Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-03-16 · Civilinė byla Nr. e2-309-567/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-16
Bylos Nr.
e2-309-567/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01633-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
R. M.
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
  • 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-309-567/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01633-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. R. M. pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 67 500 Eur turtinę žalą ir 100 000 Eur neturtinę žalą.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad žala atsirado dėl valdžios institucijų Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo neteisėtų veiksmų, taip pat Kauno apylinkės teismo teisėjos R. L. bei Kauno apygardos teismo teisėjos R. P. neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad nagrinėdamos bylą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos ieškinį R. M. dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo (Kauno apylinkės teisme civilinės bylos Nr. e2-1330-877/2022, Kauno apygardos teisme – Nr. e2A-1438-343/2022), teisėjos tyčia atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei kilo žala, t. y. 2022 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu ir, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi iš R. M. priteistas 326,38 Eur nuomos mokestis su palūkanomis. Nagrinėjant bylas buvo žinomos aplinkybės, kad už 0,225 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkdama iš valstybės žemę ieškovės močiutė S. M. sumokėjo 3 119 rublių už žemę, 300 rublių už žemės privatizavimą ir 300 rublių už žemės privatizavimo dokumentų sutvarkymą bei įforminimą, tačiau teismas, nepaisydamas to, nusprendė, jog už naudojimąsi žemės sklypu ieškovė privalo mokėti nuomos mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį panaikino ir perdavė R. M. ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

5. Ieškovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina iš teismų neteisėtų veiksmų sprendžiant nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės klausimus. Teismas sprendė, kad ieškovė siekia paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir jai nepalankų teismų sprendimu ir nutartimi priimtą teisinį rezultatą. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų, kurios nagrinėjo nurodytas bylas, neteisėtus veiksmus sieja su tuo, kad sprendimu iš ieškovės buvo priteistas 326,38 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis, kurio, anot ieškovės, ji neturi mokėti, nes už žemės sklypo pirkimą valstybei buvo sumokėti pinigai.

6. Kitų minėtas bylas nagrinėjusių teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų ar procesinių pažeidimų ieškovė ieškinyje neįvardijo. Taigi, teismo vertinimu, šiuo ieškiniu ieškovė siekia ne žalos atlyginimo dėl teismo (teisėjų) neteisėtų veiksmų, tačiau iš esmės kvestionuoja Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje nustatytus teisinius santykius bei faktus, siekia kitokio jų teisinio įvertinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantė R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė aiškiai nurodė, kad prašo atlyginti žalą, nes žala jai atsirado dėl to, jog už naudojimąsi žemės sklypu, už kurio pirkimą yra sumokėti pinigai, teismas iš jos priteisė nuomos mokestį. Priteisdamas nuomos mokestį, teismas tuo pačiu įteisino valstybės nuosavybės teisę į 0,225 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl yra priežastinis ryšys tarp teisėjų veiksmų ir jai kilusios žalos, nes iš jos atimta žemė, kurią ji paveldėjo po S. M. mirties.

7.2. Teismas, priimdamas ieškinį, nevertina jo pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškinio tokiu pagrindu.

7.3. Teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą, nes byla nebuvo nagrinėjama iš esmės ir nebuvo sudarytos sąlygos pateikti argumentus ir motyvus dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, nagrinėjant bylas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nors nacionaliniam civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar tokie pagrindai nurodyti atskirajame skunde, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.

12. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi, teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.

13. Ieškovė pareiškė reikalavimus valstybei, nes, jos nuomone, teisėjos, nagrinėdamos civilines bylas, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą (minėtos civilinės bylos Nr. e2-1330-877/2022 ir Nr. e2A-1438-343/2022). Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme ir atsisakė jį priimti.

14. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė, kad ieškovė teikiamu ieškiniu siekia jau įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūros ir būtent su tuo sieja reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nenurodžiusi iš esmės jokių kitų pagrindų tokios žalos atsiradimui ir (arba) jos atlyginimui, neturi subjektyvios teisės kreiptis į teismą su tokiais reikalavimais. Tokia teismo padaryta išvada reiškia, kad nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija. Iš ieškinio turinio bei jame pareikštų reikalavimų akivaizdu, kad apeliantė teikia savo subjektyvų vertinimą dėl kitoje byloje (bylose) atliktų procesinių veiksmų, kvestionuoja kitoje civilinėje byloje jau nustatytus teisinius santykius bei faktus, siekdama kitokio jų teisinio vertinimo, nors kitoks jos nurodomos bylos aplinkybių įvertinimas galėjo būti atliktas tik instancinės teisminės peržiūros tvarka, o ne inicijuojant naują civilinę bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, taip pat visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, juo labiau, dalyvavusiems toje byloje asmenims (CPK 18 straipsnis). Be kita ko, CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia kitoje (naujoje) byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus ir (ar) teisinius santykius.

16. Apeliantė teigia, kad ieškinio reikalavimus kildina ne iš Lietuvos teismų sprendimų, bet iš neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant aukščiau nurodytas bylas. Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantė siekia dar kartą įvertinti teismų įsiteisėjusiuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, teisinius santykius. Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantė siekia kitaip įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą faktą, kad ginčo žemės sklypas šiuo metu jai nuosavybės teise nepriklauso ir ji privalo mokėti valstybinį žemės mokestį. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo įvertinimu, nėra pagrindas inicijuoti naują civilinę bylą. Apeliantė, manydama kad teismai neteisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, teisinius santykius, turi teisę teismų procesinius sprendimus patikrinti instancine tvarka, bet ne naujoje byloje. Dėl to apeliantė turi atsižvelgti į įstatymų leidėjo nustatytą draudimą, teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus, ginčyti kitoje byloje teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

17. Apeliantė kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes apeliantė siekia paneigti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes ir jai nepalankų teisinių santykių įvertinimą. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimas reikštų pakartotinį bylinėjimąsi, jau išnagrinėtų aplinkybių įvertinimą ir įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrą. Kreipimosi į teismą teisė nėra absoliuti, todėl apeliantė turi laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų. Ieškovė pateiktame ieškinyje nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo, neįvardijo teisėjų neteisėtų veiksmų. Kituose teismo sprendimuose nustatytos aplinkybės šiuo atveju nėra teisinė prielaida pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

18. Kreipimosi į teismą tvarką reglamentuoja ne materialiosios, o proceso teisės normos, kurias, spręsdamas apeliantės paduoto ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas aiškino ir pritaikė teisingai. Nenustatęs kreipimosi į teismą prielaidų (t. y. nesant galimybės naujoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus ir vien dėl nustatytų faktų, su kuriais apeliantė nesutinka, reikalauti žalos atlyginimo), pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik aptarė kreipimosi į teismą su ieškiniu įgyvendinimo formaliąsias sąlygas.

19. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias teismo atsisakymą priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Į pagrindinius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti atskirojo skundo argumentai įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl nėra vertinami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaNeringa Švedienė