- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1678-796/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18651-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- MRŽ4
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MRŽ4 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išspręstas ieškovės MRŽ4 ieškinio priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė MRŽ4 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);
atmesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2026 m. vasario 10 d. pareiškimą dėl nuolatinio rūpintojo atleidimo;
įpareigoti Tarnybą grąžinti globojamus vaikus į šeimą;
atmesti arba panaikinti ikiteisminiame tyrime globėjai (ieškovei) pritaikytas kardomąsias priemones, atšaukti paskirtą kompleksinę ambulatorinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę vaikams, atšaukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvertintą vaiko apsaugos poreikį, kiek tai riboja globėjos bendravimą su vaikais;
atšaukti visus Tarnybos veiksmus dėl naujo globėjo paskyrimo (inicijuota civilinė byla dėl naujo globėjo paskyrimo, paskirtos laikinosios apsaugos priemonės ieškovei) ir įpareigoti neteisėtai laikinai prižiūrintį asmenį grąžinti neteisėtai pakeistas vaikų telefonų, bankų korteles, pasus;
įvertinti Tarnybos pripažintus procedūrinius pažeidimus kaip savarankišką pagrindą panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį;
pripažinti 2025 m. spalio 7 d., 8 ir 10 d. dokumentuotas vaikų nuomones nepatikimu įrodymu dėl neišsaugotų vaizdo ir garso įrašų, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl laikino apgyvendinimo, vaiko apsaugos poreikio, ikiteisminio tyrimo inicijavimo, kardomųjų priemonių paskyrimo, ir kvalifikuoti kaip nepatikimus įrodymus. Priteisti bylinėjimosi išlaidas;
atmesti suinteresuoto asmens ieškinį dėl ieškovės dukros TBG3 kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį teisės aktams;
atmesti arba panaikinti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei;
pripažinti Tarnybos TBG3 dokumentuotas nuomones nepatikimu įrodymu dėl teismui nepateiktų vaizdo ir garso įrašų bei ilgalaikio, sistemingo suinteresuoto asmens poveikio dukros nuomonei, kai dukra su ieškinio pateikimu išsako kardinaliai priešiškas nuomones dėl mamos;
Žemesnės instancijos teismas
teismo sprendimu įteisinti notariniame susitarime nustatytą nepilnametės dukros TBG3 gyvenamąją vietą kartu su ieškove;
teismo sprendimu pakeisti notariniame susitarime nustatytą TBG3 biologinio tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką ir nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią suinteresuotas asmuo bendrauja su dukra ieškinyje (13 punkto ir jo papunkčiuose) nurodyta tvarka;
teismo sprendimu įteisinti notariniame susitarime apibrėžtą iš suinteresuoto asmens HAG2 nepilnametės dukters TBG3 išlaikymą po pusę MMA į rankas (atskaičius mokesčius) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, sumokant šias pinigų sumas iki einamojo mėnesio 15 dienos;
išlaikymo dydį keisti pagal kintantį MMA (taikant iš karto nuo MMA pasikeitimo įsigaliojimo datos);
paskirti ieškovę nepilnametės dukters TBG3 išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
taikyti laikinąsias apsaugos priemones suinteresuoto asmens atžvilgiu – nustatyti 4 punkte apibrėžtą suinteresuoto asmens HAG2 bendravimo su TBG3 tvarką, įpareigojant nenuteikinėti dukros prieš mamą (gyvai, telefonu bei žinutėmis), nereikalauti ir nedaryti psichologinio spaudimo dėl papildomo matymosi su dukra laiko (skambinant ar rašant žinutes dukrai ar mamai), nei numatyta apibrėžtoje tvarkoje;
įvertinti Tarnybos ir teismo procedūrinius pažeidimus kaip savarankišką pagrindą atmesti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones suinteresuotam asmeniui ir atmesti visą jo ieškinį bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad šiuo metu dėl neteisėtų Tarnybos prašymų, pareiškimų ir išvadų bei neteisėtų teismo nutarčių ieškovės globojami nepilnamečiai vaikai 10 mėnesių, o mažametė dukra 4 mėnesius yra atskirti nuo mamos ir šeimos. Visa šeima patiria psichologinius ir fizinius sveikatos sutrikimus, kurie iki šiol ignoruojami. Ieškovei nuo 2025 m. spalio 17 d. buvo inicijuotos 3 civilinės bylos ir ikiteisminis tyrimas siekiant paimti iš jos vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti Tarnybą grąžinti globojamus vaikus į šeimą, įvertinti Tarnybos pripažintus procedūrinius pažeidimus kaip savarankišką pagrindą panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį, priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų, pripažinti atitinkamus dokumentus netinkamais įrodymais reiškiami dėl to, kad ji nesutinka su Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesutinka su kitose jau išnagrinėtose bylose teismų priimtais procesiniais sprendimais, kvestionuoja jų teisėtumą, prašo juos panaikinti.
Teismas nurodė, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui teikiamu ieškiniu negali reikšti reikalavimų panaikinti jau įsiteisėjusias kitų teismų priimtas teismo nutartis išnagrinėtose bylose. Jeigu ieškovė mano, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti ir teismų nutartys bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtos, ji turi teisę teikti kasacinį skundą pagal CPK nuostatas, prašymą dėl proceso atnaujinimo tose bylose CPK nustatyta tvarka, bet ne reikšti pirmosios instancijos teismui ieškinį ginčo teisenos tvarka su reikalavimu panaikinti įsiteisėjusias kitų teismų priimtas teismo nutartis išnagrinėtose bylose. Teismas nustatė, kad ieškovė pasinaudojo savo teise teikti kasacinį skundą dėl teismų priimtų nutarčių, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė jį priimti, nes skundą pasirašė pati ieškovė, o ne advokatas. Teismas pažymėjo, kad civilinio proceso tvarka ieškinys yra reiškiamas turint tikslą apginti materialinės teisės normomis įtvirtintas asmens teises, kurios pažeidžiamos arba ginčijamos. Kaip minėta, ieškovė, be kita ko, prašo pripažinti dokumentuotas vaikų, taip pat ir Tarnybos nuomones nepatikimais įrodymais. Tačiau ieškovė visus savo nesutikimus su įrodymais turėjo / turi reikšti tose bylose, kuriose jie buvo pateikti. Teismas nurodė, kad civiline tvarka šių įrodymų ginčijamas nėra galimas.
Ieškovė ieškinyje taip pat pateikė argumentus dėl, jos manymu, neteisėtai jos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, teigė, kad jai ikiteisminiame tyrime neteisėtai ir be pagrindo paskirtos kardomosios priemonės, pareiškė su tuo susijusius reikalavimus panaikinti karomąsias priemones, atšaukti ekspertizę, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tačiau tokio pobūdžio reikalavimai, teismo vertinimu, turi būti reiškiami ikiteisminio tyrimo byloje, bet ne civiline tvarka pateikiant ieškinį. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškeltos ir dar neišnagrinėtos dvi kitos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Byla Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta pagal Tarnybos pareiškimą dėl nuolatinio rūpintojo atleidimo. Šioje byloje ieškovė dalyvauja suinteresuoto asmens statusu. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnyba teigia, kad ieškovė negeba identifikuoti globojamų vaikų poreikių ir jų tenkinti, neigia įvykusius faktus bei negali užtikrinti vaikų saugumo, neieško pagalbos sau, kaltindama pareiškėją, vaikus ir kitus asmenis, reikalauja vaikus grąžinti jai, nepaisant aiškiai išsakytos vaikų nuomonės, kad jie su ja nenori gyventi. Tarnybos vertinimu, vaikų rūpyba ieškovės šeimoje neatitinka geriausių vaikų interesų. Tarnyba byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) prašo atleisti ieškovę nuo NGŽ1 ir BMŽ5 nuolatinio rūpintojo ir gaunamų lėšų administratoriaus pareigų (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Kita byla Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta pagal HAG2 ieškinį, pareikštą ieškovei, dėl nepilnamečio vaiko TBG3 gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimta nutartis dėl šioje byloje pareikštame ieškinyje minimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė nesutinka su kitose pirmiau jau aptartose neišnagrinėtose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvaujančių asmenų pareikštais reikalavimais, nesutinka su dar neišnagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo priimtais procesiniais sprendimais, dėl procesinių dokumentų, įrodymų byloje priėmimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikyti kitas, nesutinka su bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)kitais teismo atliktais procesiniais veiksmais, kelia klausimą dėl šiose bylose esančių įrodymų patikimumo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė visus šiuos klausimus turi reikšti būtent nagrinėjamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, turi teisę reikšti savarankiškus reikalavimus, ką ieškovė, kaip matyti, ir padarė, t. y. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškė iš esmės analogiškus reikalavimus, kokie yra pareikšti šioje byloje ieškinio 9, 12–15 punktuose ir jų papunkčiuose, ir teismas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) juos priėmė. Taigi, ši dalis ieškovės pareikštų reikalavimų nagrinėjama kitoje byloje ir dėl jų teismas pasisakys priimdamas galutinį procesinį sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ir ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti Tarnybos 2026 m. vasario 10 d. pareiškimą dėl nuolatinio rūpintojo atleidimo nuo pareigų, atšaukti Tarnybos veiksmus dėl naujo globėjo paskyrimo bei įpareigoti neteisėtai laikinai prižiūrintį asmenį grąžinti neteisėtai pakeistas vaikų telefonų, bankų korteles, pasus turi būti pareikšti jau iškeltose minėtose civilinėse bylose. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, nesutikdama su teismų priimtais atitinkamais procesiniais sprendimais, aptariamose bylose turi teisę juos apskųsti įstatymo nustatyta tvarka, bet ne inicijuoti naują bylą. Taip pat ir prašymą dėl teismų priimtų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ieškovė turi reikšti būtent toje byloje, kurioje jai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi reikšti būtent nagrinėjamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ką, kaip matyti, ieškovė ir padarė, yra pateikusi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tokius prašymus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė MRŽ4 (toliau – ir apeliantė) prašo:
bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;
priimti naujus įrodymus;
panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
priimti pakoreguotą, papildomai argumentuotą atskirąjį skundą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties 7–12 punktus;
atskirąja nutartimi panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nutartis;
atskirąja nutartimi įpareigoti atmesti Tarnybos 2026 m. vasario 10 d. pareiškimą dėl nuolatinio rūpintojo atleidimo nuo pareigų kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų;
atskirąja nutartimi įpareigoti Tarnybą grąžinti globojamus vaikus į šeimą pagal CK 3.272 straipsnio 2 dalį;
atskirosiomis nutartimis įpareigoti atitinkamas institucijas atmesti arba panaikinti globėjai (apeliantei) pritaikytas kardomąsias priemones, atšaukti 2026 m. birželio 4 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą kompleksinę ambulatorinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę vaikams, atšaukti globėjai 2026 m. liepos 29 d. atsiųstą informaciją apie psichikos būklės tyrimą, atšaukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), atšaukti įvertintą vaiko apsaugos poreikį, kiek tai riboja globėjos bendravimą su vaikais, atsižvelgiant į Vilniaus apskrities VPK 3-ajame PK atliekamą aplinkybių patikslinimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo psichologinio smurto iš suinteresuoto asmens. Taip pat atsižvelgti į globėjos 2026 m. birželio 5 d. pateiktą pareiškimą dėl HAG2 užpuolimo;
atskirosiomis nutartimis įpareigoti Tarnybą atšaukti visus jos veiksmus dėl naujo globėjo paskyrimo (inicijuota civilinė byla dėl naujo globėjo – suinteresuoto asmens – paskyrimo ir, pasak suinteresuoto asmens, paskirtos laikinosios apsaugos priemonės ieškovei) ir įpareigoti neteisėtai laikinai prižiūrintį asmenį grąžinti neteisėtai, be globėjos sutikimo pakeistas vaikų mobiliųjų telefonų SIM korteles, bankų korteles bei pasus;
įvertinti Tarnybos pripažintus procedūrinius pažeidimus dėl globėjos atleidimo globos peržiūros akte ir naujo globėjo paskyrimą kaip savarankišką pagrindą panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 6 d. (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 20 d. (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nutartis bei Tarnybos pareiškimą atleisti globėją nuo pareigų (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini));
pripažinti 2025 m. spalio 7 d., 2025 m. spalio 8 d., 2025 m. spalio 10 d. dokumentuotas vaikų nuomones nepatikimu įrodymu dėl neišsaugotų vaizdo ir garso įrašų, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl laikino apgyvendinimo, vaiko apsaugos poreikio, ikiteisminio tyrimo inicijavimo, kardomųjų priemonių paskyrimo, ir kvalifikuoti kaip nepatikimus įrodymus tolesnius (po 2 mėn. ir daugiau) vaikų liudijimus teisme ir ikiteisminiame tyrime, vaikų nuomones, gautas po laikino apgyvendinimo pas suinteresuotą asmenį, atsižvelgiant į akivaizdžią psichologinę įtaką ir poveikį jų nuomonei. Šie nepatikimi įrodymai naudojami visose bylose ir ikiteisminiame tyrime siekiant atimti globojamus vaikus iš mamos;
priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš Tarnybos, patirtas dėl neteisėto leidimo paimti vaikus, globėjos atleidimo, pareiškimo dėl neteisėto vaikų paėmimo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose;
atskirąja nutartimi atmesti suinteresuoto asmens ieškinį dėl ieškovės dukros TBG3 kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį teisės aktams;
atskirąja nutartimi atmesti arba panaikinti teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mamai (ieškovei) kaip neatitinkančias CK 3.65 ir 144 straipsniuose įtvirtintų pagrindų ir pasikeitus taikymo pagrindams dėl suinteresuoto asmens šmeižto, grasinimų ir fizinio smurto bei sukelto mamos ir dukros sveikatos sutrikdymo taikyti laikinas apsaugos priemones suinteresuotam asmeniui (TBG3 biologiniam tėvui), nustatant pateiktą laikiną tėvo ir dukros matymosi tvarką, dėl ilgalaikio sistemingo nuteikinėjimo prieš mamą ir savavališko, šiurkštaus notarinio susitarimo pažeidimų dėl tėvo ir dukros matymosi tvarkos, apribojant dukros ir mamos gyvenimą kartu bei išlaikymo nemokėjimo;
pripažinti Tarnybos TBG3 dokumentuotas nuomones nepatikimu įrodymu dėl teismui nepateiktų vaizdo ir garso įrašų bei ilgalaikio, sistemingo suinteresuoto asmens poveikio dukros nuomonei, kai dukra su ieškinio pateikimu išsako priešiškas nuomones apie mamą. Šių Tarnybos dokumentuotų dukros nuomonių pagrindu buvo teiktos Tarnybos išvados teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismuose už akių priimtas sprendimas taikyti laikinas apsaugos priemones mamai;
teismo sprendimu įteisinti notariniame susitarime nustatytą nepilnametės dukros TBG3, gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove;
teismo sprendimu pakeisti notariniame susitarime nustatytą suinteresuoto asmens (TBG3 biologinio tėvo) bendravimo su nepilnamete dukterimi TBG3 tvarką ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią suinteresuotas asmuo bendrauja su dukra tokia tvarka: TBG3 tėvas turi teisę, nedalyvaujant ir nekliudant TBG3 mamai, savo pasirinktoje ir tam tinkamoje vietoje, sudarydamas TBG3 mamai sąlygas susisiekti su dukra telefonu, matytis ir bendrauti su dukra TBG3 šia tvarka:
mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį bei sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. dukra paimama iš jos nuolatinės gyvenamos vietos ir į ją grąžinama;
kiekvienais kalendoriniais metais dukros gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) metu nuo 11 val. iki 15 val., jei gimtadienis tenka ne darbo dienai, arba nuo 18 val. iki 20 val., jei gimtadienis tenka darbo dienai dukra paimama iš jos nuolatinės gyvenamos vietos ir į ją grąžinama;
šiuo kiekvienų kalendorinių metų šventiniu laikotarpiu: sausio 2 d., pirmadienį – krikščionių šv. Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) dieną bei gruodžio 26 d. (Kalėdų diena) nuo 10 val. iki 20 val. dukra paimama iš jos nuolatinės gyvenamos vietos ir į ją grąžinama;
prieš 1 mėn. iš anksto suderinęs su mama, per kalendorinius metus iš viso 2 savaites, po 1 savaitę atskirai, atostogauja su dukra jos pavasario, rudens, žiemos ar vasaros moksleivių atostogų metu;
nesant galimybių bendrauti ar matytis tėvui su dukra numatyta tvarka, dukra be pakeitimų lieka savo namuose su mama. Norimus pakeitimus tėvas prieš 1 mėn. suderina su mama, tik jei tai nesikerta su geriausiais mamos ir dukros interesais ir planais;
tėvas įsipareigoja netrukdyti dukros ilgais skambučiais, žinutėmis bet kuriuo paros metu, dukrai esant namuose su mama, netrikdyti dukros dienos režimo ar planų, veiklų su mama ir nesiūlyti veiklų leidžiant laiką su juo, pvz., bet kuriuo paros metu vaizdo skambučių metu skaityti jai knygą ar joms pusryčiaujant su dukra, pačiam vairuojant, kalbėtis su dukra, siūlyti vykti ir organizuoti veiklas dukrai esant namie su mama;
mama įsipareigoja netrukdyti tėvui atostogų metu su vaiku išvykti į užsienį bei duoti visus tam reikalingus raštiškus sutikimus (leidimus). Ši nuostata taikoma ir kitiems dukros su tėvu trumpalaikiams išvykimams į užsienį jos matymosi su tėvu nustatytu metu;
teismo sprendimu įteisinti notariniame susitarime apibrėžtą iš suinteresuoto asmens HAG2 nepilnametės dukters TBG3 materialinį išlaikymą po pusę MMA į rankas (atskaičius mokesčius) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, sumokant šias pinigų sumas iki einamojo mėnesio 15 dienos. Išlaikymo dydis keičiamas pagal kintantį MMA (taikant iš karto nuo MMA pasikeitimo įsigaliojimo datos);
paskirti ieškovę nepilnametės dukters TBG3 išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
taikyti laikinąsias apsaugos priemones suinteresuotam asmeniui – nustatyti suinteresuoto asmens HAG2 laikiną bendravimo su ieškovės mažamete dukra tvarką įpareigojant nenuteikinėti dukros prieš mamą (gyvai, telefonu bei žinutėmis), nereikalauti ir nedaryti psichologinio spaudimo dėl papildomo matymosi su dukra laiko (skambinant ar rašant žinutes dukrai ar mamai), nei numatyta apibrėžtoje tvarkoje;
įvertinti Tarnybos, teismo procedūrinius pažeidimus kaip savarankišką pagrindą atmesti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą mamai (ieškovei), taikyti laikinąsias apsaugos priemones suinteresuotam asmeniui ir atmesti visą suinteresuoto asmens ieškinį;
priteisti iš suinteresuoto asmens HAG2 visas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant ir patirtas pirmosios instancijos teisme, dėl apeliacinio skundo, kasacinio skundo ir pareiškimo dėl neteisėto vaikų paėmimo) pagal pateiktas apmokėtas sąskaitas dėl teisinių paslaugų.
Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Teigia, kad skundo esmė yra neteisėtas apeliantės globojamų vaikų paėmimas iš mamos nuo 2025 m. spalio 8 d. ir nuo 2026 m. kovo 20 d. mažametės dukros gyvenimo su mama apribojimas pažeidžiant teisės aktus. Teigia, kad visose bylose esančių įrodymų nebuvimo ar klastojimo faktas yra svarbus. 10 mėnesių tęsiamame ikiteisminiame tyrime ieškovė de facto laikoma kalta visose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.
Apeliantė atskirajame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pagrįstumą, pažymi, kad apeliantė nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti, jog šiai bylai išnagrinėti būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantė taip pat nenurodė aplinkybių, kurių nebūtų galima tinkamai įvertinti remiantis byloje esančia rašytine medžiaga. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, apeliantės prašymas netenkinamas.
Apeliantė atskirajame skunde suformulavo prašymą priimti naujus įrodymus CPK 314 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu jokių papildomų įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo šiuo atveju spręsti klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.
Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad iš jos kaip iš globėjos yra neteisėtai paimti trys vaikai, kurių vienas vaikas yra jos biologinė dukra. Nurodo, kad toks Tarnybos elgesys yra nepagrįstas, vaikai su mama bendrauti ir gyventi kartu nori.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje nuostatoje atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje nustatytas bendras teisės į teisminę gynybą principas, garantuojantis kiekvienam asmeniui teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 17 punktas).
Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – viena iš pagrindinių asmens teisių garantijų, tai nereiškia, kad ši teisė gali būti įgyvendinta bet kokiu būdu, nesilaikant privalomų teisės aktuose nustatytų šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, 21 punktas).
Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30–31 punktai).
Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ieškiniu prašo panaikinti įsiteisėjusius teismų sprendimus, įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, atmesti Tarnybos prašymus, atmesti arba panaikinti ikiteisminiame tyrime ieškovei pritaikytas kardomąsias priemones, atšaukti paskirtą kompleksinę ambulatorinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę vaikams, atšaukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvertintą vaiko apsaugos poreikį, kiek tai riboja ieškovės bendravimą su vaikais, ir atlikti kitus veiksmus, panaikinti kitose bylos pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir kitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie procesiniai reikalavimai, nesusieti su materialiniu teisiniu reikalavimu, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.
Apeliantė atskirajame skunde taip pat suformulavo daug procesinių prašymų, tokių kaip: atskirąja nutartimi panaikinti teismų sprendimus; įpareigoti atmesti Tarnybos 2026 m. vasario 10 d. pareiškimą; įpareigoti Tarnybą grąžinti globojamus vaikus; atskirosiomis nutartimis įpareigoti atitinkamas institucijas atmesti arba panaikinti globėjai pritaikytas kardomąsias priemones, atšaukti įvertintą vaiko apsaugos poreikį, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku (dukra) tvarką, panaikinti kitose bylose pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atmesti suinteresuoto asmens ieškinį, priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir kitokio pobūdžio reikalavimus bei įpareigojimus.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į apeliantės atskirajame skunde nurodomus reikalavimus pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, pagrįstumo bei teisėtumo. Todėl apeliantės atskirajame skunde išdėstyti reikalavimai ir prašymai įpareigoti Tarnybą atlikti tam tikrus veiksmus arba panaikinti jau įsiteisėjusius sprendimus ir eilė kitų prašymų šiuo nagrinėjamu atveju nėra apeliacijos dalykas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės pateikto atskirojo skundo turinį pažymi, kad apeliantė, suformulavusi prašymą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės nenurodė ir skunde nepagrindė, kodėl, jos vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertinęs apeliantės pateiktą ieškinį daro išvadą, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio keliamų reikalavimų, t. y. apeliantė ieškinyje nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo ir dalyko (CPK 135 straipsnis). Ieškinyje suformuluoti įvairaus pobūdžio reikalavimai, tokie kaip atmesti Tarnybos prašymą, atšaukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panašiai, negali būti sprendžiami kaip savarankiški klausimai, kadangi jie neatitinka materialinio teisinio reikalavimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
Pažymėtina, kad apeliantės teisės nėra pažeidžiamos, nes nei skundžiama nutartis, nei ši nutartis neužkerta kelio jai kreiptis į teismą su ieškiniu, tinkamai suformulavus materialųjį reikalavimą ir nurodžius jo faktinį bei teisinį pagrindą ir pateikus nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog teikdama ieškinį ji turi teisę pasinaudoti advokato ar advokato padėjėjo pagalba. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tokia pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nustatytais atvejais ir tvarka, ieškovė dėl tokios pagalbos teikimo galimybės gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (CPK 56 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 2 punktas, 99 straipsnio 1 dalis).
Kiti apeliantės argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.