Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1479-524/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-1681-1256/2026Sprendimas · 2026-04-01Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2026-11-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-05
Bylos Nr.
e2S-1479-524/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09644-2025-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
Kauno miesto savivaldybė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, KTA1
Kategorijos
  • 3.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1479-524/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09644-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1681-1256/2026 pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės patikslintą pareiškimą dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, KTA1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Kauno miesto savivaldybė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1681-1256/2026 pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės patikslintą pareiškimą dėl transporto priemonės pripažinimo bešeimininkiu turtu, kuriuo prašo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1681-1256/2026 ir suteikti teisę pateikti patikslintą pareiškimą pripažinti transporto priemonę mėlynos spalvos VW Sharan, be valst. Nr., kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), bešeimininke ir perduoti ją Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn; 2) jei teismas nematytų pagrindų atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2YT-1681-1256/2026 nagrinėjimo – pakeisti 2026 m. balandžio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant Transporto priemonės VW Sharan duomenis VIN kodas (duomenys neskelbtini), be valstybinių numerių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjai Kauno miesto savivaldybei 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad susipažinus su pareiškėjos teismui pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo, nustatyta, kad prašymas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja įpareigojama sumokėti 60 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 80 straipsnio 4, 7 dalys).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti.

Atskirajame skunde nurodoma, kad CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį arba pareiškimą ypatingosios teisenos byloje. Tačiau, pareiškėja, teikdama pirminį pareiškimą, žyminio mokesčio nemokėjo, o teismas bylos nagrinėjimo metu nekėlė pareigos tokį mokestį sumokėti. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo proceso atnaujinimo stadijoje nustatyti pareigą mokėti žyminį mokestį, kuris nebuvo taikomas pradinėje proceso stadijoje. Be to, CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, bylose dėl viešojo intereso arba valstybės ir savivaldybių interesų gynimo. Šios normos paskirtis yra užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai, vykdydami jiems pavestas funkcijas ir gindami valstybės ar savivaldybės interesus, nebūtų nepagrįstai ribojami finansinėmis procesinėmis kliūtimis. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybė į teismą kreipėsi ne kaip privatus teisinių santykių subjektas, siekiantis apginti individualų turtinį interesą, bet kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su bešeimininkio turto apskaita, administravimu ir perėmimu savivaldybės nuosavybėn. Pareiškėjos kreipimosi tikslas nėra komercinės naudos gavimas ar privataus ginčo sprendimas. Šiuo procesu siekiama užtikrinti tinkamą bešeimininkio turto teisinį statusą, jo apskaitą bei naudojimą visuomenės poreikiams. Kaip matyti iš prašymo dėl proceso atnaujinimo, vykdant teismo sprendimą buvo nustatyta, kad sprendime nurodytas transporto priemonės VIN kodas neatitinka faktiškai identifikuotos transporto priemonės VIN kodo. Dėl šio neatitikimo susidarė situacija, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti realiai įvykdytas ir negali sukelti teisinių pasekmių, kurioms pasiekti jis buvo priimtas. Būtent šiai kliūčiai pašalinti buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Tokiomis aplinkybėmis reikalavimas mokėti žyminį mokestį neatitinka ir proceso ekonomiškumo principo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartis, kuria nutarta nustatyti pareiškėjai Kauno miesto savivaldybei 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams, t. y. sumokėti 60 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė CPK 80 straipsnio 4 dalies ir 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-149-881/2023). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą, todėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas tik formaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti transporto priemonę VW Sharan, mėlynos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bešeimininke ir perduoti ją Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn.

Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1681-1256/2026, įsiteisėjusiu 2026 m. gegužės 5 d., nusprendė pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkiti ir pripažinti transporto priemonę VW Sharan, mėlynos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu turtu ir perduoti ją pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, nuosavybėn.

Pareiškėja Kauno miesto savivaldybė 2026 m. birželio 29 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1681-1256/2026 prašydama: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1681-1256/2026 ir suteikti teisę pateikti patikslintą pareiškimą pripažinti transporto priemonę mėlynos spalvos VW Sharan, be valst. Nr., kurios VIN kodas (duomenys neskelbtini), bešeimininke ir perduoti ją Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn; 2) jei teismas nematytų pagrindų atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2YT-1681-1256/2026 nagrinėjimo – pakeisti 2026 m. balandžio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant Transporto priemonės VW Sharan duomenis VIN kodas (duomenys neskelbtini), be valstybinių numerių.

CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose); turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja civilinėje byloje Nr. e2YT-1681-1256/2026 kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo pareiškėjos nuosavybėn būtų mokėjusi žyminį mokestį ar teismas būtų nustatęs reikalavimą sumokėti tokį žyminį mokestį.

Atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto tikslas – užtikrinti asmenims teisės į teisminę gynybą prieinamumo bei universalumo principo, įtvirtinto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje, įgyvendinimą. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant bent vienam iš šių atvejų, teismas neturi teisės reikalauti iš asmens sumokėti žyminį mokestį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-393/2011).

CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.

Vien aplinkybė, jog savivaldybė pareiškė ieškinį (priešieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą), savaime nėra pakankama CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktui taikyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-932/2014). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir (ar) savivaldybės interesą (kurį, be kita ko, turi aiškiai įvardyti) ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-595-516/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-243-196/2018, 15 punktas). Būtina CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo sąlyga yra tai, jog byla būtų inicijuota asmens, ginančio viešąjį interesą, valstybės arba savivaldybės interesą. Kai byla inicijuojama privataus asmens, nepriskirtino prie tokių asmenų, taip pat byloje nesant pareikštų savarankiškų reikalavimų, kurių esmė būtų viešojo intereso gynimas, šis atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2020, 50 punktas). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, valstybės ir savivaldybių institucijos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik tais atvejais, kai jos, siekdamos apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, pareiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. kai jos veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020, 50 punktas). CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti subjektai, kurie viešojo, valstybės arba savivaldybės intereso gynimo pagrindu atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, pareiškimus ir priešieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už apeliacinius ir kasacinius skundus, tačiau tik tais atvejais, kai jie apeliacine ar kasacine tvarka skundžia teismo procesinį sprendimą dėl jų pareikšto ieškinio, pareiškimo ar priešieškinio išsprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020, 50 punktas). Prašydamas taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas tuo pagrindu, jog ieškinys, pareiškimas ar skundas paduotas dėl viešojo intereso pažeidimo, privalo nurodyti įstatymą, suteikiantį šiam asmeniui teisę reikšti tokį ieškinį, paduoti tokį pareiškimą ar skundą, ir, jeigu ši teisė yra bendrojo pobūdžio, pagrįsti viešąjį interesą esant konkrečiam ginčijamam materialiajam teisiniam santykiui. Ši nuostata reiškia, kad paduoti ieškinį, pareiškimą, prašymą ar skundą, siekiant apginti pažeistą viešąjį interesą, atitinkamos institucijos ar kiti asmenys gali tik tuomet, kai tai įsakmiai numatyta įstatyme (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2005).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijos pareiškimą; pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis).

Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, 3.2 punktas nustato, kad bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei; daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, šių taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą šių taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei; iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

Atsižvelgdamas į nurodytą CPK ir CK įtvirtintą teisinį reguliavimą ir atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto tikslą, be kita ko, į tai, kad įstatymas nustato, jog bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijos pareiškimą, į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo pareiškėjos nuosavybėn žyminio mokesčio nemokėjo ir teismas nenustatė reikalavimo tokį žyminį mokestį sumokėti, taip pat į tai, kad pareiškėja veikė, kaip bylą inicijuojantis asmuo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nagrinėjamu atveju nepagrįstai ir neteisėtai taikė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumų šalinimo institutą ir nustatė terminą sumokėti 60 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad šia nutartimi nepasisakoma ar nėra kitų pareiškimo dėl proceso atnaujinimo formos ir turinio trūkumų, todėl teismas šio procesinio dokumento priėmimo klausimą spręsdamas iš naujo turi tai įvertinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 15 d. nutartį ir pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė