 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės ATS2, tokį reikalavimą grindė iš esmės tuo, kad ieškovė šios sutarties nesudarė, jos nepasirašė, jos parašas joje yra suklastotas. Šioje civilinėje byloje pagrįsti aplinkybei, kad 2019-03-04 VĮ Registrų centre įregistruota dalies žemės sklypo sutartis buvo suklastota, buvo pateikta daug įrodymų, tačiau jų pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino, suabsoliutindamas atsakovės į bylą pateiktą neaišku iš kur gautą kitą 2019-03-04 sutartį.

Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl byloje pateikto 2023-04-26 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro išrašo turinio (l t., b. l. 11–13), patvirtinančio, kad VĮ Registrų centre buvo viena po kitos įregistruotos trys tos pačios dalies žemės sklypo nuomos sutartys, kurias neva sudarė ieškovė su atskirais fiziniais ir juridiniais asmenimis, t. y. su KTA1, UAB „Alanvila“ bei su atsakove ATS2 (ankstesnė pavardė ATS2, ji nuo 2019-03-18 iki 2020-09-15 buvo UAB „Alanvila“ akcininkė ir yra TAR8 dukra), su kuria sudaryta dalies žemės sklypo 2019-03-04 nuomos sutartis įregistruota viešajame registre nuo 2019-04-08. Teismas sprendime nevertino byloje nustatytinos aplinkybės, kad visos trys sutartys yra analogiško turinio, sąlygų, šrifto, kas leidžia daryti išvadą, kad jas sudarė bei parengė vienas asmuo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2024-04-26 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 25 l-584/2024 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės KTA7, kuria buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento viena iš tokių sutarčių, t. y. 2017-07-28 žemės sklypo dalies nuomos sutartis, kadangi pati KTA1 pripažino, kad ieškovės nebuvo mačiusi ir tokio turinio sutarties su ieškove nebuvo sudariusi. Šioje byloje taip pat nustatytina ir teismo nevertinta aplinkybė, kad 2026-02-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-141-959/2024 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Alanvila“, kuria buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 27 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartis, kadangi jokių duomenų įmonėje apie tokios sutarties egzistavimą ir sudarymą nebuvo rasta (šioje civilinėje byloje buvo pateiktas tik dabartinio UAB „Alanvila“ direktoriaus (TAR8 sugyventinio) paaiškinimas (žr. l t., b. l. 178, taikos sutarties turinys – sudarymo aplinkybės).

Teismas sprendime nurodė aplinkybę, jos nevertindamas su kitais objektyviais duomenimis, jog, nors iš VĮ Registrų centre įregistruotos ginčo 2019-03-04 sutarties turinio nustatytina, kad ją pasirašė pati atsakovė ATS2 (ATS2), tačiau pati atsakovė nedalyvavo sandorio sudaryme, negalėjo paaiškinti ginčo sutarties sudarymo aplinkybių, kadangi ji tokios sutarties nesudarė, ką patvirtina atsakovės ATS2 šioje civilinėje byloje pateiktas atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovė ATS2 nurodo, kad jai nėra žinomos jokios ginčo sutarčių sudarymo aplinkybės ir ji nesudarė ginčo sutarčių ir nedalyvavo tokiu sutarčių sudaryme (l t., b. l. 147–148).

Teismas, suabsoliutindamas atsakovų pateiktą į bylą kitą 2019-03-04 sutartį, nevertino, kad šioje civilinėje byloje ginčijama 2019-03-04 sutartis jau buvo ištirta ir buvo pateiktos ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktos anksčiau aptartų 2017-07-28, 2018-03-27 sutarčių dėl dalies žemės sklypo nuomos, įskaitant 2019-03-04 sutartį, kopijų ekspertizės.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktų specialistų išvadų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad 2019-03-04 nuomos sutartis (sudaryta su ATS2) yra pasirašyta ne IES1, o kito asmens, kaip ir atsakovės ATS2 parašas buvo atliktas ne atsakovės, o jos mamos TAR8, kas teismo nepagrįstai buvo įvertinta kaip nereikšminga aplinkybė vien dėl to, kad atsakovė į bylą pateikė netirtą kitą neaišku kokiomis aplinkybės ir iš kur gautą 2019-03-04 sutartį.

Apeliaciniame skunde cituojamos specialisto išvados dėl sutartyje esančių parašų tikrumo, nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktų specialistų išvadų turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad 2019-03-04 nuomos sutartis (sudaryta su ATS2) yra pasirašyta ne IES1, o kito asmens, kaip ir atsakovės ATS2 parašas buvo atliktas ne atsakovės, o jos mamos TAR8, kas teismo nepagrįstai buvo įvertinta kaip nereikšminga aplinkybė vien dėl to, kad atsakovė į bylą pateikė netirtą kitą neaišku kokiomis aplinkybės ir iš kur gautą 2019-03-04 sutartį. Priešingai, nei buvo nustatyta sprendimu, šioje byloje objektyviais duomenimis buvo įrodyta, kad ginčijamą 2019-03-04 sutartį pasirašė ne ieškovė, o vien kitos sutarties pateikimo faktas minėtų aplinkybių bei įrodymų savaime nepaneigia ir juo labiau nedaro jų nereikšmingais.

Kaip matyti iš VI Registru centro rašto dėl informacijos pateikimo. 2019-03-04 dalies žemės sklypo nuomos sutartį įregistravo (kas kartu reiškia, kad šios sutarties originalą turėjo) ATS2 mama TAR8, kuriai atsakovė ATS2 buvo išdavusi įgaliojimą veikti jos interesais (l t., b. l. 171–173). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centre 2019-03-04 ginčo sutartį, turėdama jos originalą (kitu atveju VĮ Registrų centras atsisakytų registruoti sutartį), įregistravo pačios atsakovės ATS2 įgaliotinė, kuri veikė jos vardu, akivaizdu, kad ATS2 turėtas 2019-03-04 ginčijamos sutarties egzempliorius ir buvo įregistruotas VĮ Registrų centre ir jokio kito 2019-03-04 ginčo sutarties egzemplioriaus atsakovė ir jos įgaliotinė TAR8 neturėjo.

Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog ginčo sutartis yra sudaryta, nesant ieškovės valios, tai sudaro pagrindą pripažinti ginčo sutartį negaliojančia LR CK 1.80 str. pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, sprendimu nustatęs, kad ginčijama 2019-03-04 sutartis yra tapati atsakovės į bylą pateiktai 2019-03-04 sutarčiai, t. y. nustatęs, kad atsakovės pateikta sutartis yra to paties sandorio (tos pačios sutarties) kitas egzempliorius, priimdamas sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 163 str. nuostatą.

Kauno apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje trečiasis asmuo TAR8 yra kaltinama didelės vertės turtinės prievolės išvengimu bei netikro dokumento pagaminimu ir panaudojimu, t. y. tos pačios 2019-03-04 sutarties pagaminimu ir panaudojimu, kuri sudaro ginčo dalyką šioje civilinėje byloje, dėl to dar ikiteisminiame tyrime buvo atliktos šioje byloje pateiktos ištirtos sutarties specialisto išvados dėl 2019-03-04 sutartyje esančių parašų ir asmenų, kurie tuos parašus sutartyse atliko, todėl teismas privalėjo sustabdyti šią civilinę bylą.

Atsakovė ATS2 atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą arba ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti 2026 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliantė paduodama apeliacinį skundą neturėjo ir neturi teisinio suinteresuotumo šia byla. Ieškinį ieškovė reiškė kaip atitinkamos žemės sklypo dalies savininkė. Tačiau, kaip matyti iš pačios ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pridėtų Nekilnojamojo turto registro išrašų ir pačiame apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, ieškovė 2026 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi visas turėtas žemės sklypo dalis pardavė daugybei šioje byloje dalyvaujančių ir nedalyvaujančių asmenų ir nuo atitinkamos sutarties sudarymo nebėra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkė. Todėl ieškovės pateiktas apeliacinis skundas, kuriuo ginčijamas sprendimas, nesukurs ieškovei jokių materialinių pasekmių, o tai reiškia, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šia byla.

Faktinė aplinkybė, jog ieškovė nebėra žemės sklypo dalies savininkė, yra ir savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

Ieškovė teikia įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, jog ne visi atitinkamame žemės sklype nekilnojamąjį turtą turintys savininkai yra įtraukti į bylos nagrinėjimą. Atsakovė nurodo, kad reikia akcentuoti ieškovės tam tikrą nesąžiningumą. Ieškovė specialiai atitinkamų aplinkybių nenurodė pirmosios instancijos teisme. Ieškovei atitinkamų aplinkybių nenurodžius, teismas niekaip negalėjo žinoti, jog galbūt dar yra asmenų, kuriuos reikėtų įtraukti į bylą joje dalyvaujančiais asmenimis.

Be to, dėl nė vieno iš ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų asmenų (apeliacinio skundo 9.5 p.) materialinių teisių ar pareigų skundžiamu sprendimu nebuvo nuspręsta. Tokių įrodymų nėra pateikta į bylą.

Akcentuotina svarbi aplinkybė, jog, kaip nurodo ir ieškovė, teismas šioje byloje priimta jau įsiteisėjusia 2026 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės ir UAB „Alanvila“ sudarytą taikos sutartį, kuria buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieškovės ir UAB „Alanvila“ sudaryta 2018 m. kovo 27 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartis. Būtent šia įsiteisėjusia nutartimi buvo nuspręsta dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų asmenų teisių ir pareigų, tačiau tai nebuvo ieškovei kliūtis pateikti teismui tvirtinti atitinkamą sutartį ir šioje stadijoje atitinkama nutartis nėra ginčijama. Paminėtina, jog viso atitinkamoje žemės sklypo dalyje esančio nekilnojamojo turto statytoja buvo UAB „Alanvila“. Tuo metu atsakovė ATS2 buvo tik kelių nekilnojamųjų daiktų pirkėja ir vėliau pardavėja.

Prieš tai šioje byloje apeliacinės instancijos teismas buvo nutaręs, jog buvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nes Civilinio kodekso 6.394 str. 1 d. numato, pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą nekilnojamąjį daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

Civilinio kodekso 6.394 str. 3 d. numatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs negaliojančia su UAB „Alanvila“ sudarytą žemės sklypo dalies nuomos sutartį, iš kurios kylančias teises ir pareigas buvo įgiję visi atitinkamame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkai, kurie atitinkamas teises įgijo kartu su įgyjamu nekilnojamuoju turtu, kurį pastatė UAB „Alanvila“.

Šioje byloje teismas galėjo pasisakyti tik dėl tų asmenų teisių ir pareigų, kurie sudarė ginčijamas nuomos sutartis, ir atitinkamos ginčijamos sutarties šalių teisių ir pareigų perėmėjų, kurias atitinkami asmenys perėmė įsigydami atitinkamame sklype esantį nekilnojamąjį turtą.

Atsižvelgiant į tai, jog viso nekilnojamojo turto statytoja buvo UAB „Alanvila“, visi atitinkamame žemės sklype nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai perėmė nuomininko teises ir pareigas pagal ieškovės ginčytą žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Alanvila“.

Byloje esantis ieškovės notarine forma pasirašytas sutikimas patvirtina, kad visi UAB „Alanvila“ pastatytų pastatų pirkėjai, sudarę pirkimo–pardavimo sutartis, kartu įgijo ir UAB „Alanvila“ (pardavėjos) turėtą teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir UAB „Alanvila“.

UAB „Alanvila“ naudojosi žemės sklypo dalimi remdamasi 2018-03-27 žemės sklypo dalies nuomos sutartimi. Atitinkamai ir visi nekilnojamojo turto pirkėjai įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimi remiantis šia 2018-03-27 žemės sklypo dalies nuomos sutartimi.

Visi asmenys, įsigydami iš UAB „Alanvila“ (statytojo) butus, buvo informuoti, jog ieškovė kaip žemės sklypo, ant kurio stovi naujai pastatyti pastatai, savininkė sutiko, kad UAB „Alanvila“ parduotų už bet kokią kainą atitinkamus pastatus. Taip pat visi buvo informuoti, jog dėl žemės sklypo dalies yra sudaryta nuomos sutartis su UAB „Alanvila“ (e. b. t. 1, b. l. 150, 157).

Būtent tokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir buvo grindžiamas atsakovės ATS2 apeliacinis skundas, kurį tenkinus šioje byloje buvo panaikintas anksčiau priimtas sprendimas. Tačiau ginčas dėl 2018-03-27 žemės sklypo dalies nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Alanvila“, išspręstas įsiteisėjusia nutartimi ir atitinkama bylos dalis buvo nutraukta, o teismas skundžiamu sprendimu nepasisakė dėl iš UAB „Alanvila“ perimtų asmenų teisių ir pareigų pagal žemės sklypo nuomos sutartį.

Tuo metu teismas apeliantės skundžiamą sprendimą priėmė tik dėl ieškovės su atsakove ATS2 sudarytos žemės sklypo dalies nuomos sutarties. Todėl teismas galėjo nuspręsti tik dėl ieškovės ginčijamos 2019-03-04 žemės sklypo dalies nuomos sutarties šalių teisių ir pareigų perėmėjų.

Nė vienas iš ieškovės apeliaciniame skunde įvardytų asmenų (apeliacinio skundo 9.5 p.), dėl kurių materialinių teisių ir (ar) pareigų tariamai nusprendė teismas, nėra įgijęs nekilnojamojo turto iš atsakovės ATS2, todėl nė vienas iš šių asmenų ir neįgijo jokių teisių ir (ar) pareigų pagal ieškovės ginčytą 2019-03-04 žemės sklypo dalies nuomos sutartį, dėl kurios teismas ieškinį atmetė. Dėl šių priežasčių teismui prieš tai nutraukus bylą dėl 2018-03-27 žemės sklypo dalies nuomos sutarties su UAB „Alanvila“ šioje byloje skundžiamu sprendimu teismas nenusprendė dėl nė vieno iš ieškovės apeliaciniame skunde įvardijamų asmenų teisių ir (ar) pareigų.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 22d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 123,16 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 16 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas remiantis absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nes 2025-01-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-216-432/2025 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir ši civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmajai instancijai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, t. y. nustačius, kad į šios civilinės bylos nagrinėjimą privalo būti įtraukti visi ginčo žemės sklype esančių statinių savininkai. Ieškovė nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes neįvertino jos apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų, kurie tariamai patvirtina ieškovės ginčytos sutarties suklastojimą.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pridėti prie šios civilinės bylos kadastro žemėlapio ištrauką bei VĮ Registrų centro išrašus apie statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkus.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės teikiamas naujas įrodymas gali būti susijęs su parduotų sklypų savininkų identifikavimu, nes apeliantė nurodo, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ieškovė 2026 m. liepos 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartis dėl išnuomoto žemės sklypo pardavimo.

Atsakovės dėl šių įrodymų iš esmės pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, naujai pateikti įrodymai priimtini. Be to, pagal CPK 179 str. 3 d. teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovei 2015 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklausė 916/1154 dalių 0,1154 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Tarp ieškovės ir trečiojo asmens TAR8 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaryta žemės sklypo dalies nuomos sutartis, pagal kurią TAR8 įsipareigojo ieškovei mokėti už nuomojamą žemės sklypo dalį 250 Eur per mėnesį ir įsipareigojo nupirkti ją už 100 000 Eur.

2017 m. gegužės 1 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens TAR8 buvo sudaryta kita neterminuota žemės sklypo nuomos sutartis, kuria TAR8 įsipareigojo mokėti nuomos mokestį po 250 Eur per mėn. ir nupirkti iš ieškovės dalį žemės sklypo už 100 000 Eur.

2017 m. rugpjūčio 7 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruota 2017 m. liepos 28 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir KTA1.

2018 m. balandžio 19 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruota 2018 m. kovo 27 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Alanvila“.

2024 m. balandžio 26 d. teismo nutartimi buvo nutarta patvirtinti ieškovės IES1 bei atsakovės KTA1 2024 m. balandžio 22 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys, be kita ko, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. liepos 28 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Ši bylos dalis buvo nutraukta.

2026 m. vasario 10 d. teismo nutartimi buvo nutarta patvirtinti ieškovės IES1 bei atsakovės BUAB „Alanvila“ 2026 m. vasario 1 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys, be kita ko, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 27 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Ši bylos dalis buvo nutraukta.

Su ieškiniu pateikta ginčijamos 2019 m. kovo 4 d. sutarties, įregistruotos VĮ Registrų centre, kopija, kurioje yra rankraštinių įrašų: pirmame sutarties lape yra du parašai, antrame lape skiltyje „Nuomotojas“ įrašyta: „IES1“, parašas, skiltyje „Nuomininkas“ įrašyta: „ATS2“, parašas.

Atsakovės ATS2 atstovas pateikė 2019 m. kovo 4 d. sutarties originalą, kuriame yra tokie rankraštiniai įrašai: pirmame sutarties lape yra du parašai, antrame lape skiltyje „Nuomotojas“ įrašyta: „IES1“, parašas, skiltyje „Nuomininkas“ įrašyta: „TAR8“, parašas.

2019 m. balandžio 8 d. VĮ Registrų centre buvo įregistruota 2019 m. kovo 4 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės ATS2. Ši sutartis buvo įregistruota trečiojo asmens TAR8 prašymu.

Trečiajam asmeniui TAR8 baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-725/2026 yra pareikšti kaltinimai netikrų dokumentų (2017 m. rugpjūčio 7 d., 2018 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. balandžio 8 d. sutarčių) pagaminimu ir panaudojimu, didelės vertės turtinės prievolės išvengimu.

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo atliktos 2017-07-28, 2018-03-27, 2019-03-04 žemės sklypo dalies nuomos sutarčių kopijų ekspertizės.

2022-04-21 Specialisto išvadoje konstatuota, kad:

Tikėtina, kad pateiktoje 2018-03-27 žemės sklypo nuomos sutarties kopijoje esančioje skiltyje „Nuomotojas“ rankraštinį įrašą „IES1“ parašė IES1.

Nustatyti, ar 2018-03-27 žemės sklypo nuomos sutarties kopijoje esančioje skiltyje „Nuomotojas“ pasirašė IES1, KTA1, KTA10, KTA3, TAR8 ar kitas asmuo, negalima, kadangi parašų kopijos Lietuvos teismo ekspertizės centre netiriamos.

Tikėtina, kad pateiktoje 2019-03-04 žemės sklypo nuomos sutarties kopijoje esančioje skiltyje „Nuomotojas“ rankraštinį įrašą „IES1“ parašė ne IES1, ne KTA10, ne KTA3, ne KTA1, o kitas asmuo.

Nustatyti, ar 2019-03-04 žemės sklypo nuomos sutarties kopijoje esančioje skiltyje „Nuomotojas“ rankraštinį įrašą „IES1“ parašė TAR8, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

Nustatyti, ar 2019-03-04 žemės sklypo nuomos sutarties kopijoje esančioje skiltyje „Nuomotojas“ pasirašė IES1, KTA1, KTA10, KTA3, TAR8 ar kitas asmuo, negalima, kadangi parašų kopijos Lietuvos teismo ekspertizės centre netiriamos.

2022-10-11 Specialisto išvadoje konstatuota, kad:

1. Tirti pateiktos 2018-03-27 žemės sklypo dalies nuomos sutarties kopijos 2-ame lape esantis įrašas „IES1“ ir šalia esantis parašas yra išspausdinti lazeriniu kompiuterio spausdintuvu ar kopijavimo aparatu, jie nėra pasirašyti rašymo priemone. Nustatyti, kokiu būdu buvo atliktas įrašas „IES1“ ir šalia esantis parašas dokumento originale, negalima, nes rašikliams charakteringi požymiai kopijose neatsispindi, o montažo požymių pateiktoje kopijos kopijoje nėra.

2. Tikėtina, kad tirti pateiktoje 2018-03-27 žemės sklypo dalies nuomos sutarties kopijoje skiltyje „Nuomininkas“ esantį rankraštinį įrašą „Direktorė KTA10“ parašė KTA10.

Tikėtina, kad tirti pateiktoje 2019-03-04 žemės sklypo dalies nuomos sutarties kopijoje skiltyje „Nuomotojas“ esantį rankraštinį įrašą „IES1“ parašė ne KTA10, ne KTA3, ne KTA1, o kitas asmuo.

Nustatyti, ar tirti pateiktoje 2019-03-04 žemės sklypo dalies nuomos sutarties kopijoje skiltyje „Nuomotojas“ esantį rankraštinį įrašą „IES1“ parašė TAR8, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

Tikėtina, kad tirti pateiktoje 2019-03-04 žemės sklypo dalies nuomos sutarties kopijoje skiltyje „Nuomininkas“ esantį rankraštinį įrašą „ATS2“ parašė TAR8.

Byloje ginčytomis nuomos sutartimis išnuomotoje žemės sklypo dalyje atsakovė UAB „Alanvila“ yra pastačiusi tris dvibučius gyvenamuosius namus ir juos pardavusi įvairiems asmenims (apie 12 asmenų).

Ieškovės notarine forma pasirašytas sutikimas patvirtina, kad visi UAB „Alanvila“ pastatytų pastatų pirkėjai, sudarę pirkimo–pardavimo sutartis, kartu įgijo ir UAB „Alanvila“ (pardavėjos) turėtą teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir UAB „Alanvila“.

UAB „Alanvila“ naudojosi žemės sklypo dalimi, remdamasi 2018-03-27 žemės sklypo dalies nuomos sutartimi. Visi nekilnojamojo turto pirkėjai įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi pagal 2018-03-27 žemės sklypo dalies nuomos sutarties nuostatas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2026-07-03, t. y. po 2026-06-22 sprendimo priėmimo, dalis nurodytų žemės sklype esančių statinių savininkų, kurie nebuvo įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą, tapo atitinkamų dalių ginčo žemės sklypo savininkais, t. y. IES1 2026-07-03 pardavė daliai žemės sklype esančių statinių savininkų jai priklausiusią ginčo žemės sklypo dalį.

VĮ Registrų centro išrašas apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įrodo, kad šio sklypo dalys 2026 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimis buvo parduotos TAR2 ir TAR3, TAR6, TAR4, TAR7 ir TAR1, UAB ,,Numai LN“, KTA12 ir KTA2, KTA5 ir KTA9, KTA6 ir KTA4, KTA14 ir KTA13.

Dėl skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo

Šioje byloje iškeltas ginčas dėl 2018 m. kovo 27 d. žemės sklypo dalies nuomos sutarties, sudarytos tarp IES1 ir UAB „Alanvila“, pagal kurią neterminuotam laikotarpiui išnuomota 916/1154 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. kovo 4 d. žemės sklypo dalies nuomos sutarties, sudarytos tarp IES1 ir ATS2 (buvusi pavardė – ATS2), pagal kurią neterminuotam laikotarpiui išnuomota 916/1154 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo nesudarytomis arba negaliojančiomis.

Vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Be to, CK 6.494 str. 1 d. nustatyta bendra taisyklė, kad kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre, todėl atmetami atsiliepimo į apeliacinio skundo motyvai, jog ieškovė po teismo sprendimo pardavusi žemės sklypus statinių savininkams nebeturi byloje teisinio suinteresuotumo.

2026 m. vasario 10 d. teismo nutartimi buvo nutarta patvirtinti ieškovės IES1 bei atsakovės BUAB „Alanvila“ 2026 m. vasario 1 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys, be kita ko, pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 27 d. žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Ši bylos dalis buvo nutraukta.

Su ieškiniu pateikta ginčijamos 2019 m. kovo 4 d. sutarties, įregistruotos VĮ Registrų centre, kopija, kurioje yra rankraštinių įrašų: pirmame sutarties lape yra du parašai, antrame lape skiltyje „Nuomotojas“ įrašyta: „IES1“, parašas, skiltyje „Nuomininkas“ įrašyta: „ATS2“, parašas.

Šią sutartį pirmosios instancijos teismas laikė sutarties Egzemplioriumi 1.

Atsakovė ATS2 ir ATS2 yra tas pats asmuo.

Atsakovės ATS2 atstovas pateikė 2019 m. kovo 4 d. sutarties originalą, kuriame yra tokie rankraštiniai įrašai: pirmame sutarties lape yra du parašai, antrame lape skiltyje „Nuomotojas“ įrašyta: „IES1“, parašas, skiltyje „Nuomininkas“ įrašyta: „TAR8“, parašas. Šią sutartį pirmosios instancijos teismas laikė Egzemplioriumi 2.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Egzemplioriaus 1 ir Egzemplioriaus 2 sąlygų tekstas bei kitas ne ranka rašytas turinys yra identiški. Taip pat nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad atsakovė ATS2 asmeniškai nedalyvavo sutarties sudaryme ir jos nepasirašė, ją atsakovės vardu pasirašė trečiasis asmuo TAR8, veikianti pagal atsakovės 2017 m. birželio 6 d. notarine tvarka išduotą įgaliojimą, kas aiškiai nurodyta sutarties 1.1 punkte. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir 2022 m. spalio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada Nr. 11-1796 (22), 11-2049 (22), kurioje konstatuota, kad tikėtina, kad tirti pateiktoje 2019 m. kovo 4 d. žemės sklypo dalies nuomos sutarties kopijoje skiltyje „Nuomininkas“ esantį rankraštinį įrašą „ATS2“ parašė TAR8. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog Egzempliorius 1 ir Egzempliorius 2 yra du tos pačios sutarties egzemplioriai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos ginčo dalyką sudaro su ieškiniu pateikta 2019 m. kovo 4 d. sutarties, įregistruotos VĮ Registrų centre, kopija, kurioje yra rankraštinių įrašų: pirmame sutarties lape yra du parašai, antrame lape skiltyje „Nuomotojas“ įrašyta: „IES1“, parašas, skiltyje „Nuomininkas“ įrašyta: „ATS2“, parašas. Nurodomi sutartyje parašai buvo ištirti paminėtomis specialistų išvadomis ikiteisminiame tyrime, konstatuota, kad tikėtina, kad tirti pateiktoje 2019-03-04 žemės sklypo dalies nuomos sutarties kopijoje skiltyje „Nuomininkas“ esantį rankraštinį įrašą „ATS2“ parašė TAR8 ir 2019-03-04 žemės sklypo nuomos sutarties kopijoje esančioje skiltyje „Nuomotojas“ rankraštinį įrašą „IES1“ parašė ne IES1, ne KTA10, ne KTA3, ne KTA1, o kitas asmuo.

Ginčo sutarties 8.4 p. buvo numatyta, kad sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Aiškinant šį sutarties punktą darytina išvada, kad sutarties egzempliorius šiuo atveju yra vienas iš dviejų sutarties identiškų dokumentų, pasirašytų abiejų sutarties šalių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aiškindamas šį sutarties punktą, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad atsakovės pateikta 2019 m. kovo 4 d. sutartis laikytina Egzemplioriumi 2, nes ši sutartis sudaryta, kaip nurodo atsakovė ATS2, per jos atstovę TAR8 ir atstovės pasirašyta.

Atsakovės ATS2 atstovo pateiktame 2019 m. kovo 4 d. sutarties originale yra tokie rankraštiniai įrašai: pirmame sutarties lape yra du parašai, antrame lape skiltyje „Nuomotojas“ įrašyta: „IES1“, parašas, skiltyje „Nuomininkas“ įrašyta: „TAR8“, parašas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos sutarties egzemplioriaus paminėtų identiškumo įrodymų byloje nėra, nes abiejų sutarčių tekstuose nurodyti skirtingi nuomininkai (ar) sutarties sudarymas per atstovą.

Sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadas dėl sutarties Egzemplioriaus 2 ir nustatydamas jos tikrumą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino ikiteisminiame tyrime atliktos 2022 m. balandžio 21 d. specialisto išvados, kurioje konstatuota, kad pateiktoje 2019-03-04 žemės sklypo nuomos sutarties kopijoje esančioje skiltyje „Nuomotojas“ rankraštinį įrašą „IES1“ parašė ne IES1, ne KTA10, ne KTA3, ne KTA1, o kitas asmuo. Nustatyti, ar 2019-03-04 žemės sklypo nuomos sutarties kopijoje esančioje skiltyje „Nuomotojas“ rankraštinį įrašą „IES1“ parašė TAR8, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino 2022 m. spalio 11 d. specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad tikėtina, kad tirti pateiktoje 2019-03-04 žemės sklypo dalies nuomos sutarties kopijoje skiltyje „Nuomininkas“ esantį rankraštinį įrašą „ATS2“ parašė TAR8.

Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 116 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

Nustatytina ir nėra ginčo, kad šiuo metu atsakovės ATS2 mamos TAR8 atžvilgiu Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1- 75-725/2026, kurioje TAR8 kaltinama nusikalstamų veikų – dokumentų klastojimo bei sukčiavimo – įvykdymu.

Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas). Tik kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodo, jog ji 2019 m. kovo 4 d. nėra pateikusi pasiūlymo nei ATS2, nei jos atstovei pagal įgaliojimą TAR8 dėl žemės sklypo dalies nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Ieškovės paaiškinimas yra paremtas ikiteisminio tyrimo metu atliktų specialistų išvadų turinio analize, kuri leidžia daryti išvadą, kad 2019-03-04 nuomos sutartis (sudaryta su ATS2 (ATS2) yra pasirašyta ne IES1, o kito asmens, kaip ir atsakovės ATS2 parašas buvo atliktas ne atsakovės, o jos mamos TAR8.

Be to, byloje VĮ Registrų centro išrašu įrodyta, kad VĮ Registrų centre buvo viena po kitos įregistruotos trys tos pačios dalies žemės sklypo nuomos sutartys, kurias neva sudarė ieškovė su atskirais fiziniais ir juridiniais asmenimis, t. y. su KTA1, UAB „Alanvila“ bei su atsakove ATS2 (ankstesnė pavardė ATS2, kuri nuo 2019-03-18 iki 2020-09-15 buvo UAB „Alanvila“ akcininke ir yra TAR8 dukra), su kuria sudaryta dalies žemės sklypo 2019-03-04 nuomos sutartis įregistruota viešajame registre nuo 2019-04-08.

2023 m. rugsėjo 7 d. atsiliepime į ieškinį atsakovė ATS2 nurodo, kad jai nėra žinomos jokios ginčo sutarčių sudarymo aplinkybės, ji nesudarė ginčo sutarčių ir nedalyvavo jų sudaryme. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė ATS2 įgydama nekilnojamąjį turtą, esantį atitinkamame žemės sklype, įgijo ir teisę naudotis žemės sklypu pagal atitinkamą su UAB „Alanvila“ sudarytą nuomos sutartį (2018-03-27) ir ji jai buvo privaloma, kaip ir privaloma visiems kitiems atitinkamame žemės sklype vėliau iš atsakovės ar tiesiogiai iš UAB „Alanvila“ įsigyto nekilnojamojo turto savininkams pagal prie atsiliepimo pridėtą notarinį ieškovės sutikimą parduoti UAB ,,Alanvila“ statinius, pastatytus ant jos žemės.

Paminėti bylos rašytiniai įrodymai, ieškovės ir atsakovės paaiškinimas įrodo, kad sudarant ieškovės pateiktą sutartį nebuvo pateiktas pasiūlymas (oferta) ir priimtas pasiūlymas (akceptas) tokią sutartį sudaryti, t. y. nebuvo šios sutarties šalių valios išraiškos ją sudaryti, sutartis nebuvo šalių pasirašyta, todėl ši sutartis yra negaliojanti.

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas; kt.). Todėl teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismas pripažįsta normą imperatyvia, kai tai akivaizdu iš tos normos gramatinės formuluotės, t. y. kai norma aiškiai įtvirtina tam tikro elgesio draudimą arba nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį. Taip pat teismas gali pripažinti normą imperatyvia ir nesant aptartos gramatinės formuluotės, jei sistemiškai aiškinant šią normą teisės normų hierarchijos kontekste tampa aišku, kad ji formuluoja konkretų draudimą ar paliepimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-1120/2024, 23 punktas).

Nesant aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo taikomi bendrieji teisės normų aiškinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Tam, kad tokia teisės norma būtų pripažinta imperatyvia, papildomai būtina nustatyti, ar šia norma ginama vertybė sudaro viešąjį interesą, gintiną sandorio pripažinimo negaliojančiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 18, 21 punktai).

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas su ieškiniu pateiktą ginčo 2019 m. kovo 4 d. sandorį, įregistruotą VĮ Registrų centre, kuriame yra rankraštinių įrašų: pirmame sutarties lape yra du parašai, antrame lape skiltyje „Nuomotojas“ įrašyta: „IES1“, parašas, skiltyje „Nuomininkas“ įrašyta: „Vilma ATS2“, parašas, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyviai daiktinės teisės normai – CK 4.37 straipsnio 1 daliai, pagal kurią naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti gali tik pats savininkas asmuo, ir prievolių teisės normai – CK 6.548 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad privačios žemės nuomotojas yra privačios žemės savininkas.

Be to, rašytinės formos sandoris sudaromas surašant vieną dokumentą, kurį pasirašo visos šalys, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytiniam dokumentui prilyginami ir šalių pasirašyti dokumentai, perduoti elektroninėmis priemonėmis, jeigu užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 str. 2 d.). Tas pačias nuostatas įtvirtina ir CK 6.192 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Be to, sandorį turi pasirašyti jį sudarę asmenys (Civilinio kodekso 1.76 straipsnio 1 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos kontekste ir CK 1.76 straipsnio 1 dalies norma laikytina imperatyvia, nes sutartį turi / privalo pasirašyti jį sudarę asmenys. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės pateiktą sutartį pasirašė sutartyje nurodyti asmenys, laisvai išreikšdami ir suderinę savo valią.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi, sutarties laisvės principas leidžia susitarti ne tik dėl CK nenustatytų sutarčių rūšių, bet ir apibrėžti jų sąlygas. Tačiau sutarties laisvės principas, nebūdamas absoliutus teisės principas, turi tam tikras ribas. Sutarties laisvė ribojama imperatyvių įstatymų normų teisiniu reguliavimu. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis dėl neprieštaravimo įstatymams aiškintina kaip apimanti neprieštaravimą ne tik imperatyvioms įstatymų normoms, bet ir neprieštaravimą viešajai tvarkai bei gerai moralei. Be to, šalių sudaromos sutartys neturi turėti valios ydų, t. y. neturi būti sudarytos apgaulės, grasinimo, klaidos, esminės nelygybės pagrindais ir neturi būti simuliacinio pobūdžio, nes tokiu atveju neegzistuotų vienas iš būtinųjų sutarties sudarymo elementų – šalių suderinta valia.

Teismo vertinimu, ginčo ieškovės sandorį yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013 ir kt.).

Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Ieškovė įrodė, kad viešajame registre buvo įregistruota jos nepasirašyta nuomos sutartis, ją tokią įregistruoti pateikė trečiasis asmuo TAR8, todėl toks veiksmas prieštarauja viešajai teisei ir gerai moralei. Ši ieškinio dalis tenkintina dviem paminėtais sandorių negaliojimo pagrindais – CK 1.80 ir 1.81 str.

Byloje nesant įrodymų dėl žemės sklypo perdavimo nuomai pagal sudarytą planą / schemą pagal CK 6.547 str. 3 d. reikalavimus, dėl to, kad buvo mokamas nuomos mokestis, restitucijos taikyti nėra teisinio pagrindo (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, CK 6.146 straipsnis).

Bendroji restitucijos instituto taisyklė yra ta, kad kiekviena negaliojančiu pripažinto sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai tai, ką ji gavo sandorio pagrindu, t. y. taikoma dvišalė restitucija. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta restitucijos, kaip bendrosios sandorio negaliojimo padarinių taisyklės, išimtis: išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Byloje nėra įrodymų, kad ginčo sandorio šalys būtų gavusios turtą pagal ginčijamą sandorį.

Dėl nurodomo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo bei bylos nagrinėjimo stabdymo

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl byloje nedalyvaujančių asmenų materialinių teisių ir pareigų, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 14 str. 3 d., 266 str., 329 str. 2 d. 2 p. nuostatas, nes 2025-01-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-216-432/2025 pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir ši civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmajai instancijai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, t. y. nustačius, kad į šios civilinės bylos nagrinėjimą privalo būti įtraukti visi ginčo žemės sklype esančių statinių savininkai, nes jų teisės yra išvestinės iš atsakovių ir asmenys, netekę teisės naudotis sklypo dalimi po pastatais, gali pareikšti ATS2 reikalavimus, susijusius su šios teisės netekimu (apeliacinės instancijos teismas nutartimi, be kita ko, nustatė, kad ant ginčo žemės sklypo yra pastatyti trys dvibučiai gyvenamieji namai ir jie parduoti įvairiems asmenims (apie 12 asmenų, nes kiekviename iš šių pastatų yra po ne mažiau kaip 2 butus ir kiekvienas butas turi po kelis savininkus).

Ieškovė asmenimis, įtrauktinais į bylos nagrinėjimą, nurodė: KTA8 – inžinerinio statinio – tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1-2 dalies kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkas; KTA11 – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkė (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Numai LN“ – 1/2 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), KTA9 ir KTA5 – 17/50 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (KTA9 3/25 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, registro Nr. (duomenys neskelbtini)); KTA2 ir KTA12 – 27/100 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, registro Nr. (duomenys neskelbtini); KTA14 ir KTA13 – 23/100 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš pridedamo VĮ Registrų centro išrašo apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2026-07-03, t. y. po 2026-06-22 sprendimo priėmimo, dalis nurodytų žemės sklype esančių statinių savininkų (kurie nebuvo įtraukti į šios civilinės bylos nagrinėjimą) tapo atitinkamų dalių ginčo žemės sklypo savininkais, t. y. ieškovė nepardavė savo sklypo tik KTA8 ir KTA11.

Tenkinus ieškovės reikalavimą nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo dėl nurodomo apeliaciniame skunde absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – neįtraukimo į bylą trečiųjų asmenų.

Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą byloje, jų procesines teises ir pareigas bei įtraukimo į bylą procesines taisykles nustato atitinkamai CPK 37 ir 47 straipsniai.7CPK 37 straipsnio tikslas – pateikti byloje dalyvaujančių asmenų sampratą ir jų sąrašą. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019, 17 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Apeliacinės instancijos teisme konstatavus, kad ginčo sandoris yra niekinis jis negali sukelti pasekmių apeliantės nurodomiems asmenims, o ir pripažinus ginčo nuomos sandorį negaliojančiu jis nepereina galioti naujiems žemės sklypo savininkams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimo apeliantės nurodomu pagrindu, nes teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi nuostatos, jog skiriasi baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, tikslai, kaltės samprata, taip pat skirtinga šių atsakomybės rūšių taikymo tvarka. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus civilinės teisės normas, ja siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus nuostolius bei atkurti iki teisės pažeidimo buvusią turtinę padėtį, o baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už įstatyme numatytas veikas, kurios yra socialiai pavojingos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2013). Taigi net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebūtų konstatuota asmens neteisėtų veiksmų baudžiamosios teisės prasme, tai neapriboja galimybės įrodinėti šio asmens nesąžiningumo civiline teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir ieškinys tenkintinas, atitinkamai perskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje patenkinus ieškinį, ieškovei priteistinos visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios, apeliacinės instancijos teismuose, nes laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas ieškovės naudai.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2026 m. birželio 3 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių UAB ,,Alanvila“ bei ATS2 2 264 Eur bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ieškovės sumokėtą 414 Eur žyminį mokestį paduodant ieškinį už du reikalavimus.

Civilinėje byloje Nr. e2-141-959/2026 2026 m. vasario 10 d. buvo priimta nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta su atsakove UAB ,,Alanvila“. Nutartimi ieškovei buvo grąžinta 155 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, dalis, apskaičiuota nuo 207 Eur, o taikos sutartyje buvo numatyta, kad šalys pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų ir viena iš kitos jų nereikalauja, todėl ieškovės prašoma priteisti 2 264 Eur suma sumažintina atsižvelgiant į tai, kad 155 Eur ieškovei yra grąžinti, o sprendimas ieškovės naudai priimtas tik dėl atsakovės ATS2, nes dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų su UAB ,,Alanvila“ buvo pasisakyta paminėtoje taikos sutartyje.

Patenkinus ieškovės ieškinį dėl atsakovės ATS2 ieškovei priteistina 207 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 50 procentų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme – 925 Eur, iš viso 1 132 Eur.

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovės ATS2 ieškovei priteistina 239 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2019-03-04 žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp IES1 (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir ATS2 (buvusi pavardė – ATS2) (a. k. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią neterminuotam laikotarpiui išnuomota 916/1154 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei IES1 iš atsakoves ATS2 1 132 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 239 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjos Erika MisiūnienėGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė