Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-149-881/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-02-09Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-03-16Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-04-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2023-05-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-09
Bylos Nr.
e2-149-881/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01633-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-149-881/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01633-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 9 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjos R. M. ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. M. pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 67 500 Eur turtinę žalą ir 100 000 Eur neturtinę žalą.

2. Ieškinyje nurodė, kad žala atsirado dėl valdžios institucijų Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo neteisėtų veiksmų, taip pat Kauno apylinkės teismo teisėjos (duomenys neskelbtini) bei Kauno apygardos teismo teisėjos (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad nagrinėdamos bylą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktą ieškinį R. M. dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo (Kauno apylinkės teisme bylos Nr. e2-1330-877/2022, Kauno apygardos teisme Nr. e2A-1438-343/2022), teisėjos tyčia atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjai kilo žala, t. y. 2022 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu ir, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi iš R. M. priteistas 326,38 Eur nuomos mokestis su palūkanomis. Nagrinėjant bylas buvo žinomos aplinkybės, kad už 0,225 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkdama iš valstybės žemę pareiškėjos močiutė S. M. sumokėjo 3 119 rublių už žemę, 300 rublių už žemės privatizavimą, ir 300 rublių už žemės privatizavimo dokumentų sutvarkymą bei įforminimą, tačiau teismas, nepaisydamas to, nusprendė, jog už naudojimąsi žemės sklypu pareiškėja privalo mokėti nuomos mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2023 m. sausio 6 d. ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja nedetalizuoja kuo konkrečiai pasireiškė teismų atliktų veiksmų neteisėtumas, koks pareiškėjos nurodomų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos ryšys, įpareigojo nurodyti kitas aplinkybes, kuriomis ji grindžia reikalavimus, bei pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodomas aplinkybes, įskaitant iš atsakovės prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo dėl trūkumų pašalinimo turinį, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ieškinį grindžia analogiškais argumentais, kaip ir ieškinį, kuriam nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Pareiškėja nepagrindė prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Nors pareiškėja nurodo, kad padaryta turtinė žala yra 67 500 Eur ir pažymi, jog žalą grindžia spaudoje ir internete skelbiamais skelbimais apie žemės kainą šioje vietovėje, tačiau teismas konstatavo, kad pareiškėja nei su ieškiniu, nei kartu su prašymu dėl trūkumų šalinimo, jokių įrodymų apie žemės kainą teismui nepateikė. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad pareiškėja ieškinį grindžia tuo, jog teismų neteisėti veiksmai pasireiškė 326,38 Eur nuomos mokesčio už naudojimąsi žeme priteisimu iš pareiškėjos, tačiau nei ieškinyje, nei teikdama prašymą dėl trūkumų šalinimo, pareiškėja neatskleidė, kaip šie veiksmai (iš pareiškėjos priteistas nuomos mokestis už naudojimąsi žeme) susiję su prašoma priteisti 67 500 Eur turtine žala. Pasak teismo, pareiškėja visiškai nepagrindė prašomos priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos dydžio.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantė R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pareiškėja aiškiai nurodė, kad prašo atlyginti žalą, nes žala jai atsirado dėl to, jog už naudojimąsi žemės sklypu, už kurio pirkimą yra sumokėti pinigai, teismas iš jos priteisė nuomos mokestį. Priteisdamas nuomos mokestį, teismas tuo pačiu įteisino valstybės nuosavybės teisę į 0,225 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl yra priežastinis ryšys tarp teisėjų veiksmų ir jai kilusios žalos, nes iš jos atimta žemė, kurią ji paveldėjo po S. M. mirties.

6.2. Pareiškėja privalo mokėti nuomos mokestį už žemę, kuri nebuvo valstybės nuosavybė, ir už kurios pirkimą sumokėtus pinigus pareiškėjai buvo išduotas fiktyvus paveldėjimo teisės liudijimas. Priteisiant nuomos mokestį tuo pačiu įteisinta valstybės nuosavybės teisė į žemės sklypą, už kurio pirkimą valstybei buvo sumokėjusi S. M.. Dėl to, kad valdžios pareigūnai S. M. apgavo, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, tyčia nesudarė notaro patvirtintos žemės pirkimo–pardavimo sutarties, pareiškėjai neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą, o išduotas fiktyvus paveldėjimo teisės liudijimas į S. M. sumokėtus pinigus. Šių pinigų pareiškėjai niekas neišmokėjo. Tai yra neteisėta veika, sukčiavimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Visas šias aplinkybes nurodė ieškinyje ir ieškinio trūkumų pašalinimo pareiškime. Teismas vengia nagrinėti bylą, todėl ieško formalių trūkumų, kad galėtų atsisakyti priimti ieškinį.

6.3. Teisėjų neteisėtus veiksmus, nagrinėjant bylą, įrodo bylos medžiaga, o pareiškėjai padarytos žalos dydis įvertintas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kaip numato įstatymas. Skelbimai apie žemės kainą šioje vietovėje yra visiems žinomi, todėl atsakovė neturėtų ginčyti šio objektyvaus įrodymų šaltinio. Patiriamus pergyvenimus dėl to, kad iki šiol neįgyvendintas teisingumas, pareiškėja įvertino 100 000 Eur suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, bei patikrindamas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

8. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

9. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.

10. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

11. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir / ar pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą, todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.

12. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėja nedetalizuoja kuo konkrečiai pasireiškė teismų atliktų veiksmų neteisėtumas, koks pareiškėjos nurodomų neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos ryšys, nenurodo kitų aplinkybių, kuriomis ji grindžia reikalavimus, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodomų aplinkybių, įskaitant iš atsakovės prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Pareiškėja, siekdama pašalinti teismo nustatytus trūkumus, pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, kuriame pasisakė dėl kiekvienos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja ieškinio trūkumų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, manydama, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1330-877/2022 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-1438-343?2022, galimai neteisėtais teisėjų veiksmais buvo pažeistos pareiškėjos teisės, ir tokiu būdu padaryta žala, pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, grąžindamas pareiškėjos ieškinį, nurodė, kad pareiškėja, formuluodama ieškinio faktinį pagrindą, nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų veiksmai yra neteisėti, t. y. pareiškėja nesuformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuota teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat nurodė, kad pareiškėja nepagrindė prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio, nepateikė žemės sklypo vertę pagrindžiančių įrodymų, todėl yra pagrindas laikyti, jog pareiškėja nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Pareiškėja, skųsdama teismo nutartį, nurodo, kad ieškinys teikiamas dėl neteisėtais teisėjų veiksmais pareiškėjai padarytos žalos atlyginimo, taip pat teigia, jog nurodė, kaip skaičiuojama jai padaryta turtinė ir neturtinė žala.

14. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, reiškiant ieškinį ieškovui tenka pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pareikšto ieškinio matyti, kad ji suformulavusi ieškinio dalyką, reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, žalos atsiradimą siedama su teisėjų veiksmais, atliktais nagrinėjant civilines bylas. Taigi, ieškinyje pareiškėja kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, tai, kokius teisėjų veiksmus pareiškėja nurodo kaip neteisėtus, neturi reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo.

15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (pareiškime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (pareiškimo), nes ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016; 2018 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018; 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-482-302/2022). Taigi, procesinio dokumento trūkumai, susiję su įrodymų pateikimu, gali ir turi būti nustatomi tokiais atvejais, kai nors procesiniame dokumente nurodomi įrodymai, kuriais vadovaujantis grindžiamas prašymas / jie nurodomi prašymo priedų sąraše, tačiau jie nėra faktiškai pateikiami.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Kaip matyti iš pareiškėjos ieškinio ir pareiškimo dėl trūkumų šalinimo, pareiškėja laiko, kad žemės sklypo vertė yra visiems žinoma aplinkybė, o neturtinę žalą grindžia asmeniniais išgyvenimais. Tai, ar tokių nurodytų aplinkybių pakanka pareiškėjos reikalavimui pagrįsti, teismas galės vertinti tik nagrinėdamas bylą iš esmės. Kita vertus, jei teismas mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka, jis gali pasiūlyti šaliai pateikti papildomus įrodymus, tačiau toks siūlymas vyksta pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo metu, o ne turi virsti kliūtimi apskritai įgyvendinti asmens teisę į teisminę gynybą (CPK 230 straipsnis).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama, o pareiškėjos ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos R. M. ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

TeisėjaVilija Mikuckienė